Ir keturių draugių avantiūra prasidėjo. Ne tokia ir didelė, tiesą pasakius: LABAS suteikdavo nemokamą internetą nuo 23 h., tad didelių problemų bandant žiūrėti YOUtube nebuvo. Maisto irgi prisipirkom visai savaitei, o iki karvių (kurios duoda šviežią pieną) 4 kilometrai. Dušą atstojo ežeras, lauko tualete buvo oro gaiviklis, televizorius "Simpsonus" rodė įprastu laiku. Seim šit, britai pasakytų, kaip ir Vilniuje, tačiau viską atpirko minėtos draugės (Šarūnė, Rugilė ir Sandra), grynas oras, pirtelė... bemiegės naktys, zefyrų kepinimas, ilgi pokalbiai - penkios dienos. Ir penkios dienos laisvės ir darymo tai, ką labiausiai mėgstame daryti...
Mūsų rytai prasidėdavo atskirame namuke - virtuvėlėje, kurioje visuomet pusryčiaudavom. Nežinau kodėl, bet visas tas jaukumas ir maisto paprastumas priminė Astrid'os Lindgren (vėliau išsiaiškinome, jog tai beveik visų mūsų mylimiausia rašytoja!) knygų vaišes: Rugilė tepa sumuštinius, palei kojas šmėžinėja katė, verdama šviežia mėtų arbata, dribsnių su jogurtu ir pienu kalnai... šaltomis dienomis tas namelis buvo išsigelbėjimas, kuriame šildėmės pledais ir maistu, o ne televizoriaus šviesa (kuri sekė po to, tačiau pusryčiai - šventas reikalas).
Pusryčiai.
Vėliau dienos eiga susidėliodavo vis kitaip, tačiau pagrindinės veiklos, kaip kortų žaidimai (Ar žinote žaidimą kenkupe (neklauskit, kaip rašosi iš tikrųjų)? Geriausi "slapti" ženklai buvo sukurti per šią savaitę. Ir nors žaidėme kiekvieną dieną, šnervių judinimo ir kortų vienoje rankoje niekas neatspėjo!), knygų skaitymas, maudynės, "ALIAS", valgymas (ir vėl), "Simpsonų" bei "Keksiukų karų" žiūrėjimas.
Mūsų dienos.
Vieną dieną nuvažiavome iki paukštyno. Netiek daug ir gyvūnų pamatėme, kiek tą dieną padarėme nuotraukų, nes grįžtant namo, valandą prie kelio reikėjo laukti šviežio pieno. Tiesa, jo aš negeriu, tačiau likau patenkinta 5 kilometrais pėsčiomis, o vėliau mano mylimiausiu vaikystės patiekalu, kurį kaime gamindavo man močiutė (beje, jis sveikas!):
Išplak kiaušinį, į jį pamirkyk pilno grūdo batoną arba duonelę ir ją iškepk ant grotelių arba keptuvėje. Dėk į lėkštę, pagardink mėlynėmis, cinamonu ir medumi, o kad būtum visiškai soti, įsipilk pieno ir į jį pridėk daaaaar mėlynių!
Esu laiminga, jog įrodžiau sau vieną dalyką - su draugais būnant neprivaloma priaugti svorio! Nesakau, jog nebuvo įvairių pasilepinimų (pirmą kartą gaminti "Smores" gardumynai - krekeriai su lydytais zefyrais ir šokoladu), tačiau aktyvus poilsis ir nusistovėjęs valgymo laikas viską atpirko. Nei tų stovyklų nereik bijoti, nei tų draugų - mažiau skaitykite forumus su žmonių nusistatymais ir darykite taip, jog patys jaustumėtes sveiki ir laimingi. Ypač kai vasara, įvairių uogų metas, o ir vandens linksmybės atviros - valtelės, vandens kautynės (man keturiolika ir aš jas žaidžiu, bet taaaaip linksma!). Atvirai šnekant, leškos net suplonėjo, tad jokių baimių, liko vos mėnuo su trupučiu iki vasaros pabaigos - išspauskite iš jos su draugais viską!
Ir ne, šis įrašas nėra ilgas, tačiau labai tikiuosi, jog Jūs jame pajutote jaukumą,
Aš esu beveik tikra, jog kiekvienos močiutė ar mama ar teta ar draugės mama ar kitą pus gatvės esančios kepyklos vyriausioji šefė yra pasišventusi pyragų kepėja. Arba tiesiog mėgstanti gaminti. Ar mylinti valgomąsias boružėles. Labai tikiuosi, jog bent vieną asmenį iš įvardytų pažįstate ir Jums jis yra dovanojęs vasaros skonį.
Pas mane, toji geroji fėja yra močiutė. Nieko ypatinga, ji kaip ir iš visų tų anekdotų stengiasi, jog jos anūkė niekaip nesulystų arba bent jau nebūtų alkana. Tad braškių tortas yra įprastas kasmetinis akcentas, kuriuo mūsų šeimoje pažymimas raudonų uogų uždarymo sezonas. Prieš kelias dienas tokio gabalo sukirtus praslinko visa vaikystė per akis kaip ir svarstyklių rodyklė - nežymiai, bet pasisuko į dešinę pusę (juokauju, net nesisvėriau). Ir įžeisti tokios nuostabios kepėjos negalima, to ir Jums daryti nelinkiu.
Štai nuotraukoje, esančioje dešinėje pusėje galite pamatyti tipinio braškių torto nuotrauką. Pas mus jis būna kiek kitoks (nebūna tos viršutinės želės, o braškės puikuojasi visame torte), tačiau maistinė vertė panaši: biskvito saldumas atima žadą visiems diabetikams, o grietininio pagrindo riebumas priverčia atšokti viršutinės džinsų sagos siūles. Bet geras skonis tiktais vargo kaina...
Myliu šį pyragą visa eisybe ir keikiuosi, jog per mano gimtadienį tokių gėrybių neprigaminsi, o dar labiau nepatinka jame tai, jog valgydamas jauti sąžinės graužimą. Tad sukūriau alternatyvą - galite gaminti ir be glitimo ir be cukraus ir be pieno produktų (jei esate alergiški). Veganinės versijos neišėjo sukurti, bet esu tikra, jog šios maisto raciono krypties mylėtojai suras išeitį kiaušiniams ir želatinai.
6 pyragaičiams reikės:
1/4 puodelio avižų dribsnių (jei yra reikiamybė, rinkitės be glitimo, bet tinka visokios);
1 kiaušinio;
1/2 puodelio graikiško jogurto (jei yra reikiamybė, rinkitės sojų jogurtą);
2 šaukštai medaus arba agavų sirupo;
1/2 banano;
Braškių tiek kiek liežuvis pageidauja (jei nebeturite, tiks ir mėlynės, žemuogės);
3 šaukšteliai želatinos ir truputis vandens.
Gaminimo būdas:
Pirmiausia pasirūpiname biskvitu - avižas ir kiaušinį suplakame blenderiu ir visą masę sudedame į 6 keksiukų formeles. 180 laipsnių orkaitėje mini biskvitus kepame apie 12 minučių ir traukiame juos atgal į dienos šviesą prieš tai patikrinę, ar gerai iškepė. Ant visų keksiukų viršaus sudedame po norimą kiekį uogų. Toliau ruošiame želatiną: subėrus į puodelį visus šaukštelius, apsemiame juos vandeniu ir gerai išmaišome. Mažame puode užverdame vandenį, į jį dedame mūsų puoduką su želatina. Ją maišome, kol išsilydo ir sukrečiame į blenderį su jogurtu, bananu ir pasirinktu saldikliu. Viską sumalame iki vientisos masės ir ją pilame ant mūsų keksiukų. Pyragaičius kišame nakčiai į šaldytuvą ir štai Jums, sveikoji alternatyva!
Patarimas: ingredientų skaičių didinkite priklausomai nuo norimo padaryti pyragaičių kiekio, įmanoma padaryti ir visą tortą atitinkamai ilgiau kepant biskvitą! Jei gaminate pyragėlius keksiukų formelėse, siūlau naudoti popierines, nes jas prakirpus matosi visas grožis, na o jei darote tik sau - galite naudoti ir daugkartines formeles, tik vargu savo maisto nuotraukas su prierašu #healthyfood galėsite publikuoti instagram'e dėl etikos stokos (nedidelis praradimas).
Nors kalorijų visame produkte neskaičiavau, visi šeši keksiukai gali virsti tavo pusryčiais (ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų yra, kurių tikrai nereikia bijoti), o man jie yra tobuli užkandai arba prieš/po treniruotės.
Lietuvoje jau esu daugiau nei savaitę. Ech, net nežinau - džiaugtis ar ne. Buvau labai pasiilgusi Vilniaus - aš įsimylėjusi kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę - nesu itin didelė nacionalistė, bet didžiuojuosi, jog esu vilnietė ir turiu galimybę kvėpuoti šio miesto dvasią. Kiekvieną kartą, išėjus į miestą galima rasti vis naujų, nematytų kampelių, kurie įkvepia... kurti. Tikrai. Bent jau dabartinėse svajonėse, kai baigsiu universitetą (jeigu baigsiu), tikiuosi savo namus įkurti rytinėje Lietuvoje. Pastaba sau - kai grįšiu, būtinai vėl atlikti Vilniaus eksplorinimo pažinimo projektą. Su kava iš "Coffee Inn" ir užrašų knygele rankose.
Jau rytoj (arba šiandien, nes jau naktis), išvažiuoju į Anykščius - tik vienai nakčiai, bet į šį kurortinį miestelį norėčiau dar sugrįžti ir rugpjūtį - vaikystės miestas, nieko nepridursi. Įvairių kuriozų ten buvo, įvairių prisiminimų - gaila, jog paskutinėmis vasaromis nuvažiuoju ten labai trumpam. 11 valandą ryto, su Rugile ir šeima, patrauksime link Lietuvos šiaurės, ten susimatysime su keliais giminaičiais, o sekmadienį tėvai mus nuveš link kitos draugės namo kaime, kur visą savaitę aš, Rugilė, Sandra ir Šarūnė gyvensime. Kadangi interneto ten nėra, parduotuvės (netgi maisto) taip pat toli, tikiuosi pagaliau rimtai atsipalaiduoti - skirti pakankamai laiko miegui, naujų receptų "išradimui", sportui, idėjų kaupimuisi, skaitymui ir rašymui. Bei žinoma, viliuosi, jog visos dar labiau susipažinsime, nes apart Rugilės, kitas merginas pažįstu vos metus.
O dėl skaitymo, tai labai rimtai kalbu. Esu susirūpinusi savo senaisiais hobiais - Italijoje padėtis taisėsi, grįžus čia, vėl pamirštu. Ir nedarau tai tikrai ne dėl to, jog nenoriu - tiesiog žiūrėjimas iš naujo "Kerės Dienoraščius" bei "Liežuvautoją" ima viršų (juokas), be to, paskutinėmis dienomis stengiausi ir čia rašyti, ir susitikti su keliomis draugėmis, ieškojausi informacijos apie universitetus (taip, aš keista. Būsiu tik devintokė ir jau tuo domiuosi... bet įvairūs "Youtube" video apie juos būna tokie įdomūs!). Bent jau džiaugiuosi "2015 metų knygų iššūkiu" - perskaitytos 7 knygos iš 12 (ir 2 alternatyvių) ir tai, kad pagaliau sugebėjau susidominti anglų kalbos kūriniais. Bet mokyklinis sąrašas guli dar nepaliestas - Anykščių šilelis, Antigonė, Makbetas ir kiti laukia rugpjūti arba tuomet, kai ateis metas atsiskaitinėti (galbūt yra vyresnių skaitančių panelių ir jau gaunate knygų sąrašus vasaroms - ar skaitote viską šiltuoju sezonu, ar tada kai liepia? Nes mano sąraše yra 17 knygų ir ištraukų, tad abejoju ar fiziškai suspėsiu).
Dalykai, kuriuos vežiausi į Kauną: šalta kakava, vanduo,
sausainiai, raktai, piniginė, knyga, užrašų knygelės.
Pusryčių traukiny
malonumas.
Dar vienas įdomus faktas mano 2015 metų vasaros dienoraštyje - išvyka į Kauną. Jau seniai esu supratus, jog nepažįstu Lietuvos ir labai noriu tai padaryti. Net pasakoti juokinga - lietuvė, o viename didžiausių savo tėvynės miestų nebuvusi. Taip pat ir Austėja... tad dar birželio pradžioje supratome, jog tai reikia būtinai pakeisti ir savarankiškai susiplanavome ekskursiją į Kauną. Anksti ryte, patraukėme į traukinių stotį, nusipirkome bilietus ir susiradome atokesnes vietas, jog galėtume netrukdamos šnekėti, bei kad mes neerzintume kitų. Kelionės dalis traukiny buvo ypatingai jauki, smagi ir skani - specialiai namie nevalgėme pusryčių, jog galėtume tai daryti šioje transporto priemone, kuria taip pat naudojomes pirmą kartą gyvenime. Šalta kakava ir sausainiai iš M&S (turbūt patys skaniausi kokius tik esu valgius - su šokolado (balto! Nors pasirinkimas didelis, jeigu nemėgstate šio) gabaliukais, šonuose traškūs, o vidury tąsus) verčia apsiseilioti net dabar, kai apie tai pagalvoju. Traukiny skaitėme, taip pat susiskambinome su pažįstamais Kaune, jog šie nurodytų ką verta aplankyti. Netikėta, netikėta - pirmoji stotelė "Laisvės Alėja". Gaila, jog dalis jos remontuojama ir viso senamiesčio grožio negalėjome pamatyti. Bet vis dėl to pasidarėme keletą šaunių nuotraukų, užėjome į labiausiai patikusias parduotuves/kavines apsižiūrėti (ten yra labai gera sveiko maisto prekių parduotuvė! Kvapas vos įžengus priverčia išversti piniginę, o sveiki sausainiai su mėlynių įdaru privertė mane dar labiau pamilti šią vietelę).
Vėliau nusprendėme, jog laikas užsukti į žymųjį "Akropolį". O čia jau tikrai rimtas dalykas - tarp vilniečių ir kauniečių kilus švelniam ginčui (aš tikiu, jog šių miestų gyventojai supras apie ką šneku, ypač jei yra dalyvavę stovykloje su žmonėmis, kurie yra labai nacionališki savo miestui), kuris miestas geresnis, žmonės, kurie galbūt yra lietuviškiausi Lietuvoje (nes savo šalies prezidento nerenka kitos tautybės asmens. Sakau tai dėl to, jog tam tikrai atžvilgiais tikrai gražiau žiūrėti į savo gimtinę mylinčius kauniečius kiek stiprėliau (ei, nesupraskite neteisingai - aš savo širdies neperkeliu į Kauną) sako, jog jų prekybos centras yra daug kietesnis. Žinote, keturi aukštai ir šalia centriuko, yra BC Žalgirio fanų parduotuvė (čia ne pagyrimas) - viskas sutvertas šiuolaikinės kartos žmonijai. Kas man jame patiko, jog "Akropolis" tikrai įdomiai yra intergruotas į senesnius pastatus bei tai, jog tuoj čia atsidarys "CRONUTS" kavinukė (o Vilniuj, deja, nėra) - dėl pastarojo fakto pasižadėjome sugrįžti į priešų žemę (juokas). Pavalgę žymiajame pastate nusipirkome ledų ir atsisėdome prie šalia "Akropolio" esančio suoliuko parelaksuoti. Tiesą pasakius, galvojome idėjas tinklaraščiams. O tada jau patraukėme atgal į sostinę. Gailiuosi dabar, jog nesuvalgėme kebabų, nes Vilniuje skanių dar nesame radusios, o apie Kauno kebabų kioskus sklando legendos net čia, Vilniuje.
CRONUTS būsima parduotuvė.
Turbūt skaniausi "parduotuviniai"
ledai.
Apibendrinus, patirtis, gauta važiuojant į kitą miestą savarankiškai patiko. Galbūt palengvino tai, kad Kauno stotyje lengvai galima susigaudyti, į kurią stotelę eiti (nes yra vienintelė), o Vilniuje (būtent prie stoties) yra net mums sunku gerai apsižiūrėti. Draugiškai pastūmusi ant Kauno (sori, aš iš Vilniaus, man to reikėjo), turiu pripažinti, kad miestas yra gražus ir istoriškai "išsilaikęs". Turite kuo didžiuotis, kauniečiai! Ir dar vienas priminimas sau: nors Trakuose esu buvus ne vieną kartą, kaip ir minėjau, daug smagiau nuvykti yra savarankiškai. O kadangi iki jų traukinio bilieto kaina nebrangi (1.68 eur), kurią nors dieną reikės nuvažiuoti suvalgyti kibinų ir pasimaudyti.
Štai taip ir slenka mano dienos - visai smagiai. Susimatysime po savaitės,
Klausimų sulaukiau užtektinai, dėl to ilgiau nelaukiau ir rašau dabar! Jeigu Jūsų klausimas nepateko arba nespėjote paklaust, visada yra manoji ask.fm paskyra, be to atsakinėti į klausimus tikrai smagu, tad manau, jog dažniau darysiu tokio tipo įrašus. Smagaus skaitymo! :)
AR TURI "KVAPĄ" KAMBARIUI?
Specialiai niekada nepirkau kvapų savo kambariui, tačiau kelis kartus esu gavus dovanų (gaila, tačiau jau išnaudojau). Paprastai mano kambaryje būna gaiva, nes langas, ypač vasara, beveik visada yra pravertas. Kaip didelė žvakių fanė, turiu prisipažinti, kad net vasarą vakarais jas deginu, tad kvapas gali sklisti ir nuo jų.
KOKS TAVO MĖGSTAMIAUSIAS MAISTAS? AR GALI PASIDALINTI RECEPTU?
Dažnai manęs šio klausimo klausia, tačiau atsakymas visada keičiasi atsižvelgiant į dabartinę nuotaiką. Esu didelė ledų fanė, vasarą jų valgau tikrai per daug, todėl stengiuosi dažniau daryti veganinį, sveikesnį gardumyną (šaldytas bananas sutrintas su blenderiu. Konsistencija panaši į tikrų ledų, o jei dar įdedu riešutų sviesto.. mm, tikrai skanu!). Crème Brulee - desertas, dėl kurio alpstu lyg žuvis, išmesta ant kranto. Jeigu iš rimtesnių patiekalų - dievinu močiutės vištienos kotletukus, įdarytas sraiges, o pati labiausiai gaminti, o vėliau ir skanauti mėgstu įvairiausius pyragus, kurių receptų yra ir šiame tinklaraštyje (pvz.: čia ir čia).
TRYS NAUJAUSI PIRKINIAI?
Lengvas klausimas, tačiau vis tiek reikėjo peržvelgti čekius (taip, aš juos pradėjau rinkti, kai supratau, jog visai nebetaupau): sijonas, migdolų riešutų sviestas ir sportinė liemenėlė.
MĖGSTAMIAUSIA NAGŲ LAKO FIRMA?
Tiesą pasakius, dažnai nagų nesilakuoju (išskyrus vasaros metu), nes pati nemoku (nebent kojų nagus) ir tenka visą laiką prašyti mamos arba draugių šios paslaugos. Dėl šios priežasties ir neitin dažno vartojimo, negaliu objektyviai atsakyti į šį klausimą. Pirkdama pirmenybę teikiu spalvai, o ne firmai.
NEĮPRASTA VEIKLA, KURIA MĖGSTU UŽSIIMTI?
Manau, jog dauguma paauglių vasaros nepraleidžia rašydami savo molonumui, o lietuvių kalbos vidurkio nesikelia rašiniais, tačiau šis bruožas "tinklaraštininkų" pasauliui nėra neįprastas... ir jei reikia išskirti kitą norginalų bruožą, galiu pasigirti, jog moku labai greitai internete atkasti informaciją apie reikiamą žmogų! Tikrai, draugės kartais net prašo manęs šios paslaugos ir tai tik įrodo, jog jaunoji karta nemoka atsakingai naudotis socialiniais tinklais. Taip pat, keista, tačiau mieliau žiūriu jau žiūrėtus anksčiau filmus ir serialus (pvz.: Liežuvautoja, Kaip aš susipažinau su Jūsų mama ir t.t.), nei mėgaujuosi naujais ir užsiimu vadinamu postcrossing'u.
MYLIMIAUSIA KNYGA ir MYLIMIAUSIAS SERIALAS?
Nemanau, jog esu perskaičius knygą, kurią galėčiau vadinti savo įkvėpimo šaltiniu bei visiems rekomenduoti (tačiau viliuosi tokią atrasti). Žinoma, yra istorijų, kurias skaitydama jaučiu malonumą - John Green ir Rainbow Rowell knygos, "Atrankos" serija, "Beveik Suaugę" serija. Serialus įvardyti lengviau - "Kerės Dienoraščiai" yra pats mylimiausias, tačiau gaila, jog po dviejų sezonų nutrauktas filmuoti... "Nesubrendęs tėtis (Baby Daddy)", "Bankrutavusios merginos (2 broken Girls)", Kaip aš susipažinau su Jūsų mama - priverčiantys nusišypsoti. Negaliu pamiršti ir kultinių "Jaunųjų melagių" bei "Melagių žaidimo (The Lying game)", tačiau gaila, jog pastarasis taip pat nebėra filmuojamas.
DAŽNIAUSIAI KLAUSOMOS DAINOS?
Jau daugiau nei trys metus, tarp klausomiausių yra šis hitas:
O paskutiniu metu, dažnai klausau šias dainas:
KOKIA NUOMONĖ APIE NETRADICINĘ ORIENTACIJĄ?
Prasidėjus "mažajam" kultui Lietuvoje dėl šio klausimo (prieš "Eurovizijos" konkursą"), jau buvau pareiškus nuomonę čia. Privalau pasikartoti, jog esu už meilę. Žmogus turi teisę pasirinkti būti laimingu ir neriboti savęs, kai visur kalbama apie žmogaus teises. Šią frazę galiu "pripiešti" bet kam (odai, religijai) ir ne tik, jei kalbama apie homoseaksualių žmonių santykius - tad kodėl visam šitam reikalui reikėtų daryti išimtį?
AR TIKIU MISTINIAIS DALYKAIS?
Pati gyvenime nesu su tuo susidūrusi apart to, jog pametusi kokį nors daiktą ir visur jo apieškojus, mama randa jį ten pat, kur tikrai gerai apžiūrėjau, be to, daugelis sako, jog valgant po 18 h. priaugama svorio, bet turbūt aš per daug mistiška ir tai manęs neveikia. Jeigu man būtų pateikti tikslūs pavyzdžiai, galbūt ir patikėčiau visais mistiniais dalykais, tačiau pati tuo nesidomiu ir susiformavusios nuomonės neturiu.
KOKIOSE ŠALYSE BUVAU, KELIAVAU? KUR PATIKO LABIAUSIAI. KĄ REKOMENDUOČIAU APLANKYTI?
Esu buvusi Egipte, Turkijoje, Švedijoje, Danijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Monake, Šveicarijoje, Čekijoje - kai surašiau, supratau jog visai nemažai! Kaip jau supratote, su tėvais ir mokykla dažniausiai keliaujame po Europą - juk tai ir yra tikrasis kultūros lopšys! Žinoma, norėtųsi pamatyti ir kitą kultūrą, kitus papročius ir tikiu, kad tai laukia manęs ateity! Šiai dienai labiausiai esu pasišventusi šiaurinei pusei - nors žmonių mentalitetas gali erzinti, man patinka vietiniai kompromisai, nuostatos ir architektūros bruožai! Danija kol kas yra palikusi didžiausią įspūdį, tad ir rekomenduočiau pasivaikščioti šios šalies krantinėmis.
KOKIOS PROFESIJOS ATSTOVE KETINU TAPTI ATEITYJE?
Neįsivaizduoju. Per vasarą pasižadėjau, jog perversiu turimą ESSEX'o siūlomų studijų knygele bei daugiau pasidomėsiu dėl praktikos galimybių Lietuvoje, tačiau buvau išvykus, dabar vėl visokie planai... kadangi visą rūgpjūtį būsiu laisva, labai tikiuosi prisėsti prie šito reikalo ir susidėlioti visas mintis! Vis dėl to, labiausiai traukia reklamos sfera ir žurnalistika, viešieji ryšiai.
Reklama šiais laikais labai dažnai mausto žmonės. Visi parduotuvėse randami pavadinimai, kaip 40% less sugar, high in fiber, 0% fats ir t.t., dažnai yra pigūs protingų žmonių triukai, su kuriais yra bandoma įsiūlyti prekę. Žinoma, būna, jog tie užrašai ir tiesą sako, tačiau tam sužinoti - būtina skaityti etiketę. Pusryčiams valgydama granolą su pienu bei užgėrusi stiklinę sulčių - žinok, jog tai nebūtinai yra sveikiau už tą pačią spurgą ir vaisvandenio stiklinę - cukraus ir ten ir ten yra tiek pat. Ir štai todėl, šiandien noriu pasidalinti paprastu, naminės granolos receptu - išsikepusi namie, žinosi, ką į ją sudėjai, o tada tikrai galėsi valgyti be jokios graužasties!
Reikės:
1 puodelio avižų dribsnių;
4 šaukštų bet kokios rūšies pieno (aš naudojau avižų);
Gaminimo būdas:
Citrinos žievelę nuskutame ir išspaudžiame sultis. Įpilame pieno, aliejaus, pasirinktą saldiklį bei cinamono arba vanilės. Šią masę sumaišome, suberiame pasirinktus priedus ir avižas. Viską gerai išmaišome ir išdėdame ant skardos, kurią kišame į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame 15 minučių ir kas 5 minutes pamaišome granolą, jog visą gražiai apskrustų.
Būtent šioji granola man patinka dėl to, jog yra rūgštoka - skonis tikrai orginalus šiam produktui. Šiuos, kitaip vadinamus "sausus pusryčius" gaminu labai dažnai, nes jie puikiai tinka dienos pradžiai, be to, kiekvieną kartą būna vis kitoks skonis! Eksperimentuoti čia išties paprasta - įvairių receptų variacijų galima rasti kiekviename interneto kampelyje, o ir pačiai sugalvoti granolos ingredientus yra paprasta!
Su jogurtu, pienu ar kokteiliu - panaudojimo būdu yra daug, tad daugiau jokių pasiteisinimų, kad sveiki pusryčiai neskanūs!
Pagaliau ir vėl rašau šiai rubrikai. Iš esmės, šis įrašas turėjo jau pasirodyti labai seniai, bet kaip pirmadieniai - taip įvairios negandos (pvz.: praeitą pirmadienį pasidarė bloga, raičiausi iš skausmo ant grindų, dar praeitą buvau pernelyg pavargusi po koncerto, be to vasario 16oji - nei šis, nei tas apie tai tokią dieną rašyti...).
Taigi, šiandien su Jumis dalinuosi savo maisto dienoraščiu, kurį pildau, jog matyčiau savo progresą, matyčiau koks maistas davė tam tikrų rezultatų ir prie to visada galėčiau grįžti.
Valgau apie 5-6 kartus į dieną, kas 2.5-3 h. Priklauso nuo tuo, kuomet einu miegoti ir nuo to, ką valgiau per didžiuosius patiekalus, kaip susidelioja būreliai ir t.t., tad visko suprognozuoti niekuomet neišeina.
PUSRYČIAI
Dažniausiai valgau praėjus 30 minučių po atsikėlimo, prieš tai žinoma, išgėrusi didelę stiklinę vandens (šilto, su citrina, jog užšarminčiau organizmą, tuo labiau, jog pusryčius dažniausiai valgau saldžius, kuriuose yra daug natūralaus cukraus). Populiariausias pasirinkimas košės (3 nuotrauka - mirkytos su jogurtu ir pienu per naktį, 5 nuotrauka - 5 grūdų košė, o ant viršaus graikiškas jogurtas su chia sėklų pudingu), nes yra tikrai sočios ir pilnos angliavandenių. Kadangi nesu didelė megėja įvairių vaisių (šiais metais galima sakyti tik pradėjau juos dažniau valgyti), o reikalingų vitaminų jie tikrai turi - plakuosi smūčius (2 nuotrauka - avietės, mangas, avižų pienas). Problema tik ta, jog jis nėra sotus, tad dažnai jį derinu prie sumuštinio (pilnagrūdės duonelės) su avokadu ir pomidorais arba dar skanesne kombinacija, kai norisi saldaus - riešutų sviestu ir bananu (1 nuotrauka). Savaitgaliais turiu daugiau laiko, dėl to dažnai pasisukioju virtuvėje ir gaminu sveikus blynelius (4 nuotrauka), kuriuos gardinu medumi, cinamonu, bananais, braškėmis.
Pusryčiams turėtų būti pasirenkama sočiausias dienos patiekalas, praturtintas angliavandeniais, kurie suteiktų mums energijos. Taip pat, jeigu valgau vaisius - stengiuosi jų užkasti iki 16 h. valandos (kadangi kol kas dar metu svorį, didesnis cukraus (kad ir natūralaus) kiekis vakare gali pakenkti).
PIETŪS
Kadangi sportuoju praėjus valandai po pietų meto, į šį valgį stengiuosi įtraukti taip pat angliavandenių, kurie padėtų man su ištverme, tačiau yra ir maža dalis baltymų bei naudingų riebalų, daržovės. Makaronai (3 nuotrauka), ryžiai su kiaušiniu ir daržovėmis (4 nuotrauka), naminė granola su avižų/migdolų pienu (5 nuotrauka) - dažniausias pasirinkimas. Kai turiu sveikos imbierinės duonelės (kepiausi tik kelis kartus, nes produktai gana brangūs), būtinai skanauju ją su savuoju graikišku jogurtu, juodu šokoladu ir chia pudingu (2 nuotrauka) - tai lyg desertas ir vaikystės skonis (įvairūs meduoliai su jogurtu niekada nepabosdavo) tačiau po jo niekas neturėtų jaustis kaltas! Taip pat renkuosi ir grikius su namine salsa (1 nuotrauka).
VAKARIENĖ
Daržovės, daržovės, daržovės (ar žinojote, kad jų kartu su vaisiais mums į dieną reikėtų apie 500g.?) ir baltymai! Pastaruoju metu, kai būnu parduotuvėje, nusiperku bent 3 pakuotes liesos varškės, kurią labai mėgstu su cinamonu ir medumi (taip, angliavandenių jame daug, bet yra įrodyta, jog šis produktas padeda lengviau užmigti vakare, o ir viena varškė man nelabai skani...). Kitas pasirinkimas - salotos. Mėgau ir užsisakinėdavau jas kavinėse (kai galėjau tiesiog griebti picą) net tuomet, kai nesimaitinau sveikai ir man visiškai nerūpėjo, ką dedu į save. Cezario ((3 nuotrauka) dažniausiai neorginalios) bei mocerelos (1 nuotrauka) yra mano mylimiausios, o neseniai atradau ir tuno salotų žavėsį (5 nuotrauka). Taip pat, patinka ir angliškasis omletas su daug česnako ir špinatais (2 nuotrauka (nesijaudinkit, ten ne majonezas, o graikiškas jogurtas vietoj garnyro)), o savaitgaliais, kai einu vėliau miegoti, prie gero filmo (arba serialo) leidžiu sau dar truputį angliavandenių ir valgau sveikuolišką (taip, Jūs teisingai perskaitėte) picą! Vakarienę stengiuosi suvalgyti 2-3 valandoms likus iki miego.
UŽKANDŽIAI
Kuo jau kuo, o jų įvairove tikrai nesiskundžiu. Dažnai pasirinkimas priklauso nuo to, ką šiuo metu veikiu (jeigu esu mokykloje, patogiausia yra suvalgyti keletą riešutų, bananą arba sveiką batonėlį (2 nuotrauka)). Antroje dienos pusėje dažnai rinksiuosi mažą jogurto indelį (1 nuotrauka) arba kefyrą su sėlenomis. Pasimėgavimui su arbata mėgstu pasigardžiuoti imbierine duonele ir arbata (4 nuotrauka) arba tiesiog avižiniu sausainėliu (5 nuotrauka). Pats mylimiausias sveikas desertas - veganiniai ledai. Stengiuosi, jog užkandžiai nebūtų pernelyg kaloringi, tačiau neleistų greitai praalkti.
Šį penktadienio vėlų vakarą, nesijausdama visiškai pavargusi, prisiminiau, jog jau labai seniai su Jumis dalinausi savo mylimais receptais. Nuo gruodžio mėnesio tapau priklausoma nuo kulinarijos ir viskas perėjo į kitą lygmenį - pradėjau kurti įvairius receptus pati (vienu jau dalinausi čia). Buvau pradėjus galvoti, kad tai pakenks mano sveikos mitybos planui, bet juk kartais tokie pasismaginimai išeina tik į naudą ir nesijauti visiškai suvaržytas maisto prasme. Tad nebijokite eksperimentuoti virtuvėje, tik prieš pradedant tai daryti būtinai...
pasiskaitykite apie tai, kiek laiko reikia kepti vienokius ar kitokius produktus ir kokioje temperatūroje... negalima visko vertinti pagal išvaizdą - išorėje pyragas gali būti apskrudęs, o viduje būti "pusžalis";
pasižiūrėkite kaip produktai derinasi. Kepant įvyksta cheminiai procesai ir rezultatas gali gautis visiškai kitoks, nei tikėjotės;
pabandykite jau turimuose receptuose pakeisti kelius komponentus (pavyzdžiui aš, kaip sveikos gyvensenos propoguotoja, stengiuosi padaryti sveikesnes recepto variacijas).
Na, o apačioje puikuojasi saldaus skonio sūrio pyragas (mano "kūrybos")! Jei išbandysite ir turite INSTAGRAM'o programėlę (mano profilis - s_aleksandraviciute), prie recepto padėkite groteles #manodebesys! Ačiū ir gero savaitgalio!
Reikės:
220 g. mylimų, paprastai laužomų sausainių (aš naudojau "Selga");
100 g. sviesto;
250 g. maskarponės sūrio;
400 g. kondensuoto pieno;
1 vidutinio dydžio banano;
1 vidutinio dydžio kiaušinio;
1 citrinos tarkuotos žievelės;
1 arbatinio šaukštelio vanilės pastos (jei neturite, galima naudoti esenciją, vanilinį cukrų (tik dėkite jo daugiau, kad jaustumėte aromatą), smulkintą vanilę arba iš viso nedėti šio prieskonio).
Gaminimo būdas:
Sausainius susmulkiname (tai galima daryti keliais būdais - rankomis, virtuviniu kombainu arba mano atveju, juos sudėti į konditerinį maišelį ir galvojant apie erzinančius dalykus, kočėlo arba paprastos sienos pagalba, liejant pyktį sudaužyti sausainius), o sviestą ištirpdome puodelyje, vidutinėje temperatūroje. Šiuos du komponentus sumaišome ir paskleidžiame po skardą (pasirūpinkite, jog ji būtų tinkama sūrpyragio gamybai, jog atšalus, skardos sieneles būtų įmanoma nuimti, o dugną paliktį (iš bėdos galima naudoti ir netokią "įmantrią", tačiau vaizdas nebus toks estetiškas, koks turėtų būti)), rankomis padarome kietą pagrindą. Blenderio pagalba sumalame į vieną masę kiaušinį, kondensuotą pieną, maskarponės sūrį, bananą ir citrinos žievelę bei vanilę. Masę paskleidžiame ant sausainių ir pyragą kišame į 170 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie keturiasdešimt minučių. Pyragui iškepus, paliekame jį kabario temperatūroje penkiolikai minučių, jog nebūtų per karštas dėti į šaldytuvą. Šaldytuve pyragą laikyti bent tris valandas, kad sustingtų, o vėliau jau galėsite skanauti!
Beje, negaliu užmigti, dėl to, jog rytoj įvyks mano labai laukiamas renginys "Knygų mugė 2015", o prieš tokius dalykus visuomet negaliu ilgai užmigti, nes maloniai jaudinuosi (:D).
Visada sakiau (na gerai, tik metus, nes būtent 2014 metų pradžioje ir pradėjau domėtis sveika gyvensena), sakau ir sakysiu - sveikas maistas nėra vien salotų lapai ir morkos. Žinoma, ir šių produktų pagalbą galima išgauti nuostabius skonius, tačiau žinant pagrindinius vengtinus produktus galima sukurti šedevrus. O pritrūkus idėjų, maloniai kviečiu jų pasisemti čia! Šiandien - žiemos pusryčių receptai.
Kokosiniai pusryčių dribsniai
Reikės:
puodelio kokosų (galima keisti į migdolų miltus) miltų;
1/4 puodelio riešutų sviesto (ne "Nutellos", pasistenkite, kad Jūsų sviestas turėtų kuo mažiau priedų);
1/4 puodelio medaus (galima keisti į agavų sirupą);
šaukštas kakavos (be priedų).
Gaminimo būdas:
Viską rankomis sumaišome į vieną masę. Ant skardos suformuojame rutuliukus (darykite tokio dydžio, kad tilptų į burną, nes maniškius valgant reikėjo perkąsti per pusę) ir juos kepame įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 10 minučių.
Dribsnius sudėkite į pasirinktos rūšies pieną ir palaukite kelias minutes, kad jie spėtų pabrinkti. Skanaus!
Imbieriniai pyragėliai
Reikės:
kiaušinio;
puodelio riešutų sviesto;
1/3 puodelio skysto medaus (galima keisti į agavų sirupą);
šaukštelis malto imbiero.
Gaminimo būdas:
Viska sumalame blenderiu iki vientisos masės (taip, tešla skani, tačiau neprisivalgykite jos - kiaušinis vis dar žalias!) ir keksiukų formeles ištepame šlakeliu aliejaus. Supilame tešlą į formeles ir kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 min.
Palaukite, kol keksiukai atšals - tuomet bus daug skanesni! Gardu užkąsti geriant arbatą arba užsidėti ant jogurto. Nevalgykite per daug - nors keksiukai neturi blogų produktų, vis gi yra kaloringi!
Šalta avižinė košė
Reikės:
1/3 puodelio avižų dribsnių;
1/3 puodelio pasirinktos rūšies pieno;
1/3 puodelio jogurto;
Pasirinkti priedai (bananai, riešutų sviestas, chia sėklytės ir t.t.)
Gaminimo būdas:
Viską sumaišome šaukštu stiklainyje ir nakčiai jį paliekame šaldytuve.
Ryte - jie paruošti valgyti, nei šildyti, nei kepinti nebereikia! Labai sotūs pusryčiai, iki pietų nebereikia jokių užkandžių.
Ši tingų sekmadienio vakarą dalinuosi su Jumis keliais šventiniais saldėsiais - kartais pasmagūriauti yra tiesiog būtina!
Įrašo antroji dalis artimiausiuoju metu pasirodys Austėjos tinklaraštyje, nes desertus gaminome abi, šį savaitgalį!
NAMINIAI ŠOKOLADO BATONĖLIAI
Reikės:
2 rūšių šokolado (aš pasirinkau pienišką ir baltąjį), sausainių (žinoma, geriausiai tiktų imbieriniai, tačiau aš gardžiavau "Oreo") ir pasirinktų priedų, kurie Jums asocijuojasi su šventėmis - įvairūs prieskoniai, mėtų sirupas, mandarinai ir t.t.
Gaminimo būdas:
Ištirpdome vienos rūšies šokoladą ir jį supilame į keksiukų formeles kaip pagrindą. Tuomet sausainius sudedame į maisto maišelį ir jį trankome į sieną galvodami apie artėjančius pusmečio egzaminus, kol visa našta nuslenka nuo pečių ir lieka tik trupinėliai, kuriuos sudedame į savo gaminamus šokoladų batonėlius. Toliau galite įdėti kokių nors raudonų ir žalių guminukų arba tiesiog sutraiškyti mėtinių lazdelių, o ketvirtą sluoksnį daryti jau iš kitokio šokolado (pas mane jis išsilydė keistai, kaip matote nuotraukos ketvirtoje dalyje, nes į šokoladą įpyliau mėtinio sirupo, tačiau skonis nuo to tik geresnis. Vietoj jo galimą į šokolado masę įmaišyti cinamono, imbiero ir t.t.). Ant viršaus galite sudėti pjaustytus mandarinus, o aš užpurškiau šokoladinio-cinamoninio kremo, kurį padariau iš plaktos grietinėlės, cukraus, kakavos ir cinamono. Skanaus!
Gaminimo būdas:
Viską supilame į mažą puoduką ir viriname ant mažos ugnies palengva maišydami ingridientus. Skanaus!
KALĖDINIS KREMAS
Reikės:
200 ml. neriebesnės kaip 30% plakamosios (ne purškiamosios!) grietinėlės, raudonų ir žalių guminukų, medaus (pagal saldumo poreikį), prieskonių.
Gaminimo būdas:
Grietinėlę su mechanine šluotele (be jos teks plakti labai ilgai) išsukame iki standžiu putų, tuomet supilame medų ir prieskonius bei plakame toliau. Sudedame guminukus, viską išmaišome su šaukštu ir sudedame į stiklines šį kremą. Gardžios popietės!
Iki rytojaus,
Simona.
P.S. BLOGMĄ tesiu toliau, praleidus kelias dienas, nes tiesiog buvau per daug pavargusi. :)
Jau rytoj penktadienis, o tai reiškia, jog pagaliau atėjo savaitgalis... nežinau kaip Jums, bet man ši savaitė pralėkė greitai - nebuvo miego trūkumo (neseniai sugedo telefonas ir kelias dienas buvau be jo... tiesą pasakius, didelio iššūkio nebuvo, nelabai man jo ir trūko (laukiant būrelio skaičiau knygas, reikiamus dalykus pažiūrėdavau internete), tačiau prieš miegą tiesiog nebuvau su kažkokiu prietaisų iki išnaktų, kas tikrai pagerino miego kokybę), palyginus ir namų darbų neužkrovė mokykloje per daugiausiai, susikūriau gražią tradiciją kiekvieną dieną rašyti čia, kas tuo pačiu ir ramina bei padeda jausti kalėdinę dvasią... tačiau, kad ir kokia Jūsų savaitė buvo - penktadienį grįžus namo tikrai verta pasilepinti ir namuose dar labiau paskleisti kalėdinę dvasią, o šiuo atveju - kvapus.
Būtiniausi produktai (kitų nefotografa- vau, nes daug eksperimentavau, būtų per daug nuotraukų (juokas)),
Paprastasis pyragas, kurį galime pasigaminti iš namie, greičiausiai spintelėje arba šaldytuve esančių produktų (o jei propoguojate sveiką gyvenseną, ieškant alternatyvų šis pyragas taip pat tiks):
Būtinos šios sudėtinės dalys:
2 kiaušiniai;
100 g. sviesto;
šaukštelis sodos;
puodelis miltų (ieškant sveikesnių alternatyvų - 20% galima pakeisti kokosų miltais, likusią dalį - pilno grūdo miltais);
puodelis cukraus (rudasis - visada geriau, tačiau galima eksperimentuoti su stevija, medumi, agavų sirupu);
puodelis manų kruopų.
Norint labiau kalėdinio recepto arba nebūtini sudėtiniai produktai:
smulkiai supjaustyti mandarinai (suteiks drėgnumo ir kalėdinio aromato);
2 šaukštai grietinės (pyragas iš karto tampa ne toks trapus, turi švelnesnį, labiau kreminį skonį).
Gaminimo būdas:
Pirmiausia sumaišome birius produktus, tuomet išlydome sviestą ir kartu su juo sudedame likusius komponentus. Viską gerai išmaišome lopetele (jokiu būdų ne kokiu nors blenderiu - pyragas praras skaidulas ir tam tikrą skonį, kuris gali virsti per daug paprastas, lyg pirktinis) ir sudedame į skardą bei kepame 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-35 minutes. Iškepusį pyragą supjaustome, pasidarome gardžios arbatos, į rankas griebiame knygą bei ramiai ir jaukiai praleidžiame likusį vakarą (šypsenėlė). Skanaus!
Ramios nakties bei smagaus penktadienio,
Simona.
P.S. receptą sugalvojau pati ir labai stengiausi, tad jei bandysite jį iškepti - būtinai instagram'e (jei turite) dėkite groteles #manodebesys
Ar yra buvę bent metai (neskaičiuojant tų, kuomet iš vis nežinojote kas yra tos Kalėdos?), kuomet prieš Kalėdas nežiūrėjote legendinio "Vienas Namuose" filmo? Lietuvos televizija šį filmą transliuoja kiekvienais metais (nežinau kaip Jums, bet jeigu žiūriu Kevino istoriją, tai tik per televizorių su visomis tomis reklamomis, kurios paprastai užknisa) ir tikrai neveltui - daugumai tai yra pats šilčiausias filmas, asocijuojantis su žiemos šventėmis.
Šį penktadienį, nuo 21:45 h. iki 23:50 h. per TV3 rodys "Vieno namuose" pirmąją dalį (po šio filmo rodys "Merginą su drakono tatuiruote", tad bent jau aš televizoriaus neišjungsiu, nes labai noriu pamatyti ir šį filmą)! Mano pasiūlymas? Pasikviesk geriausią draugę į svečius ir pasidarykite Kalėdų laukimo atidarymo vakarėlį!
PRIEŠ VAKARĖLĮ
Kadangi viskas vyks jau šį penktadienį, būtų gerai, kad jau perspėtum draugę apie filmo peržiūrą, o be šio dalyko dar būtų gerai, kad pasirūpintum:
Veiklos planavimu ir maistu (apie tai apačioje);
Kalėdine muzika (arba "Vieno Namuose" dainas, jeigu norisi labiau teminio vakaro), kad galėtum ją leisti prieš filmą ir per jo reklamas.
VEIKLOS
Turbūt jau nereikia minėti, kad susirinkote smagiai peržiūrėti filmo, tačiau greičiausiai tavoji atvažiuos kur kas anksčiau, nei prasidės filmas, tad pagalvok, ką galėtumėt nuveikti:
Pasidaryti pačioms advento kalendorių (nors gruodis jau prasidėjo, darant viską pačioms nebūtina būtinai daryti dovanėles 24 dienoms), o dar geriau - padaryti vienai kitai po tokį! Tik nepamirškit pasirūpinti priemonėmis, kurių reikės prieš šį jaukų pasisėdėjimą;
Papuošti eglutę (jeigu dar to neatlikai ir tuo metu jau turėsi), juk ši veikla tikrai nuteikia Kalėdoms!;
Jeigu iki penktadienio prisnigs - pastatykit sniego senį!
MAISTAS
Pirmoje dalyje šio filmo sagos (ar žinojot, kad jų yra net 5? Asmeniškai aš visų jų pilnai nemačius, nes kai bandžiau žiūrėti tiek trečia, tiek ketvirta, tiek penkta dalis neapžavėjo) yra scenų, kuriose Kevinas itin mėgaujasi maistu (arba nevisai, jei prisimintume šeimyninę sceną prie picų stalo...), kurį ir būtent šio filmo bei vakarėlio proga siūlyčiau pabandyti:
Galutinis rezultatas - skaaanu!
Kondensuotas pienas ir grietinėlė!
Ledai! Tačiau jokiu būdu nepirktiniai! Pasigaminkite jų patys - riebių, saldžių, kaip ir pridera tikram amerikiečiui! Receptas yra išbandytas mano ir Austėjos. Jums reikės dviejų flakonėlių purškiamos plaktos grietinėlės bei indelio kondensuoto pieno. Šiuos du ingridientus gerai suplakite tarpusavy, o dėl tolesnių skonių teks improvizuoti (mes darėmė Kalėdinės kakavos skonį - įdėjome penkis didelius šaukštus saldžios kakavos, ištirpdėme baltojo šokolado ir primėtėme zefyriukų!), vėliau viską dėti į kamerą (stingsta lėtai - bent 4 valandas ledai turės pabūti šaltoje lentynoje)! Šios porcijos užtenka net penkiems žmonėms (atrodo, jog ledų kiekis nedidelis, bet primenu, kad jie yra itin riebūs ir saldūs) ir patikėkit - šitie ledai yra daug skanesni už visus pirktinius!;
Sūrio pica! Būtent tokią užsisako Kevinas, tačiau jei ją gaminsite nepačios, nepamirškite uždėti papildomos porcijos sūrio, nes mūsų picerijos jo labai gaili, o šio patiekalo esmė ir yra šis pieno produktas;
Kola. Ar Jums šio gėrimo reklama neasocijuojasi su Kalėdomis? Juk šis gėrimas taip pat yra šventinis (dauguma sako, kad raudonas Kalėdų senelio kostiumas prigijo vien dėl to, kad Coca Cola kompanija labai išpopuliarino šią idėją (orginali kostiumo spalva - šviesiai mėlyna)), o ir filme pasirodo jo spalva;
Spraginti kukurūzai. Namie, keptuvėje ant sviestuko išspraginti jie yra kur kas skanesni nei tie, kuriuos parduoda kino salėse. Be to, noriu pasiūlyti Jums karamelės padažo receptą, kuris puikiai tinka ant spragėsiu - tereikia ant keptuvės išlydyti plytelę sviesto, stiklinę rudojo (manau tinka ir baltasis, tačiau kai nesu bandžius su juo tą daryt - nieko daugiau ir negaliu pakomentuoti) bei palaukti kol masė taps vientisa. Tuomet pagal skonį sumesti zefyrus į šią masę (aš dėjau apie 150 g.) ir palaukti kol viskas išsilydis. Šį zefyrų-karamelės padažą pilti and jau išspragintų kukurūzų ir greitai išmaišyti, jog nesustingtų.
Nors lauke palyginus dar šilta, po truputį į mūsų kiemus atžygiuoja ruduo... dėl oro permainų kartais gera tiesiog pasilikti namuose, susisupti į šiltą pledą ir skaityti gerą knygą. Tad šiandien noriu Jums padėti susikurti rudeninę, jaukią atmosferą namuose.
Rudenį vaikščioti parkuose ar tiesiog apylinkėse yra smagiausia - kavos puodelis rankose sušildo, stori megztiniai bei ilgi šalikai maloniai apglėbia kūną, o akims dviguba palaima - didėlės krūvos spalvotų lapų... būtinai parsinešk kelis jų namo - labai gražiai atrodys prie knygų kruvelės, o ir priežiūros nereikia!
Kitas patarimas - kvepiančios žvakės! Jos taip pat sukuria jaukią atmosferą su savo suteikiama šviesa, o kvapas taip pat yra labai svarbus rudenį (obuoliai su cinamonu, moliūgai, cinamonas - viskas, kas tau asocijuojasi su šiuo metų laiku!)...
Kadangi žvakėms uždegti reikalingi degtukai (nebent turite žibintuvėlį, tačiau man tie mediniai pagaliukai daug labiau patinka), siūlau savąją dėžutę šiek tiek padekoruoti...
Išsikirpkite du popieriaus gabaliukus, kurie būtų lygūs jūsų degtukų dėžutės dangteliui ir užklijuokite juos ant jos. Tuomet jau pasikliaukite savo fantaziją, o kaip aš savąją apmarginau galite pamatyti dešinėje pusėje esančioje nuotraukoje.!
prieš ir po
Kadangi mano namuose rudenį obuolių pilna - nusprendžiau padaryti iš jų sveikus traškučius! Tereikia kuo ploniau supjaustyt obuolius ir juos sudėti ant kepimo skardos. Tuomet užbarstome patinkančius prieskonius (aš pasirinkau imbierą bei cinamoną) ir dedame obuolius į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti reikia apie 12 minučių (pati kepiau 15 ir nestebėjau kepančių traškučių, tad kai kurie, ypač ploniau supjaustyti apdegė). Atidarius orkaitę po namus iškarto pasklinda malonus kvapas, tad jei nenori šių skanėstų tą pačią akimirką, sudėk juos į stiklinę ir padėk ant stalo - bus natūralus namų kvėpiklis!
Kadangi muzika taip pat kuria namų šilumą, specialiai rudeniui sudariau grojaraštį, kuris mano manymu šiam sezonui labai tinka (jį rasite čia).
Rudenį būna taip gera gerti įvairias arbatas, kurios tave sušildo iš vidaus, o ir pokalbiai su draugėmis belaikant rankose puodelį būna daug įdomesni... tačiau jokio smagumo nėra, jei tavo arbata "maudosi" pabodusiame puodelyje, tad siūlau Jums pačioms jį pasidaryti! Jums tereikia baltai glazūruoto (arba porcelianinio) puodelio (pati pirkau RIMI parduotuvėje už 2,49 Lt.), ant kurio nebūtų gaila pripaišalioti (tam reikalingi specialiai šiam darbui skirti dažai ir markeriai (smulkesniam raštui išgauti), kuriuos galima rasti rankdarbių parduotuvėse). Sugalvokite kaip išdekoruosite savo arbatos laikiklį, apdažykite jį (suklydus dažai lengvai nusiplauna patrynus kempinėle nepavykusią dalį) ir palikite džiūti keturioms valandoms. Tuomet jį ikiškite į neįkaitintą orkaitę, užstatykite 160 laipsnių temperatūrą bei kepkite 90 minučių. Išjungus orkaitę, puodelio netraukite iš karto, palikite kuriam laikui atvėstį, o tuomet jau kaiskite arbatą bei mėgaukites ja iš vienetinio puodelio! Pati ant savojo pasirašiau, kodėl ruduo yra nuostabus:
Šilti rūbai;
Karšti gėrimai;
Lietus;
Žvakės;
Įtraukiančios knygos;
Ilgi pasivaikščiojimai;
Lapai.
Kadangi kiekvieną vakarą gerti arbatą gali nusibosti (bent jau man - misija neįmanoma, tačiau meniu paįvairinimui šis pasiūlymas tinka), siūlau pasigaminti prieskoninę arbatą! Puode pakaitiname pieną, įdedame kelis šaukštus kakavos, o tada prasideda punktas "dėk ką turi". Aš įsibėriau cinamono, gvazdikėlių, vanilės, tarkuoto imbiero, sukrapščiau kelis šaukštelius medaus. Taip pat labai tinka moliūgų prieskoniai ar šiaip įvairūs sirupai... nors šį kartą neturėjau, laaaabai skanu užsipurkšti ir plaktos grietinėlės! Daug skaniau (ir pigiau) už visus "coffe inn'us"!
Žinoma, reikia nepamiršti ir rudeninės aprangos! Ruduo puikus yra tuo, jog visais megztukais ir šalikėliais gali užslapstyti visus nereikalingus kilogramus ir dažniau leisti sau suvalgyti šokolado... na, o namie labai gera būti su šiltomis, pūkuotomis kojinėmis, susisupus į pledą... beliko atsigulti į lovą, prigriebti knygą arba kompiuterį (kaip gaila, jog nutrauktas "Kerės dienoraščiai" serialas! Praeitą rudenį jis man laaabai patiko... manau, jog net dabar būtų smagu vėl peržiūrėti kelias serijas, o kas nematę šio nuostabaus serialo - nuoširdžiai rekomenduoju!) ir šiltas bei jaukus rudens vakaras - garantuotas!
Štai toks įrašas šį kartą iš manęs ir labai tikiuosi, jog jis Jums patiko!
Pirmos dienos mokykloje "keistoji" asmenukė (P.S. tai yra
mano INSTAGRAM nuotrauka (s_aleksandraviciute)).
Ir nors visi jau stengiames nebekalbėti apie vasarą (ta frazė, jog nereikia liūdėti, kad kažkas baigėsi, reikia džiaugtis, jog iš viso tai įvyko tikrai nepadeda (kabučių nededu, nes nežinau, ar teisingai pacitavau), o birželis, liepa ir rugpjūtis primena apie kitus devynis, reikalaujančius ištvermės mėnesius, kurie pagal mokytojus greitai prabėgs, tačiau tikrai nebus lengvi), reikšmingi žvilgsniai ir pasisakymai per pamokas verčia nusišypsoti...
Pirmos dvi dienos mokykloj... nebuvo sunkios, tačiau galima buvo patirti ir streso (pažymių rašymas per pirmąsias pamokas). Vis dėl to, kol kas ėjimas į mokyklą nėra didelė kančia, esu pasiilgusi tos rutinos, žmonių, kurių vasarą namačiau, net kai kurių, sarkazmą suprantančių, bei gerai patariančių mokytojų (klausimai apie gimnazijas iškyla jau dabar ir smagu suvokti, jog penktoje klasėje pramintos "raganos" mokytojos pataria, patikslina, paaiškina... pagaliau jos/jie tampa reikalingos/ais ir su klasiokais neapšnekamos/i)...
Vakar išbandžiau Lyderystės būrelį, į kurį norėjau eiti jau septintoje klasėje, tačiau amžiaus ribos neleido (net ir dabar turėčiau sulaukti rugsėjo 11-osios, jog tilpčiau į keturiolikmečių ir aštuoniolikmečių tarpą). Labai, labai patiko! Manau, jog vertingus išgirstus dalykus ir įvairias išvykas (kurių sakė, jog visada būna) tikrai fiksuosiu čia (gaila, kad tuomet, kai lankiau žurnalistiką, dar nerašiau nuosavo tinklarasčio...)! Na, o vakar be manęs į būrelį buvo atėjusi dar viena mergina (praeitais metais į pirmąją pamoką niekas neatėjo, tačiau per mėnesį grupė susirinko), labai smagiai su vadove pašnekėjome, sužaidėme kelis pastabumo žaidimus (juk būtent esame Y karta (dabartiniai 13-30 mečiai) yra išlavinus labai gerai savas rankas, tačiau kitų jutiklių nelaviname), kalbėjome apie šio dalyko svarbą ir kodėl tai yra reikalinga VISIEMS. Vėliau turėjome iš kabinete esančių daiktų pastatyti savąjį svajonių kambarį (iš trijų stalų (sudėjus vieną ant kito) prie pat įėjimo padariau didelį šaldytuvą, savo lovą įkūriau ant palangės, o prie rašomosios kėdės pridėjau daug kėdžių bei staliukus (žinoma, jie skirti užkandžiams) - supraskit, tai krepšinio sirgalių kampelis (kaip tik rodo mūsų rinktinės rungtynes prieš Pietų Korėją... kaip ir nebesinori komentuoti, bepigu ant sofos sėdint išvertus pilvą kažką sakyti, tačiau būkim biedni, bet teisingi - žadimas tikrai nėra gražus, nors ir lietuviai ketvirtame kėliny atsiplėšę, skirtumas turėtų būti daug didesnis, žinant kokie mūsų šiandienos konkurentai)... pagal šias ir kitas smulkmenas (kurių nepaminėjau), sprendėme, kokia iš tiesų yra mano asmenybė (tai lyg netradicinis testas) ir patikėkit, rezultatai tikrai atspindėjo mane! Būreliu likau patenkinta ir aštuntoje klasėje tikrai jį lankysiu!
Palydėjimo į stotelę asmenukė.
Vasaros pabaigą atšvenčiau su Adele, kuri atvyko pas mane pasisvečiuoti nuo penktadienio iki sekmadienio. Rytais, besimėgaujant dienos pradžia keliaudavom į pačią skaniausią Vilniuje Užupio kruasanine, vakarais žiūrėdavom filmus (iš tiesų peržiūrėjom tik vieną labai gerą komediją - "Kita moteris") arba serialus (peržiūrėjom "Switched at Birth" pirmą seriją - patiko, manau jog serialą stebėsiu toliau (su viena taisykle, jog tai nevirs manija ir per dieną daugiau vienos serijos neįsijungsiu). Šeštadienį beveik visą dieną praleidome mieste, susipažinome su naujais labai įdomiais ir turinčiais humoro jausmą asmenimis, taip pat supratome, jog "Charlie" pica pati prasčiausia visame mieste, tad keturiese užsisakę šeimyninę (50 cm.) picą už kuponėlį jos net neįveikėme (nors vienas žmogus iš viso nevalgė, nes nebuvo alkanas)... sekmadienį vakare su mama, sese, močiute ir seneliu nuvykome į botanikos sodą stebėti Martyno Levickio koncerto, kuriuo likome visi patenkinti, na, o pirmadienį... prasidėjo ruduo, žadantis kantrybės stiprinimo ir gerų akimirkų. Jau devintą ryto sėdėjau mokyklos mišiose ir turėjau eiti garsiai perskaityti ištrauką iš biblijos (ta prakeikta scenos baimė). Vėliau vyko šventė pačioje mokykloje, o vėliau su keliais klasiokais ėjome į centrą bei galutinai supratau, jog (ech, tas pesimizmas) labai dažnai svajosiu apie šią, nuostabią 2014-ųjų vasarą.
M. Levickio koncertas.
Besisvečiuojant Adelei nusprendžiau iškepti pyragą (seniai to nedariau, pasiilgau šios srities virtuvės meno), kuris yra labai paprastas, tačiau skanus, viduje drėgnokas, saldus... nors išvaizda neprimena gardžiausių svajonių, skonis tikrai geras, o nemėgstančioms ilgai terliotis virtuvėje, šis pusiau keksas tikrai patiks! Be to, jis puikiai tinka ilgiems rudens vakarams su pieno ar arbatos puodeliu bei gera knyga rankoje (palaima būtų, jei už lango lytų, o tave dar šiltai apgobtų minkštas pledas)...
Bandysim rudenį paversti jaukesniu... :)
Reikės:
250 g. miltų;
1.5 a. š. kepimo miltelių;
3 bananų;
80 g. cukraus arba medaus;
125 g. sviesto;
2 kiaušinių;
400 g. kondensuoto pieno.
Gaminimo būdas:
Miltus persijojame ir sumaišome su kepimo milteliais. Sviestą su cukrumi ir kiaušiniais išplakame. Bananus su kondensuotu pienu sumalame ir pilame ją į kiaušinių masę. Viską gerai išmaišome ir supilame į miltus. Dar kartą viską gerai sumalame ir tešlą pilame į kepimo formą. Kepame 180 laips
nių temperatūroje 50 minučių.
Atsisveikinu su labai migdančia, šiurpuliukus sukeliančia gaida,
Simona
.jpg)
