Birželio mylimiausieji

Kaip ir kiekvieną vasarą (o ši jau trečioji tinklaraščiui, kurį skaitote dabar), šį kartą vėl sveikinuosi su šiokia tokia mėnesio apžvalga. Šį sezoną nusprendžiau nedėti jokių aštrių rėmų šiems įrašams, tad tikiuosi, jog jie Jums patiks dar labiau!

Įrašo užkuliusiai: lauke kaitrina saulė, 33 laipsniai šilumos. Nuotraukų peržiūrėti neišeina, nes ta ryški planeta šviečia tiesiai į ekraną. Tačiau smagu, jog galiu rašyti būdama toli nuo Lietuvos!

Uoga Uoga lūpų balzamas - Slaptasis Pirato Receptas. Kadangi turiu tikrai storas lūpas, apsauginė jų plėvelė besišypsant amžinai sutrūkinėja, dėl ko tenka kesti silpnus skausmus. Dėl šios priežasties, balzamas man nėra vien rudenio - žiemos akcentas, esu priversta naudoti jį ir vasarą. Esu žmogus, kuris stengiasi rinktis ekologišką kosmetiką (ypač jeigu kalbame apie lūpų priežiūros priemones, kurias dažniausiai suvalgome su maistu), o jei yra galimybė - ir lietuvišką (vis dėl to norisi savųjų verslą palaikyti). Šis balzamas visus punktus atitinka, o be to yra vasariško, citrininių vaisių aromato!

Visada save laikiau šunų žmogumi. Visada svajojau, kaip rytais galėčiau bėgioti kartu su dideliu mišrūnu. Tačiau jau šią žiemą, svečiuodamasi pas draugę supratau, jog mano sielai reikia katės - nedaug priežiūros, o ir po kojas pasiglausto beskaitant knygą, kartu miega - jaukumo pojutis neišpasakytas su šiuo gyvūnu. O čia, Italijoje jų yra labai daug. Ir kiekvieną rytą džiaugiuosi galėdama jas glostyti ir žaisti su jomis. Ahhh, kaip to pasiilgsiu Lietuvoj.

Pasitikiu gėlėmis - jos madoje karaliauja jau ne vieną sezoną iš eilės, tad nepabijojau nusipirkti šio madimosi kostiumėlio, kuris vasarą yra itin naudojamas. Patinka ir maudimuko kaspinėliai, kurie yra susiūti, todėl nereikia jaudintis užsiimant aktyviu sportu vandenyje ir visas jo "įforminimas".

Nors knyga "Bėgantis labirintu" man nepatiko (daugelis dėl to labai stebisi, tačiau mano skoniui buvo netinkamai ilgi aprašymai, dėl kurių skaityti knygą buvo nuobodu) ir net nesugebėjau pabaigti jos skaityti, keli draugai prižadėjo, jog filmas yra daug kartų geresnis. Ir ką gi. Kadangi iki Italijos su šeima važiavome automobiliu, laisvo laiko tikrai buvo daug, tad nusprendžiau pažiūrėti... ir dabar labai laukiu antrosios dalies! Aktoriai, efektai ir pati istorija (idėja įdomi knygos autorės, tačiau manęs raštu nesugebėjo ji sudominti) - filmas išgirtas neveltui.

Vasarai buvau prisiėmusi iššukį, jog perskaitysiu bent vieną knygą anglų kalba. Nors ir dažnai savo pažadus nukeliu paskutinę minutę, šią R. Rowell (ta pati autorė, parašiusi "Eleonora ir Pakas") knygą "Fangirl" perskaičiau labai greitai. Apie ją, manau kalbėsiu atskirame įraše, tačiau šiandienai turiu pasakyti, jog knyga buo labai jauki ir šilta, kas mane ir sužavėjo.

Šios basutės mano spintoje yra jau trečią vasarą (sunku pagalvoti, kaip seniau atrodžiau būdama 1,6 m. ūgio ir dėvėdama 42 dydžio batus, tačiau ačiū dievui, jog su amžiumi augo tik ūgis ir dabar mano pėdos atrodo visai praporcingai) ir greičiausiai tai paskutinis jų sezonas (ir taip keista, jog nešiojau taip ilgai, nes batus "sutrinti" sugebu greitai). Tačiau kol galiu, tol džiaugiuosi. Apskritai "Camper" firma yra viena mano mylimiausių, kai kalbame apie batus - patogi, patvari avalynė, kurią turbūt rekomenduočiau visiems.

Šiuo metu gyvenu netoli Sienos (Italijos miestas, įsikūręs Toskanos regione) esančiame kaimelyje. Ir turiu pasakyti, jog įsimylėjau Florencijos amžiną priešę - Sieną. Šis miestas gelbėja per itin karštas dienas - centre yra pastatyti aukšti pastatai palei siauras gatveles, tad visuomet būna pavėsis (apart laiko, kai Saulė zenite) ir miestas tampa kiek tamsesnis, kas suteikia savito paslaptingumo. Tradicijos, architektūra, maistas - viskas čia žavi.

Šią avytę padovanojo man atvežė Austėja iš Slovakijos. Turiu jau ją trejus metus (per daug trejetų šiame įraše jau darosi (juokas)) ir ji visuomet labai gražiai atrodo ant manosios lovos. Mano keturmetei sesei ji taip pat labai patinka (jeigu ji mokėtų rašyti, turėtų savo tinklaraštį ir darytų tokio tipo įrašą, turbūt visi punktai būtų tokie patys), tačiau pagal bendrą susitarimą - vasarą jos jai negalima liesti, nes šis pliušinis žaislas keliauja visur su manimi, kaip mažas talismanas. Kadangi avytė gali atstoti pagalvę - ji tampa dar reikalingesnė man. Miegoti kiekvieną šio mėnesio dieną ėjau su ja.

Per įvairius serialus ir filmus dažnai atrandu naujas dainas, kurios greitai tampa mano mylimiausiomis. "Jaunųjų melagių" muzikos takelis beveik visuomet būna negirdėtas ir puikiai atitinka manąjį skonį! Ši Fallulah daina šį mėnesį buvo mano mėgstamiausia.

Ir nors daugeliui tokia spalva nėra itin prie širdies, man ji primena vieną mano draugių juokelį, tad kiekvieną kartą, pažvelgus į nagus norisi juoktis. Be to, ši mėlynai žalia spalva mano akiai yra labai miela, tad birželį nagus ją maloniai lakavausi. Gaila, jog KIKO kosmetikos parduotuvės nėra gimtinėje, nes lakų spalvų pasirinkimas tikrai didžiulis.

Naujasis "Panelės" žurnalo įkūrėjų darbas patiko. Žiauriai. Apskritai, apie visus autorius, kurie anksčiau rengė "Panelę", o dabar "Happy365mag'' galėčiau prisakyti daug gerų žodžių. Esu laiminga, jog turėjau galimybę su jais pabendrauti ir esu laiminga, jog jie nenutraukė savo kerjeros po visko. Įdomios istorijos, puikios fotografijos, įsimenantis žurnalo viršelis, Jurgos laiškas, aštrus ir orginalus rašymo stilius - ar dar reikia sakyti, kodėl verta išleisti tuos du eurus dėl šio skaitalo? Vienintelis minusas - šią vasarą bus tik vienas žurnalo numeris.

Italijoje esantys itališki ledai. AMEN jų kalorijoms, bet skonis - dieviškas. Nuodėmė būti šioje šalyje ir jų nevalgyti. Svarbiausia, jog nuotraukoje matote jų dydžiais pačią mažiausią porciją (juokas). Jau vieną kartą, prieš trejus metus (trys, trys - visur trys) teko pasimokyti beperkant didesnę porciją - deja, tie ledai atsidūrė šiukšlių dėžeje - sotūs, riebūs ir labai isimintini ledai pavergė mano širdį.

Štai tokie manieji birželio favoritai! Tikiuosi įrašas patiko ir iki kitų kartų,

Simona. :)

p.s. ach, net nežinau, kaip Jums pristatyti savo naująjį projektą - http://charlottemidnight.blogspot.it/, jau seniai norėjau pradėti rašyti anglų kalba, nes mano žodynas yra labai prastas ir reikia kažkokiais būdais pradėti jį gerinti, tad jei matote klaidas - nusijuokite ir pataisykite, kalboms niekada nebuvau talentinga. O šiaip, šiame naujame tinklaraštyje daugiau bus visokie vadinamieji haul'ai ir routines, nes daugiau kol kas ir negaliu parašyti anglų kalba. Tikiu, su laiku patobulėsiu, o tada jau žiūrėsim kaip bus. Kol kas rašysiu į abu tinklaraščius.

Motyvacinis pirmadienis: Slaptai sulieknėjusios merginos dienoraštis

Stengiantis gyventi sveikiau - taip padėti savo kūnui, sielai ir savijautai nusprendžia ne viena mergina susidūrusi su įvairiomis problemomis šioje srityje: patyčios dėl per didelio svorio, nemažas skaičius alergijų, dėmesio nesukoncentravimas ir taip toliau. Galiausiai ateina diena, kai supranti, jog laikas keistis ir kažką daryti. Ir nors paskata didžiulė, dažnai jos neužtenka, kad viską tęstumei "teisingai" (manau ne vienai buvo persivalgymo dienų ar nevilties akimirkų). Tam reikalinga nuolatinė motyvacija ir Modestos Žukauskienės bei Andželikos Liauškaitės knyga "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" kaip tik tam skirta!

 

Apie knygą sužinojau panele.lt portale ir ilgai norėjau ją nusipirkti. Atsimenu, per knygų mugę kartu su Austėja labai ilgai jos ieškojome ir galiausiai neradusios leidyklos ar net knygos stendo rašėme į facebook'o knygos puslapį, prašydamos pagalbos (ir gerai, kad prašėm, nes toje vietoje, kur knygą radome - net nebūtume sugalvojusios pažiūrėti).

 

Manoji knyga: pilna spalvotų
lapelių ir pabraukimų.

Tad nuo to ir pradėkime. Lietuvoje ši knyga, kaip ir kūno kulto (nebūtinai sveiku požiūriu) mada greitai išpopuliarėjo. Žinoma, tai lėmė temos aktualumas, tačiau didelę įtaką daro ir darė tai, jog nusipirkus šią knygą tu įstoji į savotišką slaptomanių klubą, kuris išsiskirsto į dar kelias grupes (receptai, motyvacija ir t.t.). Visą laiką jausdamas paramą tu nebenori sustoti ir būti "blogesne" už kitas.

 

Pati knyga yra puikus pagrindas pradedančiosioms gyventi sveikai merginoms - pradžių pradžia, sveikos mitybos prioritetai, judėjimo nauda, sportas su malonumu ir gera nuotaika, lieknos merginos įpročiai, motyvacija, moteriško grožio ir žavesio paslaptis, stiliaus patarimai, pagalba nuo "nuklydimu", pagalba, jog nesustotum pusiaukelėje, sėkmės paslaptys ir įrodymas, jog nieko nėra neįmanomo - viskas, ką turi žinoti yra sudėta šioje knygoje!

 

Nors pati knyga manęs nepapildė dideliu bagažu žynių (nesakau, jog informacijos nėra, tačiau toji, kuri pateikiama šioje knygoje jau buvo man žinoma), neturėdama motyvacijos ir noro valgyti sveikai bei sportuoti - ją atsiverčiu ir skaitau bet kurią vietą. Smagu tai, jog ši knyga nėra vien informacijos kratinys - vystosi istorija apie Smiltę, turinčią tikslą tapti sveikai. "Kelionės" metu ji susiduria su tam tikrais klausimais, kuriuos suprasti padeda Austėja - patyręs žmogus šioje srityje. Dienoraščio forma parašytas kūrinys yra lengvai suprantamo stiliaus (keletas šmaikščių akimirkų ir jokių sunkių išvedžiojimų (bet jeigu kažko ir nesuprantate - knygos gale yra žodynas) padeda suprasti esmę) ir yra lyginamas su pačia Bridžitos Džouns istorija (na, daug panašumų čia neįžvelgiu, toji knyga yra parašyta visai kita nuotaika ir turi visai kitą stilių, tačiau jokiu būdu nemenkinu nei vieno autorių šedevro).

 

Pati knygoje nevengiu žymėti (parduoti vis tiek neketinu) įvairias man patikusias idėjas ir straipsnius. Pavyzdžiui, jei perku maistą ir dėl jo kokybės nesu tikra, bet kada galiu patikrinti į kurią zoną (žaliąją - geri produktai, geltonąją - "vidutiniai", raudonąją - blogi) produktai įeina (tam yra skirta lentelė per kelis puslapius). Taip pat, knygoje pateikiama lengva mankštelė, kurią mėgstu atlikti rytais, norėdama sustiprinti ir paruošti savo kūną visai dienai... tad šioji knyga yra mano gerai ištyrinėta enciklopedija, kuri visada būna po ranka ir primena tai, kas tą akimirką man yra aktualu!

 

Ar esate skaitę šią knygą? Kokie atsiliepimai? O galbūt dabar jau susigundėte įstoti į slaptomanių klubą (šypsena)?

Simona.

Šeštadienis&Dovanos

Sekmadienis. Turbūt pirmą kartą džiaugiuosi, kad rytoj bus pirmadienis... vistiek, pamokos lengvos! Ir šiaip, šį savaitė prieš atostogas turėtų būti smagi (Hope so) :)).

Watching Home Alone ;33

Vakar nuo pat 11 ryto iki 16 valandos trainiojausi po Akropolį laukdama kol mama baigs darbą - apvaikščiojau parduotuves, nusipirkau dar dovanų popieriaus. Kadangi buvo nuobodu ant suoliuko skaičiau "Panelę" iki tol, kol prie manęs prisėdo vienuolė. Keista, kokia maloni moteris - užkalbino, pakalbėjom apie "Panelę (svarbiausia, kad iš gerosios pusės ;oo)", apie tuo kuo noriu būti užaugusi... papasakojo apie save.  Žodžiu, maloniai pabendravom :). Matosi, kad žmogus linkęs daryti gera be priežasties - po to pokalbio iškarto nuotaika atsirado :). Vėliau dar "pasitryniau" po Akropolį, kol atvažiavo močiutė ir aš jai padėjau išrinkti dovanas Kalėdoms (kadangi buvom arbatos parduotuvėje, radau labai kvapnią DISKO arbatą (su mandarinai ;33) ir močiutė ją nupirko!). Vėliau kavinukėje užvalgėme ledų, mama baigė darbą ir užvežė mane pas Austėją, kur galima sakyti visą vakarą linksmai pakavom dovanas iki 22 h. (ir vos spėjom ;oo). Žinoma, dar žiūrėjom VIENAS NAMUOSE 2: PASIKLYDĘS NIUJORKĘ - kartu su mano arbata ir imbieriniais sausainiais... Vėliau dar Austės mama mums padarė makaronu - nusprendžiau, kad reikia dažniau pas Austę apsilankyti, nes valgyt tai neblogai duoda :D.

Toliau šio įrašo negalima skaityti žmonėms, su kuriais keičiuosi dovanomis (tik keli iš jų turi šio blog'go adresus, bet vistiek, atsarga gėdos nedaro) - draugėms (Austėja, į tave ypač kreipiuos :DD), susirašinėjimo draugėms (Arita - žinau, kad neitin skaitai, bet jei užsukai - toliau neskaityk :DD), klasiokams ir šeimai.

O negalima skaityti todėl, kad dabar pasakysiu ką kiekvienam dovanosiu (gal pagelbėsiu kažkam??? :) (žinoma, tik tuo atveju, jei dar tų dovanėlių neesat nupirkę).

Kadangi tiek tėtis, tiek mano dėdė yra pamišę dėl krepšinio (o tai puikiai paaiškina, kodėl pamišusi dėl šio sporto esu ir aš), nusprendžiau jiems padovanoti užkandžius prie alaus (žinot - alus, krepšinis... derinasi? :DD) į kuriuos įeina - krapų skonio traškučiai, sėmkos, moliūgų sėklos, riešutai. Šiuos užkandžius sudėjau į batų dėžes, kad būtų lengviau suvynioti (ir vyniojau į Mikės Pukuotuko popieriu :DD).

Mamai ir Giedrei (dėdės žmona) nusprendžiau šiais metais padovanoti po puoduką (žinoma, jie buvo mano apdailinti (ir štai ką aš veikiau trečiadienį ir neturėjau laiko suregzti normalaus įrašo - apipaišinėjau puodukus ;))). Mano manymu tai orginali dovana, tuo labiau, kad darydama tuos puodukus (apie darymo techniką rašiau TD - http://thetd4you.blogspot.com/2013/01/rankdarbiu-kampelis-porceliano.html) galvojau apie asmenį, kuriam gaminu dovaną :)). Puodukus supakavau į scelofaną :).

Močiutei ir seneliui iš mamos pusės šiais metais nusprendžiau padovanoti "Savaitė su TV" prenumeratą 3 mėnesiams, nes tai turbūt vienintelis žurnalus, kurį jie skaito kartu... šia dovana džiaugiuosi tuo, kad ji bent jau tikrai bus naudinga :D. Na, o kad galėčiau gražiai supakuoti, kartu dovanoju ir triufelių dėžutę.


Močiutei ir seneliui iš tėčio pusės šiais metais dovanoju kvapnią arbatą, užrašų knygutę ir mažą šokoladuką. 

Savo tetos šeimai (teta, jos vyras ir mano mažoji puseserė Milla) išrinkau imbierinę arbatą ir savo mylimiausią šokoladą - baltąjį KALEV su mėlynėm. 

Pusbroliui Karoliui ir puseserei Monikai supakavau filmuko "RATAI" dėlionę ir KALEV šokoladą.


Antros eilės puseserei Valerijai ir pusproliui Nikitai taip pat dovanosiu dėlionę (Mikės Pukuotuko) ir KALEV šokolado.

Penktadienį klasėje keisimės dovanomis ir aš dovaną dovanosiu Dovilei. Jai nupirkau vonios rinkinį ir įdėjau naująjį MILKA BUBBLY šokoladą.

Dramos būrely ketvirtadienį irgi keisimes dovanomis. Gaila tik tai, kad nežinau kam dovanosiu (tik atėję trauksim vardus) ir nupirkau palyginus ne tokią "įdomią" dovaną - bilietą į kiną ir KALEV šokoladą.

Su Arita (susirašinėjimo draugė) nusprendėme taip pat apsikeisti dovanėlėmis, tad jau penktadienį į Šiaulius iškeliavo siuntinys, kuriame gulėjo "Laiškai iš vidaus (specialiai įdėjau knygą apie dvi susirašinėjimo drauges :DDD)" knyga ir KALEV šokoladas (again jis :D).

Austėjai nupirkau knygą "Izola" ir KALEV šokolado (bet patikėkit, jis nuostabusss <3).

Rūtai ir Adelei supakavau po didelį saldainį, kuriuose jų laukia joms skirti puodukai (ant vieno kaip pridera parašyta Rūta&Theo, o ant kito - Adelė&Adam (HURTSerės forever and ever)) ir MILKOS šokolado plytelės :).

Žinau, kad esu kvaila ir galbūt keista, bet ir sau supakavau porą dovanėlių (:DD). Šiaip, greičiausiai tik todėl, kad norėjau, kad po mano eglute stovėtų daug dovanų, o tai puikus kambario akcentas belaukiant Kalėdų :DD.

Visos mano supakuotos dovanos :))

Tiek šį kartą, iki rytojaus :DD
Simona

P.S. Esat ragavę KALEV? Jei taip, ar patiko? :D

Ką aš nuveikiau savąjame gyvenime ir ankstyva, nelaukta paauglystė

Rugsėjo 11 dieną suėjo man trylika metų. Trylika... amžius, per kurį kaip sakoma - išlypi iš tos vaikystės ir žengi nedrąsų žingsnelį į paauglystę. Keista tik tais, kad vis dar miegu apsikabinus pliušinę avytę, dievinu kinderius (tuos šokoladinius kiaušinius - mmm...) ir žiūriu "Džeronimą". Nes širdyje esu tik maža mergaitė, kuri svajoja apie ponį (na, gerai jau - dažnai apie tai negalvoju) ir nakvynę maximoje su geriausiomis draugėmis (šitos svajonės niekada neatsisakysiu ;D).
Gimtadienį švęsti pradėjau jau antradienį, kai su Ula ir Vilte nuėjome į netoli namų esančią prancūzų kepyklėlę, kur valgėme picas. Vėliau ėjome į netoliese esančią žaidimų aikštelę, kur supomes, valgėm šokoladą ir plepėjom. Tiesiog.

Gal ir neperskaniausiai atrodo, bet believe in me - yra laaabai skanu :)

Ula, aš ir Viltė :)

Na, o trečiadienį, gimtadienio rytą atsibudau pirmą kartą per šiuos mokslo metus laiminga. Pusryčiai į lovą. Du kartus per metus - ŠV. Kūčios ir gimtadienis. Verta laukti! Blausi šviesa kambaryje, apsikamšiusi pagalvėmis, groja muzika ir ant kelių padėklas su žvakėmis, kakava, sumuštiniu, šokoladu ir sūreliu. Užjaučiu visas manekenes, kurios to patirti negali ir sveikinu visus žmonės, kurie tai sau leidžia. Jie yra daug laimingesni. Be to, pusryčiai į lovą daugiau nieko nekainuoja, tiesiog tu valgai lovoje :). Tad gimimo diena prasidėjo labai gerai.  Kuo ji buvo neišskirtinė? Ir vėl vos per plauką nepavelavau į mokyklą. Arčiausiai gyvenu - daugiausiai veluoju. Taip jau yra ;D. Bet jeigu būčiau tą dieną atėjus anksčiau, nebūtų ir staigmenos, kurią man surengė superfainosklasiokės - Dijuota, Dovilė ir Adelė. Mano spintelė buvo nukabinėta balionų. Atrodo, kad tai nieko ypatingo, bet tai parodo tokį didelį dėmesį. Ne dovanos per gimtadienį yra geriausias dalykas, o daug mažų dalykų, kurie ir suteikia tą jausmą.

Pusryčiai į lovą (biški veidas patinęs po miego ;D) :).

Mano spintelė. Gaila, kad balionų negalėjau palikti visai dienąi (labai nepatogu atidaryti spintelę) :)).

Vėliau vyko pamokos, nors jos kažkaip greit praėjo... į mūsų mokyklą kaip tik tą dieną atvažiavo LIETUVOS RYTO rinktinė. Spaudėm rankas ir šiaip, fainai buvo :). Yra tik vienas dalykas, ko nemėgstu per gimtadienius. Kai visa klasė tau dainuoja, o tu tiesiog šypsaisi ir nežinai kur padėt akis. Rankomis įsigniaubusi į kėdę ir bandai neraudonuot. Kažkaip nemėgstu to. Po pamokų pas mane užklydo Dijuota, padarėm istorijos projektą. Vėliau užsuko Luka, paplepėjom. Šiaip ar taip reikėjo ruoštis vakarui. Atėjo giminės manęs pasveikinti... pažaidžiau pusbroliu, pusesere ir sese, visi pavalgėm, pakalbėjom. Šiaip ar taip visą dieną beprotiškai jaudinausi ir laukiau krepšinio rungtynių. Gerai, kad visas blogas mintis nušvietė pergalė. Ir iš viso, kažkaip šiais metais krepšinis (bent jau tarp mano bendraamžių) sulaukė daugiau dėmesio. Dar viena tema ilgiems rudens vakarų pokalbiems...

Mylimiausi patiekalai gimtadieniui...

Na, o penktadienį savo gimtadienį švenčiau su draugėmis. Po pamokų visos persirengėm ir pasukom autobusų stotelėn, iš kurios važiavom į "Ozą".

Iš serijos "žiauriai kieta stotelė"

Ir dabar visos nuotraukos iš "Ozo"

Ir visos gimtadienio dalyvės be manęs: Dovilė, Adelė, Luka, Dijuota, Austėja ir Rugilė.

Pradžioj ėjome pavalgyt ir stebėti nuostabias krepšinio rungtynes, bet net neprasidėjus trečiam kėliniui turėjom eiti kitur... o gaila ;(

Biški daug popkornų ;DD

Po didžiulės pietų šventės ėjome į filmą "Ženk pirmą žingsnį". Gerai, kad kas stebėjo filmą buvo geranoriški, nes mes beveik visą filmą aikčiojome, plojome ir komentavome patį filmą. Svarbiausia, kad pati pykstu kai kiti taip daro ;xxx

Ozas turi labai fainą tuoletą ;D

Na, o dabr dovanos...
Nuo Rugilės ir Austėjos gavau knygą "Geležies Princesė" ir beveik visus saldumynus, kuriuos matot nuotraukoje.
Nuo Adelės gavau šuniuką-pieštukinę, muilą-kempinę ir akinių skudurėlį.
Nuo Dijuotos ir Dovilės gavau didelį puodelį su užrašu "Party Time" ir tokiu dalykeliu, su kurio mane mama galės žadint į mokyklą, kad neveluočiau taip dažnai :D Puodelyje buvo pilna zefyrų.
Nuo Lukos gavau šokolado plytelę "Milka" su OREO, lūpdažį, keičiantį spalvas ir aksesuarą-pelėdžiuką rankinei.
Nuo Senelių iš mamos pusės gavau knygas "Kryžkelės" ir "Insurgentė", bei šokolado "šogeten" (neatsimenu kaip rašos :D) ir gėlių.
Nuo senelių iš tėčio pusės gavau pinigų.
Iš krikšto tėčio šeimos gavau dovanų kuponą 100 lt knygyne "Pegasas" (jau spėjau iškeisti į "Geležies Karalienę", "Geležies Riterį", bei "Persį Džeksoną: Monstrų jūra") ir šokoladinę rožę.
Iš krikšto mamos gavau didelę saulėgražą, o sekančią dovaną gausiu kitą savaitę, nes nespėjo atkeliauti ar kažkas pan.
Na ir nuo tėvų gavau... bilietą į "Hurts" koncertą!!!
Turbūt niekad gyvenime nesu gavus tiek dauuuug dovanų. Vau. Ir tiek daug šypsenų. Oh, beveik pamiršau paminėti bene svarbiausią dovaną nuo kino centro - pagaliau galėsiu eiti į N13 filmus nevaržoma :)

 Tad taip aš švenčiau ir atšvenčiau rugsėjo vienuoliktąją (argi neįžulu? Gerai, kad dar ne 2001 m. rugsėjo 11-ą gimiau, 2000 m.). Keturioliktieji gyvenimo metai prasideda...

Na, o iki šių metų aš esu išbandžius labai daug. Esu žmogus, nebijantis rizikuoti ir eksperimentuoti. Gaudau kiekvieną įdomią idėją į savo gyvenimą atnešti kažką naujo ir įdomaus. Būtų įžulu pasakyti savo mylimą frazę šiuo metu, kai niekur nespėju, bet pasakysiu... mano manymu žmogus turi būti kuo užimtesnis, nes tada ir viską spės, išmoks planuoti laiką. Šiuo metu galiu drąsiai teigti, kad esu labai išsiblaškiusi. Tiesiog dar nepripratau prie naujo ritmo, neaiški dienotvarkė, nebaigtas atnaujinti kambarys (trūksta dar kelių baldų). Tiek čia apsileidau, tiek TD. Bet visgi stengiuos - šiandien parašau čia įrašą, rytoj arba poryt stengsiuos kažką įkelt į TD. O kai viskas susitvarkys, laukit iš manęs daugiau straipsnių ir naujienų iš mano gyvenimo. Na, o dabar, trylikos metų proga apžvelgiu visus burelius, kuriuos lankiau iki šiol (galbūt ir lankau)... :)
Ką esu išbandžius savajame gyvenime:

Plaukimas.

Kažkada lankiau plaukimą. Mokiausi metus, bet vėliau mečiau. Ne dėl to, kad nepatiko ar kažkas panašaus... atsibodo anksti keltis šeštadieniais ir į jį važinėti. Penktoj klasėj nusipirkau abonimentą į IMPULS'ą ir ten jau sekės geriau, nes nebuvo trenerio ir plaukiodavau tiesiog ramiai, ne ant greičio... gaila, kad dėl dabartinių galimybių atsisakiau plaukimo, bet vasara vistiek tai liks mylimiausia sporto šaka, be to niekas nedraudžia savaitgalį nueiti su draugėmis paplaukioti į vandens parką :)

Lauko tenisas.

Atsimenu, kad jį lankiau tik todėl, nes tevai norėjo, kad lankyčiau... ir buvau laiminga, kai pagaliau žengiau žingsnį atgal iš šio sporto... bet dabar su mielu noru grįžčiau vėl į tas sales ir vėl ritmingai mušinėčiau kamuoliuką. Deja, bijau priimti rimtus sprendimus, nes norint grįžti atgal, reikėtu nemažai pinigų... tad aistrą tenisui išreikšiu vėliau, kai tik pati galėsiu savarankiškai tai padaryti :)

Badmintonas.

Norą grįžti į Lauko teniso sales numalšinau su badmintonu. Ir vasarą tai buvo mano mylimiausia sporto šaka antroje vietoje. Tai yra lengvesnis sporta, be to man jame labiau sekėsi. Jį lankiau prieš metus, šeštoje klasėje. Bet naujus sportus keičia kiti ir kol kas badmintonas lieka nuošaly prie mylimos veiklos.

Dizainas.

Na, o tai burelis, kuris turėjo bene jaukiausią aplinką. Ateini į studijas, pasidarai arbatos, pavartai įvairius rankdarbių ar madų žurnalus (kas kam rūpi), pasisemi idėjų. Visos darbui skirtos priemonės buvo čia pat, nieko papildomo (nebent išskirtiniai norai) neštis nereikėjo. Padirbi, vėliau nueini į parduotuvę, atsineši skanėstų, pasiemi į rankas virbalus ir žiūri "Simpsonus" per televizoriu. Žodžiu, labai jaukios dienos buvo, kupinos šilumos :).

Vaizduojamieji menai

Kiek konkursų, kiek draugų iš ten būta... Du metai ramaus piešimo prie geriausio stalo, kuris yra prie lango... tai turbūt sritis, kurioje daugiausiai pasiekiau ir atradau savęs, sritis, kuri ne karto nebuvo pabodus. Dailėje nesu talentinga, bet su savo vaizduote pasiekiau kažką. Kiek papeikimų, kiek pagyrimų čia buvo... pasiilgau begalo visų žmonių iš ten.

Anglų kalba.

Burelis, kuris nesuteikia tiek malonumo, bet... suteikia šviesių minčių apie ateitį. Esu tas žmogus, kuris mano, kad šiais laikais kalbos yra labai svarbu ir kad būtent kalbos mokykloje yra svarbiausias ir pagrindinis dalykas, kurio galima išmokti. Tiesa, kalboms neturiu talento, bet turiu didelį norą, dėl to pasiviju bendraamžius :). Anglų kalbą papildomai lankau nuo šeštos klasės.

Jaunųjų žurnalistų klubas.

Tiek daug galėčiau parašyti apie šį klubą ir nuostabią jos vadovę - Eriką Straigytę. Lankiau šį burelį visus metus (šeštoje klasėje) su dideliu malonumu. Antradieniai man iki šiol siejasi su šia veikla. Bene labiausiai patiko išvyka į LRT radijo studiją, o gal pokalbiai su "Panelės" redaktore ir šio žurnalo žurnalistais? Sunku apsispręst. Kiek čia visko daug įvyko. Ir kaip aš čia norėčiau grįžt - ir vėl antradieniais su puodeliu arbatos ir bandele iš "IKI"...

Rankdarbiai.
Lankiau šeštoje klasėje. Tai buvo panašu į dizainą, bet... lankiau juos kitoje vietoje, kur kitokia aplinka, kiti žmonės, su kuriais bendros kalbos nerasdavau. Taip, ten išmokau daug naujo ir atgaivinau savąjį hobį, bet jei dabar turėčiau galimybę grįžti (niekas jos neatima, jeigu kas visada galiu žengti pro tas duris) - abejoju ar taip padaryčiau. Mieliau sukčiau atgal į dizainą, kur iš esmės dariau tą patį, tik su daug didesniu malonumu.

Šokiai.
Pramoginiai, šiuolaikiniai... į vis kitokių šokių burelį ėjau keturis kartus. Ką galiu pasakyti? Tai ne mano sritis. Nejaučiu malonumo šokdama, daug maloniau užsiimu kitomis sporto šakomis.

Keramika.
Šį burelį lankiau trečioje klasėje, mokykloje. Ir vėl tai nenusisekusi sritis, kurioje neradau ir nemokėjau "kurti" savęs.

Sportiniai žaidimai.
Taip ir vadinosi toji veikla, kurią lankiau mėnesį. Viskas labai panašu į kūno kultūros pamokas, bet suprantate, buvau pamišusi dėl "Hanos Montanos" ir kadangi po būrelio veluodavau ją pažiūrėti - viską mečiau. Neypatingai ten man ir patiko...

Joga + Meditacija
Lankiau penktoje klasėje. Tai veikla, kuri iš tiesų mane atpalaiduodavo ir leisdavo pamiršti visus nesklandumus mokykloje. Gaila, kad mokytojas išėjo dirbti kitur ir man ten buvo labai nepatogu važiuoti... taip mano jogos ir meditacijos veikla sustojo. Žinoma, galėčiau tuo užsiimti namie, bet labai jau trūksta valios ;/

Nuo pirmos klasės svajojau apie veiklą susijusią su rašymu. Nebūtinai tai turi būti mano pragyvenimo šaltinis, tiesiog norėjau tuo užsiimti.. tą darau ir dabar - rašau TD, čia ir istorijas. Darau viską kas man patinka. Ir esu begalo laiminga, kad atrandu save vis kitose srityse, nes tik bandydama sukuriu save.
Be galo laiminga,
Simona.

P.S. mano straipsniai nuo rugsėjo pirmosios naujajame blog'go puslapy - straipsniai :)