2014 m. vasaros aplankytos stovyklos

Kaip lengva prisirišti prieš žmonių - juos pamilti, juos suprasti, su jais juoktis bei verkti. Kaip gera. Kokia turėčiau esu laiminga, jog tai patyriau.
Negalvojau, jog per 6 dienas galima atrasti naująjį aš, pažvelgti į viską kitaip, sutikti ir pamilti tiek daug žmonių. Nors ir praeitais metais stovykla, į kurią važiavau nenusivyliau, tačiau šiais metais sutikau daug daugiau įdomesnių žmonių, su kuriais labai tikiuosi, jog pavyks palaikyti ryšį.

Stovykla "Nerealieji"

07.06 - 07.12

Ieškome saldaus lobio per lietų ir skiname gėles vainikui.
Aš antra iš kairės.

Talentų šou. Po vaidinimo.
Aš antra iš kairės. Nesmerkit, toks vaidmuo.

Šiai stovyklai verta rašyti riebų dešimtuką už aplinką. Įprastai stovyklavietės nepasižymi taip gerai prižiūrėtu kraštovaizdžiu ir kambariais, kuriuose nėra jokių nereikalingų gyvių. Maistas pritaikytas pagal kiekvieno poreikius (maistui esu išranki, tad kelis kartus negalėjau valgyti man duoto maisto... dėl to jį pakeitė kitu!), o laisvalaikis puikiai tinka parinktai amžiaus grupei (12 m. - 15 m.). 

Stovyklos pradžioje visi buvo suskirstyti į trys komandas (žalieji, mėlynieji ir raudonieji) ir visos savaitės metu vykdavo įvairus žaidimai, per kuriuos galima buvo pelnyti taškų bei vesti savo komandą link pergalės (nors mano grupė nelaimėjo (vistiek raudonieji fainiausi), patyrėme tikrai linksmą kovą). 

Vaidybinis žaidimas.
Aš pirma iš dešinės.

Dėmesys kiekvienam - štai dar vienas dalykas, kuris man labai patiko. Vadovai atlieka visas savo pareigas (kartais tai erzindavo, nes net ir paskutinę naktį teko miegoti eiti anksti), stovyklos pradžioje net visi gavome krikštatėvius, jog ištikus bėdai galėtume į juos kreiptis! O pabaigoje kiekvienas gavo diplomus ir visuose buvo parašyta skirtinga padėka.

Asmeniškai man labiausiai patiko vaidybinis žaidimas, kurio metu visi gavome lapus, ant kurių buvo aprašyti charakteriai, kuriuos reikia suvaidinti ir užduotis, kurias reikia atlikti.

Taip pat įstrigo protų mūšis (penki skirtingi etapai, kiekviename iš jų po 10 įdomių užduočių - viskas kaip ir turi būti), estafetės (kurios pareikalavo netik fizinės ištvermės), balionsvydis (visada norėjau jį sužaisti, juk taip smagu į visus mėtyti vandens balionėlius!) bei karaokės vakaras.

Stovykla "Verubė"

08.04 - 08.10

Nors buvo žmonių, kurių LABAI nemėgau, vis dėl to dauguma buvo draugiški.

Jeigu "Nerealieji" pasižymėjo sutvarkytais kambariais, skaniu maistu, tai "Verubėje" viskas buvo atvirkščiai. Ir galbūt pasirodysiu kaip lepūnėlė, tačiau pirmąją dieną tikrai norėjau grįžti namo vien pamačius tuoletą (neveikė vandens nuleidiklis, tad vakarais galima buvo pamatyti 30 žmonių suvirškintą maistą vienoje vietoje bei dvi varles) bei miegamąjį kambarį (vos atidarius spintelę išgriuvo įvairių čipsų ir sėmkių tuščios pakuotės, kurios greičiausiai buvo paliktos kitų stovyklautojų). Tačiau jei į tai nekreiptume dėmesio, stovyklos programa buvo įdomesnė, tačiau prasčiau parengta nei "Nerealiųjų" - tiesiog buvo per daug laisvo laiko.

Vis dėl to čia veikla kur kas labiau džiuginanti - jodinėjimas žirgais, kadeto valdymas, naktinis žygis į arklių ganyklas (maitinome arklius obuoliais, o vėliau ėjome į miško laukymę užkurti laužo, sugulti, stebėti žvaigždes, kartu dainuoti, klausytis siaubo istorijų bei valgyti naktipiečius (jie būdavo skaniausi, nors ir ne itin sveiki)), labiau intriguojantis susipažinimo žaidimas - pasimatymų alėja (kurios metu sužinojau 12 įdomių faktų apie 12 žmonių).

Žmonės taip pat čia buvo šiltesni, nebuvo didelių dramų, kurios vyko "Nerealiuosiuose" (gal vyresni (šiaip stovykla nuo 8 iki 18, tačiau pagal amžių suskirsto visus į dvi grupes), dėl to turėjo daugiau proto?), berniukai bendravo su mergaitėmis ir tai nebuvo vadinama MEILE. Visi buvo tiesiog daug kartų nuoširdesni ir draugiški, o vieninteliai "pykčiai" buvo aiškinantis kas geriau - 'Vilnius ar Kaunas?'.

Ar buvote kokiose nors stovyklose šią vasarą?
Simona. :)