Filmai, reiškiantys man labai daug

Manau, jog visi turime keletą filmų ir serialų, kuriuos žiūrėjome milijonus kartų... galbūt jie primena Jums vaikystes dienas, galbūt - vasaros pradžią... o galbūt, tai filmas/serialas, kuris Jums "atvertė akis" ir privertė į pasaulį pažiūrėti kitu kampu?

Vienintelės patinkančios filmų variacijos apie raganaitę Sabriną.

RAGANAITĖS SABRINOS filmų ir serialų, animuotų ir tikroviškų (čia bus manasis antonimas žodžiui "animuoti") variacijų. Tai supratau, prieš kelis metus prisiminusi, kaip man patiko vaikystėje stebėti Sabrinos gyvenimą ir pabandžiusi ieškoti šio serialo internete, "YOUtube" kanale. Atsimenu, jog per TV1 vasaros rytais rodydavo tikrovišką serialą ir aš, bevalgydama močiutės pagamintus pusryčius (buvau išprotėjusi dėl virtų varškėčiu (su grietinės, cukraus, sviesto ir cinamono padažu) ir varškės (su medumi ir tarkuotu šokoladu)) mėgaudavausi prasidedančia diena (o vėliau laukdavau vakarinio KITAS realybės šou, kurį žiūrėdavau slapta (dažniausiai draugių namuose), nes močiutė galvojo, jog žiūrėdama tokias nesąmones subukėsiu). Kas žiūrėjo šį serialą tikrai prisimins, jog raganaitė Sabrina turėjo magiškų burtų knygą, o kadangi jaučiausi labai įkvėpta jos (su draugėmis net žaisdavome "namus (manau, nereikia aiškinti, kas čia per žaidimas)", apsimesdamos, jog visos esame raganaitės), pati pasigaminau tokią knygą (specialiai pirkau storą rudą sąsiuvinį ir lipdukus, primenančius deimantus, jog knyga kuo labiau primintų turimą Sabrinos), tik į ją rašiau ne burtus (ne iki tiek išprotėjusi buvau), o įvairius receptus (mylėjau maisto gaminimą nuo pat vaikystės), žaidimų instrukcijas (pvz.: "aukščiau žemės", "brolelį, gelbėk" ir t.t.), dienoraštį. Šį serialą, neturėdama ką veikti pasižiūriu iki šiol - jis man kvepia vaikyste, nerūpestingomis dienomis ir močiutės pusryčiais.

Filmą VALGYK, MELSKIS, MYLĖK žiūrėjau per šių metų naujametinę dieną. Ir laukiu nesulaukiu dienos, kuomet perskaitysiu ir knygą, pagal kurią ir buvo pastatyta ši romantinė drama. Nepaisant gerų aktorių, ši istorija dar kartą išmokino mane senos tiesos, kuri skelbia, jog labai svarbu įsiklausyti į savo norus ir pojučius bei gyventi besidžiaugiant kiekviena diena. Žiūrėdama šį filmą užsinorėjau nuvažiuoti į visas čia rodomas vietas (Italijoje esu dabar, tačiau Bali ir Indija tikrai laukia manęs ateityje (bent jau tikiuosi)) ir išmokti valgyti, melstis (nesijaudinkite, ateistai, musulmonai ir kiti savo tikėjimo šalininkai - malda šiame filme yra perteikiama ne tik religine samprata) ir mylėti. Ir šį meno kūrinė rekomenduočiau pažiūrėti visiems, kurie nebetiki gyvenimo džiaugsmu - pasidarykite lėkštę skaniausių makaronų (bent jau aš, žiūrėdama šį filmą valgyti tikrai užsinorėjau) ir štai - vienas vasaros vakaras jau suplanuotas ir labai tikiuosi, jog jis Jums bus jaukus ir įsimintinas.

Vienos populiariausių Lietuvos televizijos pagalba, Kevino nuotykiai iš filmo VIENAS NAMUOSE jau spėjo įsišaknyti kaip viena iš Kalėdinių tradicijų. Nuo pirmos klasės pradėjau žiūrėti šį filmą ir kol kas nepraleidau nei vienų Kalėdų, nesijuokdama, kaip vagišiai bando apvogti namus/žaislų parduotuvę (tikiuosi, jog visi esate matę šį filmą ir jo siužeto neatskleidžiau, bet jei taip nutiko - nesijaudinkit, filmas vis vien vertas Jūsų dėmesio). Smagus įvykis, kadangi mano tėtis, matematiką garbinantis žmogus, antrą dalį šio filmo žiūrėti leido tik tuomet, kai prižadėjau, jog išmoksiu visą daugybos lentelę iki 10... ir nors tada buvau labai pikta dėl tokios "neteisybės" (juk paprastai, šią lentelę vaikai mokosi antroje klasėje, be to - ne visą iš karto), matematika pradėjo labai gerai sektis ir pamilau ją taip pat karštai (netgi įstojau į tiksliųjų mokslų vienintelę klasę Vilniuje, kurioje mokinausi paskutinius keturis metus, tačiau šeštoje klasėje, dėl didelio krūvio ji man atsibodo ir olimpiadose nebeskyniau aukščiausių vietų). Verta pabrėžti, kad tik pirmas dvi šio filmo dalis, kuriose vaidina Macaulay Culkin, dievinu taip karštai ir kiekvieną kartą žiūrėdama šį filmą, nesijaučiu tuščiai leidžianti laiką, nors visą siužetą ir kai kurių scenų žodžius moku atmintinai).

Nors KERĖS DIENORAŠČIUS atradau visai netyčia (filmai.in paieškos laukelyje suvedus žodį DIENORAŠČIAI, nes mania traukia viskas, kas susįję su jais), vadinu tai savo pačiu mylimiausiu serialų (žinoma, JAUNOSIOS MELAGĖS bei SUKEISTI GYVENIMAI užima taip pat garbingas vietas). Kai per rudenio septintos klasės atostogas pas mane turėjo atvažiuoti draugė net trims dienoms, nusprendėme atsisiųsti ir peržiūrėti šį serialą. Su dideliu kiekiu maisto, pirmąjį sezoną peržiūrėjome per vieną naktį ir su nekantrumo pradėjome laukti antrojo sezono. Apie tas tris dienas galite perskaityti čia. Kerė - tai lyg mano idealas, kuris apibūdina svajonių gyvenimą. Ji dirba ties tuo ką mėgsta, ji turi puikius draugus ir vaikiną. Šis serialas motyvuoja mane netgi mokintis (kaip ir visi kiti serialai bei filmai, į kuriuos įpaišoma mokykla arba universitetas) ir man labai gaila, jog nebeapsimokėjo kurti trečiojo sezono, nes senąsias serijas pasižiūriu iki šiol, kas mane įkvepia rašymui ir net gi priverčia stebėtis mada, kuria įprastai ne itin domiuosi. O juk serialai ir knygos, kuriuose atrandi save, visada trakia ir trauks, tiesa?

Tiesa, yra ir dar vienas filmas, kurio pagrindine veikėją lyginu su savimi. SKAITYK IR VERK istorija yra apie merginą, kuri gyvena savo kuriamoje knygoje/dienoraštyje ir netyčia jį paviešiną per vieną rašinių konkursą. Knygą pastebi ir šalies leidėjai bei galiausiai istorija Amerikoje tampa bestseleriu, Žinoma, tai man nenutiko, tačiau pomegis rašyti yra toks pat, tad filmas, nors ir neitin profesionalus, man patinka.

HARIO POTERIO aštuoni Pasaulyje išpopuliarėję filmai žinomi turbūt kiekvienam. Ir jeigu tiesiai šviesiai - šeštos ir aštuntos dalies net nesu mačius (bet kam yra skirtos Kalėdų atostogos?). Nelabai ir trykštu noru, tiesą sakant - knygas vistiek jau seniai seniai visas perskaičiau ir žinau, koks veiksmas turėtų būti filmuose (ar bent jau įsivaizduoju). Tačiau ypatingos man yra pirmos penkios dalys (net ir knygos šios labiausiai patiko) - Kalėdos ir beprotiškas jaukumas žiūrint šį filmą, motyvacija mokytis (Hermiona - nežinau kaip tokie personažai sukuriami, bet jie mane įtikina) ir visas burtininkų Pasaulis - kai buvau maža, svajojau gauti kvietimą mokintis tame Hogvarste.

p.s. Mielos tinklaraštininkės! Nežinau kaip kitiems, bet bent jau man, būtų labai įdomu išvysti šį "tag'ą" Jūsų tinklaraščiuose. Tad jei patiko ir tema pasirodė įdomi - pirmyn! 

p.p.s. ach, net nežinau, kaip Jums pristatyti savo naująjį projektą - http://charlottemidnight.blogspot.it/, jau seniai norėjau pradėti rašyti anglų kalba, nes mano žodynas yra labai prastas ir reikia kažkokiais būdais pradėti jį gerinti, tad jei matote klaidas - nusijuokite ir pataisykite, kalboms niekada nebuvau talentinga. O šiaip, šiame naujame tinklaraštyje daugiau bus visokie vadinamieji haul'ai ir routines, nes daugiau kol kas ir negaliu parašyti anglų kalba. Tikiu, su laiku patobulėsiu, o tada jau žiūrėsim kaip bus. Kol kas rašysiu į abu tinklaraščius.

Dėl Mūsų Likimo ir Žvaigždės Kaltos

Net ne gėda pasakyti, jog verkiau. Jau pasibaigus pačiam filmui tiesiog likau sėdėti savo vietoje ir bandžiau susitramdyti, bandžiau pasakyti, jog žinau, kad ši istorija taip baigsis, tačiau... "Dėl Mūsų Likimo ir Žvaigždės Kaltos" sugebėjo mane pravirkdyti dar kartą.

Šis filmas šiuo metu yra apkalbamas visų, tačiau keista, kad visi yra apie jį geros nuomonės. Na, beveik visi... prisiminus dar vieną paauglių išprotėjimo bangą, kuri vadinosi "Saulėlydis" galima pasakyti, jog ne visi paaugliai yra tuštučiai.

Atsimenu, jog prieš pradedant skaityti šią knygą buvau gan kritiška - apie vėžį esu skaičius ne vieną ir ne dvi knygas, o ir populiarumas vertė galvoti, jog tai bus dar vienas meilės trikampis, kuris nuskambės tik nuvalkiotomis frazėmis ir bandys jomis suveikti ašaras. Smagu, jog galiu patvirtinti, kad taip tikrai nėra ir dar labiau džiaugiuosi visomis Pasaulio paauglėmis, kurios pamilo šią jautrią, kartais kandžią meilės istoriją... tiesiog privalau, privalau pasakyti, jog tai yra mano mylimiausia knyga, o dabar ir mylimiausias filmas - ačiū, John Green.

Šiandien kino salė buvo pustuštė, tad ašarų riedėjimo nesigirdėjo, o draugė, su kuria stebėjau šį filmą taip pat susilaikė. Kadangi po filmo trumpam sutikau mamą, ji iškarto išsigando pamačius mane ir užpuolė su klausimais apie savijautą. Panašios akimirkos buvo perskaičius ir knygą, kurią artimiausiu metu teks įsigyti ir paskaityti dar kartą. Tokiems kūriniams tikrai ne gaila laiko, tad jei kas nors dar neskaitėt knygos ar nematėte filmo, nuoširdžiai rekomenduoju tai padaryti ir esu beveik tikra, kad nenusivilsite - pradedant idėjos sumanymu baigiant aktorių darbu.

Norėčiau pažinti ir pamilti tokį žmogų kaip Augustas Voltersas,

nuolankiai Jūsų Simona.

Penktadienis, tag'gas, "Persis Džeksonas ir Olimpo dIEVAI. Žaibo vagis"

Netyčia ištryniau savo telefone visą muzikos grojaraštį... gaila, bet jo net kompiutery neišsaugojau. O ten buvo visi vasaros prisiminimai, pačios gražiausios 600 dainų mano ausiai. Ir nėra. Toks paprastas dalykas ir vistiek sugadina nuotaiką.
---
Vakar buvo labai smagi diena (tik gaila, kad iš jos nėra nė vienos nuotraukos..) - 12:00 h. kartu su Austėja susitikome vokiečių gatvėje ir nužygiavome iki picerijos - paplepėti, padejuoti kaip nesinori į mokyklą... cha, smagiausia tai, kad gavau iš jos mini dovanėlę - ant A3 lapo atspausdino įvairių vyriškosios lyties žvaigždžių (Logan Lerman, Ross Lynch, Niall Horan ir t.t.) - Austėja nebūtų Austėja :D. Vėliau ėjau namo, žiūrėjau TVD (per atostogas beveik visą 3 sezoną peržiūrėjau :D) ir kroviausi daiktus nakvynei pas Luką. Smagiausia tai, kad jos tėvai išvažiavo ir buvome vienutėlės (su kate)!!! Kažkur 6 valandą vakaro atsibasčiau pas ją, nuėjome į MAXIMĄ apsipirkti ir grįžus namo sulaužiau vieną iš savo naujametinių pažadų - sukirtom 2 pakelius čipsiokų su riebiu grietinės padažu (užsigėrėm limonadu). Žvakių liepsnoje ir kalėdinių lempučių margume apsikeitėme dovanomis - aš gavau MILKOS su OREO (ačiū, Luka, už papildomas 560 kalorijų (Luka sako, kad tampu paranojike (neįsivaizduoju kaip šis žodis rašosi), bet pasižiūrėjau tik dėl įdomumo)) ir labai labai gražius auskarus, kurie atrodo lyg laikraščių lopinėliai (ir žinoma, aš juos palikau pas ją). Vėliau įprasti pokalbiai apie naujametinius pažadus ir apie tai, kad neisime miegoti visą naktį. Vėliau kepėme laaaaaaaabai skanų makaronų apkepą (grietinėlė, sūris - labai SVEIKA MITYBA) ir ėjome žiūrėti televizoriaus... tai greitai atsibodo, tad įsijungėme muzikos (prisiminėm pamirštas, tačiau laaabai gražias dainas) ir sprendėme testą iš naujojo "Justė ir Luka" numerio. Nepamiršt reikėtų to, kad jaukiai sedėjome foteliukuose ir gėreme pačią skaniausią arbatą apsivilkusios naktinius. Kaip pasiilgau tokių mergaitiškų pasisedėjimų, kurie paskutiniu metu vyksta ne itin dažnai... galiausiai dar gerą valandą paplepėjus nusprendėme, kad dabar geriausia suvalgyti "Milkas" (viena iš mano dovanėlių dovanotų Lukai taip pat buvo šokoladas), o po to eiti sportuoti, kad negraužtu didelė sąžinė. Įsitaisėm jaukiai lovoje, užsivirėm daaaar arbatos, pasiėmėm savus skaitalus ("Bridžitos Džouns dienoraštis" - knyga, skirta tokiems dalykams) ir įėjome į Pasaulį, kur MILKA yra nekoloringa.... tai trūko pusvalandį (sakėm, kad valgysim bent 2 valandas (Luka melagė. Nesuvalgė viso :(), o vėliau ėjome daryti savosios mankštos, kuriai pasiruošimas trūko ilgiau, nei pats sportas. Lukos katei ne itin patiko mus stebėti, tad teko ją pašalinti. Išnešėme į koridorių ir kokias 15 minučių sportavom (bet intensyviai, be to - tai tik pradžia!). Po tų penkiolikos minučių nusprendėm, kad reikia pasiimti katę iš koridoriaus ir... mes jos neradom. Galiausiai

apžiūrėjom visus kampelius ir radom, bet siaubo įvarė daugiau, nei visi tie siaubiakai.
Kadangi darosi jau nuobodu skaityti, pasakysiu taip - visus savo pažadus NEMIEGOTI VISĄ NAKTĮ sulaužėm ir 05:00 h. ryto nuėjome miegot. Ryte atsibudome 10:30 h. pasidarėme sumuštinių ir arbatos, pažiūrėjome televizorių ir nuėjome į biblioteką. Ir pagaliau. PAGALIAU aš radau "Profesinės karjeros vadovą". Pasiėmiau Lukos vardu ir iki trečiadienio (nes tada ji bus netoli mano namų ir u-bėgs pasiimti jos) turiu apžvelgti man rūpimas profesijas, bet nieko. Svarbiausia ją turiu :).

Tag'gas iš Gintarijos (zozolis.blogspot.com):

1. Kokios spalvos tavo akys? Žalsvai pilkos;

2. Kokia plaukų spalva? Šviesiai rudi;

3. Tavo zodiako ženklas? Mergelė;

4. Mėgstamiausias metų laikas? Vasara!!!;

5.   Ar mėgsti žuvį? Ne itin (nebent lašiša arba sušiai), bet valgau :D;

6.  Mėgstamiausia grupė? The Pretty Reckless, Daft Punk;

7.  Mėgstamiausias patiekalas? Sušiai;

8. Mėgstamiausi ledai? Itališki naminiai ledai, o iš tų, kuriuos galima nusipirkti MAXIMOJ:

9. Trys maisto produktai, kurių nemėgsti? Saulėje džiovinti pomidorai, razinos, rauginti kopūstai;

10. Ar tau buvo atlikta operacija? Taip, apgamą operavo;

11. Mėgstamiausia pamoka? Tikyba (lengviausia :D) ir anglų k.;

12. Ar mėgsti siaubo filmus? Jeigu žiūriu ne vienai, tai taip :D;

13. Ar nešioji akinius? Turiu juos ir turėčiau nešiot, bet užsidedu tik kraštutiniais atvejais;

14. Ar turi baimių? Kačių, bakterijų (juokingai skamba, bet TAIP. Labai nemėgstu skolinti savo drabužius, nes bijau, kad kai susigrąžinsiu, jie bus su bakterijom);

15. Ką darei prieš pradedant rašyti įrašą? Žiūrėjau "Ugnies medžioklę" ^^

16. Ką dar girdi be kompiuterio garso? Sesė neužmiega ;/;

17. Ar klausaisi muzikos dabar? Ne, bet einu įsijungt :D;

18. Ar prisimeni savo sapnus? Taip, bet turiu apie juos galvoti ir analizuoti, kad prisiminčiau ilgiau;

19. Kada paskutinį kartą juokeisi ir kodėl? Iš sesės juokingų posakių - 'duok man deslaini' = 'duok man mišrainę';

20. Paskutinis filmas, kurį matei? "Ugnies medžioklė" - labai įdomus, beje ^^;

21. Pasiimk arčiausiai savęs esančią knygą, atsiversk 18 puslapį ir rask 4 eilutę. '...Una. - Ji dirba leidybos srityje, ką, Bridžita?...' - iš Helen Fielding "Bridžitos Džouns dienoraštis";

22. Ar yra kas nors rožinio 3 metrų atstumu nuo tavęs? Knygų kruva;

23. Ar naudoji kvepalus? Kai nepamirštu...;

24. Šunys ar katės? Šunyys;

25. Saulė ar lietus? Saulė - kai esu lauke, lietus - rudenį, kai esu viduje ir rankose garuoja puodelis arbatos; 

26. Ar tiki ateiviais? Tiesą pasakius apie tai mastau tik vasarą, žiūrint į dangų ir tai buna vienadienės mintys, kurios greit pasimiršta... neatsimenu ką paskutinį kartą galvojau;

27. Kam siuntei paskutinę žinutę? Rūtai - "Catching Fire";

28. Paskutinis pirktas dalykas? Vanilinis jogurtas;

29. Kas atsirado anksčiau: višta ar kiaušinis? Neturiu nuomonės :D;

30. Ar gali sudėti Rubiko kubą? Ne...;

31. Stiklinė pusiau tuščia ar pusiau pilna? Stengiuosi mastyti, kad ji pusiau pilna;

32. Ką pasirinktum: šuolį su guma ar parašiutu? Su guma;

33. Toliausia vieta, kurioje esi buvusi? Egipte;

34. Kur norėtum nukeliauti? Šią akimirką norėčiau pasimėgauti lietuvių pamėgtu variantu "viskas įskaičiuota" kokioje nors šiltoje šalyje.

35. Ar kur nors keliausi netrukus? Į lovą...

36. Ką veikei praėjusį vidurnaktį? Let me think... gal skaičiau?;

37. Kas yra po tavo lova? Stalčiai;

38. Ar skaitei Hario Poterio knygas? Taip;

39. Ar sugalvoji norą 11:11? Jeigu pamatau, kad yra nors ir 14:14 ar 05:05 - sugalvoju;

40. Kas tave įkvepia? Knygos.

Rick Riordan "Persis Džeksonas ir Olimpo Dievai. Žaibo vagis"
Atsimenu kaip kažkada vedama už parankės kartu su savo teta žingsniavome į šio filmo premjerą ir kaip šią vasarą kartu su Austėja ėjome į antrąją šio filmo dalį. Ir buvo verta, nes filmas (o taip aš retai sakau) yra daug kartų įdomesnis nei knyga. Žinoma, knyga yra knyga ir būtent joje atsiskleidžia daug gilesnės siužeto akimirkos, tačiau... Vis dėl to tai tikrai ne pati blogiausia visų laikų knygą - man patinka visi tie mistiniai dalykai apie dievus (pavadinime prisiverčiau parašyti didžiąją raide dievai, tačiau aš jais netikiu... tiesiog man yra įdomu klausytis apie juos mano manymu tariamų istorijų) ir intrigos, kurių šioje knygoje tikrai netrūko.
Manau, kad knyga būtų įdomesnė, jei nebūčiau mačius filmų, tad antrą dalį vėl skaitysiu truputį save kankindama ir labai tikiuosi, kad kitose dalyse tai atsipirks :). Tad jei nematėt filmo - pirmą skaitykite knygą ir nekartokite mano klaidos!
Įvertinimas - 6/10.

Gražios paskutinės atostogų dienos :(((,

Simona.

Pirmojo karto tag'gas, alkani žmonės, christmas lights.

Net nežinau kuo pradėti šį įrašą - esu pikta, tačiau tuo pačiu pilna geros energijos. Daug dalykų norėčiau papasakoti, tačiau neturiu nuo ko pradėti. Žodžiu.
Pirma - paskutiniame įraše padariau tokią žioplą klaidą (su ta nuotrauka), tad sorry :DD

Antra - taip taupiau pinigus Kalėdų atostogoms, tačiau beliko 20 litų, nes viską išleidau dovanoms ir šiaip - maistui :DD. Esu labai netaupus žmogus. :/ Kitą vertus, pinigus išleidžiu ten, kur noriu išleisti. Pavyzdžiui vakar aš ir Austėja po pamokų ėjome į knygyną "ROTĄ (apie jį esu pasakojus - http://manodebesys.blogspot.com/2013/08/kuo-skiriasi-vasarine-rutina-nuo-visu.html)" ir tenais nusipirkau 2 knygas - Mirjam Pressler "Jei ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę" ir "Ispanų kalba per 24 h. (pasakiau, kad mokinsiuos, reiškias mokinsiuos)". Vėliau ėjome atšvęsti už baigta informatikos pamoką (informatikos pamoka buvo jungta kartu su matematika ;oo) į Charlie piceriją, kur draugiškai sukirtom didelę picą. LOVE IT. Grįžus namo buvo kalnas namų darbų ir tiesiog nebenuvo nei laiko nei didelio noro rašyti illllgąąąąą įrašą į blog'gą. Nors ir dabar nebus ilgas, bet tiesiog...  Šiandien per muzikos pamoką... žodžiu, mokytoja turėjo išeiti į aktų salę (kalėdinio koncerto repeticija) ir paliko mus vienus jos kabinete bei leido pasileisti muzikos. Žinoma, beveik visą laiką šokom pagal Emilį (apačioje jo video ir taip, jis mūsų klasiokas :D) ir galiausiai taip įsitriukšmavom, kad aktų salėje girdėjosi kaip mes dainuojam. Atėjusi mokytoja atidarė mūsų kabineto duris ir aktų salės (ji šalia muzikos kabineto). Ką gi, mums plojo 130 mokinių :D.  Po pamokų kaip ir buvome susitarę - pusė klasės ėjo filmuoti filmuko projektui "Kalėdos miške", kuris vyksta mūsų mokykloj. Aš mažai vaidinau, nes galima sakyti - esu mini mini mini scenarijaus autorė, tad filmavausi tik toje dalyje, kuri vyko mano namie. O taip, Jūs puikiai perskaitėte - paskutinė filmuko dalis yra ta, kai senelis ateina į namus ir padeda dovanas po eglute. Ir dėja, šios dalies vieta buvo mano namai (nes arčiausiai gyvenu mokyklos). Žodžiu, kadangi

Kai visi atėjo... nusprendėm net į spintą
nieko nekabinti.

lauke nei aš, nei Austėja nesifilmavom - ėjome puošti mano namus (christmas lights, christmas lights everywhere) - padarėm Kalėdų seneliui užkandžių (kad viskas būtų kuo fainiau - juk Kalėdų seneliui vaikai turi palikti valgyti :D), paruošėm mano lovą (kurioje turėtų miegoti vaikai) - ir per filmuką joje sutilpom visi 4. Didelė mano lova visai :D. Žodžiu, kadangi kai baigėm puošti namus - klasiokai dar darbavosi lauke, tad pasidarėm kakavos ir spėjom paruošti visus namų darbus... o tada. Tada į mano namus žengė vos ne "Bado žaidynių" veikėjai (jokio įžeidimo. Čia tiesiog) - daug alkanų (:DDD) klasiokų, kurie net nesifilmavo, bet vistiek norėjo stebėti veiksmą.

Vaaa. Dabar ir čia - christmas lights, christmas lights everywhere

Pažadas 2014 metams - pradėti rašyti dienoraštį. Erzina,
 kai čia negali išsipasakoti
 apie viską, o norisi kažką su tomis mintimis daryti. Bijau,
 kad tas mintis po to pamatys žmonės, kurie neturėtų jų matyti ;/

Veiksmas tai vyko puikiai (neskaitant ant galo išsikrovusios kameros. Vėliau teko filmuoti su daug prastesne ir labai bijom, kad bus didelis kontrakstas (neįsivaizduoju kaip rašyti šį žodį ;/)), tačiau buvo ir daug nemalonių dalykų - pavyzdžiui tai, kad nuo mano sesės gimtadieniai dar lygi šiolei buvo likę daug saldainių (patikėkit, jų buvo tikrai daug), tačiau žinoma - neliko ne vieno. Svarbiausia, kad jie buvo net ne mano, ir šiaip labai nepatogu prieš tėvus ;//. Galiausiai kai viskas baigės pas mane pasiliko Austėja, Adelė ir Dijuota padėti tvarkytis. Kai viską išnešėm į koridorių - kaip tik iš darbo grįžo tėtis (sakė, kad net išsigando - visi kilimai, viskas koridoriuje :D). Žodžiu - daug "siurbliavom" ir tvarkėm (radom ant žemės saldainių, kurie buvo pradėti valgyti (t.y. aplaižyti). Nulis kultūros. Rimtai, ateini pas kitus į namus (nors nebuvai kviestas. Kviesti buvo tik tie, kurie filmavosi toje dalyje) ir šiukšlinį, viską su
valgai... ir batais mėtaisi. Taip, išeinant įvyko ir toks įvykis. Nemeluosiu, kad likau nusivylus. Šiaip ar taip, yra ir gerų žinių! Pagaliau mane aplankė ta tikroji kalėdinė nuotaika (ta, per kurią apie Kalėdas galvoju pernelyg daug) - kambary palikau lemputes, o po eglute - pilna dovanų (jos tik gražiai supakuotos, tačiau tuščios.Tipo gi reikėjo suvaidinti, kad Kalėdų senis deda dovanas :D). Fone skamba Kalėdinės dainos (apačioje grojaraštis), o burnoj - saldainis iš Advento kalendoriaus. Fantastika. Dar fantastiškiau tai, kad mama leido eiti šiandien miegoti vėliau, nes rytoj į mokyklą galime ateiti per 3 pamoką (pirmos 2 lietuvių, tačiau nėra mokytojos. Bus langai ;)) ;pp.

PIRMAS KARTAS.
Šis tag'gas dominuoja vloguose (video blog'guose), tačiau nusprendžiau ir aš jį atlikti, tačiau - ne vlog'u, o paprastutėliu blog'go tag'gu. Truputį pakeičiau klausimus, tačiau... Tad visos blog'gerės, kurios turi noro - kviečiu pakomentuoti savo blog'guose savo pirmuosius kartus:))
Pirmas žodis - mama, kas be ko ;D.
Pirmas bučinys - vos gimiau, mama mane pabučiavo (bent jau aš taip tikiuos) ;DD. O jei rimtai - penktoje klasėje, žaidžiant butelį (greičiau ten buvo paprastas pakštelėjimas ;)).
Pirmas matytas vlogas ir pirmas skaitytas blog'gas - spėju pirmasis mano matytas vlogas buvo The 3dvino ir tai buvo "Rusų Bieberis (buvo labai populiarus :D)"

Kas yra blog'gai - visai neseniai sužinojau. Kai pas mane svečiavosi Austėja, užrodė Vilijos blog'gą "Ledinė ašara (http://www.viktorijosdienorastis.blogspot.com/)" ir atsimenu - man žiauriai patiko ir pati nusprendžiau rašyti istoriją ir turėti savo blog'gą. Tačiau ta veikla, kurią norėjau užsiimti greitai užsimiršo (neparašiau tame savo sukurtame blog'ge nei vieno įrašo ;D). Dar po kelių mėn. Austėja parodė blog'gą "Aš skaitau", tad ir aš norėjau sukurti savąjį "Aš skaitau". Ir sukūriau - jame yra vienas trumpas įrašas :)). Vėliau blog'gus prisiminiau tik praeitais metais, kai gruodžio numerio "Lukoje" perskaičiau Akvilės straipsnį ir pati labai užsinorėjau rašyti į "Teenage Dreams", kuris taipogi yra sukurtas Vilijos :D. 

Pirmas FACEBOOK'o post'as - "Jei esu nors kartą gyvenime tave prajuokines, spausk 'like'. Jei surinksiu daugiau, nei 10 like'ų, reiškia esu gan linksmas.;D dėk ant savo sienos ir stebėk:DD". Surinkau 3 LIKE ir dar komentaruose pakomentavau ačiūūū :DD 

Pirmas apmokamas darbas - na, oficialiai apmokamo dar neturėjau (nes tai mano amžiaus esant net nėra įmanoma), tačiau tas pats, pats pirmas darbas turbūt buvo - mėlynių rinkimas ir pridavimas. Šiuo darbeliu iki šiol užsiimu, kai vasara viešiu kaime :).

Pirmas įrašas "blog'ger" sistemoj - jis paviešintas čia - http://skaitymoklubas.blogspot.com/ ir yra vienintelis įrašas "Skaitymo klubo" blog'ge - "Sveikos ir sveiki :) Mano vardas Simona. Labai mėgstu skaityti ir rašyti knygas. Dievinu <3 Šį puslapį sukūriau, kad galėčiau pabendrauti su bendrą nuomonę turinčiais žmonėmis ir netik. Galėsiu pasiųlyti knygas spec. jums ;) Tikiuosi pabendrausim ;) Simona".

Pirmas gyvūnas - neįprastas gyvūnėlis, bet labai gražus. Kai buvau maža, tėtis mano mamai padovanojo naminį drugelį (jis išgyveno 2 savaites (kaip jam, tai yra laaaabai daug)). Atsimenu dar kaip nakčiai įdėdavome jį į dėžutę ir į šaldytuvą - ten jis miegodavo. Maitindavom jį medaus ir vandens tirpalu... mažai atsiminimų, bet jie labai ryškūs :).

Pirma perskaityta knyga - Vaivorykštės serijos 2-oji knyga parašyta Daisy's Meadows -  "Gintareinė oranžinė fėja". Tai pirmoji mano savarankiškai perskaityta knyga, kuri man pasitarnavo ne tik kaip graži istorija, bet kaip ir spalvinimo knygelė :)). Turiu visas šios serijos knygas ir visos jos prispalvintos (Luka ir Toma specialiai tas knygas nusipirko dėl spalvinimo :D. Kai žaisdavome "Namus", tai buvo mūsų darbas - spalvinti knygeles ;DDDD). Smagu kartais pavartyti (ir perskaityti dar kartą visas 7 knygeles :))!

Palinkėkit sekmės, rytoj anglų kontrolinis ;///
Simona! ;)
P.S. PENKTADIENIS RYTOJ!!! :DDDDD

Some days of my life + my Christmas room^^

Šeštadienis (lapkričio 23 d.)

Mūsų šokolado fondiu.

Nors Luka gimė 24 d., jos gimtadienį dviese šventėme anksčiau, norėdamos pabūt dviese (seniai nesimatėm ;//). Kadangi abi esam didelės kinų virtuvės gerbėjos, jos gimtadienio pradžią šventėme būtent mylimiausiame kiniečių restorane tradiciškai užsisakydamos traškios vištienos saldžiarūgščiame padaže su daržovėmis, ryžių ir pusė litro kolos. Atsėdėjusios ten nusitrenkėme į Europą, kur gal valandą prasedėjome MAXIMOJE rinkdamos skanų maistą į jos namus. Sugalvojome daryti šokolado fondiu, tad nusipirkome zefyrų, šokolado, guminukų ir bananų. Mmmm. Toks awesome skonis buvo... tačiau su zefyrais darėme ką kitą: kadangi Lukos sesė irgi buvo namie, nusprendėme padaryti CHUBBY BUNNY challenge (jei nežinot kas tai yra, tai žinokit, kad tai žiauriai fainas dalykas - http://www.youtube.com/watch?v=NykXS4pdkA8). Tik gaila, kad zefyrų buvo tik 21 ir visos laimėjom, nes visos sugebėjom susikišti jų po 7 į burną :DD. Vėliau jų tėvai išėjo, tad buvo - garsi muzika, kepta česnakinė duona, balkonas ir šokiai. Nuostabus ir paprastas gimtadienis buvo (Lukai dovanojau pinigus paslėptus KINDER kiaušinyje :DD)!

Aš (duckface) ir Luka ;DD.

Sekmadienis (lapkričio 24 d.)

Dabar pilna telefone tokio tipo fotkių :D. Aš ir Rūtelė :).

Tą dieną nusprendžiau, kad jau reikia pradėti puošti kambarį kalėdiniais simboliais (aš taip dievinu Kalėdas, kad joms ruoštis pradedu jau lapkričio mėnesio :D), be to Rūta man ir Adelei pasiūlė nuvažiuoti iki Akropolio. 11:40 h. susitikome 27 autobuse (pro visų mūsų namus važiuoja šis autobusas :D) ir važiavome iki Akropolio, kur prisidarėm kvailų nuotraukų (o jų ypač buvo daug) bei smagiai praleidome dieną :). Sekmadienį grįžus namo buvau žiauriai privargus, nes visą dieną trankėmes po parduotuves (ieškojom Rūtai kepurės, dekoracijų kambariui, knygynas, "SALDŪS MAJAI"... nu žinot, Akropoly buvom :DD) ir valgėm. Daug valgėm. Beje, žinokit jeigu eisit į "ČILI" picą būtinai užsisakykite šiltos kavos su baltuoju šokoladu - tobula :).

Mano kambario dekoracijos:

Advento kalendorius.

Pagaminti jam reikės:
Žirklių, lipniosios juostelės (įzoliacijos), įvairaus patinkančio kalėdinio dovanų popieriaus, įvairiausių saldainių, markerio, dėžės.
Gaminimo procesas:
Kiekvieną saldainį (saldainius) suvynioti į dovanų popierių (nebūtinai suvynioti visą, galima tik juostelę užsukti) ir užrašyti skaičius ant kiekvienos "dovanėlės" nuo 1 iki 24. Visus paketėlius suklijuoti į dėžės vidų lipniąja juostele. Tadadadam!

Kalėdų eglutė ((tikrovėje atrodo gražiau, tačiau tamsoje mano telefonas prastai fotografuoja (nors ir šviesoje nekaip :D))savo kambary puošiu dirbtine, tačiau bent jau man daug gražiau ir kvapniau yra tikros :)).

Labai labai kvapni žvakė AIR WICK, kuri kvepia obuoliais ir cinamonu... ant jos užrašiau "Days until Christmas", papuošiau kraštelius su porcelianui skirtu markeriu :)).

Trečiadienis (lapkričio 27 d.)
Šią dieną aš galėjau pasidžiaugti ne tik tuo, kad praleidau fiziką, matematiką, informatiką bei kitas pamokas, tačiau ir tuo, kad išvykau kartu su "Elementoriumi (dramos būrelio pavadinimas, kurį aš lankau nuo šių metų rugsėjo)" į pirmąją kelionę... nuostabi diena praleista su nerealiais žmonėmis prasidėjo 8 ryto - kai aš tik tingiai iškėliau kojas iš lovos (o tuo metu mano klasiokai sedėjo pirmojoje pamokoje - matematikoje), galutinai susidėjau daiktus, užkandau ir patraukiau link bandelinės, kurioje sau ir Austėjai nupirkau du kruasanus su migdolais ir šokoladu. Nusipirkus prancūziškus pusryčius ėjau link susitikimo su Austėja vietos. Atėjus tenai, ramiausiai atsisėdau ant prisnigto suolelio ir išsitraukiau ACTIMELĮ, kurio nespėjau išgerti namuose. Ką gi, pusė jo turinio 5 sekundžių bėgyje puikavosi ant mano striukės ir rankinės - komedijų pilna diena prasidėjo. Kelionėje autobusu iki Kauno, "Girstučio" kultūros centro. Kadangi sedėjau kartu su Austėja pasiruošėm ketvirtadienio prancūzų atsiskaitymui (tai viską išmokom ir neatsiskaitinėjom :(), penktadienio lietuvių atsiskaitymui, daug valgėm ir žinoma plepėjom. Atvažiavus į vietą pasidėjom daiktus. Viena dalis mūsų patraukė repetuoti spektaklį, kita dalis (tarp jų ir aš) nuėjome stebėti spektaklių. Peržiūrėjome 2, o 14 h. pradėjo rodyti mūsų spektaklį (taip faina matyti, kad visos (beveik) vietos buvo užimtos ;33). Po spektaklio ėjome į netoliese esančia kavinukę, nusipirkome paėsti, ir susėdome ant pufikų... vėliau ėjome į "Romeo ir Džiuljeta", o galiausiai 18:45 h. atvažiavo profesionalus teatras "Atviras ratas", kuriame parodė spektaklį "Pabėgimas į Akropolį (ir taip, čia turima omeny prekybos centrą)". Turbūt pats nuostabiausias, juokingiausias ir afeginiškiausias spektaklis kokį tik esu mačius. Visiems patiko ir visiškai nebuvo nuobodus :). Rekomenduoju! Galiausiai po geros nuotaikos dozės patraukėme į Vilnių (o autobuse buvo žiauriai fainai... ir kodėėėėėėl Kaunas taip arti? Galėtų būt toliau - ilgiau pabūtume autobuse ;D).

Rūtos lauktuvės iš Baltarusijos - vynuogių skonio "Fanta".
Įsivaizduokit kaip skanu ją gerti bežiūrint TVD^^. Gaila, kad
per penktadienį visą ir išgėriau :DD.

Penktadienis (lapkričio 29 d.)
Penktadienį mokykloje buvo tik 4 pamokos (5 dar buvo kūno kultūra, bet ten tiesiog kimarinom su draugais ant suoliuko). Atėjus namo peržiūrėjau 1 TVD seriją, pavalgiau ir pagalvojau, kad į svečius reikia pasikviesti Rūta, nes neseniai grįžo iš Baltarusijos (tinklinio varžybose buvo). Nubėgau iki netoliese esančios bandelinės, nupirkau dvi bandeles su avietėm ir nuėjau jos pasitikti. Atėjus pas mane namo pasidarėm makaronų sriubos, kuri liko Rūtai iš kelionės (tipo tos iš pakelių :D) ir truputį apkalbinėjom Baltarusiją (įsivaizduokit - stovi ji su draugėm traukinių stotį ir staiga susimuša du bernužėliai. Kadangi ten visur vaikšto milicija - atėjo juos ir išskyrė, tačiau esmė ta, kad ten žmonės net nesureagavo į tuos kovų menus - maždaug - ech, ir vėl mušasi). Vėliau žiūrėjom visokius HURTS'Ų interviu, žiūrėjom video per YOUtube, šventiškoje lempučių šviesoje gėrėm arbatą, valgėm įvairius saldumynus iš Baltarusijos, plepėjom. Įprastas, jaukus vakaras su drauge ^^.

Čia Rūtos talentas. Kai kurie žmonės taip subtiliai
išreiškia savo emocijas :D

Gero sekmadienio,
Simona.

Atostogos, "Kerės dienoraščiai" ir "Paklausk Alisos"

Lukos ir Simonos rudenio atostogų pirmadienio vakarienė:
Jums reikės: pirmo sezono "Kerės dienoraščių" visų serijų,
kurios būtų įrašytos į kompiuterį ir Jūs galėtumete jį pasidėti
visų vaišių viduryje.  Taip pat skaniųjų vaflių (nusiperkame iš
parduotuvės minkštų vaflių, plytelę "milkos" ir pieno. Puodelyje
iš šokolado ir pieno ištirpdiname karštą skystį, kurį pilame ant vaflių),
kakavos (į neišplautą puodelį, kuriame buvo gaminamas vaflių karštas
šokoladas supilame pieną ir įdedame porą šaukštelių kakavos), kolos,
"Estrella" traškučių su svogūnais, Charlie picos su šonine. Gero
vakaro! ^^

Kerės dienoraščiai.
Totaliai nerealus serialas. Šis serialas apie jauną merginą - Kerę Bredšou.
Veiksmas vyksta praeity (žiūrint šį serialą akį patraukia naudojami
telefonai, kurie šiai dienai atrodo neįprasti). Atrodo jog šis serialas
paprastas bei banalus kaip ir dauguma filmų apie mokyklą, vaikinus
ir t.t., bet man jis simbolizuoja svajonių gyvenimą ir merginą, su kurią
randu daug panašumu (keista, kai tavo idealu tampa ne realus žmogus,
o tik veikėjas, bet taip jau yra. Kerė yra mano idealas)... Serialas įtrau-
kiantis ir net nežinau... būtų gan keista taip teigti, bet manau, kad šiuo
metu jis man yra pats mėgstamiausias ir geresnis už "Pretty Little
Liars". Laukiu nesulaukiu kitos antrojo sezono serijos ^^. P.S. Serialas
labai skatina vėl rašyti TD (nors niekur aš ir neišėjus). Kažkaip net
nežinau... skatina dirbti dėl savo svajonės.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio pas mane svečiavosi Luka (jos tėvai buvo kažkur išvykę). Tiksliau - pas mano močiutę. Pirmadienį ryte, kai vos pas mane ji atvyko nulėkėme į parduotuvę prisipirkti pusryčių ir pradėjome žiūrėti naują serialą - Kerės dienoraščiai (jį jau seniai buvau pastebėjus filmai.in, tačiau nenorėjau viena žiūrėti, nes turiu taisyklę, kad gerus ir man įdomius serialus reikia pradėti žiūrėti su drauge. Iš tikrųjų labai ilgai rinkausi ką geriau pradėti žiūrėti - šį serialą ar "Vampyro dienoraščius (kurį būtinai reikia pradėti žiūrėti. Net gėda, kad nemačius :D)", bet mane tiesiog traukia žodis DIENORAŠČIAI (ne esmė, kad abiejuose serialuose skamba šis žodis, tiesiog norėjosi išbandyti kažką realistiškesnio) (Bridžitos Džouns nuotykių niekada nebūčiau žiūrėjus jeigu filmo pavadinime neskambėtu žodis DIENORAŠTIS)). Kadangi mano sesė nelanko darželio (pas močiutę leidžia dienas, kol tėvai dirba) daug laiko praleidome ir su ja. Kadangi ketvirtadienį dramos būrelyje buvau pamiršusi skėtį turėjome važiuoti į mokytojų namus jo pasiimti. Prieš būrelį nuėjome į CHARLIE PIZZA ir užsisakėme išsinešimui picą, vėliau užsukome į parduotuvę ir prisipirkome maisto puikiam vakarui ^^. Greitai užsukome į dramą ir važiavome namo. Kadangi troleibuse kelionė ilga iki močiutės (25 min) ant picos dėžutės paišėme :DDD. Vėliau dar reikėjo persėsti į autobusą, tad belaukdamos stotelėje jo dar pradėjome dainuoti serenadas. Joo... Žodžiu, grįžus namo seneliai išvažiavo į svečius, o mes pasidarėme specialią Lukos ir Simonos rudenio atostogų pirmadienio vakarienę. Vėliau ilgai šokome pagal įvairią muziką, bet grįžo seneliai ir reikėjo būti tyliai, tad baigėme žiūrėti "Kerės dienoraščius" ir ilgai plepėjome... iki penkių ryto. Maždaug panašiai praėjo ir kitos dvi dienos - papildomai su karučiu (žiauriai faina su juo važinėtis kaime ;DD) ir Kalėdinio dovanų sąrašo sudarymu (tiek sau - kokių dovonų norėtumėm, tiek kitiems - ką dovanosime)(juk dabar du mėnesius parduotuvėse karaliaus Kalėdų seniai ir eglutės (dievonu šį periodą)).

ANONIMAS "Paklausk Alisos".
Per atostogas perskaičiau šią knygą. Šiaip visai patiko, tačiau yra keletas BET, dėl kurių negalėčiau pavadinti šios knygos ta, kuri privalo gulėti mano lentynose. Kadangi penktadienį per lietuvių kalbos pamoką bus užklasinio atsiskaitymas (kiekvienas žmogus kviečiamas prie lentos 5 minutes kalbėti apie pasirinktinai perskaitytą knygą) nusprendžiau pristatyti šią, nes... nes turiu daug minčių susijusių su šia knyga. Kadangi jau Vilija savo blog'ge aprašė šią knygą antrą kartą jos neaprašinėsiu, tiesiog patarsiu ją perskaityti kiekvienam. Asmeniškai aš esu daug knygų skaičius apie narkomanus, tačiau ŠI knyga (ok, ok. Šia tema galėčiau išskirti dar vieną knygą - "Heroinas") įtikino mane galutinai (nors pradžioje skaičiau kreivu žvilgsniu) niekada nepridėti piršto prie svaigalų. Never and ever.

Šiaip atostogos praėjo tikrai gerai. Beliko susitvarkyti kambarį ir parašyti nors viena straipsnį į TD. Reikia. Arba išeiti (abejoju, kad sugebėsiu).
Per daug svajojanti,
Simona.

Kompiuteris, latte kava, knygos

Jeigu reikėtų nominuoti save į bet kokią gyvenimo skiltį neabejojant parašyčiau, kad esu puiki daiktų gadintoja:
Sveiki, esu Simona iš Vilniaus. Moku sulaužyti daiktus ir juos pamesti už Jums priimtiną kainą. Rašykite - simona.aleksandraviciute@gmail.com.

Lygiai prieš savaitę aš perskaičiau knygą "Kalbėk" ir labai norėjau pažiūrėti pagal šią istoriją parašytą filmą. Kadangi antradienį po mokyklos nieko neveikiau, nusprendžiau, kad pats laikas būtų pasidaryti skanių sumuštinukų, patogiai susirangyti ir peržiūrėti filmą. Well, pirmoji plano dalis pavyko, antroji - ne. Kai atlenkinėjau kompiuterio ekraną (arba kitaip sakant "vaizduoklį"), supratau, kad žaidžiant telefone įvairius žaidimus mano rankų pirštai gerokai sustiprėjo - per smarkiai suspaudžiau ekraną ir ups. "Vaizduoklis" suskilo ir pusę jo dengė graži, juoda spalva. Puiku. Susižiūrėjau, kad naujo ekrano įdėjimas kainuoja penkiasdešimt litų. Gerai, galvojau - už savo "pramogą" susimokėsiu pati. Bet paskambinus kompiuterių taisyklai ir pasakius savo kompiuterio modelį išaiškėjo, kad jis jau tikras diedukas ir stiklo pakeitimas kainuos tris šimtus penkiasdešimt. Jeigu ir norėčiau susimokėt - negalėčiau, nes netu

Ar Jūs laukiat to taip, kaip laukiu aš šito kompiuterio ekrane?

riu tiek pinigų, be to, sutaisius ekraną reikės ir visą kitą taisyt, nes jis be paliovos genda. Jau šią savaitę turėčiau susipažinti su naujuoju savo draugu. Trečiadienį nebuvau atlikus informatikos namų darbų, vienas taškas į "Simona niekada nebebus pirmūnė" pusėn. Be to, vakarykštei dienai su Auste ir Rugile turėjom paruošti projektą apie kokią tai nors aktorę, ar dainininkę. Padarius skaidres, reikia išmokti tekstą mintinai. O kaip tai padaryti, jei pusė tavo kompiuterio yra nusispalvinęs juoda spalva, o skaidrių sumažinti neišeina? Ech, ir vis dėl to be kompiuterio daug ko negali atlikti, šiais laikais ne kojos be jo jau žengti nesigauna.
Šiaip ar taip, laikas (arba praeita savaitė), per kurį nerašiau nebuvo toks ir blogas:

1. Gavau dešimt iš lietuvių kalbos rašinėlio apie vaikystę! 
2. Su Austėja ir Rugile pristatėm per anglų kalbą Jennifer Lawrence ir visos gavom dešimtukus (au jie)! 
3. Perskaičiau net dvi knygas - siaubo istorijas anglų kalba (nepamenu pavadinimo) ir Rūtos Šepetys knygą "Nelengvu keliu". Pastaroji įeina į mano knygų dešimtuką drąsiai ir jame stovi net dvi šios rašytojos knygos - "Tarp pilkų debesų" ir šioji. Vau... nors Rūta yra parašius "tik" dvi šias knygas, jau galiu vadinti save didele jos gerbėja. "Nelengvu keliu" knygoje buvo pilna netikėtų kryžkelių, kurios užklupdavo pagrindinę veikėją ir įdomių gyvenimo posūkių, kur atrodo, kad va, pagaliau ji galės gyventi kaip normalus žmogus. Po penkių puslapių pradedi galvoti, kokia ji vargšelė. Ir visa tai daro šią knygą intriguojančia, bei neleidžiančia užversti jos puslapių. Daugiau apie šią knygą parašys Austė (EMA) TD (bent jau žadėjo :))
4. Tėtis pranešė, kad jau užsakė naują kompiuterį (kol kas sunkiai rašau per senąjį, bet labai labai nepatogu su juo ;//)
5. Trečiadienį beveik visą vakarą praleidau kartu su Luka, nes ji netoli mano namų lanko šaudymą ir užėjo pas mane :). Nupėdinom iki netoliese namų esančios bandelinės, užsisakėm arbatos, bandelių ir krėm briulė (neatsimenu kaip rašos :D) ir skaniai pavalgėm. Vėliau nuėjom iki bernardinų sodo, kur taip pat smagiai pavaiščiojom ir šiaip pasibuvom :).
6. Ketvirtadienį nebuvo pamokų, nes su klase važiavome į TARZANIJĄ! Turėjome trys valandas laiko po karstynes "pasitrainiot" (priminimas sau: daugiau niekada nečiuožk per Nerį, nes kitaip, Simona, užstrigsi vidury upės ir pavargsi, kol rankomis nusikabarosi iki kito kranto), vėliau ėjome į kavinę, kur valgėme labai skanias picas (rimtai, ten picos yra skaniausios mano ragautos Lietuvoje (ok, tik Divino pralenkia tarzankes picas), o vėliau smagiausia dalis - linksmieji kalneliai!!! Ne esmė, kad visą kitą sekančią dieną skaudėjo nugarą, nes čiuoždama ją gerokai padaužiau. ;DD
7. Penktadienį buvo mokytojų diena, o tai reiškia, kad pamokos trūko tik iki dvyliktos valandos!
8. Supratau, kad vis dėl to myliu vaiščiojimą pėstute rudenį, ypač bernardinų sode: eini sau geltonais takais, aplink tave spalvoti medžiai, purškia fontanai, rankose skani šilta latte kava su bananų sirupu. Mmmm... taip gera eiti ir svajoti :).
9. Penktadienį gimė mano naujoji puseserė - Milla. Vakar ją aplankėme su tėvais, labai graži :)
10. Pagaliau supratau, kodėl laiško nuo savo susirašinėjimo draugės negavau taaaaip ilgai. Pasirodo, jo nepasiekiau pašto dėžutėje (raktelius esu pametus jau antroje klasėje :D), o vieną gražią dieną susiprotėjau su liniuote iškrapštyti laišką :). Arita, atsakymas jau išsiųstas!

Šiam kartui tiek nuo manęs,

Rudeninė Simona :)

P.S. žiūriu "How I Met Your Mother" devintą sezoną - tobula!

P.P.S. Skaitau Agatos Christie detektyvą - "Mislingas nutikimas Stailze. Ekliuris Puaro". Nuostabiai įtraukia!

P.P.P.S. O kaip Jums sekasi? :)

Trumpai iš Simonos gyvenimo pjesės

Gerai, kad savaitgalis čia - man jo reikėjo. Mirtinai. Nors esu išvargus, esu ir laiminga. Esu užimta, bet man tai patinka (du pastarieji sakiniai išeina kaip repas. Reikėtų tęst šitą veiklą ;D). Tiesa ta, kad ateinanti savaitė bus tikrai sunki. Antradienį mokykloje vyks Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas, dėl to per savaitgalį turiu perskaityti konstitucijos knygą. Tą pačią dieną laukia ir biologijos kontrolinis iš ląstelių. Trečiadieni - fizikos (kadangi pradžia, kol kas lengva, tad nemanau, kad labai jau mokysius tą fiziką ;D). Taip pat reikia perskaityti "KALBĖK" knygą, nes spalį turėtų būti užklasinio skaitymo atsiskaitymas, o ji man taaaaip patinka.... Ir šiaip - namų darbų ir nesusipratimų begalė. Kas jau kas, bet sekmadienis bus skirtas mokslui, o šiandien... ryte pradėjau rašyti naują straipsnį į TD. Kol kas sunkiai einasi (tą tema labai mažai informacijos), bet tikiuosi, kad bus įdomu skaityti, nes tema tikrai neįprasta :). Taip pat skaičiau "Lukos" žurnalą :). Apie trečią susitikau su Luka. Pradžioj su coffe inn kavyte ėjome ant swedbank terasos, vėliau bėgom paėst (aš rimtai. Mes taip greitai valgom ;ooo)

Atsiprašau už trumpą įrašą. Daug minčių, bet suguldyti jų ant klaviatūros negaliu. Gal kitakart...

Skanios karamelės,

Simona

Man vis dar dvylika - rašau nevisai gerai - sorry

Kaip seniai tai rašiau (net prieš savaitę ;oo). Žodžiu, tik vis nėįkėliau... so, štai ir naujas įrašas ;)

Štai ir praėjo trys pirmos dienos mokykloj... iš šimto septyniasdešimt šešių, kurias turėsiu praleisti joje (neskaičiuojant atostogų ir savaitgalių).

Che, che.. taip, aš net braukau dienas praleistas mokykloj ir
žiūriu kiek liko. Well done, Simona!

Rugsėjo 3 d.

Atėjus į mokyklą pirmas rūpestis buvo surasti savo spintelę (nes manoji dar nuo pradinių klasių stovėjo pradinukų aukšte). Ir yay, man pavyko, aš ją radau :) Neskaitant to, kad ją rasti man padėjo trys žmonės... Bet yay vistiek, nes dabar ji stovi geroje vietoje^^. Antra staigmena buvo nuo Adelės. Ji man ir Dijuotai padovanojo mini dovanėlę mokslų metų pradžios proga. Ir žinoma tai privertė mane susigėsti, nes aš jai padovanojau tik apkabinimą (bet jis buvo nuoširdus :)). Bet jokio pesimizmo, viskas labai gerai! Gavau dovanų ne per savo gimtadienį :). Vėliau pamokos (kaip pirmą dieną po atostogų - viskas buvo so easy), pertraukos ir visa kita. Nuoširdžiai pasakius pasiilgau mokyklos.

Dovanėlė man ir Dy.

Ne, ne mokslo, bet... tiesiog. Bibliotekos (kurioje dar nebuvau), kurioje labai daug idėjų gimė straipsniams TD (keista, ar ne?). Valgyklos ir tos paprastos picos, kurios pasiilgau (ne, ji nėra kažkokia labai skani. Ji paprasta (sūris, kečiupas, kumpis). Bet ji primena mokyklą. Aš tos picos laaabai pasiilgau). Galiausiai net ir mokyklos foteliukų, ant kurių praleisdavau "langus" (kai pamoka nevyksta dėl tam tikros priežasties). O jei rimtai... pasiilgau mokyklos ritmo. Net nemoku tiksliai pasakyti KO. Ir jei dabar leistų pasiimt atostogas - griebčiau, bet jei leistu pasilikti vėliasniam laikui (kai tikrai užguls mokslai) be abejonės taip ir padaryčiau. Pasiilgau ir rudens - vakarų su gera knyga lovoje ir šilta mėtų arbata su medumi. Dar geriau būtų jei už lango lytų. O tada ir apima tas rudens jausmas, kurį vadinu paprasčiausiai jaukumu. Rudenį man būna jauku. Ir "Teenage Dreams" pasiilgau. Žinoma, kol kas sunku rašyti tuos straipsnius (juk turėjau tryjų mėnesių pertrauką!), bet... TD yra dalykas, kuris man padėjo ištempti šeštą klasę ir jei reikės (po kokių tryjų savaičių), padės ištempti ir septinta (jeigu būsiu neišmesta).

Jų blog'gai faini:

Dievinu tokius jaukius vlogus :DDD Ir dar kambariui idėjų prisigaudau :D

Tai rašiau kažkada seniai :D
---
Šeštadienį:

Be galo noriu miego. Tiesiog akys merkiasi. Ir eisiu miegot. Su šypsena :). Iš tiesų ši savaitė buvo labai įtempta. Šeštoje klasėje visada būdavo šešios pamokos ir vieną kartą septynios (o ta septinta pamoka buvo kūno kultūra). O dabar du kartus septynios. Po vasaros tai iškęst, patikėkit - yra sunku. Bet viskas gerai turint galvoje, kad viską darau dėl savęs. Viską darau dėl savęs... namų darbų krūvelė ant stalo mane gąsdina ir deja nemažėja. Aš turiu puikų pasiaiškinimą - ši savaitė nuostabi ir be namų darbų! Trečiadienį su Austėja buvau MINT VINETU knygyne (apie tai ir bus mano sekantis TD straipsnis), o šį savaitgalį yra sostinės dienos 2013!!! Ir penktadienis buvo nerealus... O kaip nebus, kai Vilnius rengė nemokamai koncertą katedros aikštėj su BRAINSTORM. Kiek žmonių buvo. Ir yay, aš su Dijuota, Barbora, Elena bei Teodora (su pastarosiomis susipažinau tik vakar :D Naujos pažintys yra gerai). Žiauriai patiko. Tiesiog - rawrkawesome. Tas bendravimas su publika ir tos dainos... Ta prasme, klausytis NAZARE per kompiuterį - visiškai neapsimoka. Neskamba taip, kaip skambėjo ten. Nuostabu.
Šiandien po miestą trankiausi kartu su Luka. Žinot, kas man primena sostinės dienas - visiškas pinigų netaupimas (į skolas tėvams ;D), karštos spurgytes, naujos pažintys, Gedimino kalnas, Milionas žmonių.
Tik gaila, kad šiandien kojas skaudėjo :D

http://www.15min.lt/zmones/galerija/vilniuje-naujausia-albuma-another-still-life-pristate-latviu-grupe-brainstorm-43759?article=367139#13 - aš esu ta, kuri keistai sučiaupus lūpas ;D Bet yay, mane nufotografavo ;DDD
Rašau šiandien:

Rytoj svarbi diena (turėtų būti - ar bus?), bet apie tai rytoj.
Beprotiškai myliu arbatą,
Simona.


P.S. Nauji straipsniai TD - http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/susirask-sau-hobi.html ir http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/mint-vinetu-ir-rubrikos-td.html

I am ready (or not)

10:27 h.

Įsispraudusi į uniformą po trisdešimt minučių keliausiu į mokyklą. Kaip keista... vakar į lovą atsiguliau vienuoliktą vakaro ir gal dvi valandas galvojau apie mokyklą. Nežinau ko laukti... mokslo metų šventė vyks apie keturiasdešimt minučių (čia tik spėjimas) ir klasėje būsim apie tridešimt. O vėliau net nežinau ką veiksiu. Žinoma, reikės susidėti kuprinę ir t.t., bet kiekvienais metais su tėvais ir jų draugais po šventės kur nors nueidavome, o šiais metais nieko. Galbūt drauges pasikviesiu kakavos į svečius, galbūt dar į miestą nukėblinsiu. Bet viskas ne taip. Bijau mokslo metų. Ir net nežinau kodėl. Bet aš pasiruošusi. Užrašų knygelė jau guli rankinėje, tad beliko sulaukti Dijuotos (mano klasiokė(nusprendėme kartu eiti į mokyklą)) ir eiti. Tikiuosi viskas praeis sklandžiai ir kad viską išgirsiu klasėje ką kalbės mokytoja (nes dažniausiai kalbu su draugėmis, o po to apie pasikeitusia tvarką nieko nežinau). Šiais metais tikiuosi, kad turėsiu didesnį entuziazmą mokslui. Tiesiog reikia per pamokas nekalbėti per daug su draugėm, namie sąžiningai paruošti namų darbus (o ne pasakyti to gražaus sakinio, kurį sakydavau mokslo metais "Padarysiu prieš pamoką", nes visada vistiek išaiškėdavo, kad namų darbų nepadariau namie). Ir viskas bus gerai.
P.S. - grįžau į TD (http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/sveikos.html). Bent jau čia netrūksta noro rašyti :).
---
Štai ir grįžo jaukūs vakarai su arbata. Rašau TD straipsnį, ruošiuosi į mokyklą. Rytoj pamokos tokios - anglų k., kūno kultūra, matematika, dailė, geografija ir biologija. Na, tarp jų yra mano mylimiausios pamokos - anglų k. ir geografija, tad yay ^^. Šventė praėjo gerai. Pradžioje kaip ir įprasta buvo dainuojamos dainos, ir kaip įprasta tų dainų niekas nesiklausė. Gale mini koncertuko į dangų buvo paleisti helio balionai. Buvo gražu :). Vėliau susirinkome į klasę, pakalbėjom ir dovanų gavom išmaniuosius pieštukus (bent jau aš taip juos vadinu) bei saldainių. Klasiokai per vasarą labai užaugo (beh, nebebūsiu pirmajam trejetuke tarp aukščiausių). Po šventės su Dijuota ir Adele ėjom į miestą (yay, dalino nemokamai BIG MILK ledus^^) ir į coffe inn'ą.

Net ir oras skelbia apie atėjusi rudenį. Visą dieną buvo šalta (vaikščiojau su striuke) ir lyjo. Šiaip aš mėgstu lietų tada, kai jaukiai sėdžiu namie prie židinio su arbata ir gera knyga. Bet būti su uniforma, ištiesintais plaukais ir po lietum... menkas džiaugsmas.
Naktį iš vasaros į rudenį sutikau kartu su Luka. Šiaip buvom prisižadėjusios nemiegot, bet ketvirtą vistiek nukėblinom. Iki to laiko valgėm picą (ai, su ja tai buvo juokas. Ėjom į kavinę nusipirkti picos, bet pamiršom, kad dėžutė irgi kainuoja... tad karštą picą namo (ant kurios yra česnakinio padažo) atnešėm plastikiniame maišelyje. Jou, tikėkimes pažįstami nematė :D Namie žiūrėjom filmus (trys ir nė vieno iki galo), kalbėjomes, o naktį ėjome į kiemą, kur fotografavomes :D Antrą nakties. Tiesiog afigennnai :D

Luka

Ir aš su gerokai per maža riedlente :D

Gerų mokslo metų,
Moksliukė Simona.