Pirmieji teatro pasirodymai

Ir pagaliau. Pagaliau beliko ta paskutinė savaitė, kuri tikrai nebus sunki (3 kontroliniai, bet tikrai ne iš tų dalykų, dėl kurių reikia plaukus rautis). Keista patikėti, nes atrodo, jog ką tik buvo Kalėdos, jog visai neseniai važiavau į "VIVO avanscenos" teatro fiestą, kurioje atlikau tik nereikšmingą stebėtojos vaidmenį. Tačiau vis dėl to dabar yra lauktoji birželio pirma diena, kuomet galima trims mėnesiams atsipūsti - pasinerti stačia galva į savo hobius, labiau pažinti save...

Vėliau koncertą teko stebėti kieme

Šią didžią dieną sutikau ne visai taip, kaip buvo planuota, nes pirmoji valanda birželio pirmosios buvo pilna veiksmo, tačiau vis dėl to... viskas įvyko su gera kompanija, geroje atmosferoje. Tiksliau? "Pienės Pūko (žinau, pavadinimas juokingas)" teatro festivalyje, gulint ant Kupiškio Kultūros centro stogo besiklausant gyvo Jurgos Šeduikytės ir Vido Bareikio koncerto, kuris buvo labai geras. O šalia manęs buvo dar keli labai smagūs žmogeliukai iš pačių įvairiausių miestų, miestelių, kaimų bei kaimelių. Gaila, kad policija itin įdėmiai viską stebėjo (daug paauglių, kurių amžius svyruoja nuo 9 metų iki 19 metų... žinot gi) ir labai greitai nuo to stogo reikėjo kabarotis žemyn. Taip greitai, jog viena mergina tiesiog šoko nuo mažytės atbrailos, paslydo, na ir... kraujo buvo. Bet viskas gerai, kas gerai baigiasi, tiesa? Prieš visą šį nuostabų koncertą įvyko dar daug nuotykių. 11:30 h. atėjus į vietą, kurioje turėjo susirinkti mano teatro trupė buvo labai keista, nes... aš ir dar viena mergina buvome atėjusios su lagaminais (o aš dar ir su didele taše). Juokingai atrodėme prie visų, kurie į dviejų dienų išvyką pasiėmė tik mažas kuprinytes (neįsivaizduoju kaip jie sutilpo - miegmaišis, spektaklio rūbai, juodi rūbai bendram vaidinimui, apranga, kuria apsirengti reikėjo naktį, įvairios šukos, šepetukai, maistas...). 12 h. pajudėjus iš Vilniaus buvome visi pilni energijos, tačiau ją stengėmės tausoti žaisdami UNO be primetimų ir valgydami. Atvykus į Kupiškį ir pasidėjus daiktus, visas mūsų kolektyvas pajudėjome link Kultūros centro kiemelio, kuriame turėjo būti bendrojo visų kolektyvų bendrojo spektaklio (Donelaičiui paminėti skirtas)... paaiškėjo, jog garbingasis Vilniaus teatro klubas (festivaly dalyvaujantis 17-us metus iš eilės) viską išmoko netaip ir nieko nesupranta. Per gyvąjį pasirodymą tiesiog dainavome žiūrėdami į specialiai mums padarytas špargalkes. Prieš gyvąjį pasirodymą mūsų teatro trupė suvaidinome savo paruoštą spektaklį "10 Baobabo įsakymų". Smagu, jog publikai jis patiko ir sulaukėme daugiau aplodismentų po pasirodymo, nei kiti kolektyvai (mėgstu girtis). Vėliau pažiūrėjome kelis pasirodymus ir nuėjome iki Maximos (turbūt ilgiausiai iš visų rinkausi ką nusipirkti pavalgyti. Galiausiai išsirinkau sausainius su maltomis kruopomis vietoj miltų, vieną dribsnių batonėlį, greitai paruošiamos persikų košytės rytui (tačiau ją valgiau šiandien per technologijas, nes turėjau galimybės ten jos pasigaminti, o šiandien po tokių gastrolių atsibudau per vėlai ir nespėjau pasidaryti pusryčių), vandens ir greifruktų sulčių). Po įvairiausių pasirodymų buvo gan ilga pertrauka - buvo atidaryta vakarienės salė (visko daug ir labai skanu, tad neatsilaikiau ir suvalgiau kelis sumuštinukus su lašiša bei du gabaliukus naminių (!!!) ledų, o dar vėliau keli žmones su manimi ėjome į Kultūros centro salę, kurioje ant scenos žaidėme UNO kortomis, o vėliau aklinoje tamsoje dainavome.
Po pasivaikščiojimų stogais ir J. Šeduikytės ir J. Bareikio koncerto nusprendėme nueiti iki upės. Tada užsinorėjome adrenalino. Ir pamatėme jog į kitą upės krantą galime peršokti per akmenis. Tačiau aš nebūčiau aš, Jeigu net su vaikinuko pagalba įkritau į upę su baltais medžiaginiais sportbačiais... o vakaras tikrai nebuvo šiltas. Batai šonuose liko žali - dumbliai.
Galiausiai pirmą valandą visi jaunimo kolektyvai pajudėjo link Kupiškio gimnazijos (suaugusieji - į vilą prie ežero). O ten ėjome į Sporto salę, kurioje buvo čiužiniai. Ant jų ir miegojome. Ar bent jau norėjome miegoti. Viskas tuo ir pasakyta - futbolas ir maistas. Juk vis dėl to, sporto salėj buvom. :) Pusę keturių išjungėme šviesas - vieni miegot, kiti plepėt.
Ryte, 10 valandą jaunimo kolektyvai pasiskirstė į dvi dalis: vieni patraukė link bažnyčios apžvalgos bokšto, o kiti (tarp jų ir aš) į orientacines. Tik mano komanda greitai pasidavė - ryte lijo, labai nefaina buvo. 14 h. ėjome į miesto aikštę, kur pasirodymus suvaidino likusios teatro trupės, gavome pavalgyti su talonais (pati nuėjau iki MAXIMOS nusipirkti jogurto, nes maisto pasirinkimas nesužavėjo (neaiški mėsa)). Vėliau - atgal į Vilnių. Truputį nusižengiau ir autobuse suvalgiau dvi saujas čipsų bei kelis guminukus. Vasaros kaip sakant proga. :)
Apibendrinus - viskas labai patiko, sutikau naujų žmonių ir taip jau įvykdžiau vieną vasaros pasižadėjimą. Po šio festivalio nusprendžiau, jog vis dėl to patinka man ta drama ir kitais metais vėl lankysiu šį būrelį. Labai gaila pasidarė, kai visi atsisveikinom prieš vasarą...

O trečiadienį dar rodėme pasirodymą "Keistuolių teatre". Jį surengėme dėl tėvelių ir šiaip draugų, jog pamatytų ką paruošėme šiais metais. Nežinau kaip kiti, bet aš likau įvertinta - štai tokias dovanėles gavau nuo mamos, tėčio, sesės, močiutės ir Ugnės. :)

Aš tikrai moku viską nuosekliai nupasakoti. Liuks, Simona!

Ir dar: šiandien mokykloje gaminome labai skanią šaltą kavytę, kuriai reikia plytelės juodo lydito šokolado, litro ledų ir 400 ml. stiprios kavos. Viską sumaišome... labai skanų, tik kaloringa. :(

Pabaigai: ačiū, Austėja, už tą nerealiai nuostabią Fanta iš Baltarusijos bei gumą, tačiau tu labai daug praleidai, nusprendusi nevažiuoti į Kupiškį...

Ir ačiū už TEENVOGUE žurnalą iš Londono. Labai labai įdomus. :)

Tai tiek šį kartą,
Mažoji aktorė Simona,
Iki kitų kartų! :)