How it goes but I know that I won't forget her (arba THIS IS US FILM)
'Cause we danced all night to the BEST SONG EVER...
Ir jeigu aš dainuoju šią dainą Jūs žinote kur buvau. Prisipildžiau tiek gerų emocijų... tiek blogų. Gerai jau gerai... daugiausiai gerų. BET įsiūčio netruko. Bet viskas iš pradžių. Taigi, istoriją apie mane ir ONE DIRECTION prasideda taip:
Prieš filmą kalbėjomes su šitomis merginomis :). Dar vienas šio
filmo pliusas - kadangi susirenka daug žmonių mėgstančių tą
patį, galima susirasti draugų :)
Kažkada facebook'e buvau aktyvi like'intoja ir laike'indavau kur papuola. Kadangi daug draugų mėgo puslapį HARRY STYLES, aš irgi jį pamėgau (arba kitaip sakant palike'inau). Galvojau, kad ten kažkokie Hario Stiliai ar kažkas panašaus :D. Taip pat buvau paspaudusi LIKE ant visokių mergaičių ir panelių plepaliukų puslapiukų (na, žinot visus tuos puslapius :D) ir kartą vyko kažkas panašaus į - "Geriausio daininko\dainininkės\grupės rinkimai". Žodžiu, buvo padarytas koliažas su įvairiomis pop žvaigždžių nuotraukomis (Miley, Selena, Bieber ir t.t. ir t.t.) ir sunumeruotas, ka
d ant komentarų galėtume paspausti už labiausiai patinkantį variantą (išsirinkite kur spaudžiate LIKE - 1. Miley. 2. Demi, 3.Nicky ir t.t.). Ir šalia penkto numeriuko buvo užrašyta 1D. Tiesiog. O nuotraukoje ties numeriu šypsojosi penki vaikinukai. Aš galvojau, kad ten jie sukūrė tą 1D kiną (kaip būna 3D ar 5D) :D. Bet prie ko jie tada yra šalia tų POP žvaigždučių? Google pagalba sužinojau kas jie tokie, paklausiau tuometines jų dainas. Tiesiai šviesiai? Visiškai nepatiko. Ne mano skonio muzika ir tiek (nusprendžiau kai paklausiau WHAT MAKES YOU BEUTIFUL). Ir kuriam laikui Juos pamiršau. Po kurio laiko visiems jau atsibodo HEITINT Bieberį, reikėjo naujo taikynio. Tad kodėl nepaėmus penkių panašaus stiliaus berniukų ir pradėti apie juos "gražiai" kalbėti? Niekada nepriklausiau tai HEITINIMO bangai, tad kai pradėjo jų nemėgt mano gyvenime niekas nepasikeitė. O jie populiarėjo. Naujos dainos, nauji top'pai. Ir kai išėjo jų daina Live While We're Young pažiūrėjau jų video. Jis man daug labiau patiko nei daina, buvo toks linksmas ir vasariškas :D
Man atrodo čia net neteisingai buvo parašyta ant mano kojos :D
Na ir poto kai nebūdavo ką veikti žiūrėdavau jų muzikos klipus... o ketvirtadienį su Austėja nuėjome į jų filmą - "One Direction: This Is Us". Atėjom prieš valandą su pusę, nes įsivaizdavom, kad vėliau nusipirkti spragėsiu tikrai negalėsim nusipirkt. Ir tiesą pasakius, atėjusios pakankamai anksti vis tiek vos nusipirkom spragėsių ir Colos, nes visi pirko, kad gautų dalinamus filmo plaukatus :D. Kadangi vingyje jau prieš tiek laiko nebuvo kur atsisėst, sėdom ant žemės :D. Jūs neįsivaizduojate kas ten dėjos. Maždaug, visos tokios - Directionerė? Hug (aš vos išlaikiau vidutinę dėžę spragėsių, didelį Colos puodelį, plakatą, tašę ir megztini. Bet jeigu Hug tai Hug :))? Kuris narys labiausiai patinka (vienareikšmiškai - blondinas)? Ar galėtum pasirašyti jei patinka tas ir tas narys arba šita pora? Žodžiu, vienon krūvon suėjo daug šios grupės gerbėjų. Tiesa, buvo ir ne tik gerbėjų... įsivaizduokit, ateini pažiūrėti filmo, o Jums už nugaros klykia - Jūs tokios ir tokios, kad tai žiūrit, Jūs klausotes NEmuzikos ir t.t. Bilietas į šį filmą kainavo dvidešimt du litus, o kažkas atėjo tiesiog pasišaipyti. Moka tokius pinigus (kaip už filmą
Mylimiausio grupės nario vardas ant mano rankos ;)
O aš filmą žiūrėjau net su dvejais akiniais :D
- tai brangu), kad paHEITINTŲ. Kaip pasakytų mano draugės - NEGALIMA TAIP DARYTI! Visą filmą burbėti, kad koks tai nesamoningas filmas (kalbėti garsiai), kaip jie šlykščiai atrodo, kokie jie pamaivos ir t.t. Tiesiog aggggrrrr!!! Žinot, visi Jūs tie, kurie negalit suprasti, kad kažkam patinka ONE DIRECTION - pasilaikykit savo nuomonę sau. Nes vakar buvo daugeliui merginų gera diena, bet viską griovėt JŪS su savo nerealiu hobiu HEITINIMU.
Šiaip ar taip, vakar buvo gera būti ten su tiek daug žmonių. Dainuoti ONE DIRECTION dainas (jų dainose pliusas tas, kad jas labai gera dainuoti :)), rėkti, kad parodytų filmą dar kartą... gera buvo būti visa to dalimi. Ir kaip mokslininkas iš filmo sakė - mes nesame išprotėjusios dėl One Direction. Mums tiesiog patinka jų muzika, patinka sekti jų gyvenimą. Tai daro mus laimingas ir tai padaro mus visas didele šeima <3.(nemoku versti teksto iš anglų kalbos :D).
Tad noHate,
A lot of kisses,
Simona.
P.S. Keistas kažkaip įrašas gavosi :D Nebūdingas man...
P.P.S. Ar eisite į šį filmą?
Atsimenu kaip vaikystėj dievinau žvaigždes... atrodo augi, o seni įpročiai nesikeičia :). Bet šiuo metu mano gyvenime nėra svarbiausi "Pokemonai" - tai pasikeitė.
Šį įrašą rašau dėl to, nes vienas žmogeliukas manęs paklausė - 'kokia prasmė rašyti blog'gą ir švaistyti jam tiek daug laiko?' Atsakymų tiek daug. Ir visi jie teisingi. Nuosavame blog'ge ar dienoraštyje gali rašyti vien tik apie save - užrašant savo mintis ir veiksmus tą dieną. Gali užrašyti akimirkas, kurios verčia tave verkti ir juoktis, gali aprašyti savo gyvenimą, gali rašyt apie filmus, serialus, knygas, fotografiją, maisto ruošą ir apie viską kas tave domina. Ir po kelerių metų tai perskaityti - išlieti ašarą dėl netikusio bučinio, išspausti ašarą perskaičius apie nuotykį kino centre. Pamatyti kaip tu pasikeitei, nes viskas keičiasi ir kiekviena diena mūsų gyvenime turi pamoką. O tą pamoką vertą užrašyt - nebūtinai viešai, bet sau, kad atmintum ir pamoką išgyventum dar vieną sykį. Porą atsiminimų iš mano gyvenimo yra skyrelyje - NIEKADA NEPAMIRŠTI. Bet ten yra tik keletas akimirkų, mažų džiaugsmelių. Ir labiausiai man gaila, kad dienoraštį rašyti pradėjau ne taip jau ir seniai, o kelis esu pametus (tikėkimes, kad jų neatrado mano pažįstami žmonės). Įsivaidzdukim, ką aš rašyčiau būdama dar darželinokė: Šiandien ėjau į darželį. Pusryčiai jame buvo neskanūs, dėl to nevalgiau.Dienos miegelionemiegojau, kažkaip nenorėjau... kadangi mano lova yra netoli Mantės abi kalbėjom apie mokyklą. Kaip laukiu dienos, kada tgalėsiu eiti į pirmą klasę*.Vėliau mane pasiėmė senelis iš darželio ir ėjome namo. Močiutė buvo paruošusi skanių šaltibarščių su keptomis bulvytėmis, bet kaip tik tuo metu rodė "Pokemonus". Išprašiau močiūtės, kad leistų man valgant žiūreti "Pokemonus" ir man leido! Buvo įdomios serijos. Dabar rašau ir greitai atvažiuos mama. Aišku, dar būtų koks milijonas klaidų (dabar darau šimtais, bet ne milijonais :))... esmė tame, kad ir tokias akimirkas verta įamžinti... įamžinti reikia viską, bent jau galvoje, bet tiesa - tai neįmanoma. Kiek smagių šios vasaros akimirkų praėjo? O mes jų net neatsimename... nors tai iš dalies netiesa - tos akimirkos buvo linksmos - aš tai žinau. Smagu viską prisiminti jaukų lapkričio vakarą, kai už lango lyja. Tai yra nepakartojama, nes blog'ge arba dienoraštyje yra surašytos visos linksmiausios, liūdniausios ir keisčiausios istorijos iš mūsų gyvenimo :). Todėl tam ir negailiu laiko. Nes po to tai tampa įdomia veikla. Apie Ukmergę:
Čia gera. Tiesiog gera būti. Vakar buvome Anykščiuose. Pradžioje važiavome į kukurūzų labirintą ir iš jo su Austėja išėjom greičiau negu Austėjos mama, Juodė ir Juodės mama ;D. Buvo linksma :). Vėliau važiavome prie Puntuko brolio, pasedėjome prie jo ir važiavome į siauruko muziejų. Gaila, kad aš ir Austė nesame istorijos megėjos, todėl visą laiką praleidome lauke, sedėdamos siauruko vėžime :D** Vėliau buvo smagiausia dalis - važiavome su rogutėmis!!! Na, o vėliau ėjome į bažnyčią, nuo kurios vieno bokšto galima apžvelgti visus Anykščius (lipdami į apžvalgos ratą užkopėme 186 laiptelius ir pakilome į 33 metrų aukštį ;oo)! Nusipirkę kepyklėlėj kreminių bandelių važiavom namo :). Grįžę pavalgėm, o mes su Austėja ėjom į piceriją, kur nusipirkom bananinių kokteilių su grietinėle ir keptos duonos su sūriu... mnmnmnmn :). Grįžusios ėjome prie kompiuterio ir visą vakarą dainavome karaokes (www.karaokeparty.com) :). Gaila, kad su savo balsais nepasiekėme pirmos vietos :DD. Šiaip ten geras puslapis, užsukit ;) Labai tinka kai nėra ką veikti ir per naujuosius metus, kai tėvai plepa, o tau su draugėmis nėra ką veikti ;D. Galiausiai dienos programą baigėme šokinėjimu naktyje ant batuto... ten sapaliojom apie ateitį ir visą kitą mergaitišką šlamštą. Like always, bet tuo pačiu ir kitaip... buvo nuostabu. Dar prisiminiau, kad šis savaitgalis yra krintančių žvaigždžių savaitgalis, tad nusprendėm, kad naktį eisim ant batuto stebėti stebėti žvaigždžių. Tad dvylikta namelyje užgesinom šviesas, kad Austėjos mama galvotų, kad mes miegom, o iš tikro žiūrėjom serialus "Life with boys" ir "Austin&Ally". Vėliau surašėm norus žvaigždėm ir nusprendėm, kad likusį laiką reikia pamiegoti. Užsistatėm žadintuvus 02:30 h. ir nuėjom miegoti. Austėja atsikėlė 5 ryto, bet jau švito. Pasirodo, kad mes atsparios žadintuvams :D. Ką gi, šiandien važiuosim į Molėtų observatoriją ir galbūt pamatysim krintančias žvaigždes... o jei ne, bandysime vėl keltis naktį :).
* šîuo metu Austėja slepiasi už sofos nuo Juodės, nes ji ją sekė net į tuoletą. Ir tik ką ją rado. ;D
** Tik ką tėtis paskambino iš Anykščių (šiandien su mama ir Olivija ten nuvažiavo) ir ten atsidarė kažkoks naujas atrakcionas (kurio vakar nebuvo) ir tip labai fainas... Damn, dabar pavydas tiesiog graužia mane ;//
P.S. Pasaulio pabaigos nebuvo!!! Tad ten nebuvo mano paskutinis įrašas :).
P.P.S. Judantis paveikslėlis yra iš pačio nuostabiausio gyvenimiško filmo "Atskalūno laiškai". Jis tikrai vertas dėmesio, be to jame vaidina Logan Lerman :).
Arba ne. Arba taip. Paskutinis įrašas...ką jame turėčiau paminėti? Pasakyti, kad tikiuosi, jog rytoj bus nepaprastai saulėta diena, be jokių nebūtingų dalykų vasarai. Niekada netikėjau, kad 2012 metais bus Pasaulio pabaiga. Tai tiesiog buvo paprastas vaikų prasimanymas ir puikus dalykas visiems video žaidimų ir filmų (na, gerai. Filmas "2012" buvo geras) kūrėjams. Tai buvo lyg manija. O dabar, kai yra mokslininkų faktai - niekas nebejuokauja. Bet aš netikiu, kad rytoj tai bus. Ne, tikrai ne. Nebent pasaulio pabaigai būdinga (iš mano pusės):
Nenorėjimas miego;
Žiūrėjimas vieno ir to pačio video per YOUTUBE;
Nenumaldomas noras šokinėti ant batuto;
Didelė trauka prie žemės;
Per didelis dėmesio suteikimas į Pretty Little Liars;
Greitas praeinantis laikas;
Juokingos akimirkos;
Plaktos grietinėlės troškulys;
Juodaplaukės bajeriai.
Šiuo metu esu Ukmergėj, pas Austėja. Šiaip, čia linksma :) Yra Austėjos pusesėrė (pavadinkime ją juodaplauke) su kurią nebus ne linksma (iš gerosios pusės, bet yra ir blogų niuansų). Atvažiavau čia antradienį ir būsiu iki sekmadienio. Žinot, tą jausmą, kai sėdi kokioje nors itin nuobodžioje pamokoje belaukiant vasaros ir tau į galvą grūdasi praeitos vasaros akimirkos?
Na, tai aš noriu, kad iš šios savaitės akimirkų būtų daaaauuug (jeigu tos akimirkos pravers ir rytoj nemirsim) - šokinėjimas ant batuto naktį, žiūrėjimas naktį "Austin&Ally", valgant "Daim" su beprotiškai daug grietinėlės (8). Aišku, niekas nepralenks kritimo nuo batuto ant žemės (4 punktas)... Austė filmavo kaip aš "aukštai" šokinėju (3) ir tiesiog aš taip pašokau, kad net kritau žemėn. Ant kairės rankos. Gaila tiktais, kad taip išsigando dėl manęs (aww), kad metė tą telefoną ir bėgo prie manęs. Taip pat kritau nuo hamako, nes juodaplaukė ant jo šoko, kai aš gulėjau ir nuo sūpynių, kurios buvo man kiek per mažos ir kai stabdžiau - keberiokšt! aš gulėjau ant žolės su išpurvinta žalia maikute (kurią noriu priminti, pi
rkau iš savų santaupų). Kadangi laikas taip greitai eina (6) stengiames nemiegoti naktį (1), o geriau plepėti apie bereikšmius dalykus valgant traškučius su padažu (žinot, tuo skaniu, kur reikia miltelių ir grietinės :D) ir geriant avietinę LIPTON arbatą. Kaip aš tuos devynis mėnesius to pasiilgsiu (bet aš pozityvi ir į mokyklą žiūriu iš gerosios pusės (bent jau stengiuosi taip daryti))... Taip pat mane (mane ir Austėją) yra užvaldžius viena daina ir jos klipas (2) ir mes tą klipą per naktį peržiūrėjom nežinia kiek laiko... Šiandien pradėjus žiūrėti naują Pretty Little Liars (5) seriją, ją tuoj pat sustabdėm ir bėgom į parduotuvę kažko nusipirkti skanaus ir žiūrėti valgant, nes ji verta didesnio malonumo (aš taip ir žinojau, kad RED COAT yra (jeigu nematėt - nenoriu išduot :D)...). Bet tai nėra keistas reiškinys tiesą pasakius, bent jau aš visada buvau pamišusi dėl šio serialo :D.Juokingų akimirkų (7) irgi tiesą pasakius netrūksta. Ypač su juodaplauke (9)... Tarkim žiūrim filmą, o kai ji ateina perjungiam jį į Hitlerio kalbą, kad ji išeitų ;D Arba apsimetam, kad miegam (visą pusvalandį), kad jai atsibostų laukti ir ji tiesiog išeitų :DDD. Žodžiu, Austė laukia kompiuterio, kad galėtų eiti rašyt savo įrašo į blog'gą, tad užleidžiu jai kompiuterį :)) Čiaooooo,
Paskutinė Simona (juokauju).
P.S. Rytoj nieko nebus! I hope.
P.P.S. Ukmergėj žiaaauuuriai pigus knygynas! Nusipirkau "Persio Džeksono" pirmą dalį knygą :)))) Verdu, arbatą, Austė eina rašyt, o aš skaityt (kolkas "Kaulų miestą") :)
P.S. Dar žaidėm MONOPOLĮ. Spėkit, kas laimėjo :)
Vasaros rutina man patinka, o mokslo metų - ne.
Po TCA nuėjau miegoti lygiai penktą nakties. Būtent tuo laiku ir baigėsi TCA. Mano nuomonė? Labiausiai patiko Ashton'o Kutcher'io kalba. Čia kas be ko :). Labiausiai gaila buvo GLEE aktorių dėl Cory mirties... na, apdovanojimuose buvo ir juoko ir graudulio :) Ryte atsikėliau 10 h. Penkios valandos miego... žinau, kad tai blogai ir bla bla bla ir ple ple ple, bet... jaučiausi žvali. Galbūt taip kiekviena dieną neištempčiau, ypač mokslo metais, bet vasara nėra skirta miegojimui, ji yra skirta poilsiui. O tai yra du skirtingi dalykai. Ir... aš esu pailsėjus. Beveik. Birželis buvo prancūziškasis mėnuo su istorija ir graaaaažiais renginiais. Liepa buvo bendravimo mėnuo, o rugpjūtis - poilsio. O aš jaučiu komfortą sėdėdama savo jaukiame lizdelyje ir žiūrėdama filmus. Arba sėdėdama Gedimino prospekte kartu su drauge ir valgydama picą. Trys pirmos savaitės dienos buvo praleistos kartu su Austėja. Pirmadienį ėjom į mano labai pamėgtą vietelę, kurią vadinu hamakine. Ten yra lauko kavinė, kur valgydamas sėdi ant pufiko (kaip Austėja) arba supiesi ant hamako (kaip aš).
Žinau, kad kokybė klasiška. Už tai atsako manasis telefonas.
Tuo metu dar sudarinėjom sąrašus mokyklai - ką reikia nusipirkti? Galėčiau tą sarašiuką parašyt, bet... kam to reikia? Žodžiu. Vėliau važiavom autobusu iki centro ir jame susipažinome su labai "čiotkom" merginom. Ale, forsų stiliaus ar kažkas panašaus. Kadangi tokios fainos mano esančios tai ir parodo savo stiliuką - užleido per visą autobusą estradinės rusų muzikos. Žinot, tą - lai lai lai lai lai lai lai liubliu c(ar t)ybęęęęę (atsiprašau už ne rusų abėcelę, tiesiog nemoku jos). Nieko nesakau, klausykites Jus muzikos kokios tik norit, bet jeigu jau ją leidžiat garsiai, atsiklauskite ar kiti nori tokios muzikos klausytis. Iš pradžių su Auste kalbėjome, kad ir mes užleisim garsiai muzikyte, bet Austė garsiai kalba. Ir jos išgirdo. Ir tada mes su tomis forsėmis turėjom malonų pokalbį dvi stoteles. Juk mes tokios ir tokios (visi riebūs keiksmažodžiai), o jos tokios TOBULOS. Suerzino. Vėliau ėjome pasivaikščioti su kavute iš YOGIO ir pamatėme tokį nuostabų dalyką. Lauko knygyną Rotą. Dauguma knygų buvo vos po penkis litus! Iš viso nusipirkau šešias knygas:
John Marsden "Laiškai iš vidaus"
Mirjam Pressler "Kartusis šokoladas"
Annie Cassidy "Dingusi Džudė"
Beata Ostrowicka "Bjauri mergiotė"
Jana Frey "Užgesęs žvilgsnis"
Sandra Glover "Mergaitė, kuri žinojo"
Ir sumokėjau vos trisdešimt litų! Už šešias knygas! Antradienį ėjome apsipirkti mokyklai... koks tai puikus jausmas! Rinktis sąsiuvinius - kuris gražesnis, kuris tiktų fizikai (šiais metais tai bus vienintelė nauja pamoka. Ir man jos užtenka, nes apie ją jau gąsdinimų prisiklausiau į valias), o kuris geografijai. Manau (bent jau paskaičius kitus blog'gus taip atrodo), kad daugumai merginų patinka tas apsipirkimas mokyklai. Tik liūdna žinoti, kad tuos visus pirkinius teks greitai panaudoti... nebijau aš tos mokyklos, kontrolinių... bet man žiauriai sunku atsikelti septinta ryto. Tada prisiekinėju sau, kad vakare nueisiu anksčiau miegot, bet dažniausiai vartausi lovoje ir svajoju, kas man niekada nepadėdavo užmigti. Ir taip kiekvieną dieną. Rutina. Va, ko labiausiai bijau - rutinos. Žinoma, rugsėjo pirmąsias savaites visada būna gera mokykloj, bet poto... visi tie pažadai naujiems mokslo metams nublanksta.
Taip pat buvome bibliotekose ir taip visas trys dienas, kurių rutina man patinka :). Trečiadienį vakare išvažiavau į kaimą. Ten pabuvau iki ketvirtadienio, nes mamai reikėjo į darbą, o aš buvau susitarus su Austėja eiti į "Persis Džeksonas: Monstrų jūra". Filmas buvo tikrai geras (fantastika. Kaip Simona gali jos nemėgti?), dar prieš tai nuėjom į coffe inn'ą (žinot, aš tiką buvau parašiusi gal dar dvidešimt sakinių žemiau, bet staiga dingo internetas ir blog'geris neišsaugojo mano paistalų). Vėliau dar nuėjom pas Austėja, kur aš parašiau pirmąjį įrašą į jos blog'gą (http://kaktusalendas.blogspot.com/), nes pati to nesugeba padaryti. Ir vakare grįžau į kaimą relax'uoti. Su "Kaulų miesto" knyga, zefyrais, muzika ir naujuoju "Lukos" numeriu. Dėl to aš ir myliu kaimą. Ten atsipalaiduoju, o tą daryti liko visai mažai laiko... Bet nepamirškite, kad vis dar vasara!
Atsipalaidavusi Simona.
P.S. gavau laišką iš merginos, kuriai pirma rašiau laišką :) Ech, kaip gerą skaityti tau adresuotus žodžius... taip pat, į mano el. paštą atėjo el. laiškų iš žmonių, kurie irgi nori susirašinėti tikrais laiškais :). Taigi dabar bėgu rašyti keturių laiškų, o jeigu ir Jūs norit susirašinėti tikrais laiškais su manimi, paieškokit informacijos dešinėj, kaip tai padaryti :)
Ką aš dabar darau? Klausausi kažkokio amerikiečių kanalo skleidžiamų garsų per kompiuterį (užpildo tylumą, kuri skendi aplink mane) ir laukiu kol pagaliau tas garsas nebelūžinės, nes 3 valandą nakties prasidės iškilmingieji 2013 metų Teen Choice Awards!!! O iki ceremonijos liko dvi valandos, penkiolika minučių. Galėčiau miegoti, bet... neužmigčiau, o jeigu ir per stebuklą taip atsitiktų, žadintuvas tikrai manęs nesugraudintų - miegočiau toliau. Tad naktibildiniškauju (man patinka šis nebūtas žodis) ir ieškau bendraminčių (juokauju, neieškau)! Šiuo metu dar skaitinėju kitų blog'gus, nes dėl savo kaltės visą savaitgalį negalėjau prisijungti prie kompiuterio, todėl dabar - kaifas.
Čia mano pinigai matosi, o vidurį Adelės skola man. Įrodymas, kad Monopolį galima laimėt neturint tamsiai mėlynų ir žalių gatvių :)
Ilgai nerašiau. Pasiaiškinimas paprastas - ar Jums įdomu skaityti apie mergaitės nuotykius, kuri tiesiog sėdi prie savo kompiuterio? Jeigu taip, dabar tuos "nuotykius" ir skaitote :). Šią savaitę ilsėjausi - skaičiau knygas, ketvirtadienį buvau pas Adelę... O, apie Adele! Du kartus žaidėme monopolį! Ir spėkite,
Čia jau iš antros partijos skolų lapelis. Visos skolos yra Adelės ir jos skirtos man. Žinoma, aš laimėjau turėdama visus 500 litų banknotus ir palikdama pustuštį banką.
"Panelės" rugpjūčio numeris. Įdomiai tos skardinės :D
kas du kartus buvo nugalėtoja? Ogi panelė Simona A. iš Vilniaus! Du kartus (azarto apsėsta)! Taip pat nusipirkau pas ją važiuojant naują "Panelės" numerį. Keista pasirodė, kad Gjan tokio pobūdžio žurnale ant viršelio puikuojasi, norėjosi paskaityti, ko jau ten jos klausinėjo... aišku, jos interviu normaliausias buvo... o dėl ko yra perkama "Panelė"? Kad pasijuokti. Nes bent jau aš ir Adelė vartydamos šį žurnalą juokėmės iki nukritimo. Šiaip "Panelė" yra geras žurnalas, tiesiog reikia jo turinį priimti su juoko gyslele :). Kai aš su žurnalistikos bureliu buvome "Panelės" redakcijoj buvo visai linksma pabendrauti su Orijumi, Jurga ir Augustu. Linksmų plaučių žmonės, mokantys Pasaulį įrėminti keistuose ir juokinguose rėmuose. Bet grįžkim prie temos - žvengėm ilgai ir garsiai. Jeigu nusipirksite šį numerį (arba paimsite seną) ir skaitysite jį su drauge... Oj, oj. Skaitykite ant žemės, nes nuo lovos galit skaudžiai nukristi.
Taigi, šią savaitę ilsėjausi. Daug laiko praleidau su sese žaidimų aikštelėse, daug laiko praleidau beviltiškai skambinėdama draugėms ir klausinėdama - ar jos Vilniuje? Gerai, kad bent jau Austėja šiandien grįžo ir rytoj laukia popietė ant hamakų besigrožint miesto panorama (naujai atrasta kavinė :)). Įdomu ar neužmigsiu tam hamake, nes šianakt beveik nemiegosiu..
Jau rodo mėlinajį kilimą per TCA, žiūrinčių skaičiukas auga tiesiog akyse. Bet bent jau manęs mėlynasis (ne, ne raudonasis, jis yra gryyynai mėlynos spalvos) kilimas nedomina, laukiu apdovanojimu :)
Dabar pakalbėkime apie stebuklingoj Simonos Narnijos balkoną. Čia Simona praleisdavo šią savaitę nuostabiai paprastus (bet ne prastus) vakarus su knygomis, kakava ir Austėjos dovonota pliušine avyte :) Žinot, taip faina įsitaisyti balkone ir tiesiog sedėti jame? Su knygomis, dienoraščiu, draugėmis, kompiuteriu ar maistu. Pasijunti taip jaukiai. Tiesiog nemoku paaiškinti šio jausmo. Svarbu gerai įsitaisyti ir pasijusti lyg būtum ramybės oazėje... o jau tada ir esi tikrų tikriausioje ramybės oazėje. ;)
Žinot, visada sakiau, kad suktis virtuvėje yra smagu. Tu gali sukurti įvairius šedevrus! Šedevrus ne kitiems, o sau... tarkim aš darant kakavą vietoj cukraus dedu medų... ir bent jau man skonis su medumi yra daug artimesnis. Ir tai yra manasis šedevras. Bet pasirodo, kad suktis virtuvėje man patinka tik su saldžiais dalykėliais. Tarkim šiandien bandžiau iškepti svogūninius blynus, nes valgyt labai norėjau, o sumuštiniai pabodo. Receptukas štai toks: Reikės:
Geriau Simonai yra daryti tokius pyragelius su kondensuotu
pienu. Tiesiog nusiperki šaldytos tešlos, ją atšildai, užpili kondensuotu
pienu, sulankstai ir į orkaitę penkiolikai minučių. Super pusryčiai :)
Gaminimo eiga: Sutarkuojame svogūnus ir į tą patį dubenėlį, kuriame guli tarkuotas svogūnas sudėti visą kitą ir gerai išmaišyti. Kepti ant aliejaus.
Ir spėkite kas atsitiko darant šios blynus? Simona apsiverkė šešis kartus. Nuo svogūnų. Tada ji nusiplaudavo akis ir stovėdavo užsimerkusi. Ir taip šešis kartus. Jau, tikrai šefpovarė. Šiaip buvo skanu, bet gaminimo eiga visai nepatiko :D
Arba dar moku padaryti skanų sumuštinį. Priimsit į restoraną dirbti virėja?
Kol dar yra laiko papasakosiu apie Austėjos gimtadienį, kuris vyko rugpjūčio antrąją dieną. Kadangi dauguma Austėjos draugių buvo ne Vilniuj, be didelių ceremonijų susitikome Oze paminėti šios dienos. Pagal Austėjos prašymą padovanojau jai "Prietrankos dienoraščio" penktą dalį, skirtuką knygai (ant kurio buvo labai gera frazė - Laivui saugiausia stovėti uoste. Bet juk ne tam laivai sukurti?) ir žinomą aprašinėtą palinkėjimais maišelį (mėgstu susireikšminti) :)
Maišelis iš vienos pusės. Labai jau gražus, negalėjau nenufotografuoti :D
Maišelis iš pusįs, kurią aprašinėjau (nu koks per klausimas ar mėgstu fotografuoti atvirkščiai? Nu taip, aš mėgstu fotografuoti atvirkščiai. O kąąąąąąąąąąąą?)
Knyga ir skirtukas :)
Pirmiausiai nusipirkusios spragėsių ir pepsi ėjome į kiną - SMURFAI2. Fains filmuks. Toks smurfiškas :) Vėliau ėjom taip apsižvalgyti po parduotuves, į knygyną, pavalgyt...
Kaip atrodau su akiniais??? Nes vasarai buvau juos užmiršus... neitin gerai matau lentą, tad vėl reikės juos dėtis ;//
Kavinėj belaukiant maisto
Geras daikčiukas, jei moki juo naudotis.
Smurfų karalystė...
Su Džeronimu tyriam bylą - kodėl vienu metu išleido iš karto dvi GELEŽIES FĖJŪNŲ serijos dalis?
Štai šitas. Prieš valgį buvo tik pirma ir antra dalis. Kai pavalgėm ir grįžom į knygyną iš karto atsirado trečia ir ketvirta knygos dalys.
Pirmas planas - matome Austėjos gėrimą, plaukų dažiklį, mano kavytę. Antras planas - matome Austėja, kurį mėgsta NOlife'inti per savo gimtadienį. Trečias planas - žavi porelė, kuri galvojo, kad fotografuoju juos. Ištikro fotografavau dovanų maišelį...
Po OZO nuėjom pas Austę į svečius. Jos mama iškepė picas ir visos keturios (aš, Austė, jos mama ir jos močiutė) žiūrėjom serialą "How I Met Your Mother", kurį Austėja vis bando man įbrukti. O vėliau... Austėjos kambario grindys buvo išklotos laikraščiais ir aš mėlynai su tuo laku, kur nupirkau dažiau Austėjos plaukus. Priminkit, kad aš niekada nebūčiau kirpėja.
Mano kūrinys ant Austėjos galvos :D
Austėjos kūrinys ant mano galvos. Visai nieko. Su šukom, kurios pamelynavo, besistengdamos iššukuoti mano plaukus ir su dažų flakonėliu :)
O dabar geriausias juokas. Po tų plaukų dažytuvių rankinėje neberadau akinių. Tad atgal į Ozą ieškot. Gerai, kad radom, bet ėjom su tokiais plaukais. Gaila, kad neapsimetėm klaunėmis, būtume uždirbusios pinigųųųų ;)
Taip pat su šiuo įrašu noriu padėkoti visam ketvirčiui šimto žmonių, kurie mane seka - AČIŪŪŪŪŪŪŪŪ. Keista, kad taip ilgai nerašai, o tuo metu atsiranda naujų žmogiukų, kuriems patinka tai, ką tu rašai. Šiltas apkabinimas visiems :) Ir štai, apačioj labai gražus kūrinys Jums... gero pirmadienio!
Beje... neseniai TD buvo laiškų akcija, kurią rengė dabartinė TD mama :) Žinoma, aš toje akcijoje sudalyvavau. Laiškas jau parašytas merginai, kuriai aš pirma turiu rašyti ir rytoj bus išsiųstas... ir man labai patiko rašyt tą laišką! Nors šiek tiek persistengiau kvepindama lapą kvepalais ir kelios raidės gražiai paplaukė (ups...), bet tikėkimės, kad mergina to nepastebės (jeigu taip įmanoma) ir nusišypsos, nes juk tai pirmas mano normalus laiškas :) Manau, kad visas šitas reikalas man patiks ir lauksiu laiškų :) Ir jeigu kas nori turėti dar daugiau susirašinėjimo draugų (kaip pavyzdžiu AŠ), parašykite man e. laišką į simona.aleksandraviciute@gmail.com su savo adresu ir aš Jums atsakymą parašysiu jau tikruoju paštu :)
*Šis įrašas skirtas ieškantiems nerealios stovyklos, nes čia yra surašytos tiesiog veiklos iš stovyklos, kurioje aš buvau :)
Sveiki! Taigi, šiandien rašau įrašą, kurį turėjau parašyti labai seniai... SUPER stovykla. Ką veikiau joje dvi pamainas? Šiame įraše surašysiu daug veiklų, pridėsiu nuotraukų ir mix'xuosiu (keistai skamba, bet vėliau suprasit ką turėjau omeny) ;DD
Būdinga visoms pamainoms:
Apgyvendinami esame ne po šešis kambariuose! Gyvename miške, mediniuose nameliuose. Viename namuke yra du dviviečiai ir vienas trivietis kambarys, dušas, tuoletas, mini virtuvėlė. Galbūt esate matę filmą "Spąstai tėvams"? Taigi, tokiuose jaukiuose nameliuose esame apgyvendinami ir mes :).
Puikūs vadovai! Šios stovyklos vyr. organizatorė yra dar studentė, todėl jos mąstymas dar vis jaunatviškas... visi čia esantys vadovai yra studentai! Aišku, tai nereiškia, kad galime daryti ką norim, bet jie tikrai mūsų nespaudžia. Pirmoj pamainoj vaikų buvo trylika, antroj - devyni. Ir keturi vadovai ant mūsų visų! Bet tam duodu didelį pliusą, nes su jais visada būna veiklos! Jeigu visi komandiškai žaidžiame futbolą, o tu jo nemėgsti, kažkuris vadovas nueis su tavim kašiuko palošt. Tikrai nejaučiau kažkokio varžymo :).
Skanus maistas! Iš manęs tai išgirsit retai. Patikėkit, po daugumos stovyklų aš atvažiuoju 'sukūdus', o čia... kartą pavakariams buvo šokoladinis pyragas su šokoladiniu užpilu, o per paskutinius pietus valgėm picą. Na, bet šiaip maistas yra sveikas (neskaitant šių dviejų atvėjų) - pietums visada būna sriuba, gerti irgi visados duoda... maitinimas keturis kartus per dieną ir yra labai sotus. Aišku, būna atvėju kai Simonai nepatikdavo kažkas, bet pakartosiu - čia vadovai yra studentai, tik duok tu jiems valgyti (:D). Jie vertina vaikų pasirinkimą ar jie nori valgyti, ar ne. Ir jeigu tu nevalgai kažko, tau virėjos vistiek kažką pagamins greitai (pvz: sumuštinį), tad nebijok, nevalgęs neliksi :).
Dienos aptarimas! Kiekvieną vakarą po vakarienės rinkdavomes į salę aptarti dienos. Visi kartu su vadovais susėsdavom į ratuką, vidury degdavo žvakė... tada ratuku pasakodavom kas patiko tą dieną, kas ne ir "parašydavom" tai dienai balą (iki dešimt) :).
Paštas! Po dienos aptarimo išdalindavo laiškus, kuriuos galėdavome parašyti laisvu metu :).
Šaukinys! Per kiekvieną pamainą šioje stovykloje yra išrenkamas vis kitoks šaukinys (t.y. kažkokia daina), kurią paleidus garsiai turėdavome visi susirinkti į balkonėlį. Dabar man šaukinys puikiai primena stovyklą ir jo klausydama šypsausi :).
Šaukinys antrosios pamainos (man ji buvo pirmoji) :)
Frazių lietus! Lauke ant sienos buvo pakabintas lapas, ant kurio galėjome užrašyti stovykloje išgirstas juokingas ir nejuokingas frazes arba žodžius :).
Man pirmosios pamainos FRAZIŲ LIETUS. Gaila, nenufotkinau galutinio rezultato :D
Nuotraukos! Stovyklos akimirkos nebus pamirštos, nes beveik visą laiką buvome fotografuojami. Po stovyklos grįžus el. pašte buvo atsiųstos visos nuotraukos :).
Ežeras! Stovykla yra įsikūrusi šalia Pailgio ežero, tad maudynės šioje stovykloje nėra retos :).
Muzika! Tiek vadovai, tiek mes mėgstame muziką, tad stovykloje ji grodavo dažnai ir tai buvo lig savotiškas fonas... :).
Susiskirstome komandomis! Komandos reikalingos žaidžiant futbolą, vaidinant... juk daug smagiau kovoti už savo komandą! Pirmoj pamainoj aš priklausiau komandai "JAKIAI" (pavadinimą irgi galvojam grupelėse :D), o antroj "LEPLESINAMS".
Jakių pasirodymas
Jakių vėliava
Diskoteka! Daugumoj stovyklų diskotekos vyksta kiekvieną vakarą, o čia tik paskutinį. Tokiu atveju ji neatsibosta. Bet bent jau pamainose, kuriose aš buvau diskoteka buvo paversta į rankų suktukų konkursą (nežinau kaip kitaip pavadint :D) - kuris nenukris? Buvo lebai lebai linksma :).
Daug veiklos! Laisvo laiko per dieną turėjome valandą (na, ir visą naktį). Atrodo mažai? Bet tai ir yra gerai. Atsivežtos knygos net nebuvo paliestos, o apie facebook'ą nebuvo nė kada pagalvoti. Čia vasaros laikas yra išnaudojamas maximaliai :).
Būdinga pamainoms, kuriose aš buvau (manau ir kitose pamainose kažkas kartojasi (pvz: laužas):
Laužas! Tiek pirmoj pamainoj, kurioj buvau, tiek antroj vieną vakarą buvo laužas. Pirmojoj pamainoj kepėm zefyrus virš jo, o antroj viena mergaitė su savim turėjo gitarą, todėl dainavom šalia laužo :).
Antroji pamaina
Pirmoji pamaina
Pirmoji pamaina
Orientacinės žaidynės! Jos buvo mano antroje pamainoje (iš tikro tai trečioj, bet man ji buvo antra). Jų tema buvo "Lietuvių dievai (arba kažkas tokio)", tad įdomu tikrai buvo. O svarbiausia, kad kai atrasdavom kažkokią vietą būdavo labai įdomios užduotys. Tarkim, kai pasiekėm ežerą reikėjo į kibirą pripilti dešimt litrų vandens tik su dviem kempinėm ir delnais (po to dar panaudojom vienos merginos kroksus :D) ;ooo. Bet buvo tikrai labai smagu :).
Atliekant vieną iš užduočių
Tinklinis su rankšluosčiais ir vandens bombomis! Skamba neįprastai? Bet labai smagiai... Žaidžiama komanda prieš komandą. Savo komandoje susiskirstome po du (mini komandėlė). Kiekviena mini komandėlė turi turėti rankšluostį, kurį įtempia ir su juo meta bombą kitai komandai. Iš komandos viena komandėlė sugauna ir vėl meta mums. Taip ir žaidžiama :D. Iš pradžiu sunku, bet poto įsivažiuoji :).
Vakaro pasakojimai! Pirmoji pamaina, kurioje aš buvau buvo TEATRO. Taigi, du studentai iš jos studijuoja tearą ir yra puiki aktoriai. Du vakarus jie atėjo į mūsų namukus ir pasakojo mums šiuolaikines pasakas ;o. Ta prasme, mes jiems sugalvodavom veikėjus ir vietą, kur vyks veiksmas, o jie čia pat spontaniškai sugalvodavo pasakojimą ;oooo. Vieną vakarą pasaka buvo apie matematikos mokytoją (vyrą) ir vienuolę BORA BORA salose. O kitą kartą buvo klaunas ir Kubilius MCdonalde :DD Žiauriai juokingai pasakodavo :).
Pasakos įkaršty
Mugė! Ji buvo antrojoj mano pamainoj. Valandą su puse gaminom įvairius darbelius (piešinius, dažytus akmenukus ir t.t.), o vėliau buvo mugė. Ant darbelių turėjom surašyti kainas nuo 50 SUPER pinigų iki 1000 SUPER pinigų. Ir vadovai su tais SUPER pinigais ėjo iš mūsų pirkti darbelius (ir bent jau man ši dalis buvo nuobodi), o vėliau... buvo AUKCIONAS! Su tais pinigais galėjom iš mokytojų pirkti paslaugas. Pvz: vakarinis siurprizas, katė maiše, musių gaudymas su Simu (vienas iš vadovų). Kuris didžiausią kainą pasiūlo, tas ir nusiperka paslaugą! Aišku, tie pavadinimai perkeltine prasme ;DD Pati nusipirkau "kelionę į NARNIJĄ" ir tikrai "pirkiniu" nesigailiu, nes kelionė buvo nuostabi ;D.
Personažai! Pirmojoj pamainoj reikėjo suvaidinti kažkokią tai asmenybę (aš vaidinau nebylę noliferę) ir mus kvietė į "televizijos laidą" kalbėtis (aš tai aišku rašiau į telefoną, o ne kalbėjau :D), o antroj pamainoj reikėjo suvaidinti istorinę asmenybę (čia Jums rašo Hitleris) :).
Naktinis žygis! Na, nesinori atskleisti to žygio ypatumų, nes jeigu važiuosit į stovyklą bus didesnis siurprizas, kas ten per žygis ;DD Bet patikėkit jis buvo... netikėtas.:)
Mergaitiški berniukai! Šis punktas tikrai nebuvo įtrauktas į SUPER stovyklos tvarkaraštį, nes ši punktą pirmojoj pamainoj sukūriau aš su Barbora (draugė) :D Paskutinę naktį aš, ji ir dar trys mažesnės mergaitės ėjom į berniukų namelį, kur juos išdažėm :D Nulakavom kojų nagus, lūpites paraudoninom ir akių vokus išdažėm LŪPDAŽIU (tiesiog su šešėliais nelabai matosi, bei bijojom labai užkutent su tuo šepetėliu :D), o ant žandų užpylėm dantų pastos ;D. Svarbiausia, kad vadovai mums pateikinėjo patarimus, kaip patobulinti planą ;D. Kieti vadovai -.-. Dėl naktinio žygio su Barbora galvojom, kad reikia ir juos nueit išdažyt, bet jie lyg įtardami pasakė, kad naktį namelį užrakins :(. Tad susitarėm, kad kitą dieną galėsim išdažyt rankų nagus :).
Žaidimai! UNO turnyras, DURNIAUS (tik mes ji vadinom STALU) turnyras (kurį beje aš laimėjau prieš visus vadovus! Pralaimėjo vienas iš vadovų ir turėjo daryt man medalį ;pp.), FUTBOLAS, MAFIJA, SAMURAJAI ir t.t.
MAFIJA
UNO
Buvo dar daug veiklų, bet deja daugiau nebeprisimenu. Žinau, kad buvo beprotiškai faina ir visiems rekomenduoju šią stovyklą :)
