Kuo skiriasi vasarinė rutina nuo visų metų rutinos?

Jaukusis lizdelis.

Vasaros rutina man patinka, o mokslo metų - ne.
Po TCA nuėjau miegoti lygiai penktą nakties. Būtent tuo laiku ir baigėsi TCA. Mano nuomonė? Labiausiai patiko Ashton'o Kutcher'io kalba. Čia kas be ko :). Labiausiai gaila buvo GLEE aktorių dėl Cory mirties... na, apdovanojimuose buvo ir juoko ir graudulio :) Ryte atsikėliau 10 h. Penkios valandos miego... žinau, kad tai blogai ir bla bla bla ir ple ple ple, bet... jaučiausi žvali. Galbūt taip kiekviena dieną neištempčiau, ypač mokslo metais, bet vasara nėra skirta miegojimui, ji yra skirta poilsiui. O tai yra du skirtingi dalykai. Ir... aš esu pailsėjus. Beveik. Birželis buvo prancūziškasis mėnuo su istorija ir graaaaažiais renginiais. Liepa buvo bendravimo mėnuo, o rugpjūtis - poilsio. O aš jaučiu komfortą sėdėdama savo jaukiame lizdelyje ir žiūrėdama filmus. Arba sėdėdama Gedimino prospekte kartu su drauge ir valgydama picą. Trys pirmos savaitės dienos buvo praleistos kartu su Austėja. Pirmadienį ėjom į mano labai pamėgtą vietelę, kurią vadinu hamakine. Ten yra lauko kavinė, kur valgydamas sėdi ant pufiko (kaip Austėja) arba supiesi ant hamako (kaip aš).

Žinau, kad kokybė klasiška. Už tai atsako manasis telefonas.

Tuo metu dar sudarinėjom sąrašus mokyklai - ką reikia nusipirkti? Galėčiau tą sarašiuką parašyt, bet... kam to reikia? Žodžiu. Vėliau važiavom autobusu iki centro ir jame susipažinome su labai "čiotkom" merginom. Ale, forsų stiliaus ar kažkas panašaus. Kadangi tokios fainos mano esančios tai ir parodo savo stiliuką - užleido per visą autobusą estradinės rusų muzikos. Žinot, tą - lai lai lai lai lai lai lai liubliu c(ar t)ybęęęęę (atsiprašau už ne rusų abėcelę, tiesiog nemoku jos). Nieko nesakau, klausykites Jus muzikos kokios tik norit, bet jeigu jau ją leidžiat garsiai, atsiklauskite ar kiti nori tokios muzikos klausytis. Iš pradžių su Auste kalbėjome, kad ir mes užleisim garsiai muzikyte, bet Austė garsiai kalba. Ir jos išgirdo. Ir tada mes su tomis forsėmis turėjom malonų pokalbį dvi stoteles. Juk mes tokios ir tokios (visi riebūs keiksmažodžiai), o jos tokios TOBULOS. Suerzino. Vėliau ėjome pasivaikščioti su kavute iš YOGIO ir pamatėme tokį nuostabų dalyką. Lauko knygyną Rotą. Dauguma knygų buvo vos po penkis litus! Iš viso nusipirkau šešias knygas:

1. John Marsden "Laiškai iš vidaus"
2. Mirjam Pressler "Kartusis šokoladas"
3. Annie Cassidy "Dingusi Džudė"
4. Beata Ostrowicka "Bjauri mergiotė"
5. Jana Frey "Užgesęs žvilgsnis"
6. Sandra Glover "Mergaitė, kuri žinojo"

Ir sumokėjau vos trisdešimt litų! Už šešias knygas! Antradienį ėjome apsipirkti mokyklai... koks tai puikus jausmas! Rinktis sąsiuvinius - kuris gražesnis, kuris tiktų fizikai (šiais metais tai bus vienintelė nauja pamoka. Ir man jos užtenka, nes apie ją jau gąsdinimų prisiklausiau į valias), o kuris geografijai. Manau (bent jau paskaičius kitus blog'gus taip atrodo), kad daugumai merginų patinka tas apsipirkimas mokyklai. Tik liūdna žinoti, kad tuos visus pirkinius teks greitai panaudoti... nebijau aš tos mokyklos, kontrolinių... bet man žiauriai sunku atsikelti septinta ryto. Tada prisiekinėju sau, kad vakare nueisiu anksčiau miegot, bet dažniausiai vartausi lovoje ir svajoju, kas man niekada nepadėdavo užmigti. Ir taip kiekvieną dieną. Rutina. Va, ko labiausiai bijau - rutinos. Žinoma, rugsėjo pirmąsias savaites visada būna gera mokykloj, bet poto... visi tie pažadai naujiems mokslo metams nublanksta. 

Taip pat buvome bibliotekose ir taip visas trys dienas, kurių rutina man patinka :). Trečiadienį vakare išvažiavau į kaimą. Ten pabuvau iki ketvirtadienio, nes mamai reikėjo į darbą, o aš buvau susitarus su Austėja eiti į "Persis Džeksonas: Monstrų jūra". Filmas buvo tikrai geras  (fantastika. Kaip Simona gali jos nemėgti?), dar prieš tai nuėjom į coffe inn'ą (žinot, aš tiką buvau parašiusi gal dar dvidešimt sakinių žemiau, bet staiga dingo internetas ir blog'geris neišsaugojo mano paistalų). Vėliau dar nuėjom pas Austėja, kur aš parašiau pirmąjį įrašą į jos blog'gą (http://kaktusalendas.blogspot.com/), nes pati to nesugeba padaryti. Ir vakare grįžau į kaimą relax'uoti. Su "Kaulų miesto" knyga, zefyrais, muzika ir naujuoju "Lukos" numeriu. Dėl to aš ir myliu kaimą. Ten atsipalaiduoju, o tą daryti liko visai mažai laiko... Bet nepamirškite, kad vis dar vasara!

Atsipalaidavusi Simona.

P.S. gavau laišką iš merginos, kuriai pirma rašiau laišką :) Ech, kaip gerą skaityti tau adresuotus žodžius... taip pat, į mano el. paštą atėjo el. laiškų iš žmonių, kurie irgi nori susirašinėti tikrais laiškais :). Taigi dabar bėgu rašyti keturių laiškų, o jeigu ir Jūs norit susirašinėti tikrais laiškais su manimi, paieškokit informacijos dešinėj, kaip tai padaryti :)