Nuotaikų kaita

Tiesiog akys merkiasi... praėjo tik viena šiošioliktoji mokslų metų (kas nežinot, aš skaičiuoju) dalis, o aš jau pasiilgau vasaros. Arba tiesiog atostogų. Man jų ypatingai reikia! Štai dabar padarius namų darbus (tiksliau - padariau tai, ką supratau...) guliu sau lovoj, iš visų pusių apsikamšius patalais, klausau raminančios muzikos (http://www.youtube.com/watch?v=NV5jnEbIAJM), geriu arbatą (avietinę su medumi - mmm)... labai norėčiau dar ir šokolado, bet spėkit, kas jį visą suvalgė? Žinodama, kad daug turiu, vieną daviau sesei, kitą mamai, kitus sau... ir pirmadienį jų jau nebebuvo. Teisingai perskaitėte - mėgstu valgyti viską ir dabar -netaupydama ateičiai (o dabar taip norėčiau "Milkos"). Tad jei jau dovanojat man saldumynus, pasistenkit jais aprūpinti ilgam, o ne skrandžiui suerzinti ;ooo. Arba dovanokit ne tada, kai laukia tokios erzinančios krepšinio varžybos. Spėju, kad tuoj grįšiu prie nagų kramtymo, nes jau kai žaidė Lietuva su Ukraina nervinausi, o kas dėsis poryt... tikėkimes, kad italai nusilpo po rungtynių su Ispaniją ;).

Komentatoriaus posakiai, kurie man patiko (teko nuoširdžiai nusišypsoti) - raudoni. Žali - pasisakymai, kurių neteko išgirst (nežiūrėjau rungtynių), bet manau būtų buvę išgirst juokinga ;D

Kaip Simona keliauja į Dramą

Galbūt pastebėjot, o gal ir ne, kad nuo rugpjūčio vidurio iki dabar vis dar neperskaičiau "Kaulų miesto". Iki šiolei! Knyga įdomi, bet prigulti ir paskaityti neįšeina. Net normalaus straipsnio TD suregzti nesigauna. Į TD rašau mokykloje, per ilgąsias pertraukas. Rimtai. Na, bet būkim optimistai, pakalbėkim apie kažką linksmesnio! Vakar buvo jau trečiasis užsiėmimas dramos būrelyje. Man ten patinka ;). Nors kol kas ten jaučiuosi nepritampanti ir net nežinau kodėl... esu pernelyg išsiblaškius, dažnai neišgirstu, kas man yra sakoma. Bet tokios ir yra pastarosios dienos... dienos, kada kiekvieną rytą prižadu, kad miegoti eisiu anksčiau. Bet šiandien tikrai prisižadu, kad miegoti eisiu bent jau dešimtą, ir į lovą eisiu be telefono draugijos. Tikėkimes pavyks!
Dienos mokykloje slenka ilgai... ypač blogai per pamokas, per kurias tikrai reikia dirbti, o nesvajoti apie minkštą lovelę. Blogai sekasi ir su kalbėjimu, kai  tave girdi visa klasė (tas pats ir dramoj) - kalbu vangiai, be jokios išraiškos. Tiesiog, kad pakalbėti ir kažką pasakyti. O geriau būna patylėti, nes kai pakalbu, norėdama pasirodyti protinga - dažniausiai lieku kvailelio vietoj ir stengiuosi išspausti šypseną. Per trumpąsias pertraukas vaikštau viena (aš nesu vieniša, tiesiog viena), su ausinukais ir ramia muzika. Pabodo tas šurmulys, kuris atrodo, kad pirmąsias dienas mane džiugino. Ką gi, dabar jau nebe. Tiesiog mane jau kamuoja rudeninė depresija. Ne, dėl to nekaltas ruduo, man patinka ruduo... tiesiog ši savaitė man yra labai sunki tiek emociškai, tiek fiziškai. Tikėkimes, kad visa tai išsitaisys, aš įsivažiuosiu į ritmą ir vėl bus viskas gerai.

Iš manasispasaulis.blogspot.com
Bet tai kai nerealizmooo ;ooo Kaip tokių norėčiau ;//

 I need more chocolate, more sad music and more sleeping. Thats all. When I'll have it, then I'll be happy. 
***
Ir maždaug per valandą mano nuotaika pasitaisė. Ką padariau? Pavalgiau, susirangiau lovoje, bet jaukiai - su pliušine avyte, knygomis, TD idėjomis ir visu kitu. Pasidariau lyg mažą būstinėlę ;) Persirengiau naktiniais ir apsivilkau itin jaukų megztuką, įsijungiau lempą... Ir jeigu tokia nuotaika bus visą šią savaitę... žodžiu, tereikia pergalės prieš Italiją (baskeball, again), tokių gražių, jaukių, šiltų ir rudeninių tympų, bei nesibaigstančių kakavos bei arbatos atsargų. Norai greit keičiasi ;ooo. Be to, kad praskaidrint kasdienybę sugalvojau, kad kiekvieną trečiadienį darysiu kino vakarą su geru filmu ;) Tad jeigu žinot kokį gerą filmą (žanras nesvarbus), pasiūlykit, laukiu ;))

Iki kito karto,
Simona.

P.S. atnaujinau skyrelius "Dievinu" ir "Tikslai"