Vasara iš 15 mėnesių, bet aptarimas tik trijų

Galvojau, jog reikia sudeginti visas pratybas ir sąsiuvinius, surinktus per mokslo metus. Tada pagalvojau, jog didesnio kaifo nei tada, kai deginau uniformą, kurią nešiojau ketverius metus vis vien nepatirsiu, tad nusprendžiau to nedaryti. Be to, pusę pratybų ir sąsiuvinių, kuriuose šiais metais užrašus kaupiau daug tvarkingiau negu gerus pažymius dienyne, turėsiu naudoti ir dešimtoje klasėje, į kurią, kad ir kaip keista būtų suvokti, grįšiu tik po penkiolikos mėnesių. O ir šiaip, tas laužas, nufotografuotas dienos šviesoje net netiks prie mano instagram'o atmosferos, o naktį man deginti niekas nieko neleis. Tad rytojaus tikslas - visus nebereikalingus popierius nunešti į mėlyną konteinerį. Bent jau gamtai pagelbėsiu su savo šešetais, linkiu taip orginaliau pradėti vasarą ir jums.

Kol kas 2016 yra mano geriausi metai. Ir nesvarbu, jog dar buvo mažai atostogų, mažai kelionių, mažai dar kažin ko. Šiais metais pradėjau iš visos širdies mėgautis kiekviena akimirka, pradedant nuo greitos išvykos per pertrauką iki parduotuvės ledų, baigiant Atėnų naktine panorama. Šiais metais įsitraukiau į visuomeninę veiklą, kurioje sutikau labai daug žmonių. Ir galiu džiaugtis tik tuo, jog didžiausi nuotykiai prasideda šiandien, dabar. Ir jog prasideda vasara - nei laukta, nei nelaukta, tiesiog atėjusi kaip įprastas dalykas, kaip ir koks pavasaris ar ruduo. Tik šiltesnis oras ir jokios mokyklos. Ir daugiau tikslų, daugiau pažadų, daugiau norimų nuveikti veiklų, kuriuos tikiuosi aptarti šiame įraše ir daugiau bemiegių naktų. Kaip visada, kai būna vasara, kaip šiandien, kai galiu be jokių galvojimų, kaip rytoj atsikelsiu į mokyklą, rašyti. Žavu.

Nors vasara prasidėjo dar mažiau nei prieš savaitę, jau spėjau du kartus pernakvoti pas drauges ir penkis kartus sužaisti "Monopolį". Nakvoti pas drauges yra tokia pat gera veikla kaip ir Monopolis. Aš labai tikiuosi, jog per vasarą bus tokių dienų dar daugiau. Iš tikrųjų, tai net nereikia tikėtis - šalia manęs jau dabar guli lagaminas ir atskiras maišas su didele šio žaidimo versija, nes jau ryt su Rugile važiuosim į kaimą, kur trys dienas liesis šampanas, tuštės cigarečių dėžutės, kris ašaros dėl "nepakabintų" bernų. Arba šlamės, oi, šlamės "Monopolio" pinigai. Mes ramios merginos, kurioms liko ne daug laiko.

Noriu praleisti kuo daugiau laiko su šeima ir draugais. Ir draugais iš Kauno, ir draugais iš Telšių, ir draugais iš Panevėžio, kurių nemačiau, gal trejus metus, bet gi pareiga šaukia ir šiokia tokia pagarba draugystei per atstumą palaiminimui. Svajoju su jais be galo be krašto daug pridainuoti, prišokti, prifilosofuoti, pribūti, privalgyti ir dar tūkstančius kartų pri. Taip, jog vienuolika mėnesių galėčiau būti be jų ir naktimis nesvajoti apie jų šypsenas bei buvimą drauge ir neverkti. Jog jokia ašara neištrykštų apie juos pagalvojant taip, kaip atsitinka pastarąsias dienas, kai suprantu, kad nebebūsiu šalia jų taip dažnai ar retai, kaip esu pripratus.

Labai noriu tikėti, jog per visas įtemptas dienas turėsiu noro, laiko ir svarbų svarbiausia valios išmokti prancūzų kalbos pradžiamokslį. Pagrindines frazes, žodžius. Jog galėčiau paklausti, "Ką veiksime šiandien?", "Kur yra tualetas?" ir t.t., nes per ketverius metus, praleistus mokantis šią kalbą, taip ir nesužinojau, kaip prancūziškai paklausti, kokia šiandien diena. O svarbu tai žinoti, nes tam tikrose Šveicarijos dalyse, trečiadieniais į mokyklą neinama. Mat reik jaunoms galvoms pailsėti. Žinokit, sutinku ir visiškai nepriekaištauju ir neprieštarauju.

Tikiuosi, jog šių metų vasarą Italija ir vėl mane džiugins kreminiais ledais ir kaitria saule, kuri deja, iš Lietuvos labai greitai pasitraukė. Su šeima ir vėl ten keliausime, ir vėl trinsimes priemiestyje, ir vėl tėvai juokaus, jog grįžus į Lietuvą misime tik duona su druska ir vandeniu. Bet tas žodis VĖL šioje pastraipoje yra džiugus ir pripildytas milžiniško pozityvo. Nes aš beprotiškai laukiu, kuomet birželio 15ąją lėktuvu pakilsime ir skrisime į tą rojų žemėje.

Žinot, aš dar labai noriu bent keletą kartų apsilankyti kino teatre, nueiti į "Vichy" vandens parką, į boulingą, nuvažiuoti, kad ir dienai prie jūros, aplankyti Anykščius, kurie yra mano antroji gimtinė, tačiau Lajų tako vis dar nesu aplankiusi, pabaigti žiūrėti "Kortų namelio" serialą, nueiti į "Marks and Spencer" burnoje tirpstančių sausainių su šokoladu, pasisupti ant Bekešo kalno supynių ir ant supynių, kurios kaba po Užupio tiltu, nueiti į meno inkubatorių ir paskaityti "Delfi" apie Pitrėnienes išdaigėles. Atlikti tokius darbus, kuriuos padaryčiau bet kurią vasarą besiilsėdama Lietuvoje.

Dar reikia pasidaryti naują pasą, nusipirkti didelę Lietuvos vėliavą, susitaikyti su buvusiu geriausiu draugu, kuris nors ir 4 paskutinius mėnesius nesirodė pernelyg mano akiraty, turėtų žinoti, jog jau greit nesirodys dar ilgiau. Dar reikia nusipirkti naujus džinsus ir storesnį megztinį.

Jau močiutė leido rugpjūčio pradžioje jos sodyboje surengti pikniką. Ten sukviesiu pačius artimiausius draugus ir mes darysim visa tai, ką rašiau anksčiau. Tik dar jie gaus mano gražius pakvietimus į šventę, kuriuos prisižadėjau sau gražiai apipiešti. Ir po to nufotografuoti ir persiųsti per facebook'ą, nes visi pinigai jau taupomi kitoms reikmėms. Kad ir skanesniems valgiams pikniko metu.

Ir galų gale, tinkamai pasiruošti mokslo metų mainams, apie kuriuos visaip užsimenu šiame įraše. Taip, jau rugpjūčio vidury aš išskrendu į Šveicariją, kurioje būsiu iki 2017 m. liepos galo. Ši žinia, matyt, mane per daug džiugina, jog apie tai tylėčiau dar ilgiau. Jau šį savaitgalį važiuoju į Zarasus su visais iš Lietuvos mainų moksleiviais ir aš žinau, jog bus labai linksma pabūti kartu su bendraminčiais. Ir tikiuosi, jog Jums bus įdomu skaityti apie mainų moksleivio patiriamus džiaugsmus bei kančias.

Tad tokie manieji vasaros planai,

kokia tavo "ryškioji žvaigždė''?

Simona.

Vasaros nuotrupos, knygos ir filmo apžvalga

Paskutines dvi savaites prieš išvažiuojant į Preilos kurortą buvau namie. Žinoma, pasitaikydavo vienądienių išvykų, tačiau paprastai vakarai baigdavosi savoje lovoje, su sava knyga, su sava mėtų arbata. Ir muzika. Įprasti vasariniai hitai, kuriuos išgirdus žiemą veidą nupaišo šypsena. Keista, tačiau artėjančių mokslo metų laukiau jau birželį (žinau, pusė Jūsų burbėsit, jog išvis apie tai rašau, tačiau norim to ar ne, rugsėjo pirma artėja). Ir nors labai kvailai nusišypsojau birželio gale pamačiusi pirmą šiais metais iš mano prenumeruojamų youtuberių "Back to school" vaizdo įrašą, beveik visą vasaros laiką buvau gerai nusiteikusi galvojant apie mokyklą. Nauja gimnazija, nauji klasiokai, mokytojai, nauji būreliai (dėl kurių net nesu pilnai apsisprendusi)... o dabar atėjo ir nerimo valandos. Net nežinau kodėl, bet atrodo, jog pakankamai nesimėgavau šią vasarą galvodama apie švietimo įstaigą, o jau po pirmų savaičių lauksiu šiltojo sezono. Kaip visad. Bet stengiuosi šypsotis ir paskutinėmis dienomis atsipalaiduoti kaip reikiant!

Kažkurį sekmadienį su tėvais nuvykome į Trakus. Geras oras, puiki nuotaika - paskutiniu metu su šeima praleidžiu daugiau laiko ir tikrai stengiuosi tuo mėgautis kiek išgalėdama ir be galo džiaugiuosi, jog turim apie ką pašnekėti, nors visi keturi esame visiškai skirtingos asmenybės (neįsivaizduoju kaip tai įmanoma). Į šį mažą miestelį su mama ir sese važiavome traukiniu (Olivija dar niekada nėra patyrusi šios transporto priemonės džiaugsmo, tad nusprendėme parodyti), tėtis pasitiko stoty. Pradžioje pasivaikščiojome, o vėliau nuėjome į labai jaukų restoranėlį "BONA". Esu girdėjus puikių atsiliepimų, tad labai džiaugiausi galėdama ir aš apsilankyti jame, nes maistas buvo išties nuostabus, o vieta turbūt geriausia, kokią galima gauti Trakuose - tiesiai prieš pilį. Vėliau nuėjome pasivažinėti vandens dviračiu. Eilėje prie jo teko net valandą laukti, tačiau tėvai per tą laiką nuskubėjo nupirkti kibinų (nes jei tu jų nevalgei - Trakuose nebuvai, logika čia labai paprasta), o vėliau valandą grožėjomės miestu ramiai mindami pedalus (puiki treniruotė, atperkanti ir tuos kibinus!). Apskritai, nuvykti į Trakus tikrai verta - ar su draugais (paskutinę vasaros savaitę planuoju čia dar atvykti), ar su šeima. Veiklos tikrai yra - maudynės, vandens dviračiai ar tiesiog ramus explorinim'as miesto (nežinau kodėl nenuėjome pasimaudyti, labai kvailai pasielgėme dėl to). Iš Vilniaus ir iš kitų miestų, turinčių susisiekimą traukiniais, labai lengva atvykti, o ypatingai sostinės gyventojams pigu!

 

Gyvenime mane seka vadinamieji zapadlo dėsniai. Prisiekiu, būdama Italijoje vos ne kasdieną facebook'e sulaukdavau pasiūlymų susitikti arba klausimų, kada grįšiu į Vilnių. Grįžau, susitikau su kuo spėjau, nuvažiavau į Buržilus ir grįžau. O dabar, esant čia aš visiems skambinėju ir klausiu, kur po galais jie dingo. Stovyklos, kelionės ir taip toliau, ir taip toliau. Tad deja, su draugais sustinku retai, tačiau susitikimai būna labai malonūs. Vieną vakarą nakvojau pas Rūtą, pagaliau peržiūrėjau "Ameli iš Monmarto", kurią jau labai seniai norėjau peržiūrėti, tačiau vis nepaskirdavau tam laiko. O filmas išties nuostabus ir vertas dėmesio! Taip pat, buvau susitikusi ir su Austėja, su kuria pagaliau apsipirkome mokslo metams, apkalbėjome visą vasarą ir žiūrėdamos "How to Lose a Guy in 10 days" - nesenstančią amerikietišką komediją, valgėme irgi lyg iš kito žemyno, net 30 cm. "SUBWAY" sumuštinius. Apskritai, aš apie subvėjų esu geros nuomonės - alternatyva magdoneldui, kiek sveikiau, mažiau riebalų, galima paprašyti daugiau daržovių, o mėsoje ir baltymų gausu. Žodžiu, palyginus dar neblogas pasirinkimas "mergaičių" vakarui.

Taip pat, galiu pasigirti, jog draugės mane pažįsta neįtikėtinai gerai: Rūta (grįžusi iš Danijos) ir Austėja (grįžusi iš Didžiosios Britanijos) lauktuves parinko labai kruopščiai, bent jau aš taip manau (juokas). Austėja parvežė "Seventeen" žurnalą (bandau lyginti užsienio rinką su Lietuvos. Tad visi "Teen vogue" ar "Seventeen" man yra puiki ir naudinga dovana), pliušinį Trolį Mumį (vienas mylimiausių vaikystės personažų, nupirktas atskiroje, vien Troliams Mumiams skirtoje parduotuvėje! Nuveškite mane ten, prašau) ir Reeses pieces (kaip m&m'sai tik su riešutų sviestu (o jį paskutiniu metu labai pamėgau)). Rūta padovanojo karamelinę lazdelę (kaip ir riešutų sviestas, šis gardėsis man yra kažkas tokio), eukalipto skonio "Haribo" guminukus (kaip ir mėtos, šis augalas turi man patinkantį prieskonį, tad irgi labai džiaugiausi, ypač dėl to, jog tokių nėra Lietuvoje) bei "sveikuoliški" batonėliai (geriau nei "twix'ai", rimtai, vieni skaniausių, kokius esu ragavusi). Ačiū, merginooos!

 

Ir taip pat per šias savaites pagaliau pavyko nuvykti prie lietuviškosios jūros (ir dar per artimiausias dienas teks, tik jau į kitą kraštą) - su šeima ir seneliais apsigyvenome penkias dienas Preilos kurorte. Tiesa, pasimaudžiau tik kartą, tačiau už teko, jog pajausčiau šaltį ir būčiau sesės apmėtoma medūzomis (merginos, liemenėlėje jie yra tikrai prasti silikonai, nesidėkite jų...), tad paplūdimy mieliau rinkausi knygos draugiją. Beje, tomis datomis, kada ilsėjomes Kuverto medžių slėny, vyko meteoritų lietus, tad su sese miegojome balkone (minkštas čiužinys ir švarus oras, pušų "grojimas" padėjo daug labiau užmigti su planais ir svajonėmis mintyse), kur aš dar ir viena rytais (anksti atsikeldavau dėl natūralios šviesos, žadintuvo nereikėjo, jog septinta jau stryktelčiau iš "lovos)" Zoellos "Online Girl" vartydavau ir pusryčiaudavau.

 

Per vasarą perskaitau daugiau knygų nei per visus mokslo metus. Vienas lietingesnis vakaras buvo paskirtas Mirjam Pressler knygai "Kai ateina laimė, pasiūlyk jai kėdę". Ir iš ties, tai labai puikus patarimas visiems - ta laimė slypi už kiekvienos minties, judesio, veiksmo, įkvėpimo. Pavyzdžiui aš buvau tokia laiminga, jog turėjau galimybę savo eisybę kelioms valandoms priklijuoti ant minkšto kilimo su puodeliu kavos ir įsiskaityti į visus dvylikametės Halinkos patarimus. Tikrai, knygą surijau per vieną vakarą, spėdama kai kurias jos frazes (būtent jomis ir yra pavadinti visi knygos skyriais, kas padeda lengviau suprasti jo esmę ir autoriaus pamoką) išsirašyti į savąją užrašų knygelę. Būtent tokios knygos ir turėtų būti rekomenduojamos perskaityti mokykloje, o ne vadinamoji klasika, kuri nebe apžvelgia šiandieninių problemų, aktualijų, o seneliai ir mokytojai bando ją įpiršti, norėdami įrodyti, kaip mes dabar gerai gyvename. Oh, jeigu tai būtų tiesa, dvylikamečiai iš vaikų namų neturėtų daugiau gyvenimo patirties nei nukainuota barbė maximoje. Kūrinys lengvas, paprasto stiliaus ir labai nuoširdus, maloniai ir jaukiai aprašytas. Įrašytas jau į must sąrašą knygų savo jaunąjai sesutei ir mamai, kuri vis neprisiruošia paskaityti. Na, 126 puslapiai žodžių nėra toks didelis reikalavimas savo šeimynai, tiesa?

 

Ir jei koks nuobodesnis vakaras užklups tave likusią vasarą su draugais ar be jų, nuoširdžiai rekomenduoju romantinį filmą "Adelainos amžius". Turbūt pirmasis žiūrėtas po "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" praeitą vasarą. Nesu mėgėja šio stiliaus filmų, tad juos prisiruošiu žiūrėti tik tada, kai išgirstu pakankamai teigiamų atsiliepimų arba juose vaidina gražūs berniukai arba aukštos panelės (pati tokia esu), kaip Blake Lively (padeda pasitikėti savimi), kuri yra dar ir neįtikėtinai talentinga vaidyboje. Pats filmas remiasi ir keliais fantastikos faktais, kas padaro jį daug žavesniu. Ir nors pabaiga yra gana lengvai nuspėjama, pats filmo stilius ir Blake įkūnijimas personažas man labai patiko, tad IMDB įvertinau net 8 balais šį filmą. Papuolusi į avariją Adelaina sustabdo savo senėjimo procesą - nesvarbu ką ji valgo, kiek jai metų iš tiesų - jos fizinė būklė per metus visiškai nesikeičia. Viename pokily garbingo amžiaus panelė (net nežinau kaip kitaip pasakyti) sutinka vyriškį, kuriam ji krenta į akį. Kaip ir supratote, viskas šioje istorijoje vystosi itin įdomiai, tad...

 

Uh, daug papasakojau, einu patirti dar daugiau per likusias dvi savaites ir Jums linkiu to paties!

Simona. :)



Prasidėjo atostogos (kur norėčiau dabar būti?)

Net nežinau kur dingo motyvacija kažką daryti... galvojau, jog per šias atostogas viską susitvarkysiu. Jau beveik pirma valanda, o aš tik slankioju po namus pirmyn atgal. Dabar susidėjus kojas ant stalo, kompiuterį ant kelių laukiu "Plačiakelnio Kempiniuko" laidos. Žinote, kas yra blogiausia? Jog aš pati nežinau ko noriu: pakvietė kelios draugės ateiti lygi centro pasivaikščiot - atsisakiau, močiutė pakvietė atvažiuoti blynų pavalgyti - taip pat numojau ranka pasiūlymą ir atsisakiau. Visi rūpinasi, tačiau mane apėmęs pernelyg didelis nuovargis ir galbūt... galbūt man tikrai nereikia rūpintis dėl slogios nuotaikos, o tiesiog leisti sau pailsėti po visų mokslų, nes tikrai esu išvargusi (deja, tos didžiulės pastangos sudėtos į geresnį išsilavinimą taip pat neatsiperka: lietuvių vidurkis skelbia, jog mano žinios prilygsta aštuonetui, prancūzų, nors ir lankau papildomai - tas pats (sunki kalba ir per daug taisyklių mano liežuviui, kuris neapsiverčia kalbant, nes būtent blogesni pažymiai yra iš kalbėjimo), net iš istorijos (!) teturiu 8,33, o iš naujo dalyko Chemijos, kuriame galėjau viską pradėti šviežiai, turiu aštuonis, o iš matematikos 8,25... ką ir begaliu pasakyti? Per šias atostogas reikia gerai pailsėti, o po to vėl kibti į darbą, jeigu noriu patekti į geresnę gimnaziją). O jei rimtai, ką tik supratau, ko aš DABAR labiausiai norėčiau. Keliauti, bet ne taip, jog nuvykus į kokią Turkiją (nieko prieš šią šalį neturiu ir prieš ten keliaujančius žmones, nesupraskite manęs neteisingai... toje pačioje Turkijoje yra tikrai į ką pasižiūrėti (į Stambulą tikrai norėčiau nuvykti) ir galima neblogai pailsėti, tuo labiau, jog pati esu ten leidusi laiką) padėčiau tiesiog pilvą ant gulto, į rankas pasiimčiau kokį skystą pina kolados kokteilį ir žiūrėčiau į pilnut pilnutėlį baseiną mažvaikių, tinginčių nueiti į tuoletą ir sisiojančių tiesiai į vandenį. Štai keturios vietos, kuriose norėčiau dabar būti:

Amsterdamas. Kaip tik vienas klasės draugas šiuo metu ten poilsiauja ir atsiuntė nuotrauką, po kurios kaip reikiant supavydėjau. Nežinau, kuo mane traukia Nyderlandų šalies sostinė bei pati Nyderlandų karalystė, kuri plotu yra mažesnė net už Lietuvą, tačiau net ir jos futbolo komanda man patinka labiausiai! Gali būti, jog didelį indelį į šį mano kvaištelėjimą dėl miesto, kuriame net nesu buvusi duoda John Green sukurta istorija "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos", kurioje šis miestas yra tikrai ypatingas... šiaip ar taip, dabar tikrai neatsisakyčiau galimybės pavaikščioti šio miesto širdyje su geromis draugėmis. Be to, šiame mieste norėčiau apsilankyti būtent šiuo metų laiku, nes tuomet jis yra pats romantiškiausias, o gatvėse pardavinėjami kepti riešutai...

Baltieji paplūdimiai arba Portugalijos paplūdimiai. Ir ne, čia aš noriu ne dėl to, jog galėčiau pasideginti (kad ir norėčiau, man įdegti niekada nepavyksta, nes turiu itin baltą odą, kuri po saulės vonių tik stipriai paraudonuoja ir apsilupinėja, po to tenka kęsti didžiulius skausmus, o visam siaubui praėjus oda tampa vėl balta, kaip mano močiutė sako, lyg sūris)... net į savo "Before I die" sąrašą esu įsirašiusi punktą, jog labai norėčiau išmokti plaukioti banglente (surfinti) ir labai tikiuosi žinau, kad šis noras kažkada išsipildys. Beje, kai buvau Portugalijoje, paplūdimiuose buvo siūlomos šio sporto pamokos, tačiau gyvenom kiek tolėliau nuo paplūdimių ir neturėjome galimybės skirti šiai veiklai bent kelerių dienų. Taip pat dabar nežmoniškai norėčiau pašokinėti nuo uolų arba tiesiog pasiplaukioti žydrame vandenyne...

Londonas. Kad ir kaip banaliai skamba, kad ir kaip aš juokiuosi iš tų, kurie mano, jog Londonas, Paryžius ir Niujorkas yra svajonių miestai (nieko nesakau, pati juos norėčiau aplankyti, tačiau yra daug įspūdingesnių vietų, kurias verta pirmiau pamatyti, o ne priklausyti daugumai lietuvių, kurie žino tik šias "svajonių" kryptis (o kitos grupelės svajonių kryptys - Turkija, Egiptas ir Tenerifė. Pageidautina "VISKAS ĮSKAIČIUOTA" paketas), tačiau dabar kaip niekad norėčiau į rankas pasiimti visų youtuberių išgirtą PUMKIN SPICE LATTE ir pasivaikščioti Oxfardo gatvele, nusipirkti keleta knygų, kurios Lietuvoje nėra išleistos ir greičiausiai nebus bei šiaip ką nors mielo sau.

Kopenhaga. Praeitais metais kažkuriame "Laimos" numery perskaičiau labai šiltą ir nuoširdų straipsnį apie šį miestą, kurį parašė ten gyvenanti mergina. Nuo to laiko ši šalis atrodo subalansuota kaip tik man - jaukus, mažas ir spalvotas senamiestis, linksmi (jus sakoma, kad danai patys linksmiausi planetos gyventojai!) ir draugiški žmonės, gatvės muzikantai ir menininkų mekos. Visada sakiau, jog noriu daug keliauti, tačiau gyventi TIK Lietuvoje, bet jei neturėčiau kitos šalies - antrąja mano gimtine taptų Danija.

Ir tiek šį kartą,
Gerų atostogų keliaujantiems, svajojantiems ar šiaip besiilsinčiams!
Simona.

Keista, neįdomi diena.

Šiandien jau ir mokykloje buvo "įžiebta" eglė.

ŽIAURIAI NUOBODUS ĮRAŠAS, KURIO NĖ NEVERTA SKAITYTI, NES SUGAIŠIT SAVO LAIKĄ. JEIGU KAS, ĮSPĖJAU.
Šiandien yra labai keista diena. Pirmiausia dėl to, kad pirmą kartą blog'guose yra pilna straipsnelių, nes daug žmonių prisijungė prie BLOGMAS akcijos. Kas neprisijungė, vistiek rašo. Esmė ta, kad dažnai prie kompiuterio vilkindavau laiką laukdama naujų įrašų blog'guose, skaitydama komentarus, sedėdama YOUTUBĖJ ir žiūrėdama šimtą pirmą kartą gražų vaizdo klipą ar kokį nors THE3DVINO blog'gą. Na, o šiandien beveik visuose blog'guose, kuriuos skaitau atsirado nauji įrašai. Smagu, tačiau tai keista. Laaaabai. Dar keista tai, kad anglų kalbos atsiskaitymą apie kurį žinojau jau prieš dvi savaitės prisiminiau tik šiandien ir deja šiandien turėjau jį parašyti (jį rašė kai aš sirgau, tad po pamokų ėjau jo rašyti), kuris yra iš 40 žodžių ir jų aprašymų, kuriuos reikia išmokti atmintinai (pvz: Takas - trail - a narrow road through wild country). Ką gi, reikia susitaikyti, kad prie 10, kurį šiandien gavau už kalbėjimą keliaus ir riestas 5-as geriausiu atveju (ir ne, tai nėra dirbtinis savęs nuvertinimas. Tiesiog pusės žodžių neparašiau, nes nemokėjau). Per istoriją iš viso sedėjau be nuovokos kas vyksta, aplinkui nieko negirdėjau, nes skrajojau savose mintyse. O tai keista, nes tema itin lengva ;//. Dramos būrely statant etiudus minčių visai nebuvo ir nusišnekėjau taip, kad... be to, sugadinau savo grupei vaidinimą. Vaidmuo buvo toks easy, tiesiog reikėjo pasakyti - štai, kokia mūsų planeta bus po 1000 metų. Galiausiai išėjo pasakyti tai, kad šiandien kvaila diena ir keista ir nuobodi.
Galvoju, kad reikia pasitraukti iš BLOGMAS akcijos (greit pasiduodi, Simona, labai greit). Esu užsirašius dalykus, apie ką rašysiu šį mėnesį, tačiau per 20 minučių normalaus įrašo sumegzti neįmanoma (bent jau man).

Kaip būtų faina einant iš mokyklos matyti tokį vaizdą...

P.S. vienas iš mano įrašų (nes vistiek stengsius dalyvauti šiame blog'ge) bus tag'gas iš Simonos (manasispasaulis.blogspot.com) blog'go, tačiau nesinori visų klausimų vokti, norisi kažką pridėti ir savo. Tad jei turite kažkokių klausimų, į kuriuos atsakymus Jums būtų įdomu perskaityti - rašykite juos į komentarus arba į ask.fm (pridurdami, kad tai klausimas skirtas MPD (Manojo Pasaulio Debesys).
P.P.S. Iš tikrųjų tai diena nebuvo visiškai totaliai liūdna. Tiesiog norėjau pasiguosti :DD. Po pamokų pas mane buvo atėjusios Rūta (su ja laisvalaikį leidžiu ketvirta diena iš eilės (apie sekmadienį dar nepasokojau, tad galbūt rytoj :D)) ir Adelė. Išsikepėm blynų su kumpiu ir sūriu, pavalgėm ir pradėjome paišyti plakatą skirtą litearatūros pamokai. Žinoma, jo net pusės nepadarėm, nes Adelė užprotestavo, kad savaitgalį praleidom be jos (o svarbiausia siūlėm, kad atvarytų ;DD), tad turėjome jai padaryti 2 staigmenas. Iš trijų galimų staigmenų ji išsirinko šias - "Kelionė į Narniją" ir "Du dalykai, dėl kurių ji gyvena rojuje". Kelionės į Narniją metu jai užrišome akis ir visaip vedžiojome lauke (tūpk, šok, kratykis, eik žąsele, bėk ir t.t.). Šiaip buvo linksma, bet sužeidėme jai nykštį (LOL, nes kaip tik šiandien jai ir Rūtai vyko tinklinio treniruotė :D). Kita staigmena buvo tokia, kad reikėjo jai išsiaiškinti 2 priežastis kodėl ji gyvena rojuje (o tos priežastys žinoma yra aš ir Rūta) ir vėliau mes jai sušokome šokį :DDDD. Ne esmė, kad čia net nestaigmenos :DDD Anyway, dabar ji skolinga mums po plytelę šokolado, nes prižadėjo mums nupirkti :)).

Einant į dramą pastebėjau tokį fainą dalyką, kad prie Rotušės eglutė gražesnė nei Katedroj (tik gaila, kad mano telefono kamera "fokusuoja" blogai ir nesimato eglutės grožio) ;ooo. Taip pat prie jos įrengta čiuožykla (gaila, kad su pačiūžomis normaliai čiuožti nemoku :DD) ir taip pat yra įrengta mini - palapinė, kurioje prekiauja karštu šokoladu ir visokiais kitokiais Kalėdiniais skanėstais ^^.

Rytoj man dvi matematikos, o po jų dar važiuoju į papildomą anglų pamoką. Trigubos sekmės man.
Iki rytojaus (arba ne)! :)

Nuotaikų kaita

Tiesiog akys merkiasi... praėjo tik viena šiošioliktoji mokslų metų (kas nežinot, aš skaičiuoju) dalis, o aš jau pasiilgau vasaros. Arba tiesiog atostogų. Man jų ypatingai reikia! Štai dabar padarius namų darbus (tiksliau - padariau tai, ką supratau...) guliu sau lovoj, iš visų pusių apsikamšius patalais, klausau raminančios muzikos (http://www.youtube.com/watch?v=NV5jnEbIAJM), geriu arbatą (avietinę su medumi - mmm)... labai norėčiau dar ir šokolado, bet spėkit, kas jį visą suvalgė? Žinodama, kad daug turiu, vieną daviau sesei, kitą mamai, kitus sau... ir pirmadienį jų jau nebebuvo. Teisingai perskaitėte - mėgstu valgyti viską ir dabar -netaupydama ateičiai (o dabar taip norėčiau "Milkos"). Tad jei jau dovanojat man saldumynus, pasistenkit jais aprūpinti ilgam, o ne skrandžiui suerzinti ;ooo. Arba dovanokit ne tada, kai laukia tokios erzinančios krepšinio varžybos. Spėju, kad tuoj grįšiu prie nagų kramtymo, nes jau kai žaidė Lietuva su Ukraina nervinausi, o kas dėsis poryt... tikėkimes, kad italai nusilpo po rungtynių su Ispaniją ;).

Komentatoriaus posakiai, kurie man patiko (teko nuoširdžiai nusišypsoti) - raudoni. Žali - pasisakymai, kurių neteko išgirst (nežiūrėjau rungtynių), bet manau būtų buvę išgirst juokinga ;D

Kaip Simona keliauja į Dramą

Galbūt pastebėjot, o gal ir ne, kad nuo rugpjūčio vidurio iki dabar vis dar neperskaičiau "Kaulų miesto". Iki šiolei! Knyga įdomi, bet prigulti ir paskaityti neįšeina. Net normalaus straipsnio TD suregzti nesigauna. Į TD rašau mokykloje, per ilgąsias pertraukas. Rimtai. Na, bet būkim optimistai, pakalbėkim apie kažką linksmesnio! Vakar buvo jau trečiasis užsiėmimas dramos būrelyje. Man ten patinka ;). Nors kol kas ten jaučiuosi nepritampanti ir net nežinau kodėl... esu pernelyg išsiblaškius, dažnai neišgirstu, kas man yra sakoma. Bet tokios ir yra pastarosios dienos... dienos, kada kiekvieną rytą prižadu, kad miegoti eisiu anksčiau. Bet šiandien tikrai prisižadu, kad miegoti eisiu bent jau dešimtą, ir į lovą eisiu be telefono draugijos. Tikėkimes pavyks!
Dienos mokykloje slenka ilgai... ypač blogai per pamokas, per kurias tikrai reikia dirbti, o nesvajoti apie minkštą lovelę. Blogai sekasi ir su kalbėjimu, kai  tave girdi visa klasė (tas pats ir dramoj) - kalbu vangiai, be jokios išraiškos. Tiesiog, kad pakalbėti ir kažką pasakyti. O geriau būna patylėti, nes kai pakalbu, norėdama pasirodyti protinga - dažniausiai lieku kvailelio vietoj ir stengiuosi išspausti šypseną. Per trumpąsias pertraukas vaikštau viena (aš nesu vieniša, tiesiog viena), su ausinukais ir ramia muzika. Pabodo tas šurmulys, kuris atrodo, kad pirmąsias dienas mane džiugino. Ką gi, dabar jau nebe. Tiesiog mane jau kamuoja rudeninė depresija. Ne, dėl to nekaltas ruduo, man patinka ruduo... tiesiog ši savaitė man yra labai sunki tiek emociškai, tiek fiziškai. Tikėkimes, kad visa tai išsitaisys, aš įsivažiuosiu į ritmą ir vėl bus viskas gerai.

Iš manasispasaulis.blogspot.com
Bet tai kai nerealizmooo ;ooo Kaip tokių norėčiau ;//

 I need more chocolate, more sad music and more sleeping. Thats all. When I'll have it, then I'll be happy. 
***
Ir maždaug per valandą mano nuotaika pasitaisė. Ką padariau? Pavalgiau, susirangiau lovoje, bet jaukiai - su pliušine avyte, knygomis, TD idėjomis ir visu kitu. Pasidariau lyg mažą būstinėlę ;) Persirengiau naktiniais ir apsivilkau itin jaukų megztuką, įsijungiau lempą... Ir jeigu tokia nuotaika bus visą šią savaitę... žodžiu, tereikia pergalės prieš Italiją (baskeball, again), tokių gražių, jaukių, šiltų ir rudeninių tympų, bei nesibaigstančių kakavos bei arbatos atsargų. Norai greit keičiasi ;ooo. Be to, kad praskaidrint kasdienybę sugalvojau, kad kiekvieną trečiadienį darysiu kino vakarą su geru filmu ;) Tad jeigu žinot kokį gerą filmą (žanras nesvarbus), pasiūlykit, laukiu ;))

Iki kito karto,
Simona.

P.S. atnaujinau skyrelius "Dievinu" ir "Tikslai"

Neapsisprendęs žmogus prisistato

Nes tik juokas ir draugai prasklaido piktus debesys...

Laba. Manau mane žinote iš blog'go TEENAGE DREAMS arba iš MĖTINIO ZEFYRO BURBULIAVIMŲ (kitaip - KAKAVOS MENULYJE). Jei ne, šis įrašas Jums, apie šokolado "Milka" maniakę.

Neseniai rašiau blog'gą KAKAVA MENULYJE. Jis buvo toks pat kaip šis. Apie mane. Žinoma, jeigu nueisite ten - įrašų nebus išskyrus atsiprašymą. Kodėl tas blog'gas užsidarė, o įrašus ištryniau? Nes turiu aštrų liežuvį. Esu karšto būdo. Nesutinku su taisyklėmis. Tiesiog buvo iškilę nemenkų nesklandumų ir šiuo metu galiu kaltinti tik save dėl jų.

Vis dėl to gyliai esu laaabai jautri ir pažeidžiama. Bet... aš nenoriu keisti šių savybių ((apie jautrumą)jei tai įmanoma), nes tik jos padaro mane simoniška... 

Apie hobius? Esu išbandžius daaaug. Bet kolkas be skaitymo (o yra toks burelis?), filmų žiūrėjimo, rašymo, rankdarbių kūrimo nesu apsistojus su nei vienu ;( Bet mokslo ir veiklos metai priešaky, planų jiems tikrai turiu  :)

Esu žmogus, kurį kiekviename žingsnyje lydi muzika... Hurts, Roberto Bellarosa, One Republic, Muse, Roman Lob, The Darkness, Imagine Dragons... Muzika, kuri suteikia energijos, "praplauna akis".

Šiuo metu yra vasara (taip, Jūs to tikraaaai nežinote, ne, ne)... kaip aš ją džiaugiuosi? Ilgesnėmis valandomis prie kompiuterio (tipinis žmogus), ilgesniais vakarais su knyga...

O pirmadienį grįžau iš Prancūzijos. Ten buvo nuostabu. Apie kelionę bus tikrai atskyras įrašas :)

Šiandienai tai yra viskas. Mažai? Taaaaaip. Bet manęs dar laukia ketvirtas Pretty Little Liars sezonas ir vlogai (dievinu juos). Neturiu valios rašyti (šiuo metu). Kaip ir neprisiverčiu pradėti sveikai valgyti... gerai, kad Gintarija (iš TD (Teenage Dreams) apie tai parašys straipsnį :)

Naujo požiūrio Simona.