Trumpai iš Simonos gyvenimo pjesės

Gerai, kad savaitgalis čia - man jo reikėjo. Mirtinai. Nors esu išvargus, esu ir laiminga. Esu užimta, bet man tai patinka (du pastarieji sakiniai išeina kaip repas. Reikėtų tęst šitą veiklą ;D). Tiesa ta, kad ateinanti savaitė bus tikrai sunki. Antradienį mokykloje vyks Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminas, dėl to per savaitgalį turiu perskaityti konstitucijos knygą. Tą pačią dieną laukia ir biologijos kontrolinis iš ląstelių. Trečiadieni - fizikos (kadangi pradžia, kol kas lengva, tad nemanau, kad labai jau mokysius tą fiziką ;D). Taip pat reikia perskaityti "KALBĖK" knygą, nes spalį turėtų būti užklasinio skaitymo atsiskaitymas, o ji man taaaaip patinka.... Ir šiaip - namų darbų ir nesusipratimų begalė. Kas jau kas, bet sekmadienis bus skirtas mokslui, o šiandien... ryte pradėjau rašyti naują straipsnį į TD. Kol kas sunkiai einasi (tą tema labai mažai informacijos), bet tikiuosi, kad bus įdomu skaityti, nes tema tikrai neįprasta :). Taip pat skaičiau "Lukos" žurnalą :). Apie trečią susitikau su Luka. Pradžioj su coffe inn kavyte ėjome ant swedbank terasos, vėliau bėgom paėst (aš rimtai. Mes taip greitai valgom ;ooo)

Atsiprašau už trumpą įrašą. Daug minčių, bet suguldyti jų ant klaviatūros negaliu. Gal kitakart...

Skanios karamelės,

Simona

Krepšinis, mokykla ir visa kita.

Įrašas, kurį parašiau vakar, bet įkeliu tik šiandien.

Ar žinote kas čia? Ne, čia ne įtrukimas. Deja ir ne naftos (vandens, sviesto) kaina. Tai mano noro mokytis schema.

Sakyti sveiki ar negaliu rašyti, nes rytoj laukia geografijos kontrolis (!)??? Vietoj to, kad viską atlikčiau pagal vakar sudarytą dienotvarkę sėdžiu sau prie kompiuterio, skaitinėju kitų žmonių blog'gus ir žiūriu "Simpsonus". Nors pati parašiau straipsnį TD apie atideliojimą - vistiek toliau sau ramiai nukelinėju darbus.

Vakar mano sudaryta dienotvarkė:

• Grįžus iš mokyklos pavalgyti;
• Padaryti VISUS namų darbus, pasiruošti kontroliniui;
• Susirasti normalius drabužius eiti į dramą (ir kai kur kitur), o ne trečią kartą iš eilės sliūkinti su tuo pačiu bliuzonu ir džinsais;
• Nueiti į dramą ir ten pabūti max. iki šeštos vakaro;
• Išėjus iš dramos tiesiog bėgti iki rotušės aikštes, ten prasigrūsti iki pat scenos kur jau lauks Luka ir garbingai sutikti Lietuvos krepšininkus!



Deja, jau susidūriau su šia problema ir šiemet.

• Grįžus namo parašyti įrašą į šį blog'gą, jei spėsiu ir į TD (jeigu ne, tada antradienį būtinai turiu parašyti įrašą tenais) ir skaityti toliau nuostabią knygą "KALBĖK".

Kol kas išlaikiau tik tais pirmąjį punktą ir trečią. Po pusvalandžio turėsiu išeit į dramą. Well done, Simona. You are awesom! 

Vakar belaukiant dešimtos valandos (negi reikia sakyti KODĖL aš jos taip laukiau?) baigiau skaityti "Kaulų miestą" ir kad prasiblaivyti po tokios storos knygos į rankas griebiau "Hugo pasaulį". Na, o dabar vėl grįžtam prie rimtesnių skaitalų ir nuostabios knygos "Kalbėk".

Tiesa, mano nuostabūs skaitalai turėtų būti biologijos vadovėlis (hmmm... tos ląstelės tokios sunkios mano galvai ;///) ir geografijos užrašai (ok, ok - ten viską suprantu, bet kontroliniame darbe reikia ne tik supratimo, bet ir sąvokų ir visų tų keliautojų datų (Polai, Kolumbai ir Magelanai)).

Ir visi tie pažadai geriau mokintis tiesiog nuplaukė Vilnele tolyn.

***

Prancūzų projektas apie Šveicariją.

Pusė dešimt. Esu pilna geros energijos ir būčiau dar labiau laimingesnė jei nereikėtų ruošt namų darbų. Rytoj kelsiuos vien valandą anksčiau (šeštą), kad galėčiau pasimokyti. Bet galbūt jau minėjau, o gal ir ne, kad esu visiškai atspari žadintuvams - tad šeši žadintuvai jau paruošti.
Savaitgalį pas mane nakvojo Austėja. Iš tikro tai ji atėjo, kad galėtume paruošti prancūzų projektą. Bet aišku kur Simona, ten ir maistas bei geri filmai. Peržiūrėjome "Išvarymą (nors man tiesą pasakius šis filmas nebuvo ITIN baisus, suspiegiau tik kartą. O galbūt nebuvo baisu dėl to, kad pusę filmo žiūrėjom su šviesa ir kalbėdamos :D)" ir "Teen Beach Movie (ai, toks lengvas, komedijinio žanro)". Per šį savaitgalį prisiminiau ir Ukmergę, į kurią norėčiau grįžti bent kelioms dienoms... ir kodėl dar negaliu atsisakyti minties, kad vasara baigės??? Kartais atrodo, kad iš viso jos net nebuvo, ir kad visa tai - smagus sapnas.

Na, turbūt vienas iš dalykų, kodėl ši diena yra nuostabi yra tas, kad...
Beveik esu tikra, kad vakar dauguma stebėjote krepšinio varžybas. Žiūrėjau ir aš (o kaip gi). Ir žinot ką? Aš sugebėjau nekramtyti nagų žiūrint varžybas, bet spėjau nežinia kiek sudeginti nervų ląstelių. Milijardus... vis dėl to esu patenkinta rezultatu. Ir nors visi džiaugias, atsiranda tokių, kuriems netinka vistiek. NUEIKIT IR PADARYKIT GERIAU. Tačiau pasirodė, kad žmonių, kurie moka džiaugtis "tik" sidabru atsirado daugiau ir tai parodė, kad šiandien, išėjusi iš dramos anksčiau net neprasigrūdau pro minia pažiūrėti į tuos tobulus žmones, dėl kurių rugsėjis buvo geresnis. Ir nors nepamačiau jų tada, kai visi matė, pamačiau tada, kai jie dalino parašus :). P.S. Jeigu ne Dijuota tikrai nebūčiau jų gavus ;DD Ačiū ;)))

Kuzminsko ir Mačiulio (ne taip pirmai užrašiau) parašai

Jono Valančiūno parašas

Dar yra Motiejūno bei Seibučio parašai, bet blog'geris nesugeba pridėti tų nuotraukų ;///.

:DDD Kažkur kairėj aš, ir kažkur tolumoj gerai krepšinio fanams pažįstamas veidas.

Ir tiesą pasakius gala, kad baigės ši krepšinio šventė. Kažkaip keista bus negalvot apie jį vos ne kiekvieną valandą ir neaiškinti klasiokėms, kodėl mes turim stipriai didžiuotis Lietuvos rinktine.
Simona :)

Nuotaikų kaita

Tiesiog akys merkiasi... praėjo tik viena šiošioliktoji mokslų metų (kas nežinot, aš skaičiuoju) dalis, o aš jau pasiilgau vasaros. Arba tiesiog atostogų. Man jų ypatingai reikia! Štai dabar padarius namų darbus (tiksliau - padariau tai, ką supratau...) guliu sau lovoj, iš visų pusių apsikamšius patalais, klausau raminančios muzikos (http://www.youtube.com/watch?v=NV5jnEbIAJM), geriu arbatą (avietinę su medumi - mmm)... labai norėčiau dar ir šokolado, bet spėkit, kas jį visą suvalgė? Žinodama, kad daug turiu, vieną daviau sesei, kitą mamai, kitus sau... ir pirmadienį jų jau nebebuvo. Teisingai perskaitėte - mėgstu valgyti viską ir dabar -netaupydama ateičiai (o dabar taip norėčiau "Milkos"). Tad jei jau dovanojat man saldumynus, pasistenkit jais aprūpinti ilgam, o ne skrandžiui suerzinti ;ooo. Arba dovanokit ne tada, kai laukia tokios erzinančios krepšinio varžybos. Spėju, kad tuoj grįšiu prie nagų kramtymo, nes jau kai žaidė Lietuva su Ukraina nervinausi, o kas dėsis poryt... tikėkimes, kad italai nusilpo po rungtynių su Ispaniją ;).

Komentatoriaus posakiai, kurie man patiko (teko nuoširdžiai nusišypsoti) - raudoni. Žali - pasisakymai, kurių neteko išgirst (nežiūrėjau rungtynių), bet manau būtų buvę išgirst juokinga ;D

Kaip Simona keliauja į Dramą

Galbūt pastebėjot, o gal ir ne, kad nuo rugpjūčio vidurio iki dabar vis dar neperskaičiau "Kaulų miesto". Iki šiolei! Knyga įdomi, bet prigulti ir paskaityti neįšeina. Net normalaus straipsnio TD suregzti nesigauna. Į TD rašau mokykloje, per ilgąsias pertraukas. Rimtai. Na, bet būkim optimistai, pakalbėkim apie kažką linksmesnio! Vakar buvo jau trečiasis užsiėmimas dramos būrelyje. Man ten patinka ;). Nors kol kas ten jaučiuosi nepritampanti ir net nežinau kodėl... esu pernelyg išsiblaškius, dažnai neišgirstu, kas man yra sakoma. Bet tokios ir yra pastarosios dienos... dienos, kada kiekvieną rytą prižadu, kad miegoti eisiu anksčiau. Bet šiandien tikrai prisižadu, kad miegoti eisiu bent jau dešimtą, ir į lovą eisiu be telefono draugijos. Tikėkimes pavyks!
Dienos mokykloje slenka ilgai... ypač blogai per pamokas, per kurias tikrai reikia dirbti, o nesvajoti apie minkštą lovelę. Blogai sekasi ir su kalbėjimu, kai  tave girdi visa klasė (tas pats ir dramoj) - kalbu vangiai, be jokios išraiškos. Tiesiog, kad pakalbėti ir kažką pasakyti. O geriau būna patylėti, nes kai pakalbu, norėdama pasirodyti protinga - dažniausiai lieku kvailelio vietoj ir stengiuosi išspausti šypseną. Per trumpąsias pertraukas vaikštau viena (aš nesu vieniša, tiesiog viena), su ausinukais ir ramia muzika. Pabodo tas šurmulys, kuris atrodo, kad pirmąsias dienas mane džiugino. Ką gi, dabar jau nebe. Tiesiog mane jau kamuoja rudeninė depresija. Ne, dėl to nekaltas ruduo, man patinka ruduo... tiesiog ši savaitė man yra labai sunki tiek emociškai, tiek fiziškai. Tikėkimes, kad visa tai išsitaisys, aš įsivažiuosiu į ritmą ir vėl bus viskas gerai.

Iš manasispasaulis.blogspot.com
Bet tai kai nerealizmooo ;ooo Kaip tokių norėčiau ;//

 I need more chocolate, more sad music and more sleeping. Thats all. When I'll have it, then I'll be happy. 
***
Ir maždaug per valandą mano nuotaika pasitaisė. Ką padariau? Pavalgiau, susirangiau lovoje, bet jaukiai - su pliušine avyte, knygomis, TD idėjomis ir visu kitu. Pasidariau lyg mažą būstinėlę ;) Persirengiau naktiniais ir apsivilkau itin jaukų megztuką, įsijungiau lempą... Ir jeigu tokia nuotaika bus visą šią savaitę... žodžiu, tereikia pergalės prieš Italiją (baskeball, again), tokių gražių, jaukių, šiltų ir rudeninių tympų, bei nesibaigstančių kakavos bei arbatos atsargų. Norai greit keičiasi ;ooo. Be to, kad praskaidrint kasdienybę sugalvojau, kad kiekvieną trečiadienį darysiu kino vakarą su geru filmu ;) Tad jeigu žinot kokį gerą filmą (žanras nesvarbus), pasiūlykit, laukiu ;))

Iki kito karto,
Simona.

P.S. atnaujinau skyrelius "Dievinu" ir "Tikslai"

Ką aš nuveikiau savąjame gyvenime ir ankstyva, nelaukta paauglystė

Rugsėjo 11 dieną suėjo man trylika metų. Trylika... amžius, per kurį kaip sakoma - išlypi iš tos vaikystės ir žengi nedrąsų žingsnelį į paauglystę. Keista tik tais, kad vis dar miegu apsikabinus pliušinę avytę, dievinu kinderius (tuos šokoladinius kiaušinius - mmm...) ir žiūriu "Džeronimą". Nes širdyje esu tik maža mergaitė, kuri svajoja apie ponį (na, gerai jau - dažnai apie tai negalvoju) ir nakvynę maximoje su geriausiomis draugėmis (šitos svajonės niekada neatsisakysiu ;D).
Gimtadienį švęsti pradėjau jau antradienį, kai su Ula ir Vilte nuėjome į netoli namų esančią prancūzų kepyklėlę, kur valgėme picas. Vėliau ėjome į netoliese esančią žaidimų aikštelę, kur supomes, valgėm šokoladą ir plepėjom. Tiesiog.

Gal ir neperskaniausiai atrodo, bet believe in me - yra laaabai skanu :)

Ula, aš ir Viltė :)

Na, o trečiadienį, gimtadienio rytą atsibudau pirmą kartą per šiuos mokslo metus laiminga. Pusryčiai į lovą. Du kartus per metus - ŠV. Kūčios ir gimtadienis. Verta laukti! Blausi šviesa kambaryje, apsikamšiusi pagalvėmis, groja muzika ir ant kelių padėklas su žvakėmis, kakava, sumuštiniu, šokoladu ir sūreliu. Užjaučiu visas manekenes, kurios to patirti negali ir sveikinu visus žmonės, kurie tai sau leidžia. Jie yra daug laimingesni. Be to, pusryčiai į lovą daugiau nieko nekainuoja, tiesiog tu valgai lovoje :). Tad gimimo diena prasidėjo labai gerai.  Kuo ji buvo neišskirtinė? Ir vėl vos per plauką nepavelavau į mokyklą. Arčiausiai gyvenu - daugiausiai veluoju. Taip jau yra ;D. Bet jeigu būčiau tą dieną atėjus anksčiau, nebūtų ir staigmenos, kurią man surengė superfainosklasiokės - Dijuota, Dovilė ir Adelė. Mano spintelė buvo nukabinėta balionų. Atrodo, kad tai nieko ypatingo, bet tai parodo tokį didelį dėmesį. Ne dovanos per gimtadienį yra geriausias dalykas, o daug mažų dalykų, kurie ir suteikia tą jausmą.

Pusryčiai į lovą (biški veidas patinęs po miego ;D) :).

Mano spintelė. Gaila, kad balionų negalėjau palikti visai dienąi (labai nepatogu atidaryti spintelę) :)).

Vėliau vyko pamokos, nors jos kažkaip greit praėjo... į mūsų mokyklą kaip tik tą dieną atvažiavo LIETUVOS RYTO rinktinė. Spaudėm rankas ir šiaip, fainai buvo :). Yra tik vienas dalykas, ko nemėgstu per gimtadienius. Kai visa klasė tau dainuoja, o tu tiesiog šypsaisi ir nežinai kur padėt akis. Rankomis įsigniaubusi į kėdę ir bandai neraudonuot. Kažkaip nemėgstu to. Po pamokų pas mane užklydo Dijuota, padarėm istorijos projektą. Vėliau užsuko Luka, paplepėjom. Šiaip ar taip reikėjo ruoštis vakarui. Atėjo giminės manęs pasveikinti... pažaidžiau pusbroliu, pusesere ir sese, visi pavalgėm, pakalbėjom. Šiaip ar taip visą dieną beprotiškai jaudinausi ir laukiau krepšinio rungtynių. Gerai, kad visas blogas mintis nušvietė pergalė. Ir iš viso, kažkaip šiais metais krepšinis (bent jau tarp mano bendraamžių) sulaukė daugiau dėmesio. Dar viena tema ilgiems rudens vakarų pokalbiems...

Mylimiausi patiekalai gimtadieniui...

Na, o penktadienį savo gimtadienį švenčiau su draugėmis. Po pamokų visos persirengėm ir pasukom autobusų stotelėn, iš kurios važiavom į "Ozą".

Iš serijos "žiauriai kieta stotelė"

Ir dabar visos nuotraukos iš "Ozo"

Ir visos gimtadienio dalyvės be manęs: Dovilė, Adelė, Luka, Dijuota, Austėja ir Rugilė.

Pradžioj ėjome pavalgyt ir stebėti nuostabias krepšinio rungtynes, bet net neprasidėjus trečiam kėliniui turėjom eiti kitur... o gaila ;(

Biški daug popkornų ;DD

Po didžiulės pietų šventės ėjome į filmą "Ženk pirmą žingsnį". Gerai, kad kas stebėjo filmą buvo geranoriški, nes mes beveik visą filmą aikčiojome, plojome ir komentavome patį filmą. Svarbiausia, kad pati pykstu kai kiti taip daro ;xxx

Ozas turi labai fainą tuoletą ;D

Na, o dabr dovanos...
Nuo Rugilės ir Austėjos gavau knygą "Geležies Princesė" ir beveik visus saldumynus, kuriuos matot nuotraukoje.
Nuo Adelės gavau šuniuką-pieštukinę, muilą-kempinę ir akinių skudurėlį.
Nuo Dijuotos ir Dovilės gavau didelį puodelį su užrašu "Party Time" ir tokiu dalykeliu, su kurio mane mama galės žadint į mokyklą, kad neveluočiau taip dažnai :D Puodelyje buvo pilna zefyrų.
Nuo Lukos gavau šokolado plytelę "Milka" su OREO, lūpdažį, keičiantį spalvas ir aksesuarą-pelėdžiuką rankinei.
Nuo Senelių iš mamos pusės gavau knygas "Kryžkelės" ir "Insurgentė", bei šokolado "šogeten" (neatsimenu kaip rašos :D) ir gėlių.
Nuo senelių iš tėčio pusės gavau pinigų.
Iš krikšto tėčio šeimos gavau dovanų kuponą 100 lt knygyne "Pegasas" (jau spėjau iškeisti į "Geležies Karalienę", "Geležies Riterį", bei "Persį Džeksoną: Monstrų jūra") ir šokoladinę rožę.
Iš krikšto mamos gavau didelę saulėgražą, o sekančią dovaną gausiu kitą savaitę, nes nespėjo atkeliauti ar kažkas pan.
Na ir nuo tėvų gavau... bilietą į "Hurts" koncertą!!!
Turbūt niekad gyvenime nesu gavus tiek dauuuug dovanų. Vau. Ir tiek daug šypsenų. Oh, beveik pamiršau paminėti bene svarbiausią dovaną nuo kino centro - pagaliau galėsiu eiti į N13 filmus nevaržoma :)

 Tad taip aš švenčiau ir atšvenčiau rugsėjo vienuoliktąją (argi neįžulu? Gerai, kad dar ne 2001 m. rugsėjo 11-ą gimiau, 2000 m.). Keturioliktieji gyvenimo metai prasideda...

Na, o iki šių metų aš esu išbandžius labai daug. Esu žmogus, nebijantis rizikuoti ir eksperimentuoti. Gaudau kiekvieną įdomią idėją į savo gyvenimą atnešti kažką naujo ir įdomaus. Būtų įžulu pasakyti savo mylimą frazę šiuo metu, kai niekur nespėju, bet pasakysiu... mano manymu žmogus turi būti kuo užimtesnis, nes tada ir viską spės, išmoks planuoti laiką. Šiuo metu galiu drąsiai teigti, kad esu labai išsiblaškiusi. Tiesiog dar nepripratau prie naujo ritmo, neaiški dienotvarkė, nebaigtas atnaujinti kambarys (trūksta dar kelių baldų). Tiek čia apsileidau, tiek TD. Bet visgi stengiuos - šiandien parašau čia įrašą, rytoj arba poryt stengsiuos kažką įkelt į TD. O kai viskas susitvarkys, laukit iš manęs daugiau straipsnių ir naujienų iš mano gyvenimo. Na, o dabar, trylikos metų proga apžvelgiu visus burelius, kuriuos lankiau iki šiol (galbūt ir lankau)... :)
Ką esu išbandžius savajame gyvenime:

Plaukimas.

Kažkada lankiau plaukimą. Mokiausi metus, bet vėliau mečiau. Ne dėl to, kad nepatiko ar kažkas panašaus... atsibodo anksti keltis šeštadieniais ir į jį važinėti. Penktoj klasėj nusipirkau abonimentą į IMPULS'ą ir ten jau sekės geriau, nes nebuvo trenerio ir plaukiodavau tiesiog ramiai, ne ant greičio... gaila, kad dėl dabartinių galimybių atsisakiau plaukimo, bet vasara vistiek tai liks mylimiausia sporto šaka, be to niekas nedraudžia savaitgalį nueiti su draugėmis paplaukioti į vandens parką :)

Lauko tenisas.

Atsimenu, kad jį lankiau tik todėl, nes tevai norėjo, kad lankyčiau... ir buvau laiminga, kai pagaliau žengiau žingsnį atgal iš šio sporto... bet dabar su mielu noru grįžčiau vėl į tas sales ir vėl ritmingai mušinėčiau kamuoliuką. Deja, bijau priimti rimtus sprendimus, nes norint grįžti atgal, reikėtu nemažai pinigų... tad aistrą tenisui išreikšiu vėliau, kai tik pati galėsiu savarankiškai tai padaryti :)

Badmintonas.

Norą grįžti į Lauko teniso sales numalšinau su badmintonu. Ir vasarą tai buvo mano mylimiausia sporto šaka antroje vietoje. Tai yra lengvesnis sporta, be to man jame labiau sekėsi. Jį lankiau prieš metus, šeštoje klasėje. Bet naujus sportus keičia kiti ir kol kas badmintonas lieka nuošaly prie mylimos veiklos.

Dizainas.

Na, o tai burelis, kuris turėjo bene jaukiausią aplinką. Ateini į studijas, pasidarai arbatos, pavartai įvairius rankdarbių ar madų žurnalus (kas kam rūpi), pasisemi idėjų. Visos darbui skirtos priemonės buvo čia pat, nieko papildomo (nebent išskirtiniai norai) neštis nereikėjo. Padirbi, vėliau nueini į parduotuvę, atsineši skanėstų, pasiemi į rankas virbalus ir žiūri "Simpsonus" per televizoriu. Žodžiu, labai jaukios dienos buvo, kupinos šilumos :).

Vaizduojamieji menai

Kiek konkursų, kiek draugų iš ten būta... Du metai ramaus piešimo prie geriausio stalo, kuris yra prie lango... tai turbūt sritis, kurioje daugiausiai pasiekiau ir atradau savęs, sritis, kuri ne karto nebuvo pabodus. Dailėje nesu talentinga, bet su savo vaizduote pasiekiau kažką. Kiek papeikimų, kiek pagyrimų čia buvo... pasiilgau begalo visų žmonių iš ten.

Anglų kalba.

Burelis, kuris nesuteikia tiek malonumo, bet... suteikia šviesių minčių apie ateitį. Esu tas žmogus, kuris mano, kad šiais laikais kalbos yra labai svarbu ir kad būtent kalbos mokykloje yra svarbiausias ir pagrindinis dalykas, kurio galima išmokti. Tiesa, kalboms neturiu talento, bet turiu didelį norą, dėl to pasiviju bendraamžius :). Anglų kalbą papildomai lankau nuo šeštos klasės.

Jaunųjų žurnalistų klubas.

Tiek daug galėčiau parašyti apie šį klubą ir nuostabią jos vadovę - Eriką Straigytę. Lankiau šį burelį visus metus (šeštoje klasėje) su dideliu malonumu. Antradieniai man iki šiol siejasi su šia veikla. Bene labiausiai patiko išvyka į LRT radijo studiją, o gal pokalbiai su "Panelės" redaktore ir šio žurnalo žurnalistais? Sunku apsispręst. Kiek čia visko daug įvyko. Ir kaip aš čia norėčiau grįžt - ir vėl antradieniais su puodeliu arbatos ir bandele iš "IKI"...

Rankdarbiai.
Lankiau šeštoje klasėje. Tai buvo panašu į dizainą, bet... lankiau juos kitoje vietoje, kur kitokia aplinka, kiti žmonės, su kuriais bendros kalbos nerasdavau. Taip, ten išmokau daug naujo ir atgaivinau savąjį hobį, bet jei dabar turėčiau galimybę grįžti (niekas jos neatima, jeigu kas visada galiu žengti pro tas duris) - abejoju ar taip padaryčiau. Mieliau sukčiau atgal į dizainą, kur iš esmės dariau tą patį, tik su daug didesniu malonumu.

Šokiai.
Pramoginiai, šiuolaikiniai... į vis kitokių šokių burelį ėjau keturis kartus. Ką galiu pasakyti? Tai ne mano sritis. Nejaučiu malonumo šokdama, daug maloniau užsiimu kitomis sporto šakomis.

Keramika.
Šį burelį lankiau trečioje klasėje, mokykloje. Ir vėl tai nenusisekusi sritis, kurioje neradau ir nemokėjau "kurti" savęs.

Sportiniai žaidimai.
Taip ir vadinosi toji veikla, kurią lankiau mėnesį. Viskas labai panašu į kūno kultūros pamokas, bet suprantate, buvau pamišusi dėl "Hanos Montanos" ir kadangi po būrelio veluodavau ją pažiūrėti - viską mečiau. Neypatingai ten man ir patiko...

Joga + Meditacija
Lankiau penktoje klasėje. Tai veikla, kuri iš tiesų mane atpalaiduodavo ir leisdavo pamiršti visus nesklandumus mokykloje. Gaila, kad mokytojas išėjo dirbti kitur ir man ten buvo labai nepatogu važiuoti... taip mano jogos ir meditacijos veikla sustojo. Žinoma, galėčiau tuo užsiimti namie, bet labai jau trūksta valios ;/

Nuo pirmos klasės svajojau apie veiklą susijusią su rašymu. Nebūtinai tai turi būti mano pragyvenimo šaltinis, tiesiog norėjau tuo užsiimti.. tą darau ir dabar - rašau TD, čia ir istorijas. Darau viską kas man patinka. Ir esu begalo laiminga, kad atrandu save vis kitose srityse, nes tik bandydama sukuriu save.
Be galo laiminga,
Simona.

P.S. mano straipsniai nuo rugsėjo pirmosios naujajame blog'go puslapy - straipsniai :)

Man vis dar dvylika - rašau nevisai gerai - sorry

Kaip seniai tai rašiau (net prieš savaitę ;oo). Žodžiu, tik vis nėįkėliau... so, štai ir naujas įrašas ;)

Štai ir praėjo trys pirmos dienos mokykloj... iš šimto septyniasdešimt šešių, kurias turėsiu praleisti joje (neskaičiuojant atostogų ir savaitgalių).

Che, che.. taip, aš net braukau dienas praleistas mokykloj ir
žiūriu kiek liko. Well done, Simona!

Rugsėjo 3 d.

Atėjus į mokyklą pirmas rūpestis buvo surasti savo spintelę (nes manoji dar nuo pradinių klasių stovėjo pradinukų aukšte). Ir yay, man pavyko, aš ją radau :) Neskaitant to, kad ją rasti man padėjo trys žmonės... Bet yay vistiek, nes dabar ji stovi geroje vietoje^^. Antra staigmena buvo nuo Adelės. Ji man ir Dijuotai padovanojo mini dovanėlę mokslų metų pradžios proga. Ir žinoma tai privertė mane susigėsti, nes aš jai padovanojau tik apkabinimą (bet jis buvo nuoširdus :)). Bet jokio pesimizmo, viskas labai gerai! Gavau dovanų ne per savo gimtadienį :). Vėliau pamokos (kaip pirmą dieną po atostogų - viskas buvo so easy), pertraukos ir visa kita. Nuoširdžiai pasakius pasiilgau mokyklos.

Dovanėlė man ir Dy.

Ne, ne mokslo, bet... tiesiog. Bibliotekos (kurioje dar nebuvau), kurioje labai daug idėjų gimė straipsniams TD (keista, ar ne?). Valgyklos ir tos paprastos picos, kurios pasiilgau (ne, ji nėra kažkokia labai skani. Ji paprasta (sūris, kečiupas, kumpis). Bet ji primena mokyklą. Aš tos picos laaabai pasiilgau). Galiausiai net ir mokyklos foteliukų, ant kurių praleisdavau "langus" (kai pamoka nevyksta dėl tam tikros priežasties). O jei rimtai... pasiilgau mokyklos ritmo. Net nemoku tiksliai pasakyti KO. Ir jei dabar leistų pasiimt atostogas - griebčiau, bet jei leistu pasilikti vėliasniam laikui (kai tikrai užguls mokslai) be abejonės taip ir padaryčiau. Pasiilgau ir rudens - vakarų su gera knyga lovoje ir šilta mėtų arbata su medumi. Dar geriau būtų jei už lango lytų. O tada ir apima tas rudens jausmas, kurį vadinu paprasčiausiai jaukumu. Rudenį man būna jauku. Ir "Teenage Dreams" pasiilgau. Žinoma, kol kas sunku rašyti tuos straipsnius (juk turėjau tryjų mėnesių pertrauką!), bet... TD yra dalykas, kuris man padėjo ištempti šeštą klasę ir jei reikės (po kokių tryjų savaičių), padės ištempti ir septinta (jeigu būsiu neišmesta).

Jų blog'gai faini:

Dievinu tokius jaukius vlogus :DDD Ir dar kambariui idėjų prisigaudau :D

Tai rašiau kažkada seniai :D
---
Šeštadienį:

Be galo noriu miego. Tiesiog akys merkiasi. Ir eisiu miegot. Su šypsena :). Iš tiesų ši savaitė buvo labai įtempta. Šeštoje klasėje visada būdavo šešios pamokos ir vieną kartą septynios (o ta septinta pamoka buvo kūno kultūra). O dabar du kartus septynios. Po vasaros tai iškęst, patikėkit - yra sunku. Bet viskas gerai turint galvoje, kad viską darau dėl savęs. Viską darau dėl savęs... namų darbų krūvelė ant stalo mane gąsdina ir deja nemažėja. Aš turiu puikų pasiaiškinimą - ši savaitė nuostabi ir be namų darbų! Trečiadienį su Austėja buvau MINT VINETU knygyne (apie tai ir bus mano sekantis TD straipsnis), o šį savaitgalį yra sostinės dienos 2013!!! Ir penktadienis buvo nerealus... O kaip nebus, kai Vilnius rengė nemokamai koncertą katedros aikštėj su BRAINSTORM. Kiek žmonių buvo. Ir yay, aš su Dijuota, Barbora, Elena bei Teodora (su pastarosiomis susipažinau tik vakar :D Naujos pažintys yra gerai). Žiauriai patiko. Tiesiog - rawrkawesome. Tas bendravimas su publika ir tos dainos... Ta prasme, klausytis NAZARE per kompiuterį - visiškai neapsimoka. Neskamba taip, kaip skambėjo ten. Nuostabu.
Šiandien po miestą trankiausi kartu su Luka. Žinot, kas man primena sostinės dienas - visiškas pinigų netaupimas (į skolas tėvams ;D), karštos spurgytes, naujos pažintys, Gedimino kalnas, Milionas žmonių.
Tik gaila, kad šiandien kojas skaudėjo :D

http://www.15min.lt/zmones/galerija/vilniuje-naujausia-albuma-another-still-life-pristate-latviu-grupe-brainstorm-43759?article=367139#13 - aš esu ta, kuri keistai sučiaupus lūpas ;D Bet yay, mane nufotografavo ;DDD
Rašau šiandien:

Rytoj svarbi diena (turėtų būti - ar bus?), bet apie tai rytoj.
Beprotiškai myliu arbatą,
Simona.


P.S. Nauji straipsniai TD - http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/susirask-sau-hobi.html ir http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/mint-vinetu-ir-rubrikos-td.html

I am ready (or not)

10:27 h.

Įsispraudusi į uniformą po trisdešimt minučių keliausiu į mokyklą. Kaip keista... vakar į lovą atsiguliau vienuoliktą vakaro ir gal dvi valandas galvojau apie mokyklą. Nežinau ko laukti... mokslo metų šventė vyks apie keturiasdešimt minučių (čia tik spėjimas) ir klasėje būsim apie tridešimt. O vėliau net nežinau ką veiksiu. Žinoma, reikės susidėti kuprinę ir t.t., bet kiekvienais metais su tėvais ir jų draugais po šventės kur nors nueidavome, o šiais metais nieko. Galbūt drauges pasikviesiu kakavos į svečius, galbūt dar į miestą nukėblinsiu. Bet viskas ne taip. Bijau mokslo metų. Ir net nežinau kodėl. Bet aš pasiruošusi. Užrašų knygelė jau guli rankinėje, tad beliko sulaukti Dijuotos (mano klasiokė(nusprendėme kartu eiti į mokyklą)) ir eiti. Tikiuosi viskas praeis sklandžiai ir kad viską išgirsiu klasėje ką kalbės mokytoja (nes dažniausiai kalbu su draugėmis, o po to apie pasikeitusia tvarką nieko nežinau). Šiais metais tikiuosi, kad turėsiu didesnį entuziazmą mokslui. Tiesiog reikia per pamokas nekalbėti per daug su draugėm, namie sąžiningai paruošti namų darbus (o ne pasakyti to gražaus sakinio, kurį sakydavau mokslo metais "Padarysiu prieš pamoką", nes visada vistiek išaiškėdavo, kad namų darbų nepadariau namie). Ir viskas bus gerai.
P.S. - grįžau į TD (http://www.thetd4you.blogspot.com/2013/09/sveikos.html). Bent jau čia netrūksta noro rašyti :).
---
Štai ir grįžo jaukūs vakarai su arbata. Rašau TD straipsnį, ruošiuosi į mokyklą. Rytoj pamokos tokios - anglų k., kūno kultūra, matematika, dailė, geografija ir biologija. Na, tarp jų yra mano mylimiausios pamokos - anglų k. ir geografija, tad yay ^^. Šventė praėjo gerai. Pradžioje kaip ir įprasta buvo dainuojamos dainos, ir kaip įprasta tų dainų niekas nesiklausė. Gale mini koncertuko į dangų buvo paleisti helio balionai. Buvo gražu :). Vėliau susirinkome į klasę, pakalbėjom ir dovanų gavom išmaniuosius pieštukus (bent jau aš taip juos vadinu) bei saldainių. Klasiokai per vasarą labai užaugo (beh, nebebūsiu pirmajam trejetuke tarp aukščiausių). Po šventės su Dijuota ir Adele ėjom į miestą (yay, dalino nemokamai BIG MILK ledus^^) ir į coffe inn'ą.

Net ir oras skelbia apie atėjusi rudenį. Visą dieną buvo šalta (vaikščiojau su striuke) ir lyjo. Šiaip aš mėgstu lietų tada, kai jaukiai sėdžiu namie prie židinio su arbata ir gera knyga. Bet būti su uniforma, ištiesintais plaukais ir po lietum... menkas džiaugsmas.
Naktį iš vasaros į rudenį sutikau kartu su Luka. Šiaip buvom prisižadėjusios nemiegot, bet ketvirtą vistiek nukėblinom. Iki to laiko valgėm picą (ai, su ja tai buvo juokas. Ėjom į kavinę nusipirkti picos, bet pamiršom, kad dėžutė irgi kainuoja... tad karštą picą namo (ant kurios yra česnakinio padažo) atnešėm plastikiniame maišelyje. Jou, tikėkimes pažįstami nematė :D Namie žiūrėjom filmus (trys ir nė vieno iki galo), kalbėjomes, o naktį ėjome į kiemą, kur fotografavomes :D Antrą nakties. Tiesiog afigennnai :D

Luka

Ir aš su gerokai per maža riedlente :D

Gerų mokslo metų,
Moksliukė Simona.