2016 pasižadėjimai, 2015 pamokos

Italija, birželis. Maudynės su sese.

Paskutiniu metu dažnai sulaukdavau klausimų kur dingau, kodėl neberašau - gavau keletą laiškų į el. paštą, ask.fm, o ir iš draugų sulaukiau gana iškalbingų žvilgsnių. Tad pagaliau prisiruošiau sudėti tam tikras temas į vieną mišinį, viską pabandyti gražiai sulipdyti ir patiekti Jums. Malonaus skaitymo!

Preila, rugpjūtis. Po nakties balkone

pusryčiai

Šie metai... jie buvo kupini vilčių - būtent taip turbūt ir apibūdinčiau 2015uosius. Atsimenu, jog pirmosios metų minutės prasidėjo mano lengvu slidimu nuo laiptų bandant atgal patekti į namą (šventėme draugų sodyboje), o pirmuoju patiekalu tapo dribsniai su pienu ir vanilės esencija (!!!). Ir nežinau, kas man užėjo, kad tiek daug jos supyliau ir kad apskritai pyliau tokį dalyką ne į kepinį - tai nepriminė "Michelin" žvaigždutėmis (vienas labiausiai vertinamų restorano apdovanojimų) žymėtų restoranų maisto. Ir nors patikėkite, nesu ypatingai tikinti visais tais prietarais kaip Londono supermamytės, kartais tam tikros įvykių sekos verčia sunerimti.

Per šiuos metus į tinklaraštį parašiau 47 įrašus (plius pilna juodraščių) - sakyčiau, jog visai nemažai turint omeny, kad filmai.in svetainėje išleidau tikrai nemažai eurų! Taip pat, nereikia pamiršti ir antrojo tinklaraščio, įkurto vasaros pradžioje - Charlotte Midnight, kuriame yra 19 paskelbtų įrašų. Gaila, kad paskutiniu metu rašymas, kad ir koks malonus jisai bebūtų nuplaukė į šalį, tad netempiant gumos, mano pats pirmutinis naujiesiams metams pažadas nepamiršti rašymo. Ir ne tik čia! Paskutiniu metu galvoje sukosi gana įdomi istorija, kurią labai norėčiau perteikti į ploną romaną - tikiuosi rasti tam laiko, kurio tikrai turiu. Be to, pradedu jausti, jog galiu kalbėti ir kitokiomis temomis nei rašau čia ir taip tobulinti save. Tikiuosi, jog metų bėgyje rasite čia įvairesnių horizontų (kurie gal ir nebūtinai bus šviesūs, bet bent jau bus). Tad to ir pasilinkėsiu - nebijoti klysti rašant.

Mano viena mylimiausių mano perdarytų frazių yra - "Visi turime 24 valandas - Dalia Grybauskaitė sugeba pamiegoti, Rūta Meilutytė - pasimokyti, J. K. Rowling - pavalgyti ir prie viso to prisideda ir kitos veiklos, po kurių šie žmonės nuveikia kažką daugiau. Jie žmonės, tokie patys ir mes, bet laiką išnaudoja ne "Simpsonų" serialo nuolatinėms peržiūroms." Vienas didžiausių 2015 metų praradimų ir buvo mano produktyvumo nebuvimas. Neretai nemoku susidėlioti prioritetų, o vėliau tenka skaudžiai kentėti dėl praleistų galimybių. Galimybių, kurios galėjo padėti sukomponuoti tavo ateitį. Ir aš jas praleidau - patikėkit, tai vienas šlykščiausių jausmų, kuriuos įmanoma patirti, tad vienintelis dalykas, ko galiu savęs prašyti atkurti 2015 neišnaudotas galimybes bei nepražiopsoti kitų. Ir vienas geriausių būdų, kuris yra patvirtintas tūkstančių filosofų, psichologų, deep frazių facebook'e gerbėjų bei manęs - priimti visus šansus: keliauti, eiti į konferencijas, sportuoti, eiti į kiną, į naujus restoranus, susitikti su draugais, savanoriauti, stoti į įvairias draugijas... nes niekada nežinai, kas gali tave įkvėpti ir kelintame kilometre link "Hesburgerio" tave pastebės modelių agentūros. Tad stengsiuosi į visus kvietimus (į miestą, į kiną, į renginį) atsakyti TAIP. Galimybės visur, tik reikia mokėti jas įžvelgti ir tai man įrodė beveik pabaigti metai. Skaudžiai, bet pamoką, drįstų teigti, išmokau.

Dažnai tos visos progos praeidavo dėl facebook'o, susirašinėjimo, tingėjimo, o anksčiau... daug produktyvesnė buvau, kai skaičiau. Žinoma, 2015 metų knygų iššūkį įveikiau, bet sunkiai ir galima sakyti, jog viską padariau per vasarą, nes nuo rugsėjo sugebėjau perskaityti vos vieną knygą - liūdna, tačiau tokia buvusios knygų graužikės dalia. Tikiuosi, jog šiais metais ne tik įveiksiu knygų iššūkis, bet ir šiaip perskaitysiu dar keletą knygų bei skaitymo tikrai neapleisiu!

Knygų iššūkio knygos 2016.

KNYGŲ IŠŠŪKIS 2016

1. Dan Brown "Da Vinčio Kodas";
2. Santa Montefiore "Sodininkas iš Prancūzijos";
3. Audronė Urbonaitė "Mano didžioji nuodėmė, žurnalistika";
4. Gretchen Rubin "Laimės projektas";
5. Mirjam Pressler "Kartusis šokoladas";
6. Žydronė Lukšytė "Pietų Amerika. Metai su Naujojo pasaulio keliais";
7. Mats Strandberg, Sara B. Elfgren "Ugnis";
8. dr. Brene Brown '' Didi drąsa";
9. Dalia Cidzikaitė "Elementorius. Legendinis dramos būrelis ant Tauro kalno";
10. Agnė Gilytė "Spintologija. Nėra ko apsirengti?!";
11. Steve Harvey "Tiesiai į sėkmę. Kaip svajonės virsta tikrove";
12. John Green "An Abudance of Katherines".

Alternatyvios knygos:

1. Mary Higgins Clark "Prieš ištariant sudie";
2. Andrius Tapinas "Vilko valanda".

Nežinau ar pastebėjote, tačiau beveik visi mano pažadai susiję su produktyvumu (fun matematikos užduotis Naujųjų vakarui - suskaičiuokime kiek kartų paminėjau žodį PRODUKTYVUMAS?:)), bet kad tam nepritrūktų energijos (kas ir vyko visą gruodį) turiu sveikai maitintis bei sportuoti. Dažnai įprantu prie visko, o vėliau vėl viską metu į šalį. Labai tikiuosi, jog šis, dažnas merginų pažadas nebeišeis į orą! Susitiksim sporto klube?

Trakai, rugsėjis. Per gimtadieny sugebėjome pasiklysti miške.

2015 metų gale daug blogų emocijų suteikė žmonės. Supratau, jog per dažnai stengiuosi visiems įtikti ir kartais dėl to atsiriboju nuo daug man svarbesnių bei artimesnių žmonių. Šiaip gyvenime vadovaujuosi taisykle, jog kiekvienas žmogus yra vertas atvirumo ir nuoširdaus bendravimo - su kai kuriais dėl to labai greitai suartėju, su kitais - stipriai "nudegu". Gaila, jog paskutiniu metu, aplinkui mane padaugėjo labai daug apkalbų ir to viso pesimizmo dėl kelių žmonių, kurie gyvena vien sau. Na ir puiku, bent jau vėliau išmoksiu greičiau atsirinkti žmones ir visa tai, šiaip ar taip sugula į patirtį. Tad tikslas - ignoruoti tuos, kurie teikia man blogas emocijas ir stengtis save apsupti žmonėmis, kurie plečia pasaulėžiūrą, teikia džiaugsmą.

Viso to pačio linkiu ir Jums, skaitytojai! Susidėliokite savo prioritetus ir daugiau kasdieniško žavesio!

Jūsų Simona.

Ir dainos, labiausiai primenančios 2015! :)

Aš vis dar kupina jėgų

Vienas iš daugelio dalykų, kuriuos pasižadėjau vykdyti per šiuos metus - neįklimpti į depresiją. Šio punkto praeitame įraše nepažymėjau, tačiau manau, jog bent jau kol kas sekasi gerai. O jei vykdysiu visas kitas atsakomybės - šis pažadas neturėtų nukentėti.

 

Rudeniui įsibėgėjant, mokykloje po truputį atsiranda vis daugiau darbų: pradedant namų darbais baigiant įprastiniais projektais. Nors dar nespėjau užsiregistruoti į visus norimus būrelius, šių metų veikla po truputį rituliuojasi ir turiu pasakyti, jog esu patenkinta pradžia - bent jau kol kas, depresijos liūnas negresia ir veiklos tikrai netrūksta.

 

Nebūčiau lietuvė, jeigu nesugebėčiau paminėti krepšinio. Sveikinu pakliuvus ten, kur visi svajojome. Kadangi šmaikštaus pasisakymo facebook'e nesugalvojau (bet dar palaukit - čempionatas nesibaigė), pernelyg daug ir neturėjau kur parodyti savo džiaugsmo, kuris yra tikrai didelis. Pirmiausia, dėl meilės sporto šakai, atradau bendrą temą su naująją klasės drauge. Pirmas klausimas, kurį uždaviau susipažinant buvo - "Ar tiesa, jog Domantas Sabonis yra gražiausias rinktinėje?". Žinau, skamba keistai ši pokalbio pradžia, tačiau būtent dėl šio klausimo dabar puikiai sutariu su mergina (ir taip, Jūs galite pasimokyti iš manęs, kaip reikia regzti pokalbio pradžią). Dėl šios sporto šakos, pradėjome vienytis kaip klasė: per geriausią belgų dieną metuose, tuomet, kai teisėjus jie papirko savo traškiais vafliais, rungtynes prie baltojo tilto žiūrėjome kartu. Ir buvo visai smagu.

 

Ypatingai džiaugiuosi ir neseniai įvykusiomis "Sostinės dienomis 2015". Prisiekiu, tai mano mylimiausia Vilniaus organizuojama šventė metuose, kurios visą laiką be galo laukiu. Gal kiek liūdna, jog nesugebėjau nueiti į visus koncertus, kuriuos žadėjau, bet tam dar yra visi metai, o kol kas labai džiaugiuosi prisiminimais ir pirkiniais (kuriuos greitu metu pamatysite mano antrajame tinklarašyje). Pirma diena netenkino savo lietingu oru, tačiau sugebėjome apeiti visą mugę (kaip visada prisipirkti su didele nuolaida šokolado, kuris visuomet būna skirtingas, bet jau kelintus metus iš eilės perkamas iš to pačio žmogaus, kuris plytelę parduoda už 50 centų), šio bei to nusipirkti ir užsukti į "Caif Cafe" kavos bei ilgo pokalbio kartu su Austėja (žmogus, su kuriuo turbūt visuomet bus apie ką pasikalbėti, tad tie šnekučiavimai gali trukti kiek ilgokai). Antrą dieną pasimačiau vėl su kitomis dvejomis draugėmis, su kuriomis beveik visą laiką pragulėjome Lukiškių aikštėje, komentuodamos ir apžiūrinėdamos "Panelės" bei "Cosmopolitan" žurnalus. Ir taip visą dieną. O vakare prasidėjo Europos krepšinio čempionatas ir pirmoji šokolado plytelė buvo suvalgyta. Na o trečią dieną susitikau su dar kitomis draugėmis - sugebėjome apeiti ir dizaino skverus, kuriuose pasisėmiau daug įkvėpimo, vėliau nuėjome suvalgyti desertų į Vilniaus universalinę parduotuvę, o po to laukė viena geriausių vakaro dalių - krepšinis. Nusprendėme nužygiuoti iki baltojo tilto televizoriaus, prie kurio atmosfera yra tikrai gera. Žiūrėti tokį tautišką žaidimą su dideliu kiekiu žmonių yra puikus jausmas, atmosfera tikrai puikiai nuteikianti. O dar ir žaidė tokiu metu, kuomet buvo nuostabus saulėlydis... vakaro meniu sekė Jazzu koncertas Katedros aikštėje. Ką ir begaliu pridurti - puikią charizmą ji turi, moka kalbėti su publika. Dainų žodžiai lengvi, bent jau prieky stovintys žmonės dainavo. Jaukumas ir geri draugai šalia, nuostabi muzika - sostinės dienų uždarymas buvo puikus. Kartu su naktine kava iš "Coffee inn'o". Ką jau ką, o Vilnius savo šventę mini garsiai - viskas buvo suplanuota atidžiai, iki pačių mažiausių smulkmenų. Likau patenkinta.

 

Ir pabaigai, norėčiau pristatyti kūrinį, kuris šį rudenį pastatė mane į didesnę harmoniją su santykiu su savimi - Andy Puddicombe "10-ies sekundžių meditacija".

Žmonėms, kurie seniai galvojo apie meditaciją ir vis neišdrįsdavo pabandyti (arba nesigaudavo, arba pritrūkdavo laiko, arba nežinodavo, kaip tai daryti, arba dar kitas pasiteisinimas, kurį Jūs sugalvojote) - tikrai rekomenduoju. Gal knygos teorinė dalis yra kiek nuobodoka, tačiau autorius (taip pat vienuolis, puikiai pažįstantis meditacijos galią) tikrai stengėsi įterpti įvairiausių istorijų bei mokslinių faktų, susijusių su meditacija.

 

Iki kitų kartų, tikiuosi dažnesnių,

Simona.

Jau 14?

Beveik suvalgytas šokoladas, jogurtas, sumuštinis, pieno stiklinė

Rugsėjo 11-osios progą man pasakė - "Amerikiečiams šiandien bloga diena, dėl prieš 13 metų įvykusios katastrofos, tačiau Lietuvoje prieš 14 metų gimei tu, todėl 22 h. turėtų pasisekti".

O kas nieko nesuprato, ką aš čia pasakiau, tai primenu, jog rugsėjo 11-ąja žaidėme prieš JAV krepšinio pusfinalyje. Nors varžybų nelaimėjome, tą dieną buvo dėl ko ir džiaugtis (vistiek žaidimas pirmuose kėliniuose suteikė daug laimės šypsnių bei vilties, kas yra gerai bežaidžiant su tokia rinktine). Na, o man buvo dviguba priežastis. Nors gimtadienio pernelyg nesureikšminu, vistiek smagu, kai tave prisimena, pasveikina...

Rugsėjo 11-ąsios atsibudau labai anksti, pasidariau pusryčius, įsijungiau kompiuterį bei žiūrėjau kvailus serialus. 

Vėliau susiruošiau (šiaip ne taip) ir vos neveluodama pasirodžiau mokykloje (gyvenu arčiausiai šio pastato palyginus su klasės draugais, tačiau 6 ir 7 klasėje daugiausiai kartų pavėlavau) su užrištomis akimis, nes prie įėjimo manęs laukė Ugnė su Goda. Pavedžiojo po mokykla, kažkas patrynė balionus į galvą, iš balsų spėliojom kas mane sveikina ir t.t. Žinoma, taip pat sulaukėme iš piktų žmonių priekaištų, kai į juos atsitrenkiau... vėliau nuskubėjome į informatikos pamoką (prieš tai dar gavau kelis balionus su palinkėjimais), o per antrąją, anglų kalbos pamoką pas mus atėjo kitas pogrupis (klasė mūsų didėlė - 28 žmonės, tad per anglų ir informatiką mus išskiria į dvi dalis), dainuodamas "Su gimimo diena", o rankose nešė mažą torčiuką, kurį vėliau per pertrauką visi suvalgėme. Tikrai šaunius klasiokus turiu, labai nustebino ir buvo visai netikėta!

Grįžus namo mane dar pasveikino trumpam užsukusi teta, perdavusi kelias dovanėlės nuo senelių ir nuo savęs. Belaukdama vakaro paruošiau namų darbus, pažiūrėjau serialą, na o šeštą valandą grįžo mama iš darbo, po kiek laiko atvažiavo ir kiti seneliai. Visi susėdę prie stalo suvalgėme labai gražius keksiukus, pasikalbėjome... na, o 22 h. įsijungusi televizorių ir atpakavusi šokolado plytelę žiūrėjau krepšinį bei labai didžiavausi savo šalimi.

Kitą dieną po pamokų švenčiau gimtadienį su savo draugėmis. Visos nuvažiavome į Ozą ir ėjome į filmą "Siuntėjas" (beje, tikrai rekomenduoju, tik žinoma, pirmiau perskaitykite knygą). Pilnos gerų įspūdžių, bet išalkusios iš "PizzaHut" užsisakėme picą ir kalbėdamos ją suvalgėme. Kadangi penktadienis, pusė chebrytės išskubėjo į būrelius ir kaimus, o su kitais draugeliais linksmuoju Vilniaus viešuoju transportu ir linksmais juo besinaudojančiais žmonėmis (nebūtina keiktis dėl to, jog kalbėjomes kiek garsiau) nuskubėjome į centrą, kur iš karto Katedros aikštėje įsitaisėme ant sienelės bei kalbėjomes iki 22 h. Jaukiai, su šokoladu. Dar kartą įsitikinau, jog myliu Vilnių ir jo suteikiamą gerą atmosferą...

Dovanos:

Jau mokykloje išgėriau šią dovaną nuo brolių Selvadorų (The Vampire Diaries)!

Paprasta maikutė su man labai patinkančiu užrašu: "I'm Single, and you have to be Caspar Lee to change that".

Šiaudeliai, didelis tušinukas, lipnių lapelių knygutė, 4 žvakės-kaktusiukai, didėlė ir maža užrašų knygelės.

Riešutų sviestas, "Chia" sėklos, 2 vitamininiai gėrimai, arbata su imbieru ir citrina.

Pinigai, piešinys, čekiai į "PANORAMĄ" ir į "EKO KOLEKCIJĄ"

Plaukų gumytės, motyvaciniai dantų krapštukai, arbata.

Veltinė kosmetinė, piniginė.

Pieštukai, stebuklinga pupa, užrašinė.

Šiltos kojinės, baltas šokoladas, laiškelis.

PANORAMOS čekius iškeičiau į knygas - "Lojalioji" bei "Oras pusryčiams", o eko kolekcijos į kokosinį plaukų aliejuką bei žvakytę.

Taip pat gavau dainininkės ZAZ albumą bei dar vieną užrašinę!

Štai toks buvo mano gimtadienis ir esu juo patenkinta.

Simona.

P.S. ar kas nors vyks į Ed Sheeran koncertą? :)

Pirmosios rugsėjo dienos

Pirmos dienos mokykloje "keistoji" asmenukė (P.S. tai yra
mano INSTAGRAM nuotrauka (s_aleksandraviciute)).

Ir nors visi jau stengiames nebekalbėti apie vasarą (ta frazė, jog nereikia liūdėti, kad kažkas baigėsi, reikia džiaugtis, jog iš viso tai įvyko tikrai nepadeda (kabučių nededu, nes nežinau, ar teisingai pacitavau), o birželis, liepa ir rugpjūtis primena apie kitus devynis, reikalaujančius ištvermės mėnesius, kurie pagal mokytojus greitai prabėgs, tačiau tikrai nebus lengvi), reikšmingi žvilgsniai ir pasisakymai per pamokas verčia nusišypsoti...
Pirmos dvi dienos mokykloj... nebuvo sunkios, tačiau galima buvo patirti ir streso (pažymių rašymas per pirmąsias pamokas). Vis dėl to, kol kas ėjimas į mokyklą nėra didelė kančia, esu pasiilgusi tos rutinos, žmonių, kurių vasarą namačiau, net kai kurių, sarkazmą suprantančių, bei gerai patariančių mokytojų (klausimai apie gimnazijas iškyla jau dabar ir smagu suvokti, jog penktoje klasėje pramintos "raganos" mokytojos pataria, patikslina, paaiškina... pagaliau jos/jie tampa reikalingos/ais ir su klasiokais neapšnekamos/i)...
Vakar išbandžiau Lyderystės būrelį, į kurį norėjau eiti jau septintoje klasėje, tačiau amžiaus ribos neleido (net ir dabar turėčiau sulaukti rugsėjo 11-osios, jog tilpčiau į keturiolikmečių ir aštuoniolikmečių tarpą). Labai, labai patiko! Manau, jog vertingus išgirstus dalykus ir įvairias išvykas (kurių sakė, jog visada būna) tikrai fiksuosiu čia (gaila, kad tuomet, kai lankiau žurnalistiką, dar nerašiau nuosavo tinklarasčio...)! Na, o vakar be manęs į būrelį buvo atėjusi dar viena mergina (praeitais metais į pirmąją pamoką niekas neatėjo, tačiau per mėnesį grupė susirinko), labai smagiai su vadove pašnekėjome, sužaidėme kelis pastabumo žaidimus (juk būtent esame Y karta (dabartiniai 13-30 mečiai) yra išlavinus labai gerai savas rankas, tačiau kitų jutiklių nelaviname), kalbėjome apie šio dalyko svarbą ir kodėl tai yra reikalinga VISIEMS. Vėliau turėjome iš kabinete esančių daiktų pastatyti savąjį svajonių kambarį (iš trijų stalų (sudėjus vieną ant kito) prie pat įėjimo padariau didelį šaldytuvą, savo lovą įkūriau ant palangės, o prie rašomosios kėdės pridėjau daug kėdžių bei staliukus (žinoma, jie skirti užkandžiams) - supraskit, tai krepšinio sirgalių kampelis (kaip tik rodo mūsų rinktinės rungtynes prieš Pietų Korėją... kaip ir nebesinori komentuoti, bepigu ant sofos sėdint išvertus pilvą kažką sakyti, tačiau būkim biedni, bet teisingi - žadimas tikrai nėra gražus, nors ir lietuviai ketvirtame kėliny atsiplėšę, skirtumas turėtų būti daug didesnis, žinant kokie mūsų šiandienos konkurentai)... pagal šias ir kitas smulkmenas (kurių nepaminėjau), sprendėme, kokia iš tiesų yra mano asmenybė (tai lyg netradicinis testas) ir patikėkit, rezultatai tikrai atspindėjo mane! Būreliu likau patenkinta ir aštuntoje klasėje tikrai jį lankysiu!

Palydėjimo į stotelę asmenukė.

Vasaros pabaigą atšvenčiau su Adele, kuri atvyko pas mane pasisvečiuoti nuo penktadienio iki sekmadienio. Rytais, besimėgaujant dienos pradžia keliaudavom į pačią skaniausią Vilniuje Užupio kruasanine, vakarais žiūrėdavom filmus (iš tiesų peržiūrėjom tik vieną labai gerą komediją - "Kita moteris") arba serialus (peržiūrėjom "Switched at Birth" pirmą seriją - patiko, manau jog serialą stebėsiu toliau (su viena taisykle, jog tai nevirs manija ir per dieną daugiau vienos serijos neįsijungsiu). Šeštadienį beveik visą dieną praleidome mieste, susipažinome su naujais labai įdomiais ir turinčiais humoro jausmą asmenimis, taip pat supratome, jog "Charlie" pica pati prasčiausia visame mieste, tad keturiese užsisakę šeimyninę (50 cm.) picą už kuponėlį  jos net neįveikėme (nors vienas žmogus iš viso nevalgė, nes nebuvo alkanas)... sekmadienį vakare su mama, sese, močiute ir seneliu nuvykome į botanikos sodą stebėti Martyno Levickio koncerto, kuriuo likome visi patenkinti, na, o pirmadienį... prasidėjo ruduo, žadantis kantrybės stiprinimo ir gerų akimirkų. Jau devintą ryto sėdėjau mokyklos mišiose ir turėjau eiti garsiai perskaityti ištrauką iš biblijos (ta prakeikta scenos baimė). Vėliau vyko šventė pačioje mokykloje, o vėliau su keliais klasiokais ėjome į centrą bei galutinai supratau, jog (ech, tas pesimizmas) labai dažnai svajosiu apie šią, nuostabią 2014-ųjų vasarą.

M. Levickio koncertas.

Besisvečiuojant Adelei nusprendžiau iškepti pyragą (seniai to nedariau, pasiilgau šios srities virtuvės meno), kuris yra labai paprastas, tačiau skanus, viduje drėgnokas, saldus... nors išvaizda neprimena gardžiausių svajonių, skonis tikrai geras, o nemėgstančioms ilgai terliotis virtuvėje, šis pusiau keksas tikrai patiks! Be to, jis puikiai tinka ilgiems rudens vakarams su pieno ar arbatos puodeliu bei gera knyga rankoje (palaima būtų, jei už lango lytų, o tave dar šiltai apgobtų minkštas pledas)...

Bandysim rudenį paversti jaukesniu... :)

Reikės:

• 250 g. miltų;
• 1.5 a. š. kepimo miltelių;
• 3 bananų;
• 80 g. cukraus arba medaus;
• 125 g. sviesto;
• 2 kiaušinių;
• 400 g. kondensuoto pieno.

Gaminimo būdas:

Miltus persijojame ir sumaišome su kepimo milteliais. Sviestą su cukrumi ir kiaušiniais išplakame. Bananus su kondensuotu pienu sumalame ir pilame ją į kiaušinių masę. Viską gerai išmaišome ir supilame į miltus. Dar kartą viską gerai sumalame ir tešlą pilame į kepimo formą. Kepame 180 laips
nių temperatūroje 50 minučių.

Atsisveikinu su labai migdančia, šiurpuliukus sukeliančia gaida,
Simona

Krepšinis, mokykla ir visa kita.

Įrašas, kurį parašiau vakar, bet įkeliu tik šiandien.

Ar žinote kas čia? Ne, čia ne įtrukimas. Deja ir ne naftos (vandens, sviesto) kaina. Tai mano noro mokytis schema.

Sakyti sveiki ar negaliu rašyti, nes rytoj laukia geografijos kontrolis (!)??? Vietoj to, kad viską atlikčiau pagal vakar sudarytą dienotvarkę sėdžiu sau prie kompiuterio, skaitinėju kitų žmonių blog'gus ir žiūriu "Simpsonus". Nors pati parašiau straipsnį TD apie atideliojimą - vistiek toliau sau ramiai nukelinėju darbus.

Vakar mano sudaryta dienotvarkė:

• Grįžus iš mokyklos pavalgyti;
• Padaryti VISUS namų darbus, pasiruošti kontroliniui;
• Susirasti normalius drabužius eiti į dramą (ir kai kur kitur), o ne trečią kartą iš eilės sliūkinti su tuo pačiu bliuzonu ir džinsais;
• Nueiti į dramą ir ten pabūti max. iki šeštos vakaro;
• Išėjus iš dramos tiesiog bėgti iki rotušės aikštes, ten prasigrūsti iki pat scenos kur jau lauks Luka ir garbingai sutikti Lietuvos krepšininkus!



Deja, jau susidūriau su šia problema ir šiemet.

• Grįžus namo parašyti įrašą į šį blog'gą, jei spėsiu ir į TD (jeigu ne, tada antradienį būtinai turiu parašyti įrašą tenais) ir skaityti toliau nuostabią knygą "KALBĖK".

Kol kas išlaikiau tik tais pirmąjį punktą ir trečią. Po pusvalandžio turėsiu išeit į dramą. Well done, Simona. You are awesom! 

Vakar belaukiant dešimtos valandos (negi reikia sakyti KODĖL aš jos taip laukiau?) baigiau skaityti "Kaulų miestą" ir kad prasiblaivyti po tokios storos knygos į rankas griebiau "Hugo pasaulį". Na, o dabar vėl grįžtam prie rimtesnių skaitalų ir nuostabios knygos "Kalbėk".

Tiesa, mano nuostabūs skaitalai turėtų būti biologijos vadovėlis (hmmm... tos ląstelės tokios sunkios mano galvai ;///) ir geografijos užrašai (ok, ok - ten viską suprantu, bet kontroliniame darbe reikia ne tik supratimo, bet ir sąvokų ir visų tų keliautojų datų (Polai, Kolumbai ir Magelanai)).

Ir visi tie pažadai geriau mokintis tiesiog nuplaukė Vilnele tolyn.

***

Prancūzų projektas apie Šveicariją.

Pusė dešimt. Esu pilna geros energijos ir būčiau dar labiau laimingesnė jei nereikėtų ruošt namų darbų. Rytoj kelsiuos vien valandą anksčiau (šeštą), kad galėčiau pasimokyti. Bet galbūt jau minėjau, o gal ir ne, kad esu visiškai atspari žadintuvams - tad šeši žadintuvai jau paruošti.
Savaitgalį pas mane nakvojo Austėja. Iš tikro tai ji atėjo, kad galėtume paruošti prancūzų projektą. Bet aišku kur Simona, ten ir maistas bei geri filmai. Peržiūrėjome "Išvarymą (nors man tiesą pasakius šis filmas nebuvo ITIN baisus, suspiegiau tik kartą. O galbūt nebuvo baisu dėl to, kad pusę filmo žiūrėjom su šviesa ir kalbėdamos :D)" ir "Teen Beach Movie (ai, toks lengvas, komedijinio žanro)". Per šį savaitgalį prisiminiau ir Ukmergę, į kurią norėčiau grįžti bent kelioms dienoms... ir kodėl dar negaliu atsisakyti minties, kad vasara baigės??? Kartais atrodo, kad iš viso jos net nebuvo, ir kad visa tai - smagus sapnas.

Na, turbūt vienas iš dalykų, kodėl ši diena yra nuostabi yra tas, kad...
Beveik esu tikra, kad vakar dauguma stebėjote krepšinio varžybas. Žiūrėjau ir aš (o kaip gi). Ir žinot ką? Aš sugebėjau nekramtyti nagų žiūrint varžybas, bet spėjau nežinia kiek sudeginti nervų ląstelių. Milijardus... vis dėl to esu patenkinta rezultatu. Ir nors visi džiaugias, atsiranda tokių, kuriems netinka vistiek. NUEIKIT IR PADARYKIT GERIAU. Tačiau pasirodė, kad žmonių, kurie moka džiaugtis "tik" sidabru atsirado daugiau ir tai parodė, kad šiandien, išėjusi iš dramos anksčiau net neprasigrūdau pro minia pažiūrėti į tuos tobulus žmones, dėl kurių rugsėjis buvo geresnis. Ir nors nepamačiau jų tada, kai visi matė, pamačiau tada, kai jie dalino parašus :). P.S. Jeigu ne Dijuota tikrai nebūčiau jų gavus ;DD Ačiū ;)))

Kuzminsko ir Mačiulio (ne taip pirmai užrašiau) parašai

Jono Valančiūno parašas

Dar yra Motiejūno bei Seibučio parašai, bet blog'geris nesugeba pridėti tų nuotraukų ;///.

:DDD Kažkur kairėj aš, ir kažkur tolumoj gerai krepšinio fanams pažįstamas veidas.

Ir tiesą pasakius gala, kad baigės ši krepšinio šventė. Kažkaip keista bus negalvot apie jį vos ne kiekvieną valandą ir neaiškinti klasiokėms, kodėl mes turim stipriai didžiuotis Lietuvos rinktine.
Simona :)