Muzikinės asociacijos | tag

Bežiūrėdama lietuvių video filmukus "Youtube" atradau itin man įdomų TAG'ą - muzikinės asociacijos (filmuką rasite čia), tad nieko nelaukdama ir aš nusprendžiau atsakyti į šiuos klausimus!

1. Kokia daina tau asocijuojasi su vaikyste? Labai labai sunkus klausimas, tačiau pirmasis į galvą šovęs dainininkas yra James Blunt (beje, naujame "Laimos" numeryje yra labai įdomus jo interviu!) ir jo daina "You're Beautiful". Atsimenu, kad tuomet jo labai nemėgau, nes jo dainos skambėjo visur (net tėvų mašinoje, nes jie buvo nusipirkę šio brito albumą), tačiau išgirdus dainą "1973 (joje dainuojama apie merginą, vardu SIMONA)", kuria labai mėgau pasigirti (tuo metu jis mūsų daržely buvo toks populiarus, kaip dabar "One Direction") nuomonė pasikeitė. Neseniai jį vėl prisiminiau ir telefone susidariau šio jaunuolio dainų grojaraštį, kurį labai dažnai klausausi.

2. Kokia daina tau asocijuojasi su artimu žmogumi? Daina "Butterfly" man nepamainomai asocijuojasi su mano šeima. Ši melodija dažnai grodavo važiuojant į Prancūziją ir ją paklausius... ech, kokie šilti prisiminimai.

3. Kokia daina tau asocijuojasi su geriausia drauge? Pati puikiausia vasaros daina, kuri asocijuojasi net su keliais draugais, su kuriais garsiai traukdavom ją iš visos širdies...

4. Kokia daina sukelia tau šiurpuliukus? Esu didelė "Bastille" gerbėja ir neseniai jie išleido naują dainą "Bad News", kuri man suteikia daug emocijų, kurią galiu klausytis ir daugiau nieko neveikti...

5. Kokia daina verčia tave jaustis kietu? Spėju, jog šitas remox'as. Einant gatve net truputį linguoju pagal melodiją.

6. Kokia daina tau asocijuojasi su naujais metais? Dainuojama apie Kalėdas, tačiau man tai yra nepamainoma naujametinė daina.

7. Kokia daina sukelia tau šypseną? Labai nuoširdi daina, taip ir norisi šypsotis...

8. Kokia daina motyvuoja tave sportuoti? Neseniai BLOGILATES "youtube" paskyroje galima buvo išvysti naujai drabužių kolekcijai skirtą dainą, kuri tikrai puikiai motyvuoja. O anksčiau klausydavau BASTILLE "Bad Blood" albumo, kuris taip pat gerai užvesdavo.

9. Kokia daina tau dažnai skamba galvoje? Nemėgstu Nicki Minaj, tačiau nauja jos daina "Anaconda" yra labai ritmiška ir turiu pripažinti... jog ji man visai patinka!

10. Iš ko peremei tagą ir ką tagini toliau? Visus blog'erius, kuriems buvo įdomu!

Šį kartą tiek,

Simona.
P.S. gero vakaro su krepšiniu, lietuviai!

Rugpjūčio mylimiausi

Sakiau, jog būsiu pailsėjusi prieš rugsėjį, tačiau dabar, prisiminus visas smagias vasaros akimirkas... ech. Viskas, vasara baigės, o aš šiais metais prisijungiu prie verkšlianančių kompanijos, bei pradedu laukti 2015-ųjų birželio, liepos ir rugpjūčio.

Mylimiausia knyga

Šį mėnesį skaičiau nedaug, nes turėjau daug veiklos, tačiau Mats Strandberg ir Sara B. Elfgren parašytą knygą "Ratas" nešiojausi visur. Ir apie šį kūrinį būtinai Jums parašysiu, nes jis tikrai vertas laiko, kurį praleidi skaitydama "Ratą"!

Mylimiausias filmas/serialas

Labai, labai patinka šis "Young&Hungry (Jauna ir alkana)" serialas! Gaila, jog po 10-ies serijų serialas daro pertrauką (kaip ir PLL penktame sezone - nuobodžiausias sezonas iš visų, bet 12-ą seriją padarė tiesiog nuostabią! O 13-ą išleis tik prieš žiemos šventes... taip įdomu, kaip viskas vystysis toliau!), bet pasižiūrėjus į žiūrimumo reitingus, bijau, jog serialas bus nutrauktas, o dėtalėsnės informacijos nerandu!

Mylimiausia daina

Žinau, žinau, kad tai netikėta iš manęs (nors gal atvirkščiai?), tačiau jau esu minėjus, jog dainos, kurios sukelia stiprius prisiminimus, verčia mane šypsotis. O šypsotis, patikėkite manimi, aš mėgstu. Dėl to, ši daina šį mėnesį buvo labai dažnai klausoma.

Mylimiausias pirkinys

Nors knygos dar nepradėjau skaityti, tačiau kelios pastraipos ir aprašymas labai nustebino! O ir laimės padaugėjo, kai knygą įsigijau su didele nuolaida (Ukmerge, atiduok nors vieną knygyną Vilniui, pas mus labai brangu)!

Mylimiausias užkandis/patiekalas/gėrimas

Patys skaniausi ledai pakuotėje. Žinot, "Verubėje" po pietų būdavo galima nusipirkti porciją ledų. Ir aš visada imdavau šiuos. Grįžusi jų dar nevalgiau, bet sakiau, jog žiemą nusipirksiu porciją, susirašinėsi su naujais pažįstamaisiais iš stovyklos ir laižysiu šiuos nuostabius ledus.

Mylimiausias drabužis

Šis megztinukas tikrai nėra gražiausias, tačiau apsivilkus jį aš esu beveik visada, kai grįžau po "Verubės". Viena sutikta tenais labai faina padrūškė nešiojo jį visą dieną, o dažniausiai aš su juo užmigdavau (šalta naktį). Jaukus rūbelis, vertas prisiminimų...

Mylimiausias aksesuaras

Neturėjau tokio, kuris įsimintų arba kurį nešiočiau nuolat, bet jei reikėtų pasakyti asmeninio stiliaus detalę, pabrėščiau basas pėdas. Mėgstu po smėlį, žolę vaikščioti basa, o vasara tokią galimybę suteikia (kadangi anksčiau sirgau pilnapėdyste, net kojų daktaras patarė tai daryti (tačiau pomėgis susiformavęs vaikystėje, žiūrint į tėtį ir senelį))!

Mylimiausia grožio priemonė

Juoktis ar verkti? Tai yra braškinis kūno sviestas, kurio ankščiau net nenaudojau, bet važiuojant į stovyklą nenorėjau imti brangesnio kremo (kojų oda pas mane labai sausa, suskilinėjusi, vos ne balta), todėl lagamine atsidūrė jis. Bežaidžiant "Tiesą drąsą" sugalvojau užduotį, jog reikia vaikinui nuskusti kojeles, bet skutimosi putų niekaip neradau, tad nusprendžiau paaukoti šį kremuką. Ryte pamačius vaikino kojas ir peiliuką supratau, jog šis dalykėlis yra puiki alternatyva, jei putos staiga baigiasi, bet peiliuko reikia nepamiršti nuplauti, nes kremas išdžius, o tarpeliuose liks daug plaukų (ypač jei tai septyniolikmečio vaikino kojos).

Mylimiausia vieta

Nuotraukos nėra, tačiau jei nuspręsite atostogauti "Vėrubėje" bei susirinks gera kompanija, žinokit, kad paėjus tolėliau, už trečiojo namo yra kiek atleistas namelis, kur yra vietos susirinkti didesnei žmonių grupei ir paskutinę naktį sužaisti legendinę "Tiesą drąsą". Puiki vietelė, tačiau juk nesvarbu kaip (šiuo atveju - KUR), svarbu su kuo, tiesa?

Motyvaciniai žodžiai prieš mokslo metus? Būkit sukandę dantis ir džiaukites savaitgaliais. Vasara jau po devynių mėnesių!
Ai, ir palaikykite rinktinę (vis dėl to rugsėjis dar nusimato smagus visai)! Jau šiandien, 21 h! Žiūrėsit? :)

Simona.

Iššūkiai mokslo metams 2014

Sako, jog žmonės susikūrę iššūkius po kelių dienų juos pamiršta... tačiau vis dėl to, yra žmonių, kuriems tikslus išsikelti yra būtina, jog nepaleistų "vadelių" iš rankų ir visada žinotų dėl ko kovoja (dėl dešimtukų bei teisingų (!) dvejetų). Aš esu iš pastarųjų, tad nepraleidžiu progos užsirašyti iššūkius, skirtus šiems mokslo metams:

1.  Valytis dantis - rytais ir vakarais. Skamba keistai, tačiau amžinai pamirštu išsivalyti dantis, ypač vakarais, o jeigu ir šepetukas pasiekia mano burna, užsibūna joje kelias akimirkas. Turiu keletą pigmentinių dėmių, dėl to laikas susiimti ir atsakingai atlikti kitiems įprastą darbą.

2.  Būti aktyviai užklasinėje veikloje. Smagu dalyvauti įvairiuose projektuose, olimpiadose, tačiau kartais būna baugu prisiimti atsakomybę... reikia išmokti saugiai jaustis ir ne komforto zonoje! Taip pat nepamiršti pasirinkti būrelius, į kuriuos eičiau su džiugesiu ir jie galėtų mane atpalaiduoti.

3.  Stoti į kuo daugiau gimnazijų. Noriu turėti pasirinkimą, o ne rizikuoti stojant į vieną mokyklą... nors žinau, kur labiausiai norėčiau eiti, o ir pagal gyvenamą vietą priklauso labai gera gimnazija - atsarga gėdos nedaro.

4.  Pirmame pusmetyje išlaikyti kuo didesnius vidurkius. Didelę reikšmę jie turi stojant į gimnazijas, o ir pasitenkinimas savimi atsiranda... norėtųsi turėti devintukus arba dešimtukus, o matematikoje bent aštuonis. Reikia vėl pradėti normaliai mokintis, o ne serialus žiūrėti grįžus iš mokyklos.

5.  Spalį ir kovą netapti pernelyg depresyviai. Patys blogiausi metų mėnesiai, kuomet būnu visiškai be nuotaikos... reikia išmokti save palepinti bei pradžiuginti maloniais dalykais - nemokamais renginiais mieste, jaukia popiete su drauge prie puodelio karšto šokolado ir pyragėlio, audringa diena vandens parke ir t.t. Net ir mokslo metais galima būti laimingai!

6.  Sportuoti, sveikai maitintis. Per vasarą jau įgijau šį įproti (žinoma, šiuo metu laiku buvo daroma ir daug išimčių dėl stovyklų ir kelionės), matosi pažanga, o ir sunku nėra taip, kaip pradžioje (žinoma, vieną arba du kartus į savaitę leidžiu sau ką nors skanaus iš nesveiko maisto kategorijos). Labai noriu rugsėji pradėti sportuoti pagal BLOGILATES programą ir pabandyti atlikti "1000 thousand squats challenge".

7.  Rašyti dienoraštį. Labai mėgstu tą daryti, tačiau kartais nerandu sau laiko. Noriu šiais mokslo metais susidaryti tokią dienotvarkę, jog vakarais galėčiau bent valandą rašyti dienoraštį arba naują įrašą čia.

8.  Nuvažiuoti aplankyti Kalėdoms pasiruošusį kitą miestą. Būtų smagu pamatyti, kaip kiti Lietuvos kampeliai ruošiasi žiemos šventėms, kokio atmosfera sklando ten.. 

9.  Mokintis ispanų, prancūzų, anglų kalbas. Mėgstu keliauti (net mano svajonių profesija yra susiijusi su šiuo hobiu) ir labai tikiuosi, jog kažkada galėsiu sau tai leisti ir be šeimos. Na, o šiandien galiu pradėti ruoštis mokindamasi vienas iš populiariausių Pasaulio kalbų!

10.  Susikurti dienotvarkę, kurios galėsiu laikytis. Labai daug laiko iššvaisčiau serialams ir laidoms. Tai nereiškia, jog visai jų atsisakysiu (prašyčiau. Lietuvą krepšinio finale ir be Kalniečio palaikysiu... be to, yra dar PLL (nors dabar vėl ilga pertrauka bus), "Young&Hungry", rugsėjo 23 d. vėl prasidės "Awkward" ir "Faking it"), tiesiog išmoksiu paskirstyti laiką - du kartus per savaitę prisėsti prie ispanų kalbos, du kartus prie anglų kalbos žodyno, kiekvieną dieną prieš miegą paskaityti, bent kartą per savaitę skirti dėmesį rankdarbiams, o ketvirtadienį žiūrėti naują serialo seriją. Tiesiog nešvaistysiu laiko!

Ir šiaip, kasdienybėje reikia išmokti "perlipti" per savo įsitikinimus, atsidurti ne komforto zonoje ir matyti vietas, kuriose Jums reikia tobulėti. To ir noriu palinkėti šiais mokslo metais, kurie jau greitai įsibėgės! :)
Simona.

Sveiki receptai - desertai

Kas skaito manąjį tinklaraštį ilgėliau, puikiai žino, jog stengiuosi gyventi sveikiau, reguliariai sportuoju. Žinoma, kartais būna pertraukų, tačiau paprastai motyvacijos turiu pakankamai (jeigu Jums jos trūksto, užsukite į laukelį "Motyvacija". Įvairių filmukų nuorodas talpinu nuolat). :)
Su sveika mityba susidraugauju, tačiau dažnai man norisi kažko saldaus, skanaus (neseniai atrasta alternatyva - organinis šokoladas su imbieru! Jį rasti galima "Saldūs MAJAI" parduotuvėse), todėl šiandien noriu pasiūlyti kelis sveikus desertukus. :)

LEDAI

Reikės:

• 1 banano;
• Sveiko priedo, kurį galima panaudoti kaip ledų dažikliu (tai nėra būtina (aš įdėjau keletą aviečių));

Gaminimo būdas:

Bananą paliekame nakčiai šaldymo kameroje arba tiesiog palaukiame kol jis gerai sušals. Tuomet sumalame jį trintuve. Galima įmesti mažą kiekį kokio nors dar vaisiaus, kuris padėtų išgauti įdomesnę ledų spalvą. Labai paprasta ir labai skanu!

VAISIAI APVALKALE

Reikės:

• Paprasto jogurto arba juodojo šokolado (aš pasirinkau pastarąjį, tačiau anksčiau esu bandžiusi ir su jogurtu - daug skaniau!);
• Vaisių arba uogų (aš naudojau braškes ir avietes).

Gaminimo būdas:

Išlydome šokoladą (jei pasirinkote jogurtą, tiesiog atidarykite jo dangtelį) ir jame pamirkome vaisius/uogas. Jas sudedame į lėkštutę, o šią įkišame į kamerą, kad apvalkalas sustingtų. Skanaus!

KEKSIUKAS

Manasis keksiukas rudesnis, nes įdėjau labai daug cinamono (mano mylimiausias prieskonis!)

Reikės:

• 1 kiaušinio;
• 1 banano;
• Priedų (aguonos, vanilė, cinamonas, uogos, riešutai... pasirinkimas jūsų valioje!).

Gaminimo būdas:

Kiaušinį, bananą ir priedus sumalti į vientisą tyrelę. Ją supilti į bliudelį ir dėti į įkaitinta 170 laipsnių orkaitę 20 minučių. Lengva, skanu, sveika!

AVIŽINIAI SAUSAINIAI

Reikės:

• Pusės puodelio avižų;
• Vieno banano;
• Priedų (labai tinka vanilė!).

Gaminimo būdas:

1/4 puodelio avižų sumalame į miltus, į juos įmaišome bananą ir likusias avižas. Suformuojame sausainukus ir kepame 180 laipsnių orkaitėje apie 40 minučių. Skanaus!

Kuris Jums iš šių desertų atrodo skaniausiai (man labiausiai patinka keksiukas)?

Iki kitų kartų,

Simona.

Ta akimirka, kai...

Ta akimirka, kai guli lovoje, bet negali užmigti ir galvoje švysčioja įdomesnės (!) vasaros akimirkos... tuomet tiesiog atsikeli iš lovos, pasigriebi į lovą kompiuterį ir pusė antros nakties pradedi rašyti naują įrašą (bei žiūrėti Simpsonus... kažkas šią vasarą atsitiko ir dabar jaučiuosi priklausoma nuo šio serialo).

Ta akimirka, kai pradedi aiškinti kitiems, jog įdėmiau įsiskaitytų į sąlygas (ir stengiesi atrodyti protinga), nes jie kalba nesąmones, bet galiausiai supranti, jog būtent Tu nusišnekėjai (ir apsijuokei prieš 8 žmones, kurie ir taip visada tave pravardžiuodavo blondine). Arba mokai, kaip reikia žaisti tinklinį, bet galiausiai komanda pralaimi per tave, nes nežinia kiek kamuolių praleidai...

Ta akimirka, kai ne Lietuvoje eidama gatvėje su drauge pradedi šnekėti ne itin švaria ar taisyklinga anglų kalba ir prieš tave einantys žmonės (tiksliau dvidešimtmečiai vaikinukai) pagalvoja, jog tu kalbi su jais.

Asmenukė įamžinanti lemtingą pasivaikščiojimą

Ta akimirka, kai žaidžiant "Tiesa ar Drąsa" sugalvoji užduoti - tegul vaikinukas leidžia tau nuskusti jam kojas. Kadangi skutimo putų neturi, darbuojasi su kūno sviestu (braškiniu!), o pabaigusi savo darbą pamiršti peiliuką nuplauti... ryte jo tarpeliuose yra kuokštai vyriškų plaukų ir rožinė košelė, kurią bandant iškrapštyti sagadini pirkinį, kuris nėra labai pigus.

Ta akimirka, kai nusprendi atlikti vieną iš kvailiausių savo vasaros iššūkių (nufilmuoti kartu su Austėja Sharlotte&Emma vlog (tradicija nuo penktos klasės. Nesijaudinkit, filmukai neviešinami)) ir pro tave praeina du gražūs vaikinukai plodami ir švilpdami tau.

Ta akimirka, kai stovykloje, naktį į tavo kambarį prieina daug žmonių, o vienintelis dalykas ko tu nori - miegas. Tačiau kaip tau užmigti, jeigu kambarys pilnas žmonių? Tu snūduriuosi kažkokioje ten stadijoje, kuomet nebesupranti kas vyksta, neturi jėgų atsimerkti ir pažiūrėti, tačiau tai ką tau sako supranti... ir 47 minutes kalbi visiškas nesąmones. Vėliau atsibundi - aplinkui daug žmonių, o tu nieko nebepameni, kiti iš tavęs tik juokiasi, bet galiausiai kažkas pasako, kas ką tik įvyko ir parado balso įrašą, kurioje tavo mintys liejasi apie viską (!)...

Ta akimirka, kai sėdi kavinės antrame aukšte ir netyčia numeti meniu ant padavėjos galvos...

Ta akimirka, kai pasiklysti tau nepažįstamame mieste, kuris nėra Lietuvoje, tavo telefonas rodo, jog jau 22:30 h., o nei kiti prisiskambinti, nei tu pranešti, jog dingai negali (nes tavo labai kvaila telefono sutartis).

Ta akimirka, kai nuėjusi labai vėlai miegoti šeštą valandą ryto išgirsti žadintuvą, kurį buvai pamiršusi išjungti... ir vėliau nebegali užmigti (einant miegot tiesiog uždėjau ant savęs šlapią rankšluostį, kuris puikiai gaivino), nes toks įvykis įvyksta pačią karščiausią savaitę Lietuvoje.

Ta akimirka, kai stovykloje atliekame "slaptąją misiją" ir turi atlikti daug įvairiausių užduočių. Tu padedi žmonėms sugalvoti stovyklos šokį, pastatai fortą, o vėliau nusprendi eiti gaudyti gaidžio... ir gaudai tą gaidį valandą, kol supranti, jog reikia atvesti tik jo metais gimusį vaiką. Grįžti į stovyklą visa patenkinta, tačiau jau seniai prasidėjo laisvas laikas, o visos užduotys (net ir šokį sušoko nepasigedę mūsų) buvo atliktos.

Ta akimirka, kai sėdint ant suolelio prekybos centre kartu su drauge, vidury dienos prie tavęs prieina pagyvenęs vyras ir pradeda kalbėti apie tai, kokios Jūs esate nuostabios, bando tave bučiuoti, liesti (nerimauti nėra ko - po keliu žodelių (net neprireikė jam išgirsti mūsų rusų kalbos žodyno!) senukas nuėjo šalin)...

Ta akimirka, kai stovykloje dar nieko gerai nepažįsti, kai lauke yra tamsu tamsu ir tu manai, jog kalbiesi su tuo žmogumi, kuriuo reikia... tačiau žibintuvėliu apšvietus jį supranti, kad ką tik ne itin mandagiai kreipeisi į vadovą.

Ta akimirka, kai esi su draugais ir šeima užsienio šalyje, bet tu su drauge jau spėjot pavalgyti, tad nusprendžiate pasivaikščioti po miesto centrą... pagrindinėje aikštėje vyksta kažkokie šokiai (panašu į diskoteką lauke) ir Jūs pradedate taškytis. Matai, jog kai kurie žmonės į tave labai keistai žiūri, tačiau tik vėliau pastebi, jog šie šokiai skirti homoseksualų šventei, nes tolimoje plevėsuoja jų vėliavos (primenu, jog šokau ne viena, o su drauge).

Ta akimirka, kai turi vaidinti, tačiau vienintelis dalykas, ką įstengi daryti yra juokas dėl "filmuko" žodžių (mano raudoną veidą įmanoma pamatyti 2 min. 18 sec., o žodžius, iš kurių per daug juokiausi - 2 min. 44 sec. (filmukas statytas "Nerealiųjų" stovykloje)).

Kai nuosprendi atlikti dar kvailesnį vasaros iššūkį negu sukurti kažkokį filmuką... tu turi apsirengti kuo kvailiau, eiti per miestą (užduotį vykdėm kartu su Austėja Ukmergėje), leisti garsiai senus muzikos gabalus. Tikslas - kebabai. O prie kebabinės stovi daug žmonių (nesupratom kodėl... vieni šlykščiausių kebabų valgyti per visą mano gyvenimėlį).

Kebabai. Mergaitė viršuj apsivyniojusi rankluoštį, o aš su naktiniais, megztuku ir didele skara.

Ta akimirka, kai nueini į kavinę su draugais, tau atneša meniu, tačiau pažiūrėjus į kainas, nebesinori net valgyti... ir tuomet tu pabandai išeiti iš kavines labai tyliai, nes tau nėra jauku taip daryti, tačiau atsitinka atvirkščiai - tu užkliūni už staliuko, numeti nuo jo stalo įrankius ir atsiduri dėmesio centre.

Ir šią akimirką aš nusprendžiau, jog turėjau labai gerą vasarą, o dabar beprotiškai noriu miego...

Saldžių sapnų naktinėtojams arba laba diena tiems, kurie šį įrašą skaito dieną!

Čia buvo Simona ir kelios akimirkos iš 2014 vasaros.

Pirkiniai mokyklai 2014!

Jau liepą įvairiuose tinklaraščiuose ir video kūrėjų kanaluose buvo galima išvysti temų, susijusių su mokykla. Kadangi vakar apsipirkau, nusprendžiau savo "radinukus" aprodyti ir pasiūlyti keletą idėjų, kurias galima pritaikyti "antriems namams" (ir iš karto atsiprašau už nuotraukų kokybę - neturiu galimybės pateikti geresnės).

Sąsiuviniai, žodynėlis, storas sąsiuvinis su spirale bei natų sąsiuvinis. 

Skylamušis, skaičiuotuvas ir atmintinukė (USB).

Paskutinį daiktą visada turiu kuprinėje. Dažnai per informatiką prireikia, kartais į jį susirašau informaciją, kurią reikia atspausdinti, laikau projektus. Nežinau kaip Jums, bet man šis daiktais tikrai praverčia ir su juo jaučiuosi daug "saugesnė" ypač kai elektroninis dienynas kartais neišsiunčia mokytojams namų darbų...

Užrašų knygelė.

Be jos - niekur. Kiekvienais metais nusiperku po naują! Kadangi elektroninis dienynas kartais sustreikuoja visus namų darbus rašau čia, pasižymiu kada vyksta kokie nors įdomūs renginiai, užsirašau klausimus, kuriuos noriu paklausti mokytojų, brūkšteliu projektų reikalavimus ir t.t.

Antroje nuotraukos dalyje galite pamatyti knygelės pirmąjį puslapį, o trečioje dalyje parodyta viena iš nuotraukų įklijuotų į užrašinę, kurios primins man pačias smagiausias vasaros akimirkas...

Lipnieji lapeliai, žirklės, klijai, trintukas, drožtukas, liniuočių rinkinys, skriestuvas.

Lipniuosius lapelius naudoju retai (jų net nepirkau, nuotraukoje matyti likučiai), tačiau dažnai praverčia prieš kontrolinius vadovėlyje pasižymėti vietas, kurias reikia dar kartą persiskaityti.

Flomasteriai, pieštukai, 4 teksto žymekliai, 2 paprasti pieštukai, 3 tušinukai, teptukai, guašas.

Jūs pamatytumėt mano geografijos sąsiuvinį - liktumėt išsižioję. Visi tie pabraukimai, paspalvinimai tikrai padeda mokytis!

Lazdyno riešutai, becukrė guma, gertuvė, maisto dėžutė, sportinė apranga.

Maistą šiais metais į mokyklą nešiosius pati, nes noriu pradėti maitintis sveikai. Riešutai puikus užkandis, kramtomoji guma gerina žarnyno veiklą (žinoma, jeigu joje nėra cukraus), gertuvė puikiai tiks vandeniui arba karštai arbatai nešiotis, o į maisto dėžutę įsidėsiu kokias nors salotas!

Penalas, dėklas, nelipnūs lapeliai, kuprinė.

Į dėklą susidėsiu įvairius kontrolinius darbus, nes metų gale pusė jų būna pamesti, o kartais jie labai naudingi kartojantys informaciją baigiamiesiams metų darbams.

Nelipnūs lapeliai praverčia besimokinant naujus užsienio kalbos žodžius arba savokas. Ant vienos pusės pavadinimas/lietuviškas žodis, ant kitos - paaiškinimas/užsienio kalbos žodis. Taip daug lengviau mokintis, o ir informacija greit įsimena.

Štai ir visos mano prekės (galbūt taip vadinti negalima, nes kai kuriuos dalykus turėjau iš anksčiau)!

Simona.

2014 m. vasaros aplankytos stovyklos

Kaip lengva prisirišti prieš žmonių - juos pamilti, juos suprasti, su jais juoktis bei verkti. Kaip gera. Kokia turėčiau esu laiminga, jog tai patyriau.
Negalvojau, jog per 6 dienas galima atrasti naująjį aš, pažvelgti į viską kitaip, sutikti ir pamilti tiek daug žmonių. Nors ir praeitais metais stovykla, į kurią važiavau nenusivyliau, tačiau šiais metais sutikau daug daugiau įdomesnių žmonių, su kuriais labai tikiuosi, jog pavyks palaikyti ryšį.

Stovykla "Nerealieji"

07.06 - 07.12

Ieškome saldaus lobio per lietų ir skiname gėles vainikui.
Aš antra iš kairės.

Talentų šou. Po vaidinimo.
Aš antra iš kairės. Nesmerkit, toks vaidmuo.

Šiai stovyklai verta rašyti riebų dešimtuką už aplinką. Įprastai stovyklavietės nepasižymi taip gerai prižiūrėtu kraštovaizdžiu ir kambariais, kuriuose nėra jokių nereikalingų gyvių. Maistas pritaikytas pagal kiekvieno poreikius (maistui esu išranki, tad kelis kartus negalėjau valgyti man duoto maisto... dėl to jį pakeitė kitu!), o laisvalaikis puikiai tinka parinktai amžiaus grupei (12 m. - 15 m.). 

Stovyklos pradžioje visi buvo suskirstyti į trys komandas (žalieji, mėlynieji ir raudonieji) ir visos savaitės metu vykdavo įvairus žaidimai, per kuriuos galima buvo pelnyti taškų bei vesti savo komandą link pergalės (nors mano grupė nelaimėjo (vistiek raudonieji fainiausi), patyrėme tikrai linksmą kovą). 

Vaidybinis žaidimas.
Aš pirma iš dešinės.

Dėmesys kiekvienam - štai dar vienas dalykas, kuris man labai patiko. Vadovai atlieka visas savo pareigas (kartais tai erzindavo, nes net ir paskutinę naktį teko miegoti eiti anksti), stovyklos pradžioje net visi gavome krikštatėvius, jog ištikus bėdai galėtume į juos kreiptis! O pabaigoje kiekvienas gavo diplomus ir visuose buvo parašyta skirtinga padėka.

Asmeniškai man labiausiai patiko vaidybinis žaidimas, kurio metu visi gavome lapus, ant kurių buvo aprašyti charakteriai, kuriuos reikia suvaidinti ir užduotis, kurias reikia atlikti.

Taip pat įstrigo protų mūšis (penki skirtingi etapai, kiekviename iš jų po 10 įdomių užduočių - viskas kaip ir turi būti), estafetės (kurios pareikalavo netik fizinės ištvermės), balionsvydis (visada norėjau jį sužaisti, juk taip smagu į visus mėtyti vandens balionėlius!) bei karaokės vakaras.

Stovykla "Verubė"

08.04 - 08.10

Nors buvo žmonių, kurių LABAI nemėgau, vis dėl to dauguma buvo draugiški.

Jeigu "Nerealieji" pasižymėjo sutvarkytais kambariais, skaniu maistu, tai "Verubėje" viskas buvo atvirkščiai. Ir galbūt pasirodysiu kaip lepūnėlė, tačiau pirmąją dieną tikrai norėjau grįžti namo vien pamačius tuoletą (neveikė vandens nuleidiklis, tad vakarais galima buvo pamatyti 30 žmonių suvirškintą maistą vienoje vietoje bei dvi varles) bei miegamąjį kambarį (vos atidarius spintelę išgriuvo įvairių čipsų ir sėmkių tuščios pakuotės, kurios greičiausiai buvo paliktos kitų stovyklautojų). Tačiau jei į tai nekreiptume dėmesio, stovyklos programa buvo įdomesnė, tačiau prasčiau parengta nei "Nerealiųjų" - tiesiog buvo per daug laisvo laiko.

Vis dėl to čia veikla kur kas labiau džiuginanti - jodinėjimas žirgais, kadeto valdymas, naktinis žygis į arklių ganyklas (maitinome arklius obuoliais, o vėliau ėjome į miško laukymę užkurti laužo, sugulti, stebėti žvaigždes, kartu dainuoti, klausytis siaubo istorijų bei valgyti naktipiečius (jie būdavo skaniausi, nors ir ne itin sveiki)), labiau intriguojantis susipažinimo žaidimas - pasimatymų alėja (kurios metu sužinojau 12 įdomių faktų apie 12 žmonių).

Žmonės taip pat čia buvo šiltesni, nebuvo didelių dramų, kurios vyko "Nerealiuosiuose" (gal vyresni (šiaip stovykla nuo 8 iki 18, tačiau pagal amžių suskirsto visus į dvi grupes), dėl to turėjo daugiau proto?), berniukai bendravo su mergaitėmis ir tai nebuvo vadinama MEILE. Visi buvo tiesiog daug kartų nuoširdesni ir draugiški, o vieninteliai "pykčiai" buvo aiškinantis kas geriau - 'Vilnius ar Kaunas?'.

Ar buvote kokiose nors stovyklose šią vasarą?
Simona. :)

Paprasta, bet ne prasta vasarėlė

Ir taip gera.

Negalvoti apie nieką, iš namų išslinkti pusę devynių, nežiūrėti į laikrodį, atrasti naujus tave dominančius dalykus, svajoti.
Ir taip gera.
Negyventi pagal taisykles ar kitų taikomus stereotipus. Kad ir paprastai, bet nenuobodžiai.

Nusiperki porciją ledų (kartais galima, nenubraižykit sau labai griežtų mitybos apribojimų) ir šaltos kavos. Nueini į netoli namų esantį parką ir prisėdi ant žolės, už kelių centimetrų teka upės vanduo. Paklausai čiurlenimo ir atsiverti knygą. Paskaitai, tuomet priguli ant žolės ir paskambini draugei, kuri po dešimties minučių taip pat atlekia su FRAPPE puodeliu. Temsta. Ir šneki, išsipasakoji. Nu super. Kodėl viskas taip paprasta tik vasarą?
Kaip tik dar juokingas įvykis su ta pačia padrūške įvyko - sėdim, plepam, jau visiškai tamsu, tačiau parkas dar apšviestas, veikia fontanai ir staiga prieina prie mūsų bičiukas ir prašo paskolinti telefoną penkioms minutėms už 400 litų. Ir Jūs neįsivaizduojate kaip aš savimi didžiuojuosi, jog pasakiau ne (neesmė, jog dabartinė mano telefono savikaina kokie 150 Lt., nebūtų pavogęs jis jo, bet... gi visi žinome, kodėl jis jo prašė).

Neseniai "susiradau" naujų draugų. Paprasti, nepasikėlę. Nusipirkome dėžę šaldyto jogurto, lenkiškų aviečių ir plastmasinių šaukštų. Ant asfalto sukapojome, kai kurie dar nusipirko baltos mišrainės. Atsisėdome ant asfalto. Pavalgėme. Nuvažiavome į centrą. Ir Simona nusprendė užlipti ant riedlentės.
Pavažiavau metrą, nusprendžiau stabdyti, tačiau staiga kritau, riedlentė į gatvę (ir neįsivaizduoju kiek ji kainavo, nes tikrai nemaximinė buvo). Tai gerai, jog degė raudona ir geras žmogus išlipo iš savo džipo bei paspyrė besišypsodamasis ją mums atgal.
Staiga pradėjo lyti ir visi žmonės išsilakstė. Labai keista jau buvo vieniems (gerai, ne visai vieniems) būti Katedros aikštei. Bet nusišypsojome ir išsimaudėme po lietumi. Paprastai, bet taip smagiai.

Praeitą savaitę buvau prie jūros. Kiekvieną vakarą su šeima stebėdavome saulėlydžius ir maudydavomes šiltoje jūroje, Nidos paplūdimyje. Vėliau grįždavome namo ir aš su sese eidavome pirkti kakavos bei vaikštinėdavome marių pakrante. Paklausiau jos (3 metukai) kas jai labiausiai patinka ir... ji atsakė, jog mamytė, tėvelis, Simona (čia aš), močiutė, ledai, laivai ir jūra (gerai, jog tai nebuvo telefonas ir kompiuteris).
Žinot, kas toje savaitėje man labiausiai patiko be šios mielos rutinos ir ką visiems rekomenduočiau, kurie atostogauja prie jūros? Bėgiokite basomis paplūdimiu. Be ausinukų, be laikmačio, o tiesiog bėkite, vėliau atgal... bėkite taip, jog Jūsų pėdas liestų vanduo, o karts nuo karto pasitaikytų akmenukai. Puikus (ir nemokamas, juk būtina tai pabrėžti) minčių pravalimas, savotiška meditacija.

O iš materealinių dalykų, visiems, kurie atostogauja Nidoje siūlau nueiti į restoraną "InVino (jei kas Vilniuj buvo ir nelabai patiko, tai žinokit, kad Nidoje meniu skiriasi) ir jeigu nepavalgyti (pripažįstu, pigu ten nėra, bet skonis nepakartojamas), tai užsisakyti milžinišką (!!!) porciją ledų (25 Lt, bet tikrai atsiperka), o jei didelės kompanijos šalia nėra (patikėkite manimi, viena(s) šios porcijos nesukirsi), pasmaguriaukite šokoladine (ne)suflė arba Creme Brulee.

Taip pat atlikau vieną iš savų tikslų, užrašytų Naujametiniame sąraše. Aplankyti nors vieną didesnį (ar mažesnį) Lietuvos miestą, kuriame nesu buvusi. Pasitaikė proga nuvykti į Alytų, kuriame manoji klasės draugė vasarą ilsisi. Nors mieste turėjau būti nuo antradienio iki šeštadienio, pabuvau tik iki trečiadienio, nes kitą dieną manoji "gidė" susirgo... visgi spėjau apžiūrėti miesto centrą ir parkelį, kuriame labai smagiai su Coffee Room'o kavyte pasedėjom prie fontanėlio, vėliau pasisupome ant linksmų supynių. Vakare nuvažiavome prie ežero, išsimaudėme, grįžusios namo naktinėjome, o kitą rytą draugė sublogavo. Prieš atsisveikinant dar kartelį užsukome į Coffe Room (palyginus su Vilniaus kavos barais, kainos čia daug normalesnės, tad...), kuriame išgėriame gaivinančios kavos, suvalgėme nuostabų sūrio pyrago ir dar prieš pat pat man išvažiuojant atgal į autobusų stotį, užrodė puikią rankdarbių parduotuvę (galvojau nusipirkti pusryčių padėklą (labai mėgstu valgyti lovoje, o ir turiu gražią idėją, kaip galima jį būtų padekoruoti), bet nutarėm, jog autobuse su juo nebus labai patogu, tad mano palydovė jį man nupirks ir perduos kai susitiksim!
Važiuojant į Vilnių nuo pradžios lygi pabaigos perskaičiau "Naktis Rodantėje" (ta prasme, čia labai trumpas laikas).
Cha, dar pamiršau paminėti, kad pirmąją dieną pačios pagaminome šaltibarščius... man tai didelis pasiekimas.

Naktį kelis kartus sužaidėme šį žaidimą. Dar iš sovietinių laikų likęs, bet labai įdomus!

Gyvenkime paprasčiau,

Simona.