Vasaros nuotrupos, knygos ir filmo apžvalga

Paskutines dvi savaites prieš išvažiuojant į Preilos kurortą buvau namie. Žinoma, pasitaikydavo vienądienių išvykų, tačiau paprastai vakarai baigdavosi savoje lovoje, su sava knyga, su sava mėtų arbata. Ir muzika. Įprasti vasariniai hitai, kuriuos išgirdus žiemą veidą nupaišo šypsena. Keista, tačiau artėjančių mokslo metų laukiau jau birželį (žinau, pusė Jūsų burbėsit, jog išvis apie tai rašau, tačiau norim to ar ne, rugsėjo pirma artėja). Ir nors labai kvailai nusišypsojau birželio gale pamačiusi pirmą šiais metais iš mano prenumeruojamų youtuberių "Back to school" vaizdo įrašą, beveik visą vasaros laiką buvau gerai nusiteikusi galvojant apie mokyklą. Nauja gimnazija, nauji klasiokai, mokytojai, nauji būreliai (dėl kurių net nesu pilnai apsisprendusi)... o dabar atėjo ir nerimo valandos. Net nežinau kodėl, bet atrodo, jog pakankamai nesimėgavau šią vasarą galvodama apie švietimo įstaigą, o jau po pirmų savaičių lauksiu šiltojo sezono. Kaip visad. Bet stengiuosi šypsotis ir paskutinėmis dienomis atsipalaiduoti kaip reikiant!

Kažkurį sekmadienį su tėvais nuvykome į Trakus. Geras oras, puiki nuotaika - paskutiniu metu su šeima praleidžiu daugiau laiko ir tikrai stengiuosi tuo mėgautis kiek išgalėdama ir be galo džiaugiuosi, jog turim apie ką pašnekėti, nors visi keturi esame visiškai skirtingos asmenybės (neįsivaizduoju kaip tai įmanoma). Į šį mažą miestelį su mama ir sese važiavome traukiniu (Olivija dar niekada nėra patyrusi šios transporto priemonės džiaugsmo, tad nusprendėme parodyti), tėtis pasitiko stoty. Pradžioje pasivaikščiojome, o vėliau nuėjome į labai jaukų restoranėlį "BONA". Esu girdėjus puikių atsiliepimų, tad labai džiaugiausi galėdama ir aš apsilankyti jame, nes maistas buvo išties nuostabus, o vieta turbūt geriausia, kokią galima gauti Trakuose - tiesiai prieš pilį. Vėliau nuėjome pasivažinėti vandens dviračiu. Eilėje prie jo teko net valandą laukti, tačiau tėvai per tą laiką nuskubėjo nupirkti kibinų (nes jei tu jų nevalgei - Trakuose nebuvai, logika čia labai paprasta), o vėliau valandą grožėjomės miestu ramiai mindami pedalus (puiki treniruotė, atperkanti ir tuos kibinus!). Apskritai, nuvykti į Trakus tikrai verta - ar su draugais (paskutinę vasaros savaitę planuoju čia dar atvykti), ar su šeima. Veiklos tikrai yra - maudynės, vandens dviračiai ar tiesiog ramus explorinim'as miesto (nežinau kodėl nenuėjome pasimaudyti, labai kvailai pasielgėme dėl to). Iš Vilniaus ir iš kitų miestų, turinčių susisiekimą traukiniais, labai lengva atvykti, o ypatingai sostinės gyventojams pigu!

 

Gyvenime mane seka vadinamieji zapadlo dėsniai. Prisiekiu, būdama Italijoje vos ne kasdieną facebook'e sulaukdavau pasiūlymų susitikti arba klausimų, kada grįšiu į Vilnių. Grįžau, susitikau su kuo spėjau, nuvažiavau į Buržilus ir grįžau. O dabar, esant čia aš visiems skambinėju ir klausiu, kur po galais jie dingo. Stovyklos, kelionės ir taip toliau, ir taip toliau. Tad deja, su draugais sustinku retai, tačiau susitikimai būna labai malonūs. Vieną vakarą nakvojau pas Rūtą, pagaliau peržiūrėjau "Ameli iš Monmarto", kurią jau labai seniai norėjau peržiūrėti, tačiau vis nepaskirdavau tam laiko. O filmas išties nuostabus ir vertas dėmesio! Taip pat, buvau susitikusi ir su Austėja, su kuria pagaliau apsipirkome mokslo metams, apkalbėjome visą vasarą ir žiūrėdamos "How to Lose a Guy in 10 days" - nesenstančią amerikietišką komediją, valgėme irgi lyg iš kito žemyno, net 30 cm. "SUBWAY" sumuštinius. Apskritai, aš apie subvėjų esu geros nuomonės - alternatyva magdoneldui, kiek sveikiau, mažiau riebalų, galima paprašyti daugiau daržovių, o mėsoje ir baltymų gausu. Žodžiu, palyginus dar neblogas pasirinkimas "mergaičių" vakarui.

Taip pat, galiu pasigirti, jog draugės mane pažįsta neįtikėtinai gerai: Rūta (grįžusi iš Danijos) ir Austėja (grįžusi iš Didžiosios Britanijos) lauktuves parinko labai kruopščiai, bent jau aš taip manau (juokas). Austėja parvežė "Seventeen" žurnalą (bandau lyginti užsienio rinką su Lietuvos. Tad visi "Teen vogue" ar "Seventeen" man yra puiki ir naudinga dovana), pliušinį Trolį Mumį (vienas mylimiausių vaikystės personažų, nupirktas atskiroje, vien Troliams Mumiams skirtoje parduotuvėje! Nuveškite mane ten, prašau) ir Reeses pieces (kaip m&m'sai tik su riešutų sviestu (o jį paskutiniu metu labai pamėgau)). Rūta padovanojo karamelinę lazdelę (kaip ir riešutų sviestas, šis gardėsis man yra kažkas tokio), eukalipto skonio "Haribo" guminukus (kaip ir mėtos, šis augalas turi man patinkantį prieskonį, tad irgi labai džiaugiausi, ypač dėl to, jog tokių nėra Lietuvoje) bei "sveikuoliški" batonėliai (geriau nei "twix'ai", rimtai, vieni skaniausių, kokius esu ragavusi). Ačiū, merginooos!

 

Ir taip pat per šias savaites pagaliau pavyko nuvykti prie lietuviškosios jūros (ir dar per artimiausias dienas teks, tik jau į kitą kraštą) - su šeima ir seneliais apsigyvenome penkias dienas Preilos kurorte. Tiesa, pasimaudžiau tik kartą, tačiau už teko, jog pajausčiau šaltį ir būčiau sesės apmėtoma medūzomis (merginos, liemenėlėje jie yra tikrai prasti silikonai, nesidėkite jų...), tad paplūdimy mieliau rinkausi knygos draugiją. Beje, tomis datomis, kada ilsėjomes Kuverto medžių slėny, vyko meteoritų lietus, tad su sese miegojome balkone (minkštas čiužinys ir švarus oras, pušų "grojimas" padėjo daug labiau užmigti su planais ir svajonėmis mintyse), kur aš dar ir viena rytais (anksti atsikeldavau dėl natūralios šviesos, žadintuvo nereikėjo, jog septinta jau stryktelčiau iš "lovos)" Zoellos "Online Girl" vartydavau ir pusryčiaudavau.

 

Per vasarą perskaitau daugiau knygų nei per visus mokslo metus. Vienas lietingesnis vakaras buvo paskirtas Mirjam Pressler knygai "Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę". Ir iš ties, tai labai puikus patarimas visiems - ta laimė slypi už kiekvienos minties, judesio, veiksmo, įkvėpimo. Pavyzdžiui aš buvau tokia laiminga, jog turėjau galimybę savo eisybę kelioms valandoms priklijuoti ant minkšto kilimo su puodeliu kavos ir įsiskaityti į visus dvylikametės Halinkos patarimus. Tikrai, knygą surijau per vieną vakarą, spėdama kai kurias jos frazes (būtent jomis ir yra pavadinti visi knygos skyriais, kas padeda lengviau suprasti jo esmę ir autoriaus pamoką) išsirašyti į savąją užrašų knygelę. Būtent tokios knygos ir turėtų būti rekomenduojamos perskaityti mokykloje, o ne vadinamoji klasika, kuri nebe apžvelgia šiandieninių problemų, aktualijų, o seneliai ir mokytojai bando ją įpiršti, norėdami įrodyti, kaip mes dabar gerai gyvename. Oh, jeigu tai būtų tiesa, dvylikamečiai iš vaikų namų neturėtų daugiau gyvenimo patirties nei nukainuota barbė maximoje. Kūrinys lengvas, paprasto stiliaus ir labai nuoširdus, maloniai ir jaukiai aprašytas. Įrašytas jau į must sąrašą knygų savo jaunąjai sesutei ir mamai, kuri vis neprisiruošia paskaityti. Na, 126 puslapiai žodžių nėra toks didelis reikalavimas savo šeimynai, tiesa?

 

Ir jei koks nuobodesnis vakaras užklups tave likusią vasarą su draugais ar be jų, nuoširdžiai rekomenduoju romantinį filmą "Adelainos amžius". Turbūt pirmasis žiūrėtas po "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" praeitą vasarą. Nesu mėgėja šio stiliaus filmų, tad juos prisiruošiu žiūrėti tik tada, kai išgirstu pakankamai teigiamų atsiliepimų arba juose vaidina gražūs berniukai arba aukštos panelės (pati tokia esu), kaip Blake Lively (padeda pasitikėti savimi), kuri yra dar ir neįtikėtinai talentinga vaidyboje. Pats filmas remiasi ir keliais fantastikos faktais, kas padaro jį daug žavesniu. Ir nors pabaiga yra gana lengvai nuspėjama, pats filmo stilius ir Blake įkūnijimas personažas man labai patiko, tad IMDB įvertinau net 8 balais šį filmą. Papuolusi į avariją Adelaina sustabdo savo senėjimo procesą - nesvarbu ką ji valgo, kiek jai metų iš tiesų - jos fizinė būklė per metus visiškai nesikeičia. Viename pokily garbingo amžiaus panelė (net nežinau kaip kitaip pasakyti) sutinka vyriškį, kuriam ji krenta į akį. Kaip ir supratote, viskas šioje istorijoje vystosi itin įdomiai, tad...

 

Uh, daug papasakojau, einu patirti dar daugiau per likusias dvi savaites ir Jums linkiu to paties!

Simona. :)



2014.11.17 - 23 savaitė

Visą savaitę čia nieko nerašiau. Ir nebe reikalo - buvo tikrai aktivi, pilna įvairiausios veiklos savaitė. Kadangi šiame tinklaraštyje paskutiniu metu labai mažėja paprastų įrašų apie mano gyvenimą (vis dėl to tai internetinis dienoraštis, reikia ir tokių), šiandien būtent ir noriu Jums papasakoti ką veikiau (+daug prastos kokybės nuotraukų). :)

mano lietuvių per
snapchat'ą nekokia...
"Coffee Inn"

Mcdonald's

Vanilinis desertas.

Pirmadienį, po visos savaitės sirgimo vėl žengiau į mokyklos pastatą. Tiesa - trumpam, vos dvejoms (matematikos (pasijutau kvaila, nes nieko nebesupratau) ir anglų kalbos (atėjus sužinojau, kad rašom testą. Šiaip turėjau teisę nerašyti jo, bet nenorėjau prisirinkti dar daugiau skolų, tad surizikavau ir gavau 10)) pamokoms. O tuomet apsirengiau ir išėjau (tas puikus jausmas, kai visi klasės draugai nervinasi prieš kitas pamokas ir klausinėja kur tu išsiruošei...) susitikti su Augustina (draugė iš lyderystės). Jūs neįsivaizduojate (nebent esat bandę) kaip gera prasieiti pirmadienio rytą tokiu oru Vilniaus Sereikiškiu parku ir centru - žmonių beveik nėra, girdisi tik keli paukšteliai...susitikus su drauge nusprendėme, kad dar turime laiko ir nuėjome iki coffee inn'o, kuris yra įsikūręs knygyne. Ramiai atsisėdome ant palangės primėtytos pagalvėlių ir išgėrėme kavos (pipirmečių moka su plakta grietinėle - kaip išprotėjusiai dėl Kalėdų tai puikus pasirinkimas). Na, o puse vienuoliktos pajudėjome link universiteto gatvės, kurioje yra įsikūręs Vilniaus Universiteto filologijos fakultetas (yra ir daugiau, bet mintinai tikrai nežinau), nes abi dalyvavom programoje, kurią surengė VU "Studentas vienai dienai". Pasirinkome paskaitą "Litearatūra ir kultūra (anglų kalba)" ir tikrai nenusivylėme - buvo įdomu visą valandą su pusę žiūrėti, kaip mokosi filologijos studentai, tuo labiau, kad nagrinėjo labai įdomų kūrinį apie Indijos visuomenę (ir kas sakė, kad aš nemėgstu istorijos? Patinka, tiesiog 8 klasės kursas netraukiantis). Žinoma, beieškant tinkamo kabineto išlakstėme pro visus studentų kiemelius (kurie beprotiškai jaukūs - visi susėdę ant suoliukų, kalbasi, karto
jasi ir juokiasi, gurkšnoja kavą...)... vėliau, pasibaigus paskaitai nusprendžiau, kad nebeapsimoka grįžti į mokyklą, tad kartu su Auguste nuėjome į "McDonald's" (neatsimenu kada paskutini syk buvau) pavaidinti studenčių ir užsisakėme po rinkinuką pasilepinimui (supratau, jog ši savaitė pilna praktiko tikrai nebus pilna sveikos gyvensenos ir atleidau vadeles, tad neskaičiuokime mano valgiarašty kalorijų... šiaip ar taip jau grįžau į ritmą - o kas buvo, liko tik smagūs ir skanūs prisiminimai). Ir supratau, kad nemoku valgyti, nes visa išsipurvinau majonezu. Žodžius, pabaigus didžiausius rinkinius patraukėme į stotelę važiuoti namo ir gavau žinutę, jog vietoj paskutinės pamokos - technologijų bus šokiai (kadangi paskutinė klasė progimnazijoje, per išleistuvių vakarą turėsime sušokti paskutinį šokį), tad dar spėjau į mokyklą ir pasimokiau naujus valso žingsnelius (aš tikrai beviltiška). Po pamokų kartu su Austėja ėjome pas mane namo mokintis - rytojaus dieną laukė istorijos kontrolinis, be to norėjau nusirašyti informaciją, kurią ji užsirašė į sąsvinius per visą savaitę, tačiau greitai teko suprasti, kad mano namie nieko nepasieksim, nes trukdo kompiuteris ir šiaip norisi pasidalinti įspūdžiais, tad nukėblinome iki "Užupio picerijos", kurioje užsisakėme vanilinius karamelės desertus su plakta grietinėle (skonis nuostabus) ir tesėme pamokas). Vakare, grįžus namo atlikau namų darbus ir šiaip ilsėjausi, skaičiau...

Iš protmūšio akimirkų

Vakarienei - picos likučiai

Antradienis turėjo būti paprastas, tačiau atėjus į mokyklą sužinojau, kad dalyvauju sveikos gyvensenos protmūšy, kuris vyko ForumPalace. Tad pusė pamokų ir vėl nusibraukė. Po keturių pamokų su dalyvaujančiais nuvažiavome į vietą, pasidėjome daiktus ir nuėjome papietauti į "Soya" sušių. Vėliau ėjome varžytis su 50 kitų mokyklų, kad įrodytume, jog esam sveiki! Ir tiesą pasakius, nelabai sekėsi... tačiau dėl gėdingos vietos nelabai liūdėjome (kitos mokyklos atvažiavo su biologijos mokytojais, kurie visus atsakymus už mokinius rašė), nes spėjome labai gerai prisijuokti (kada paskutini sykį aš tiek daug šypsojausi iš visos širdies?) ir sukurti gerų perliukų ("o ar žinojote, kad SULA iš kitos pusės yra ALUS?", - ir begalę kitų)... vos pasibaigus konkursui ėjau į lyderystę, į būrelį, kuris tikrai mane tobulina ir nė vienas susitikimas nebūna nuobodus.

Pietums - špinatai, pomidoras ir kepta
tarkuota saldžioji bulvė su omletuku

Overnight Oats

Kuriamos idėjos šiam tinkla-
rasčiui būna taip: šiltos koji-
nės, arbata ir eglutė panosy.

Trečiadienis buvo vienintėlė diena, kuomet atsėdėjau visas septynias pamokas ir tapau pavyzdinga mokinė. O ir maistas buvo sveikas - pusryčiams pagaliau pasidariau vadinamųjų "Overnight Oats", kurie buvo gan vykę, manau, kad šį sotų patiekaliuką pradėsiu gaminti dažniau. Grįžus namo peržiūrėjau naujas "Awkwar" ir "Faking It", skaičiau knygą, pradėjau puošti kambarį Kalėdoms (taip, pas mane šventinė nuotaika ateina gan anksti) serijas bei ėjau anksti miegoti "susitaikiusi" su mintimi, kad mokyklos duris pamatysiu tik pirmadienį (juokauju. Ketvirtadienio rytą dar turėjau užnešti dokumentus).

Studentų maistas

Auditorija

Po treniruotės mylimiausias
maistas - bananas.

Belaukiant lyderystės

London kalba tariant...

 Ketvirtadienį pramiegojau žadintuvą ir nors kartu su Austėja tarėmes nueiti papusryčiauti į bandelinę - planai griuvo. Greitai išsiruošusi iš namų užbėgau kelioms minutėms į mokyklą ir susitikau su Austėja, kuri pabuvo gera draugė ir geranoriškai man nupirko kruasaną su migdolais ir šokoladu (mylimiausias)... pajudėjome link stotelės ir sužinojome, kad net į autobusą pavėlavome... kadangi aš ėjau į paskaitą pavadinimu "Komunikacijos filosofija" kartu su Auguste, gerai, kad belaukdama mūsų su Austėja, kuri ėjo į teisių kažkokį ten dalyką surado mūsų auditoriją. Atvažiavus supažindinau Austę su Auguste bei nuėjome į VU kavinę (galvojome, kad paskaita prasidės 10 h., o iš tikro turėjo prasidėti - 11 h.), nes turėjome dar laiko. 11 h. valandą patraukėme į Komunikacijų fakultetą ir turėjome dar įdomesnę paskaitą už pirmadienio, kurioje visą laiką sėdėjau išplėstomis akimis ir viską užsirašinėjau, nes buvo laaaabai įdomu. Hehe, kadangi sedėjome pačiame viršuje, matėsi, kad kai kurie studentai su savo kompiuteriais fb sėdi ir šiaip plepa - supratau, kad čia didesnė laisvė nei mokykloj, kas man išties patiko - vieni informaciją fiksuoja didelėse užrašinėse, kiti plančetėse arba kompiuteriuose. Į paskaitas atsinešę kavos puodelius, termosiukus, šokolado - ta prasme, labai norėčiau, kad taip daryti būtų galima ir mokykloj, iš karto būtų daug jaukesnė (kaip myliu šį žodį ir jo apreiškiamą būseną) ir šiltesnė. Pasibaigus paskaitai visos trys važiavome autobusu namo ir diskutavome apie filmus, aptarėme įspūdžius... grįžus apsitvarkiau, pavalgiau ir važiavau į kalanetikos treniruotę, kurioje ilgą laiką nebuvau - iš karto jautėsi ant visų raumenukų tai, bet dar kartą supratau, kad pagaliau atradau mylimą sportą, po kurio iš karto bėgau į lyderystę, o po jos, kaip tikra studentė važiavau namo.

Mylimiausia Chai Latte ir sumuštiniai.
Savanorių maistas

Čia galima buvo ant smėlio papiešti ir
aš nupiešiau Augustinos portretą.

Mylimiausi mėtiniai ledai

Kortos

Penktadienį kėliausi tikrai anksti ir susitikus su Auguste abi važiavome į Litexpo parodų rūmuse vykstančią parodą "Mokykla be sienų", kurioje buvome savanorės ir mokytojoms pristatinėjome apie naujus mokymosi metodus. Patirtis gauta kartu su linksmu laiku, nes per laisvą laiką susitikau su drauge iš Jonavos, kuri čia atvyko su savo mokykla, kartu paplepėjome Vero Cafe, o vėliau kartu su Augustina pavaikščiojome po mugę, kurioje prisirinkome daug vertingų lankstinukų, prisivalgėme ledų ir žaidėme kortomis su kitais savanoriais. Be to, buvo galima išbandyti man labai patikusį dalyką "Gyvoji biblioteka", kurioje turi pasirinkti "knygą" arba kitaip sakant žmogų, su kuriuo galėsi bendrauti 15 min. ir sugriauti savo streotipus (pvz.: su veganu, gėjumi, savanorius, lezbiete, atėistu ir t.t.). Pati bendravau su atėistu (kuris taip pat buvo ir feministas), tačiau kiek nusivyliau, nes pats žmogus nebuvo šnekus, tačiau Augustina su lezbiete-vegane-gyvūnų teisių gynėja prakalbėjo 40 minučių ir liko labai patenkinta. Vakare grįžus namo pagaliau gavau ilgai lauktas "Tangle Teezer" šukas, kurias išbandžius tikrai nenusivyliau ir rekomenduoju visoms merginoms, kurios dažnai susiduria su plaukų pešimu. Vakare kartu su sese žiūrėjome "Kalėdos pagal Kranksus" bei valgėme šokoladą... ech, kad būtų daugiau tokių šaunių savanorysčių ir jaukių vakarų su sese.

Būtent

Tangle Teezer

Tik aš nemoku atidarinėti
riešutų ir lazdelių.

Balta balta 

Pusrytukai Vero Cafe

Šeštadienį ryte išskubėjau į centrą susitikti su Šarūnę. Kadangi buvo šalta, kad susišildytume užsukome į Vero Cafe kavytės ir pyragėlių, o vėliau pasukome link valdovų rūmų, kur susitikome su vasaros stovyklos draugais iš Jonavos. Gaila, kad spėjome tik pasilabinti... šaltukas užpuolė Vilnių, tad vėl bėgome į kavinę sušilti, paplepėti ir užvalgyti picų. Vėliau šiaip pasivaikščiojome, nuėjome į GO9 ir patraukėme namo. Ten spėjau dar pasėdėti prie kompiuterio, o puse šešių susitikau su Lyderystės drauge Greta ir kartu patraukėme link rusų kultūros centro, kuriame vyko renginys "Labanakt. Kitu kampu". Ten kartu su pledais šiltomis kojinėmis ir maistu patogiai įsitaisėme mažame kambariuke bei žaidėme įvairius saviraiškos žaidimus, skatinančius verbaliką ir neverbaliką dar labiau patobulinti, degustavome ir klausėmes istorijų apie arbatą, kūrėme savas istorijas interpretuojant žinomas pasakas ir t.t. Buvo tikrai jaukus ir šiltas vakaras, liūdna buvo 22 h. išeiti...

picaa!

Labanakt renginy

Na Palauk! Per seną juostinį aparatą

Degustuojam arbatą

Naktinė asmenukė su Greta ir Auguste

Ne Užupis, o Užupio Respublika!

Na, o šiandien, sekmadienį beveik visą dieną praleidau lovoje tinginiaudama ir ilsėdamasi po aktivios, bet pilnos įspūdžių savaitės bei daug ilgai mokindamasi, nes per šias dvi savaites tikrai atsilikau mokykloje. :( Be to, pagaliau vėl gavau laiškutį!

O kokia buvo Jūsų savaitė? :)

Čia buvo Simona.

Maži dienos stebuklai

Mažų stebuklų pilna visur. Netgi matematikos pamokoje arba einant ryte į mokyklą yra dalykų, kurie verti tavo šypsnio. O tokių priežasčių yra begalė, tiesiog reikia išmokti stebėti aplinką.

Štai mažos priežastys, kurios šią dieną pavertė tikrai gražia, galbūt paprasta, tačiau vis...

1. Coffe Inn'e atradau nuo šiol būsiantį mano mylimiausią gėrimą - Mango Chai Latte;
2. Naujos "Faking it" ir "Awkward" serijos!;
3. Vilniuje gyvuoja labai graži akcija "Įkvėpimas tavo dienai", šiandien atradau prie perėjų trys naujas motyvuojančias ir žinoma, įkvepiančias frazes;
4. Kadangi filmai.in vyksta techniniai darbai, visos filmų peržiūros nemokamos;
5. Su Austėja susitarėme, jog kitą trečiadienį kepsime sausainius, o penktadienį centre juos dalinsime žmonėms už šypseną ir apkabinimą, taipogi dalinsim frazes, kurios gali praskaidrinti nuotaiką;
6. Valgiau pusryčius (mylimiausias graikiškas jogurtas su mėlynėmis) lovoje, ko labai seniai nedariau;
7. Nereikėjo į mokyklą, nes dabar atostogos!;
8. Atradau naują grupę, kuri man labai patinka (vienos dainos video filmuką palikau Jums apačioje, pasiklausykite) - First Aid Kit;
9. Pakeičiau išvaizdą - nusirėžiau 7 centimetrus plaukų. Žinoma, labai gaila, ypač jog būtent plaukais savo išvaizdoje galiu didžiuotis (stori ir stiprūs), tačiau per vasarą juos visus sugadinau, visai išplonėjo... dabar nebereikės tiek daug dėmesio jiems skirti, o ir galva lengva pasidarė, o iki vasaros tikiuosi atsiauginti, tad problemų nėra!;
10. Susitikau su Austėja;
11. Ir su vis dar ta pačia Austėja pačios išsikepėme nuostabių spragintų kukurūzų - viena porcija su šokoladu, kita su ruduoju cukrumi ir sviestu;
12. Dieną švietė saulė - nė vieno debesėlio ar lietaus, be to buvo pakankamai šilta, vaikščiojau atsisegus striukę;
13. Tėtis nupirko nuostabaus "Merci" šokolado;
14. Sesė, mama, tėtis, Austėja - visi pripažino, kad man trumpi plaukai tinka labiau negu ilgi (o man gražiau ilgi, tad vistiek auginsiu), todėl neturėčiau labai sielvartauti, be to su jais atrodau vyresnė;
15. Su Austėja išėjome pasižmonėti į miestą, o kadangi geras oras ir atostogos - buvo daug besišypsančių paauglių (tik vasarą tokius veidus galima išvysti);
16. Atėjus į stotelę, iš kurios su drauge turėjome važiuoti į Katedros aikštę, iš karto atvažiavo mums labiausiai tinkamas autobusas, kuris paprastai labai retai važinėja (buvome nusiteikusios važiuoti su kitu ir po to ilgai eiti iki centro);
    
17. Coffe Inne tą kavą nusipirkau už litą (kainavo 7.5 Lt.), nes nuolaidų kortelėje susikaupė pinigai;
18. Su klasiokais susitarėme, jog rytoj filmuosime Helovynui skirtą filmuką;
19. O su draugėmis iš Lyderystės būrelio susitariau vakare susitikti mieste;
20. Pasveikinus savo tetą su gimtadieniu atgal gavau nuoširdžią padėką;
21. Susiradau (na gerai, mane surado...) naują susirašinėjimo (tikrais laiškais) draugę!;
22. Gavau pagyrimų. Dėl išvaizdos (kad ir kaip pigiai skamba - smagu ir tokių gauti (ne dėl plaukų, o apskritai));
23. Beveik visą dieną nebuvau namie, nestigo veiklos;
24. Palyginus su kitomis dienomis - šiandien mano veidas nebuvo prilipdytas tiek ilgai prie monitoriaus;
25. Sužinojau, jog po kelių dienų Lietuvoje į prekybą išeis John Green knyga "Popieriniai miestai" ir taip pat sužinojau pagal šią istoriją statomo filmo pagrindinius aktorius;
26. Stengiausi visą dieną šypsotis - malonu buvo sulaukti žvilgsnių ir šypsenų atgal;
27. Pakeičiau šio tinklarasčio išvaizdą (pagaliau);
28. Kadangi prisižadėjau šią savaitę visiškai nesikeikti (tiesą pasakius dažnai to ir nedarau, tačiau man labai nepatinka kai merginos keikiasi (iš vaikinų jau tapo įprasta, nesakau, kad malonu, tačiau kai merginos prabyla ta pačia kalba, išties bjauru pasidaro), tad stengsiuosi įproti iš viso pašalinti), smagu žinoti, jog pažadas sau skirtas ne veltui, jei ir nusikeikiau, tai tikrai nuoširdžiau sakau, jog nepastebėjau;
29. Šiandien labai skaudėjo kojas po vakarykštės treniruotės... bent jau žinau, jog pokyčiai vyksta!;
30. Į Lietuvą atvažiuoja Robbie Williams? Gaila, į Kauną, bet gal kažkaip pavyks.. :);
31. Jaučiausi laiminga - susiplanavau kelis darbus ateinantiems mėnesiams, metams...

---------------------------------------------------------------------------------

Ir kam reikalingas visas šis dalykas (sąrašas mažų dienos stebuklų)? Jog išmoktume atkreipti dėmesį į mažas detales... galbūt šį kartą mano sąrašas atrodo gan materealus, tačiau įrašo idėją sugalvojau tik vakare, tad stebėti aplinką pamiršau, rašiau iš prisiminimų. 

Šiuos trisdešimt vieną punktą parašiau gan sunkiai, reikėjo pasukti galvą, tačiau juk tai pirmas kartas, tiesa? Jei tokį sąrašiuką darysiu kiekvieną dieną, su laiku ir šimtą punktų lengvai parašysiu, o kol kas išsikėliau sau tikslą pastebėti mažus, galbūt nereikšmingus dienos džiaugsmus ir juos fiksuoti. Tikiu, jog taip tapsiu laimingesnis ir pilnavertiškesnis žmogus. Jei turite noro, kviečiu priimti šį iššūkį bei patiems pradėti save ir savo reakcijas stebėti. Juk tik išsikeldami tikslus mes tobulėjame ir augame, ugdome savo asmenybę. 

Taip pat noriu paskatinti išsikelti ne tik ilgalaikius, bet ir dienos ar savaitės trukmės iššukius. Pavyzdžiui aš prisižadėjau šią savaitę visiškai nesikeikti (jei skaitėte mano punktus, tai jau žinote)! Žiūrėsim kaip seksis, o šiandien tariu Sudiev!

Simona.

Birželio mylimiausi

Praeitų metų vasarą besibaigiant kiekvienam mėnesiui darydavau trumpą jo apžvalgą, kurioje sukeldavau gražiausias nuotraukas ir klausomiausių dainų dešimtuką, pirkinių sąrašą, rašydavau ką veikiau, sąrašą knygų ir filmų, kuriuos mačiau per tą laiką... Pavyzdį rasite čia.
Tačiau šią vasarą nusprendžiau to nebedaryti (nebent vasaros pabaigoje, bet kol kas apie tai negalvokime), nes geriausius filmus ar knygas aprašau, nuotraukas parodau ir toji apžvalga nebėra reikalinga... tačiau apibendrinimo visgi reikia, tad paruošiau Jums šio mėnesio mylimiausius dalykus, kuriuos naudojau, apie kuriuos masčiau. Gero skaitymo!

Mylimiausia knyga

Išsirinkti yra sunku, nes tos septynios istorijos, į kurias spėjau įsigilinti yra gan geros. Jeigu būtų ruduo ar žiema, šį titulą suteikčiau Alessandro D'Avenia "Balta kaip pienas, raudona kaip kraujas" arba Beate Teresa Hanike "Raudonkepuraitė turi verkti", tačiau dabar yra vasara ir mano mintys priima lengvesnius skaitalus, kurie galbūt neturi didelio moralo, bet nuteikia tikrai labai gerai. Kieros Cass "Atranka" yra lengvo stiliaus ir greitai skaitomas kūrinys, kuris yra be galo žavus ir mergaitiškas. Laukiu, kol į lietuvių kalbą išves ir kitas šios trilogijos dalis. :)

Mylimiausias filmas/serialas

Nors "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" tikrai yra prasmingas filmas, tačiau šio titulo nesugebėčiau perleisti eilinei komedijai, kuri sugebėjo prajuokinti. Galbūt kiek prieštarauju sau, bet kas jau spėjo pamatyti šį filmą, manau, jog man pritars. Ilgesnę filmo apžvalgą rasite čia.

Mylimiausia daina

Belaukiant "One Republic" koncerto Lietuvoje (ne, bilieto dar neįsigijau, bet artimiausiu metu stengsiuosi tai padaryti) daina "Love Runs Out" tampa daugiausiai kartų perklausyta melodija birželyje, mano telefono grojaraštyje.

Mylimiausias pirkinys

Kadangi po ilgų kalbų ir pažadų jau nuo sausio sportuoju (žinoma, buvo pilna nevilties akimirkų, tačiau smagu, kad nuo vasaros pradžios reguliariai sportuoju (6 dienas per savaitę)), nusprendžiau, kad reikia pagaliau atnaujinti savo sportinę aprangą, nes senąją jau išaugau. Šioji mane puikiai motyvuoja, primena kelionę į Prancūziją ir yra labai vasariška!

Mylimiausias užkandis/patiekalas/gėrimas

Avietės ir braškės juodame šokolade. Kadangi šį mėnesį buvojau Pietų Prancūzijoje teko priragauti daug sultingų vaisių, uogų ir daržovių. O braškės ir avietės ten nerealios - prisirpusios ir labai saldžios... puikus derinys su karčiu (80 %) šokoladu. Be to, ir sveika! :)

Mylimiausias drabužis

Sportinis rudas kostiumėlis! Nors Lietuvoj kol kas negaliu jo nešioti (orai), Prancūzijoje jis tapo mano labai geru draugu. Ne tik kad gražus (bent jau man), bet ir labai patogus!

Mylimiausias aksesuaras

Nagai! Tiesą pasakius, didelės reikšmės aksesuarams neteikiau, tačiau nuolatine aprangos detale tapo 3 raudoni ir 2 neoninės spalvos nagučiai. Tokios spalvos puošė ir kojas. Galima sakyti, jog trys savaites pravaikščiojau su jais, nes buvau pasidariusi ilgalaikį manikiūrą (puikiai tinka kelionėms, tačiau manau, jog šiais metais jo nebesidarysiu, nes kai teko nuplėšti nagučius... dvi dienas vaizdas bu nekoks, o rankų kremas buvo dažniau naudojamas negu patartina).

Mylimiausia grožio priemonė

Žinoma, jog tai saulės kremas! Kai už lango būdavo +40 laipsnių apie jokius tušus net galvoti nesinorėjo... visi stebisi, kodėl aš neįdegiau... na, esu šimtaprocentinė baltaodė (nemanau, jog yra toks terminas, tačiau Jūs žinote, ką aš turiu omeny) ir bet koks Saulės spindulėlis nudažo mane raudonai (teko ilgai vaikščioti šios spalvos paakiais), o vėliau vėl grįžta įprasta balta spalva. Dėl to naudojau SPF 50+ saulės kremus, kurie nėra abejingi vandeniui (gyvenant šalia baseino tai gan pravatu).

Mylimiausia vieta

Po aktyvios valandos sporto, kiekvieną rytą pasidariusi skanius pusryčius čia valgydavau (kai buvau Prancūzijoje)... ech, jau spėjau pasiilgti gražios panoramos, prie kurios valgant nereikėdavo jokio telefono... 

Štai tokie šio mėnesio mylimiausi mano dalykai,

Labai tikiuosi, jog patiko ir iki kitų kartų,

Simona. :)

P.S. mieli blog'geriai, jeigu darote tokio tipo ar kažką panašaus turintį įrašą, būtų labai smagu paskaityti! Komentaruose palikite nuorodą. ;)
P.P.S. gražaus liepos mėnesio!

Pirmieji teatro pasirodymai

Ir pagaliau. Pagaliau beliko ta paskutinė savaitė, kuri tikrai nebus sunki (3 kontroliniai, bet tikrai ne iš tų dalykų, dėl kurių reikia plaukus rautis). Keista patikėti, nes atrodo, jog ką tik buvo Kalėdos, jog visai neseniai važiavau į "VIVO avanscenos" teatro fiestą, kurioje atlikau tik nereikšmingą stebėtojos vaidmenį. Tačiau vis dėl to dabar yra lauktoji birželio pirma diena, kuomet galima trims mėnesiams atsipūsti - pasinerti stačia galva į savo hobius, labiau pažinti save...

Vėliau koncertą teko stebėti kieme

Šią didžią dieną sutikau ne visai taip, kaip buvo planuota, nes pirmoji valanda birželio pirmosios buvo pilna veiksmo, tačiau vis dėl to... viskas įvyko su gera kompanija, geroje atmosferoje. Tiksliau? "Pienės Pūko (žinau, pavadinimas juokingas)" teatro festivalyje, gulint ant Kupiškio Kultūros centro stogo besiklausant gyvo Jurgos Šeduikytės ir Vido Bareikio koncerto, kuris buvo labai geras. O šalia manęs buvo dar keli labai smagūs žmogeliukai iš pačių įvairiausių miestų, miestelių, kaimų bei kaimelių. Gaila, kad policija itin įdėmiai viską stebėjo (daug paauglių, kurių amžius svyruoja nuo 9 metų iki 19 metų... žinot gi) ir labai greitai nuo to stogo reikėjo kabarotis žemyn. Taip greitai, jog viena mergina tiesiog šoko nuo mažytės atbrailos, paslydo, na ir... kraujo buvo. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi, tiesa? Prieš visą šį nuostabų koncertą įvyko dar daug nuotykių. 11:30 h. atėjus į vietą, kurioje turėjo susirinkti mano teatro trupė buvo labai keista, nes... aš ir dar viena mergina buvome atėjusios su lagaminais (o aš dar ir su didele taše). Juokingai atrodėme prie visų, kurie į dviejų dienų išvyką pasiėmė tik mažas kuprinytes (neįsivaizduoju kaip jie sutilpo - miegmaišis, spektaklio rūbai, juodi rūbai bendram vaidinimui, apranga, kuria apsirengti reikėjo naktį, įvairios šukos, šepetukai, maistas...). 12 h. pajudėjus iš Vilniaus buvome visi pilni energijos, tačiau ją stengėmės tausoti žaisdami UNO be primetimų ir valgydami. Atvykus į Kupiškį ir pasidėjus daiktus, visas mūsų kolektyvas pajudėjome link Kultūros centro kiemelio, kuriame turėjo būti bendrojo visų kolektyvų bendrojo spektaklio (Donelaičiui paminėti skirtas)... paaiškėjo, jog garbingasis Vilniaus teatro klubas (festivaly dalyvaujantis 17-us metus iš eilės) viską išmoko netaip ir nieko nesupranta. Per gyvąjį pasirodymą tiesiog dainavome žiūrėdami į specialiai mums padarytas špargalkes. Prieš gyvąjį pasirodymą mūsų teatro trupė suvaidinome savo paruoštą spektaklį "10 Baobabo įsakymų". Smagu, jog publikai jis patiko ir sulaukėme daugiau aplodismentų po pasirodymo, nei kiti kolektyvai (mėgstu girtis). Vėliau pažiūrėjome kelis pasirodymus ir nuėjome iki Maximos (turbūt ilgiausiai iš visų rinkausi ką nusipirkti pavalgyti. Galiausiai išsirinkau sausainius su maltomis kruopomis vietoj miltų, vieną dribsnių batonėlį, greitai paruošiamos persikų košytės rytui (tačiau ją valgiau šiandien per technologijas, nes turėjau galimybės ten jos pasigaminti, o šiandien po tokių gastrolių atsibudau per vėlai ir nespėjau pasidaryti pusryčių), vandens ir greifruktų sulčių). Po įvairiausių pasirodymų buvo gan ilga pertrauka - buvo atidaryta vakarienės salė (visko daug ir labai skanu, tad neatsilaikiau ir suvalgiau kelis sumuštinukus su lašiša bei du gabaliukus naminių (!!!) ledų, o dar vėliau keli žmones su manimi ėjome į Kultūros centro salę, kurioje ant scenos žaidėme UNO kortomis, o vėliau aklinoje tamsoje dainavome.
Po pasivaikščiojimų stogais ir J. Šeduikytės ir J. Bareikio koncerto nusprendėme nueiti iki upės. Tada užsinorėjome adrenalino. Ir pamatėme jog į kitą upės krantą galime peršokti per akmenis. Tačiau aš nebūčiau aš, Jeigu net su vaikinuko pagalba įkritau į upę su baltais medžiaginiais sportbačiais... o vakaras tikrai nebuvo šiltas. Batai šonuose liko žali - dumbliai.
Galiausiai pirmą valandą visi jaunimo kolektyvai pajudėjo link Kupiškio gimnazijos (suaugusieji - į vilą prie ežero). O ten ėjome į Sporto salę, kurioje buvo čiužiniai. Ant jų ir miegojome. Ar bent jau norėjome miegoti. Viskas tuo ir pasakyta - futbolas ir maistas. Juk vis dėl to, sporto salėj buvom. :) Pusę keturių išjungėme šviesas - vieni miegot, kiti plepėt.
Ryte, 10 valandą jaunimo kolektyvai pasiskirstė į dvi dalis: vieni patraukė link bažnyčios apžvalgos bokšto, o kiti (tarp jų ir aš) į orientacines. Tik mano komanda greitai pasidavė - ryte lijo, labai nefaina buvo. 14 h. ėjome į miesto aikštę, kur pasirodymus suvaidino likusios teatro trupės, gavome pavalgyti su talonais (pati nuėjau iki MAXIMOS nusipirkti jogurto, nes maisto pasirinkimas nesužavėjo (neaiški mėsa)). Vėliau - atgal į Vilnių. Truputį nusižengiau ir autobuse suvalgiau dvi saujas čipsų bei kelis guminukus. Vasaros kaip sakant proga. :)
Apibendrinus - viskas labai patiko, sutikau naujų žmonių ir taip jau įvykdžiau vieną vasaros pasižadėjimą. Po šio festivalio nusprendžiau, jog vis dėl to patinka man ta drama ir kitais metais vėl lankysiu šį būrelį. Labai gaila pasidarė, kai visi atsisveikinom prieš vasarą...

O trečiadienį dar rodėme pasirodymą "Keistuolių teatre". Jį surengėme dėl tėvelių ir šiaip draugų, jog pamatytų ką paruošėme šiais metais. Nežinau kaip kiti, bet aš likau įvertinta - štai tokias dovanėles gavau nuo mamos, tėčio, sesės, močiutės ir Ugnės. :)

Aš tikrai moku viską nuosekliai nupasakoti. Liuks, Simona!

Ir dar: šiandien mokykloje gaminome labai skanią šaltą kavytę, kuriai reikia plytelės juodo lydito šokolado, litro ledų ir 400 ml. stiprios kavos. Viską sumaišome... labai skanų, tik kaloringa. :(

Pabaigai: ačiū, Austėja, už tą nerealiai nuostabią Fanta iš Baltarusijos bei gumą, tačiau tu labai daug praleidai, nusprendusi nevažiuoti į Kupiškį...

Ir ačiū už TEENVOGUE žurnalą iš Londono. Labai labai įdomus. :)

Tai tiek šį kartą,
Mažoji aktorė Simona,
Iki kitų kartų! :)