2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis

Aš vis dar kupina jėgų

Vienas iš daugelio dalykų, kuriuos pasižadėjau vykdyti per šiuos metus - neįklimpti į depresiją. Šio punkto praeitame įraše nepažymėjau, tačiau manau, jog bent jau kol kas sekasi gerai. O jei vykdysiu visas kitas atsakomybės - šis pažadas neturėtų nukentėti.
 
Rudeniui įsibėgėjant, mokykloje po truputį atsiranda vis daugiau darbų: pradedant namų darbais baigiant įprastiniais projektais. Nors dar nespėjau užsiregistruoti į visus norimus būrelius, šių metų veikla po truputį rituliuojasi ir turiu pasakyti, jog esu patenkinta pradžia - bent jau kol kas, depresijos liūnas negresia ir veiklos tikrai netrūksta.
 
Nebūčiau lietuvė, jeigu nesugebėčiau paminėti krepšinio. Sveikinu pakliuvus ten, kur visi svajojome. Kadangi šmaikštaus pasisakymo facebook'e nesugalvojau (bet dar palaukit - čempionatas nesibaigė), pernelyg daug ir neturėjau kur parodyti savo džiaugsmo, kuris yra tikrai didelis. Pirmiausia, dėl meilės sporto šakai, atradau bendrą temą su naująją klasės drauge. Pirmas klausimas, kurį uždaviau susipažinant buvo - "Ar tiesa, jog Domantas Sabonis yra gražiausias rinktinėje?". Žinau, skamba keistai ši pokalbio pradžia, tačiau būtent dėl šio klausimo dabar puikiai sutariu su mergina (ir taip, Jūs galite pasimokyti iš manęs, kaip reikia regzti pokalbio pradžią). Dėl šios sporto šakos, pradėjome vienytis kaip klasė: per geriausią belgų dieną metuose, tuomet, kai teisėjus jie papirko savo traškiais vafliais, rungtynes prie baltojo tilto žiūrėjome kartu. Ir buvo visai smagu.
 
Ypatingai džiaugiuosi ir neseniai įvykusiomis "Sostinės dienomis 2015". Prisiekiu, tai mano mylimiausia Vilniaus organizuojama šventė metuose, kurios visą laiką be galo laukiu. Gal kiek liūdna, jog nesugebėjau nueiti į visus koncertus, kuriuos žadėjau, bet tam dar yra visi metai, o kol kas labai džiaugiuosi prisiminimais ir pirkiniais (kuriuos greitu metu pamatysite mano antrajame tinklarašyje). Pirma diena netenkino savo lietingu oru, tačiau sugebėjome apeiti visą mugę (kaip visada prisipirkti su didele nuolaida šokolado, kuris visuomet būna skirtingas, bet jau kelintus metus iš eilės perkamas iš to pačio žmogaus, kuris plytelę parduoda už 50 centų), šio bei to nusipirkti ir užsukti į "Caif Cafe" kavos bei ilgo pokalbio kartu su Austėja (žmogus, su kuriuo turbūt visuomet bus apie ką pasikalbėti, tad tie šnekučiavimai gali trukti kiek ilgokai). Antrą dieną pasimačiau vėl su kitomis dvejomis draugėmis, su kuriomis beveik visą laiką pragulėjome Lukiškių aikštėje, komentuodamos ir apžiūrinėdamos "Panelės" bei "Cosmopolitan" žurnalus. Ir taip visą dieną. O vakare prasidėjo Europos krepšinio čempionatas ir pirmoji šokolado plytelė buvo suvalgyta. Na o trečią dieną susitikau su dar kitomis draugėmis - sugebėjome apeiti ir dizaino skverus, kuriuose pasisėmiau daug įkvėpimo, vėliau nuėjome suvalgyti desertų į Vilniaus universalinę parduotuvę, o po to laukė viena geriausių vakaro dalių - krepšinis. Nusprendėme nužygiuoti iki baltojo tilto televizoriaus, prie kurio atmosfera yra tikrai gera. Žiūrėti tokį tautišką žaidimą su dideliu kiekiu žmonių yra puikus jausmas, atmosfera tikrai puikiai nuteikianti. O dar ir žaidė tokiu metu, kuomet buvo nuostabus saulėlydis... vakaro meniu sekė Jazzu koncertas Katedros aikštėje. Ką ir begaliu pridurti - puikią charizmą ji turi, moka kalbėti su publika. Dainų žodžiai lengvi, bent jau prieky stovintys žmonės dainavo. Jaukumas ir geri draugai šalia, nuostabi muzika - sostinės dienų uždarymas buvo puikus. Kartu su naktine kava iš "Coffee inn'o". Ką jau ką, o Vilnius savo šventę mini garsiai - viskas buvo suplanuota atidžiai, iki pačių mažiausių smulkmenų. Likau patenkinta.


 
Ir pabaigai, norėčiau pristatyti kūrinį, kuris šį rudenį pastatė mane į didesnę harmoniją su santykiu su savimi - Andy Puddicombe "10-ies sekundžių meditacija".
Žmonėms, kurie seniai galvojo apie meditaciją ir vis neišdrįsdavo pabandyti (arba nesigaudavo, arba pritrūkdavo laiko, arba nežinodavo, kaip tai daryti, arba dar kitas pasiteisinimas, kurį Jūs sugalvojote) - tikrai rekomenduoju. Gal knygos teorinė dalis yra kiek nuobodoka, tačiau autorius (taip pat vienuolis, puikiai pažįstantis meditacijos galią) tikrai stengėsi įterpti įvairiausių istorijų bei mokslinių faktų, susijusių su meditacija.
 
Iki kitų kartų, tikiuosi dažnesnių,
Simona.

Komentarų nėra: