Nauja rubrika - motyvacinis pirmadienis!

Ilgai galvojau apie šios rubrikos atidarymą ir pagaliau tam pasiryžau! Maždaug nuo sausio mėnesio pasiryžau maitintis sveikiau ir karts nuo karto pasportuoti. Visų pirmą šį sprendimą priėmiau norėdama padailinti kūno formas iki vasaros, tačiau didelį pliūpsnį valios davė ir tai, jog dažnai kisdavo mano nuotaika, o jai pagerinti griebdavausi šokolado, būtent dėl pernelyg užrūgštinto organizmo dažnai sirgdavau. 2014 metai buvo patys geriausi ir puikiai žinau, kad tam didelę įtaką padarė sveikas gyvenimo būdas! Tačiau pilną savo istoriją būtinai kada nors papasakosiu šioje rubrikoje, o šiandien tiesiog noriu ją pristatyti! Nemanau, kad kiekvieną pirmadienį pasirodys įrašas, skirtas šiai temai, tačiau bent kelis kartus į savaitę pasistengsiu kažką suveizėti. Nuo šiol, po etikete "SPORTUOJU" (iki šiol šią etiketę naudojau tuomet, kai gyvenau "sveikai") slėpsis viskas, kas susįję su šia rubriką, o joje dalinsius viskuo, kas bent kiek įeina į žodžių junginį "Sveikas pasirinkimas" - sveiki receptai, patarimai, motyvacija ir t.t.
Labai tikiuosi, jog tarp mano skaitytojų bus susidomėjusių žmogiukų ir... jei norit tikslios kažkokios temos, kuri būtų susijusi su šia rubrika, drąsiai pasiūlykit ją komentaruose!

Tiek ir norėjau Jums pasakyti šį kartą,

Simona. :)

Rudens jaukumas namuose

Nors lauke palyginus dar šilta, po truputį į mūsų kiemus atžygiuoja ruduo... dėl oro permainų kartais gera tiesiog pasilikti namuose, susisupti į šiltą pledą ir skaityti gerą knygą. Tad šiandien noriu Jums padėti susikurti rudeninę, jaukią atmosferą namuose.

Rudenį vaikščioti parkuose ar tiesiog apylinkėse yra smagiausia - kavos puodelis rankose sušildo, stori megztiniai bei ilgi šalikai maloniai apglėbia kūną, o akims dviguba palaima - didėlės krūvos spalvotų lapų... būtinai parsinešk kelis jų namo - labai gražiai atrodys prie knygų kruvelės, o ir priežiūros nereikia!

Kitas patarimas - kvepiančios žvakės! Jos taip pat sukuria jaukią atmosferą su savo suteikiama šviesa, o kvapas taip pat yra labai svarbus rudenį (obuoliai su cinamonu, moliūgai, cinamonas - viskas, kas tau asocijuojasi su šiuo metų laiku!)...

Kadangi žvakėms uždegti reikalingi degtukai (nebent turite žibintuvėlį, tačiau man tie mediniai pagaliukai daug labiau patinka), siūlau savąją dėžutę šiek tiek padekoruoti...
Išsikirpkite du popieriaus gabaliukus, kurie būtų lygūs jūsų degtukų dėžutės dangteliui ir užklijuokite juos ant jos. Tuomet jau pasikliaukite savo fantaziją, o kaip aš savąją apmarginau galite pamatyti dešinėje pusėje esančioje nuotraukoje.!

prieš ir po

Kadangi mano namuose rudenį obuolių pilna - nusprendžiau padaryti iš jų sveikus traškučius! Tereikia kuo ploniau supjaustyt obuolius ir juos sudėti ant kepimo skardos. Tuomet užbarstome patinkančius prieskonius (aš pasirinkau imbierą bei cinamoną) ir dedame obuolius į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepti reikia apie 12 minučių (pati kepiau 15 ir nestebėjau kepančių traškučių, tad kai kurie, ypač ploniau supjaustyti apdegė). Atidarius orkaitę po namus iškarto pasklinda malonus kvapas, tad jei nenori šių skanėstų tą pačią akimirką, sudėk juos į stiklinę ir padėk ant stalo - bus natūralus namų kvėpiklis!

Kadangi muzika taip pat kuria namų šilumą, specialiai rudeniui sudariau grojaraštį, kuris mano manymu šiam sezonui labai tinka (jį rasite čia).

Rudenį būna taip gera gerti įvairias arbatas, kurios tave sušildo iš vidaus, o ir pokalbiai su draugėmis belaikant rankose puodelį būna daug įdomesni... tačiau jokio smagumo nėra, jei tavo arbata "maudosi" pabodusiame puodelyje, tad siūlau Jums pačioms jį pasidaryti! Jums tereikia baltai glazūruoto (arba porcelianinio) puodelio (pati pirkau RIMI parduotuvėje už 2,49 Lt.), ant kurio nebūtų gaila pripaišalioti (tam reikalingi specialiai šiam darbui skirti dažai ir markeriai (smulkesniam raštui išgauti), kuriuos galima rasti rankdarbių parduotuvėse). Sugalvokite kaip išdekoruosite savo arbatos laikiklį, apdažykite jį (suklydus dažai lengvai nusiplauna patrynus kempinėle nepavykusią dalį) ir palikite džiūti keturioms valandoms. Tuomet jį ikiškite į neįkaitintą orkaitę, užstatykite 160 laipsnių temperatūrą bei kepkite 90 minučių. Išjungus orkaitę, puodelio netraukite iš karto, palikite kuriam laikui atvėstį, o tuomet jau kaiskite arbatą bei mėgaukites ja iš vienetinio puodelio! Pati ant savojo pasirašiau, kodėl ruduo yra nuostabus:

• Šilti rūbai;
• Karšti gėrimai;
• Lietus;
• Žvakės;
• Įtraukiančios knygos;
• Ilgi pasivaikščiojimai;
• Lapai.

Kadangi kiekvieną vakarą gerti arbatą gali nusibosti (bent jau man - misija neįmanoma, tačiau meniu paįvairinimui šis pasiūlymas tinka), siūlau pasigaminti prieskoninę arbatą! Puode pakaitiname pieną, įdedame kelis šaukštus kakavos, o tada prasideda punktas "dėk ką turi". Aš įsibėriau cinamono, gvazdikėlių, vanilės, tarkuoto imbiero, sukrapščiau kelis šaukštelius medaus. Taip pat labai tinka moliūgų prieskoniai ar šiaip įvairūs sirupai... nors šį kartą neturėjau, laaaabai skanu užsipurkšti ir plaktos grietinėlės! Daug skaniau (ir pigiau) už visus "coffe inn'us"! 

Žinoma, reikia nepamiršti ir rudeninės aprangos! Ruduo puikus yra tuo, jog visais megztukais ir šalikėliais gali užslapstyti visus nereikalingus kilogramus ir dažniau leisti sau suvalgyti šokolado... na, o namie labai gera būti su šiltomis, pūkuotomis kojinėmis, susisupus į pledą... beliko atsigulti į lovą, prigriebti knygą arba kompiuterį (kaip gaila, jog nutrauktas "Kerės dienoraščiai" serialas! Praeitą rudenį jis man laaabai patiko... manau, jog net dabar būtų smagu vėl peržiūrėti kelias serijas, o kas nematę šio nuostabaus serialo - nuoširdžiai rekomenduoju!) ir šiltas bei jaukus rudens vakaras - garantuotas!

Štai toks įrašas šį kartą iš manęs ir labai tikiuosi, jog jis Jums patiko!

Simona.

NEW BOARD

Lietuvoje Lenkija yra priimama gan priešiškai. Ir manau, jog dauguma žmonių, kurie tai teigia, galėtų atrasti labai daug priežasčių, kodėl jie taip mano... vis dėl to, dauguma tokią nuomonę susidaro bendraudami su Lietuvoje gyvenančiais lenkais (tikrai ne kalbu apie visus šios tautybės žmones), pasižiūrėję televiziją (tam tikri politikai sėdintys mūsų valdžioje nežinia kokių teisių prašo lenkams) ar tiesiog pasiklausę savo draugų, kurie turėdami itin lakią vaizduotę, visus "nevykelius" pramina lenkais. Tačiau kiek iš jų yra iš tikro bendravę su šiais žmonėmis, kiek iš jų lankėsi Lenkijos kurortuose (juk ir mes turime miestukų (net gi VILNIAUS rajonų), kurie taip pat nėra itin patrauklūs), o ne tik pravažiavo Varšuvą (juk tai dirbtinai sukurtas miestas, jis ir negali turėti kažko ypatingo)? 

Buvau pati jauniausia, todėl labai smagu, jog nei lenkai nei lietuviai sužinantys mano amžių didelio dėmesio dėl to neskyrė ir bendraujant nesijautė pranašesni už mane.

Rugsėjo 19-22 dienomis (nuo penktadienio iki pirmadienio) buvau pelnytai atleista nuo pamokų ir padariau daug daugiau nei būčiau padariusi mokykloje - anglų kalbos lavinimas (ir lenkų! Daug keiksmažodžių išmokau (:D) ir tiesą pasakius, net ir lenkus savų perliukų pamokinome), komunikavimas, lyderystės ir komunikacijos skatinimas, streotipų laužymas (tiesą pasakius, prieš šį projektą pati gan priešiškai žiūrėjau į šią tautą, turint omeny, kokius šposus jie Lietuvoje krečia). Pirmadienį grįžau namo 18 h. ir iškarto užmigau (tiesa, pirmą nakties atsikėliau trumpam užkąsti, tačiau po 10 minučių vėl griuvau į lovą ir kai reikėjo 7 valandą keltis į mokyklą, lengva tikrai nebuvo).

Pirmiausia norėčiau pasakyti, jog Lietuva jau bando atkurti gražius santykius su Lenkija!

Kuriami filmukai, daromi projektai skirti jaunimui, kuriuos remia Europos sąjunga, pati matanti šią problemą... 

Prieš ateinant į šį projektą, kiekvienas dalivaujantis lietuvis (mūsų buvo 12, lenkų 11) turėjo apklausti bent penkis savo bendraamžius su šiais klausimais:

1.Ar mūsų bendra istorija sujungia ar labiau atskiria lietuvius ir lenkus? Pagrįskite savo nuomonę.

2.Ar manote, kad jauni lietuviai taip pat žiūri į Lenkijos ir Lietuvos santykius kaip jų tėvai ir seneliai? Pagrįskite savo nuomonę. 

3.Ar manote, kad lenkų teisės Lietuvoje yra pakankamai gerbiamos? Ar jų lūkesčiai yra susiję su kitais, kaip pvz.: vardų rašyba, ir ar kiti lūkesčiai yra pagrįsti?

4.Kokius veiksmus galima būtų vykdyti, kad pagerintume Lenkijos ir Lietuvos santykius ir taip pat artimesnį bendradarbiavimą?

Ir nors pati gan skeptiškai sureagavau į trečiąjį klausimą, dauguma mano draugų persūdė šį reikaliuką ir labai netaikiai pakomentavo mano norą sudalyvauti šiame konkurse... lenkams mes taip pat nusiuntėme keturis klausimus, į kuriuos jie turėjo atsakyti apie tai ką mano apie lietuvius. Iš penkiasdešimt apklaustųjų tik vienas pasisakė nemėgstantis mūsų tautos (galbūt štai tokie geri rezultatai buvo dėl to, jog atvykėliai yra iš Krokuvos, kuri yra daug toliau įsikūrusi nuo Lietuvos nei kokia nors Varšuva (taip pat keli apklaustieji pasakė, jog kai kurie mūsų šalies gyventojai nemoka vairuoti ir tai, jog turime itin gražias moteris!)). Taip pat per įvairias diskusijas jie pažymėjo, jog patys itin priešiškai žiūri į Lietuvos lenkus, kurie reikalauja sulengvintų lietuvių kalbos egzaminų ar prašymų prie lietuviškų gatvių pavadinimų prikabinti ir lenkiškus.

Išvados? Nesusidarykime nereikalingų streotipų, į viską žvelkime paprasčiau ir savo, o ne kitų (!) akimis. Kam tas nereikalingas pyktis, jei nė vieno lenko asmeniškai nepažįstate ir nežinote kokie jie puikūs ir nuoširdūs žmonės (o jei ir pažįstate kokį blogiuką... Lietuvoje taip pat gyvena ne vien šventuoliai)?

Po susipažinimo dienos visi nulėkėme į centrą, kur turėjome dvi su puse laisvas valandas (aš su akinukais ir ledais pačiame priekyje).

Belaukiant maisto (mano plaukai matosi kairėje pusėje).

Vienas iš žaidimų ir aš (su akinukais) kartu su sava komanda.

Didelėje nuotraukoje matomas lenkų nupieštas streotipinis lenkaitis, o mažesnėje - mūsų padarytas streotipinis lietuvaitis.

Per šias keturias dienas susibendravau labai artimai su projekto žmogučiais, visus labai pamilau ir... labai tikiuosi juos kada nors dar išvysti (bent lietuvius)! :)

Simona.

Jau 14?

Beveik suvalgytas šokoladas, jogurtas, sumuštinis, pieno stiklinė

Rugsėjo 11-osios progą man pasakė - "Amerikiečiams šiandien bloga diena, dėl prieš 13 metų įvykusios katastrofos, tačiau Lietuvoje prieš 14 metų gimei tu, todėl 22 h. turėtų pasisekti".

O kas nieko nesuprato, ką aš čia pasakiau, tai primenu, jog rugsėjo 11-ąja žaidėme prieš JAV krepšinio pusfinalyje. Nors varžybų nelaimėjome, tą dieną buvo dėl ko ir džiaugtis (vistiek žaidimas pirmuose kėliniuose suteikė daug laimės šypsnių bei vilties, kas yra gerai bežaidžiant su tokia rinktine). Na, o man buvo dviguba priežastis. Nors gimtadienio pernelyg nesureikšminu, vistiek smagu, kai tave prisimena, pasveikina...

Rugsėjo 11-ąsios atsibudau labai anksti, pasidariau pusryčius, įsijungiau kompiuterį bei žiūrėjau kvailus serialus. 

Vėliau susiruošiau (šiaip ne taip) ir vos neveluodama pasirodžiau mokykloje (gyvenu arčiausiai šio pastato palyginus su klasės draugais, tačiau 6 ir 7 klasėje daugiausiai kartų pavėlavau) su užrištomis akimis, nes prie įėjimo manęs laukė Ugnė su Goda. Pavedžiojo po mokykla, kažkas patrynė balionus į galvą, iš balsų spėliojom kas mane sveikina ir t.t. Žinoma, taip pat sulaukėme iš piktų žmonių priekaištų, kai į juos atsitrenkiau... vėliau nuskubėjome į informatikos pamoką (prieš tai dar gavau kelis balionus su palinkėjimais), o per antrąją, anglų kalbos pamoką pas mus atėjo kitas pogrupis (klasė mūsų didėlė - 28 žmonės, tad per anglų ir informatiką mus išskiria į dvi dalis), dainuodamas "Su gimimo diena", o rankose nešė mažą torčiuką, kurį vėliau per pertrauką visi suvalgėme. Tikrai šaunius klasiokus turiu, labai nustebino ir buvo visai netikėta!

Grįžus namo mane dar pasveikino trumpam užsukusi teta, perdavusi kelias dovanėlės nuo senelių ir nuo savęs. Belaukdama vakaro paruošiau namų darbus, pažiūrėjau serialą, na o šeštą valandą grįžo mama iš darbo, po kiek laiko atvažiavo ir kiti seneliai. Visi susėdę prie stalo suvalgėme labai gražius keksiukus, pasikalbėjome... na, o 22 h. įsijungusi televizorių ir atpakavusi šokolado plytelę žiūrėjau krepšinį bei labai didžiavausi savo šalimi.

Kitą dieną po pamokų švenčiau gimtadienį su savo draugėmis. Visos nuvažiavome į Ozą ir ėjome į filmą "Siuntėjas" (beje, tikrai rekomenduoju, tik žinoma, pirmiau perskaitykite knygą). Pilnos gerų įspūdžių, bet išalkusios iš "PizzaHut" užsisakėme picą ir kalbėdamos ją suvalgėme. Kadangi penktadienis, pusė chebrytės išskubėjo į būrelius ir kaimus, o su kitais draugeliais linksmuoju Vilniaus viešuoju transportu ir linksmais juo besinaudojančiais žmonėmis (nebūtina keiktis dėl to, jog kalbėjomes kiek garsiau) nuskubėjome į centrą, kur iš karto Katedros aikštėje įsitaisėme ant sienelės bei kalbėjomes iki 22 h. Jaukiai, su šokoladu. Dar kartą įsitikinau, jog myliu Vilnių ir jo suteikiamą gerą atmosferą...

Dovanos:

Jau mokykloje išgėriau šią dovaną nuo brolių Selvadorų (The Vampire Diaries)!

Paprasta maikutė su man labai patinkančiu užrašu: "I'm Single, and you have to be Caspar Lee to change that".

Šiaudeliai, didelis tušinukas, lipnių lapelių knygutė, 4 žvakės-kaktusiukai, didėlė ir maža užrašų knygelės.

Riešutų sviestas, "Chia" sėklos, 2 vitamininiai gėrimai, arbata su imbieru ir citrina.

Pinigai, piešinys, čekiai į "PANORAMĄ" ir į "EKO KOLEKCIJĄ"

Plaukų gumytės, motyvaciniai dantų krapštukai, arbata.

Veltinė kosmetinė, piniginė.

Pieštukai, stebuklinga pupa, užrašinė.

Šiltos kojinės, baltas šokoladas, laiškelis.

PANORAMOS čekius iškeičiau į knygas - "Lojalioji" bei "Oras pusryčiams", o eko kolekcijos į kokosinį plaukų aliejuką bei žvakytę.

Taip pat gavau dainininkės ZAZ albumą bei dar vieną užrašinę!

Štai toks buvo mano gimtadienis ir esu juo patenkinta.

Simona.

P.S. ar kas nors vyks į Ed Sheeran koncertą? :)

Kelių knygų apžvalgos

Knygos viršelio internete neradau, tad teko
naudotis savo prastąja telefono kamera.

Greta Markevičiūtė ir Jurga Ribačiauskaitė "Kai gerai būti nebegali"
Labai labai seniai, "Lukos" žurnale buvo interviu su šiomis dvejomis autorėmis. Tuomet svajojau būti rašytoja, tad šios dvi merginos buvo mano įkvėpimas - juk parašė ir išleido savo knygą būdamos vos šešiolikos metų! Atsimenu, jog penktoje klasėje ir mes su Austėja bandėme kažką rašyti (apie fėjas!), bet po penkių skyrių įkvėpimas dingo (gaila, jog neišsaugojau juodraščio, būtų įdomu dabar jį paskaityti).
Knyga yra dienoraščio tipo (turbūt mylimiausias rašymo stilius, kai žmogus viską aprašo nuoširdžiai, su jausmais), todėl lengvai skaitėsi, knyga perskaičiau per vieną prisėdimą (joje yra tik 65 puslapiai) ir gale buvau labai sutrikus... jau kažkada kalbėjau apie rašytojų bandymus padaryti filosofišką pabaigą, tad nebesikartosiu, bet susidaro toks vaizdas, jog ir šios dvi lietuvių autorės siekė būtent to.
Pati knygos problema darosi vis populiaresnė knygose, skirtose paaugliams, tačiau vieni rašytojai tą problema išgvildena įdomiai ir iki galo, o šiai knygai kažko pritrūko (kaip sriubai druskos, ar kaip ten sakoma...), net nespėjau į ją įsijausti (per plona knygelė, per plona). 5/10 (už pasirinktą stilių, atsižvelgiant, kad tai pirmoji šių jaunų (!) merginų knyga), tačiau vistiek noriu paskatinti Jus paskaityti šią knygą ir susidaryti nuomonę apie ją.

Niccolo Ammaniti "Aš ir tu"

Jeigu bibliotekoje pamatau naują BEVEIK SUAUGĘ (pirmoji lentyna, į kurią pažiūrių vos atėjusi į biblioteką) knygą, nebelieka abejonių, jog aš ją tikrai paimsiu. Be to, pagal šią knygą yra sukurtas ir filmas (visada stengiuosi pirmiau perskaityti knygą), kurį tikiuosi artimiausiu metu pažiūrėti.
Istorija pasakoja apie iš turtingos ir mylinčios šeimos kilusį Lorenzą, kuris nepritampa mokykloje, tačiau bijo tai pripažinti savo mamai... išgirdęs, jog vieni mokiniai išvažiuoja atostogoms slidinėti, berniukas sumano mamai pameluoti, jog vyksta kartu su jais. O kai ateina metas "išvažiuoti", keturiolikmetis Jaunuolis pasislepia namo rūsyje, kuriame sutinka...
Nesu skaičiusi prastų BEVEIK SUAUGĘ, serijos knygų ir ši knyga tikrai nėra tokia, tačiau tai nėra ta istorija, kuria atsiminsiu dar ilgai arba ta, iš kurios galima labai daug pasimokyti. Paprasta knygelė, kurią smagu prieš miegą paskaityti, o bandant sudėti bluostą nelenda visokios mintys apie ją. Jeigu Jus būtent to ir ieškote, rekomenduoju, o pati vertinu 7/10.

Vytautė Žilinskaitė "Kintas"
Nusprendžiau per vasarą perskaityti nors vieną aštuntai klasei rekomenduojamų knygų (anksčiau jau buvau skaičiusi "Anos Frank dienoraštis" ir dar praverčiau P. Cvirkos vieną kūrinį), tad pamačiusi "Kintą" ir prisiminus rekomendacijas pasiėmiau jį.
Galbūt tai reikėtų vertinti kaip lietuvių "klasika", galbūt reikėtų man įžvelgti daugiau teigiamų pusių šioje istorijoje - nežinau. Galiu tik nuoširdžiai pasakyti, jog knyga nepatiko ir ją skaičiau laaabai ilgai, vos ne per prievartą (labai gaila numesti knygą į šoną, kai pusę jos jau perskaitai). Patiko tik viena frazė parašyta ant knygos nugarėlės - "O, kad kilti į kalną būtų taip lengva, kaip ristis pakalnėn!"
Kūrinyje nagrinėjama problema pasirodė vaikiška ir paviršutiniška, nerimta, tad knygą vertinu 3/10.

Simona.
Siunčiu labai pozityvią dainą rudeniui!

Pirmosios rugsėjo dienos

Pirmos dienos mokykloje "keistoji" asmenukė (P.S. tai yra
mano INSTAGRAM nuotrauka (s_aleksandraviciute)).

Ir nors visi jau stengiames nebekalbėti apie vasarą (ta frazė, jog nereikia liūdėti, kad kažkas baigėsi, reikia džiaugtis, jog iš viso tai įvyko tikrai nepadeda (kabučių nededu, nes nežinau, ar teisingai pacitavau), o birželis, liepa ir rugpjūtis primena apie kitus devynis, reikalaujančius ištvermės mėnesius, kurie pagal mokytojus greitai prabėgs, tačiau tikrai nebus lengvi), reikšmingi žvilgsniai ir pasisakymai per pamokas verčia nusišypsoti...
Pirmos dvi dienos mokykloj... nebuvo sunkios, tačiau galima buvo patirti ir streso (pažymių rašymas per pirmąsias pamokas). Vis dėl to, kol kas ėjimas į mokyklą nėra didelė kančia, esu pasiilgusi tos rutinos, žmonių, kurių vasarą namačiau, net kai kurių, sarkazmą suprantančių, bei gerai patariančių mokytojų (klausimai apie gimnazijas iškyla jau dabar ir smagu suvokti, jog penktoje klasėje pramintos "raganos" mokytojos pataria, patikslina, paaiškina... pagaliau jos/jie tampa reikalingos/ais ir su klasiokais neapšnekamos/i)...
Vakar išbandžiau Lyderystės būrelį, į kurį norėjau eiti jau septintoje klasėje, tačiau amžiaus ribos neleido (net ir dabar turėčiau sulaukti rugsėjo 11-osios, jog tilpčiau į keturiolikmečių ir aštuoniolikmečių tarpą). Labai, labai patiko! Manau, jog vertingus išgirstus dalykus ir įvairias išvykas (kurių sakė, jog visada būna) tikrai fiksuosiu čia (gaila, kad tuomet, kai lankiau žurnalistiką, dar nerašiau nuosavo tinklarasčio...)! Na, o vakar be manęs į būrelį buvo atėjusi dar viena mergina (praeitais metais į pirmąją pamoką niekas neatėjo, tačiau per mėnesį grupė susirinko), labai smagiai su vadove pašnekėjome, sužaidėme kelis pastabumo žaidimus (juk būtent esame Y karta (dabartiniai 13-30 mečiai) yra išlavinus labai gerai savas rankas, tačiau kitų jutiklių nelaviname), kalbėjome apie šio dalyko svarbą ir kodėl tai yra reikalinga VISIEMS. Vėliau turėjome iš kabinete esančių daiktų pastatyti savąjį svajonių kambarį (iš trijų stalų (sudėjus vieną ant kito) prie pat įėjimo padariau didelį šaldytuvą, savo lovą įkūriau ant palangės, o prie rašomosios kėdės pridėjau daug kėdžių bei staliukus (žinoma, jie skirti užkandžiams) - supraskit, tai krepšinio sirgalių kampelis (kaip tik rodo mūsų rinktinės rungtynes prieš Pietų Korėją... kaip ir nebesinori komentuoti, bepigu ant sofos sėdint išvertus pilvą kažką sakyti, tačiau būkim biedni, bet teisingi - žadimas tikrai nėra gražus, nors ir lietuviai ketvirtame kėliny atsiplėšę, skirtumas turėtų būti daug didesnis, žinant kokie mūsų šiandienos konkurentai)... pagal šias ir kitas smulkmenas (kurių nepaminėjau), sprendėme, kokia iš tiesų yra mano asmenybė (tai lyg netradicinis testas) ir patikėkit, rezultatai tikrai atspindėjo mane! Būreliu likau patenkinta ir aštuntoje klasėje tikrai jį lankysiu!

Palydėjimo į stotelę asmenukė.

Vasaros pabaigą atšvenčiau su Adele, kuri atvyko pas mane pasisvečiuoti nuo penktadienio iki sekmadienio. Rytais, besimėgaujant dienos pradžia keliaudavom į pačią skaniausią Vilniuje Užupio kruasanine, vakarais žiūrėdavom filmus (iš tiesų peržiūrėjom tik vieną labai gerą komediją - "Kita moteris") arba serialus (peržiūrėjom "Switched at Birth" pirmą seriją - patiko, manau jog serialą stebėsiu toliau (su viena taisykle, jog tai nevirs manija ir per dieną daugiau vienos serijos neįsijungsiu). Šeštadienį beveik visą dieną praleidome mieste, susipažinome su naujais labai įdomiais ir turinčiais humoro jausmą asmenimis, taip pat supratome, jog "Charlie" pica pati prasčiausia visame mieste, tad keturiese užsisakę šeimyninę (50 cm.) picą už kuponėlį  jos net neįveikėme (nors vienas žmogus iš viso nevalgė, nes nebuvo alkanas)... sekmadienį vakare su mama, sese, močiute ir seneliu nuvykome į botanikos sodą stebėti Martyno Levickio koncerto, kuriuo likome visi patenkinti, na, o pirmadienį... prasidėjo ruduo, žadantis kantrybės stiprinimo ir gerų akimirkų. Jau devintą ryto sėdėjau mokyklos mišiose ir turėjau eiti garsiai perskaityti ištrauką iš biblijos (ta prakeikta scenos baimė). Vėliau vyko šventė pačioje mokykloje, o vėliau su keliais klasiokais ėjome į centrą bei galutinai supratau, jog (ech, tas pesimizmas) labai dažnai svajosiu apie šią, nuostabią 2014-ųjų vasarą.

M. Levickio koncertas.

Besisvečiuojant Adelei nusprendžiau iškepti pyragą (seniai to nedariau, pasiilgau šios srities virtuvės meno), kuris yra labai paprastas, tačiau skanus, viduje drėgnokas, saldus... nors išvaizda neprimena gardžiausių svajonių, skonis tikrai geras, o nemėgstančioms ilgai terliotis virtuvėje, šis pusiau keksas tikrai patiks! Be to, jis puikiai tinka ilgiems rudens vakarams su pieno ar arbatos puodeliu bei gera knyga rankoje (palaima būtų, jei už lango lytų, o tave dar šiltai apgobtų minkštas pledas)...

Bandysim rudenį paversti jaukesniu... :)

Reikės:

• 250 g. miltų;
• 1.5 a. š. kepimo miltelių;
• 3 bananų;
• 80 g. cukraus arba medaus;
• 125 g. sviesto;
• 2 kiaušinių;
• 400 g. kondensuoto pieno.

Gaminimo būdas:

Miltus persijojame ir sumaišome su kepimo milteliais. Sviestą su cukrumi ir kiaušiniais išplakame. Bananus su kondensuotu pienu sumalame ir pilame ją į kiaušinių masę. Viską gerai išmaišome ir supilame į miltus. Dar kartą viską gerai sumalame ir tešlą pilame į kepimo formą. Kepame 180 laips
nių temperatūroje 50 minučių.

Atsisveikinu su labai migdančia, šiurpuliukus sukeliančia gaida,
Simona

Vasaros iššūkių 2014 aptarimas

Naujus pasižadėjimus mokslo metams jau prisiėmiau, tačiau juk vien žadėti neužtenka - reikia ir padaryti. Tad nusprendžiau, jog reikia aptarti šios vasaros iššukius!

Nemiegoti visą naktį (atrodo toks paprastas dalykas, bet vistiek kiekvieną vasarą bandau tai padaryt - ir neišeina...); Rugpjūčio 11 dieną, Ukmergėje atostogaujant pas Austėja nusprendėme Rugilei padaryti staigmeną (Rugpjūčio 12 d. jos gimtadienis)... kadangi jubiliatė anksti užmigo (pasidarė bloga), mes jai padarėme staigmena ir šiaip labai smagiai paplepėjome. Kitą visą dieną vaikščiojom apsiblaususios, 18 h. užmigome, o Rugilė išvažiavo namo, nes susirgo.

Surengti iškylą su draugais; Sveikuoliškos picos (receptas bus artimiausiu metu!), knygos, ežero pakrantė ir gera draugė - sugrįžk vasara!

Padaryti Sharlotte&Emma vlog (žinoma, jo nekelti į YOUtubą, tiesiog su Auste pakalbėti apie vasarą i išsaugoti tą filmuką atsiminimams :)); Padaryta! Befilmuojant vaizdo klipą buvom net nušvilptos Ukmergėje!

Nusivesti sesę į IKI parduotuvę ir leisti jai pirkti viską, ko ji nori. Vėliau su visu maistu keliauti į Bernardinų sodą ir surengti iškylą; Gerai, jog ji nėra gobši ir apsiribojo guminukais bei ledais. Ramiai pasėdėti nepavyko, tačiau kol ji karstėsi ant laipynių aš turėjau progą paskaityti knygą gryname ore, ošiant vėjui ir blunkant medžių lapams.

Apsilankyti bent viename festivaly; pradžioje vasaros su dramos trupe važiavome į Kupiškį, "Pienės pūko" festivalį, o paskutinę vasaros dieną apsilankiau Kristupo vasaros festivaly, Martyno Levickio koncerte (puikiai groja! Turiu pripažinti, jog labai pamėgau akordeoną).

Martyno Levickio koncertas

Susirasti naujų draugų; Atlikta 100 procentų! Ne tik draugai iš stovyklų, bet ir šiaip atsitiktinai sutikti... gaila tik, kad dauguma jų nėra iš Vilniaus (kažkada labai nemėgau Kauno (esu tikra vilnietė). Metas keisti nuomone!).

Būti sulytai iki paskutinio lašo; Užduotis padaryta net du kartus!

Esu antra iš kairės

Vieną dieną valgyti vien ledus; labai gaila, tačiau šis iššūkis lieka kitiems metams.

Paskraidinti aitvarą; taip pat ir šis. Nenusipirkau aitvaro.

Nupiešti kažką ant drobės su dažais; ir šis. 

Apsirengti keistai ir eiti į parduotuvę pirkti keistų, paauglėms neįprastų dalykų (pvz: majonezo). Kišenei turėti telefoną ir tuo pačiu garsiai leisti senesnių laikų muziką; Austėja su ranksluosčiu apsivyniojus, aš su naktiniais. Įvairūs užrašai ant kūno, garsi muzika ir ilgas žygis Ukmergėje iki kebabinės.

Padaryti "Tu nuostabus" akciją (eiti gatve ir kiekvieną sutiktą apkabinti bei prižerti pagirimų, koks jis puikus); bandysim su Austėja tai atlikti rudenį, Vilniaus gatvėse!

Paskambinti MAXIMOS parduotuvei ir pasakyti porą kvailų nusiskundimų; skambinau, tačiau staiga sužinojau, jog pokalbis įrašinėjamas. Išsigandau, todėl vietoj to išdūriau savo klasioką.

Surengti švedišką stalą ir prisiryti; pati turėjau galimybe pasimėgauti švedišku stalu, tad rengi nebesinorėjo.

Viešumoje valgyti baltą masę (iš ledų ir grietinėlės (tipo kokteiliuką)) iš majonezo indelio; Austėja neturėjo indelio! Bet nieko, rudenį įvykdysime ir šį iššūkį.

Nuvykti traukiniu į didžiuosius Lietuvos miestus; ne traukiniu, bet autobusu važiavau į Alytų, o žiemą planuoju aplankyti ir Kauną!

Kiekvieną dieną padaryti mažiausiai po vieną foto;

Užskaitau šią vasarą! Įvyko daug smagių dalykų, kurie išsisaugojo mano atminty, išliko dienoraščio puslapiuose... labai tikiuosiu, jog ir Jūs patyrėte jaudinančių akimirkų, o dabar telinkiu nuotykius pratęsti ir mokslo metais!

Simona.

Vasarinė daina, kuri gal ne mano skonio, bet maloniai primena trys nuostabius mėnesius...