Net ne gėda pasakyti, jog verkiau. Jau pasibaigus pačiam filmui tiesiog likau sėdėti savo vietoje ir bandžiau susitramdyti, bandžiau pasakyti, jog žinau, kad ši istorija taip baigsis, tačiau... "Dėl Mūsų Likimo ir Žvaigždės Kaltos" sugebėjo mane pravirkdyti dar kartą.
Šis filmas šiuo metu yra apkalbamas visų, tačiau keista, kad visi yra apie jį geros nuomonės. Na, beveik visi... prisiminus dar vieną paauglių išprotėjimo bangą, kuri vadinosi "Saulėlydis" galima pasakyti, jog ne visi paaugliai yra tuštučiai.
Atsimenu, jog prieš pradedant skaityti šią knygą buvau gan kritiška - apie vėžį esu skaičius ne vieną ir ne dvi knygas, o ir populiarumas vertė galvoti, jog tai bus dar vienas meilės trikampis, kuris nuskambės tik nuvalkiotomis frazėmis ir bandys jomis suveikti ašaras. Smagu, jog galiu patvirtinti, kad taip tikrai nėra ir dar labiau džiaugiuosi visomis Pasaulio paauglėmis, kurios pamilo šią jautrią, kartais kandžią meilės istoriją... tiesiog privalau, privalau pasakyti, jog tai yra mano mylimiausia knyga, o dabar ir mylimiausias filmas - ačiū, John Green.
Šiandien kino salė buvo pustuštė, tad ašarų riedėjimo nesigirdėjo, o draugė, su kuria stebėjau šį filmą taip pat susilaikė. Kadangi po filmo trumpam sutikau mamą, ji iškarto išsigando pamačius mane ir užpuolė su klausimais apie savijautą. Panašios akimirkos buvo perskaičius ir knygą, kurią artimiausiu metu teks įsigyti ir paskaityti dar kartą. Tokiems kūriniams tikrai ne gaila laiko, tad jei kas nors dar neskaitėt knygos ar nematėte filmo, nuoširdžiai rekomenduoju tai padaryti ir esu beveik tikra, kad nenusivilsite - pradedant idėjos sumanymu baigiant aktorių darbu.
Norėčiau pažinti ir pamilti tokį žmogų kaip Augustas Voltersas,
nuolankiai Jūsų Simona.
2 komentarai:
Žinok, ne vien paauglėms patinka ši istorija. Mane ji irgi labai įtraukė ir įsiminė. Knygą skaičiau vasarį. Nuo to laiko ir pradėjau laukti filmo
Šeštadienį galiausiai jį peržiūrėjau. Nenusivyliau. Juk dažnai filmai būna daug prastesni už knygas, taip jas sumenkindami. Tačiau čia buvo visai kitaip. Žinoma, mačiau istorijos nukrypimų, neatitikimų, tačiau jie per menki, kad gadintų bendrą vaizdą, ir iš tiesų jie netgi tiko
Filmas taip patiko, kad penktadienį eisiu vėl žiūrėti. Patariu jį ne tik merginoms, tačiau ir vaikinams. Na, nebent esate visiški bejausmiai arba, atvirkščiai, bijote reikšti savo emocijas viešai
Kai pats buvau, filmą žiūrėjo daug žmonių (maždaug pusė salės). Po peržiūros mačiau verkiančias ne tik paaugles, tačiau jau ir suaugusias moteris. Be manęs buvo dar keli vaikinai (2-3), tačiau į jų reakcijas dėmesio neatkreipiau
Pats neverkiau. Seniai, labai seniai verkiau. Bejausmis žvėris. Visiškai. Ne kaip kitaip
P.S.Dar toks pastebėjimas: įprastai, tik prasidėjus kūrėjų sąrašui pabaigoje, visi kyla ir eina iš salės. Pirmą kartą mačiau, jog žmonės kelias minutes sėdėtų vietoje. Man irgi nebuvo jokio noro išeiti. Todėl tik sėdėjau ir galvojau
Na, dėl tų vaikinų nuomonę susidariau tokią, nes tuo metu, kai aš žiūrėjau filmą pamačiau tik vieną vyriškosios lyties atstovą... bet labai smagu, jog tau patiko!
Pati taip pat galvoju eiti dar kartą į kiną, nes labai noriu mamą nusivesti. :)
Rašyti komentarą