Robbie Williams, Ryga

Pirmiausia, norėčiau pasakyti, jog pats geriausias jausmas yra sugrįžti prie senų hobių ir šiuo atveju - tai rašymas. Per pastarąsias savaites mano gyvenime įvyko daug pasikeitimų, apie kuriuos plačiau pakalbėsiu kitą kartą, tačiau (ar Jūs įsivaizduojate kaip sunku rašyti po tiek laiko ir galvoti ar jau minėjai tam tikrus dalykus?)... niekada nieko niekam nepavydėkite, nes tai vienas iš dirgiklių, kurie gali viską sugadinti. O galbūt tie dirgikliai ir yra mums būtini, jog juos pajautę suprastume, kas yra mūsų tikrieji draugai?

Šį kartą su savo nesuprantama filosofija Jūsų neklaidinsiu, nes dabar visai ne ta nuotaika, kai apsiglėbusi kompiuterį valgai šokoladą ir žiūri paauglišką highschool tipo filmą, kuris dažniausiai niekada neparodo realybės.

 

Prieš skaitant, rekomenduoju įsijungti šią, Robbie Williams perdirbtą dainą. Pajausite įrašo dvasią!

 



Šiais metais pavasario atostogos man buvo tikrai smagios - kelionė, apie kurią pasakojau paskutiniame įraše ir dar viena, mažesnė, bet galbūt net įspūdingesnė tam tikrais atžvilgiais, kelionė į Rygą - aukštesnių berniukų (taip, man tai dilema ir taip, aš tai pastebiu) ir pernelyg surusėjusį miestą (kas yra didelė problema. Pavyzdžiui, lietuviškai kalbančių žmonių Pasaulyje yra daugiau nei penki milijonai, o latviškai - truputį daugiau nei milijonas, kas yra beprotiškai graudu, nes kalba gali greitu metu visai išnykti). Kad ir kur pasisuksi - girdėsi sovietiniais laikais paplitusią kalbą, o "miegamieji rajonai" savo pastatais jau kalba patys už save. Vien jau dėl to, trigubai maloniau dienas leisti didingą istoriją turinčiame Vilniuje.

Tačiau miesto nuvertinti irgi negalima. Centras - gražus, architektūra, kurioje galima išvysti įdomių sprendimų, irgi didinga. O ir į lietuvius latviai žiūri begalo šiltai, kaip į tikrų tikriausius brolius - daromos nuolaidos (kas be ko, Simona tai pamini pirmiausiai), skiriamas didelis dėmesys klientui, stengiamasi išlaikyti pokalbį. Turėdama galimybę visada čia grįšiu bent jau nueiti į vieną jaukią kavinukę (jei neklystu, pavadinimas "The most romantic place in Riga") nepakartojamo virto kremo pyrago (3,5 eur. už gabaliuką, bet Rygoje nebūnu kiekvieną dieną) ir angliškų knygų knygynėlį (yra toks ir Lietuvoje, tačiau pasirinkimas daug mažesnis), kuriame šį kartą įsigijau dvi, Pasaulyje puikiai žinomas žymias knygas - Rainbow Rowell "Fangirl" ir Zoe Sugg "Online girl", vis dėl to įdomu sužinoti, kodėl jos taip visus apžavėjo (ir deja taip, mano pirkiniai tik tokie, net nenuėjau nė į vieną drabužių parduotuvę).

Šiame mieste buvau nuo balandžio 5 dienos iki 7 dienos. Iš karto po Velykų pusryčių pajudėjome link Latvijos, kurioje praleidome dvi šventines dienas bei vieną "darbo" (man mokyklos, tad turėjau ilgesnes viena diena atostogas) dieną. Važiavome čia tikrai ne dėl to, jog praskipintume, žargoniškai tariant, šventes, o dėl to, jog pamatytume tą vienintelį žmogų, kurio kuriama muzika patinka visai šeimai (mūsų skonis šioje srityje išties skiriasi) - amžinai nuostabųjį Robbie Williams.

Turbūt girdėjote, jog Robbie lankėsi ir Kaune? Na, mes iš Vilniaus (juokauju. Tiesiog nusprendėme pasinaudoti progą apsilankyti Rygoje, nes tėvai seniai čia nebuvo. Be to, Lietuvoje, tai buvo koncertas, į kurį greičiausiai buvo išpirkti visi bilietai (kas tie "Red Hot Chilli Peppers", Lady Gaga ar Ed Sheeran. Džiaugiuosi, lietuviai, šiuo dalyku jau galime didžiuotis) ir dėl svetainės perkrovimo, atiduoti pinigus Lietuvai nespėjome).

Įvardyti, kodėl jis man patinka yra išties sunku, tačiau bent porą epitetų, manau galiu parašyti. Pirmiausia, tai yra puikaus sangviniko žmogaus pavyzdys (o kas tokių nemėgsta... na, aš irgi iš šių žmonių grupės), kuris nėra iki galo susireikšminęs dėl savęs, kitaip nei kitos įžymybės (patirtis šiame versle, žinoma duoda savo). Į savo esybę žiūri pro visai kitą prizmę ir viską priima su saldžiu humoro jausmu. Galbūt kažkam jis pasirodys kaip narcizas, bet argi žmogus, pasirodantis prieš tūkstantines minias neturėtų pirmiausiai mylėti savęs? Ir jei jo paties skulptūros suteikia pasitikėjimo jausmą - aš tikrai nesu prieš. Šiaip ar taip, į koncertą ir einu pasižiūrėti ir pasiklausyti jo. Taip pat šiuo žmogumi žaviuosi dėl jo mokėjimo valdyti žmones. Nepavykusį judesiuką visi priima kaip surežisuotą dalyką. Visi, net gašliausi juokeliai pakeri vadinamas "supermamytes (tas pačias, kurioms neįtiko Whydotas)" ir būna visada pasakyti į temą. Jei pasako pajudėti - rankas pakeli net senos močiutės, prisimindamos jaunas dienas. O juk net ypatingo balso šis žmogus neturi... tad kodėl jis iškilo? Turi šarmingą asmenybę ir kaip minėjau, valdyti žmones jis moka. Į jį gerą žiūrėti. Jo gera klausytis. Ir štai dėl ko, kartu su James Blunt jis buvo užvaldęs mano vaikystę.

 



Koncertas, turbūt net nereikia sakyti, paliko didžiulį įspūdį. Vien jau įžanga buvo verta plojimų, o kas kiekvieną dainą kaičiami drabužiai stebino mane labiau, nei Putino poelgiai. Tik šiuo atveju, gerąja prasme. Likau labai patenkinta, kas be ko ir net nemanau artimiausiuoju metu pirkti bilietų į jokį koncertą. Abejoju ar tai, ką parodė šis britas galės būti kažkada prasčiau už kitą koncertą (o dar sako, jog šis turas yra pigesnis, dėl to koncertai prastesni, nei buvo prieš metus Estijoje. Būtinai nuvyksiu kada nors dar kartą į šio žmogaus koncertą).

Taip, tu esi.

Nors ir kaip norėčiau Jums parodyti akimirkas iš koncerto, šį kartą reginius fimavau tėčio telefonu, kokybiškesne kamera. Atsiminimai kompiuterio ekrane išliks ryškesni, tačiau blogger'iui per daug spalvų. Bent jau kviečiu pasigrožėti Madride įvykusio koncerto įžanga, kuri visur buvo vienoda.

 

 

P.S. sakė, jog Robbie pagyrė dėl išvaizdos lietuvius. Matot, Latvijoj to negalėjo pasakyt, nes sėdėjau kiek toleliau nuo scenos (juokas).



Iki kitų kartų, Simona.