Ką aš nuveikiau savąjame gyvenime ir ankstyva, nelaukta paauglystė

Rugsėjo 11 dieną suėjo man trylika metų. Trylika... amžius, per kurį kaip sakoma - išlypi iš tos vaikystės ir žengi nedrąsų žingsnelį į paauglystę. Keista tik tais, kad vis dar miegu apsikabinus pliušinę avytę, dievinu kinderius (tuos šokoladinius kiaušinius - mmm...) ir žiūriu "Džeronimą". Nes širdyje esu tik maža mergaitė, kuri svajoja apie ponį (na, gerai jau - dažnai apie tai negalvoju) ir nakvynę maximoje su geriausiomis draugėmis (šitos svajonės niekada neatsisakysiu ;D).
Gimtadienį švęsti pradėjau jau antradienį, kai su Ula ir Vilte nuėjome į netoli namų esančią prancūzų kepyklėlę, kur valgėme picas. Vėliau ėjome į netoliese esančią žaidimų aikštelę, kur supomes, valgėm šokoladą ir plepėjom. Tiesiog.

Gal ir neperskaniausiai atrodo, bet believe in me - yra laaabai skanu :)

Ula, aš ir Viltė :)

Na, o trečiadienį, gimtadienio rytą atsibudau pirmą kartą per šiuos mokslo metus laiminga. Pusryčiai į lovą. Du kartus per metus - ŠV. Kūčios ir gimtadienis. Verta laukti! Blausi šviesa kambaryje, apsikamšiusi pagalvėmis, groja muzika ir ant kelių padėklas su žvakėmis, kakava, sumuštiniu, šokoladu ir sūreliu. Užjaučiu visas manekenes, kurios to patirti negali ir sveikinu visus žmonės, kurie tai sau leidžia. Jie yra daug laimingesni. Be to, pusryčiai į lovą daugiau nieko nekainuoja, tiesiog tu valgai lovoje :). Tad gimimo diena prasidėjo labai gerai.  Kuo ji buvo neišskirtinė? Ir vėl vos per plauką nepavelavau į mokyklą. Arčiausiai gyvenu - daugiausiai veluoju. Taip jau yra ;D. Bet jeigu būčiau tą dieną atėjus anksčiau, nebūtų ir staigmenos, kurią man surengė superfainosklasiokės - Dijuota, Dovilė ir Adelė. Mano spintelė buvo nukabinėta balionų. Atrodo, kad tai nieko ypatingo, bet tai parodo tokį didelį dėmesį. Ne dovanos per gimtadienį yra geriausias dalykas, o daug mažų dalykų, kurie ir suteikia tą jausmą.

Pusryčiai į lovą (biški veidas patinęs po miego ;D) :).

Mano spintelė. Gaila, kad balionų negalėjau palikti visai dienąi (labai nepatogu atidaryti spintelę) :)).

Vėliau vyko pamokos, nors jos kažkaip greit praėjo... į mūsų mokyklą kaip tik tą dieną atvažiavo LIETUVOS RYTO rinktinė. Spaudėm rankas ir šiaip, fainai buvo :). Yra tik vienas dalykas, ko nemėgstu per gimtadienius. Kai visa klasė tau dainuoja, o tu tiesiog šypsaisi ir nežinai kur padėt akis. Rankomis įsigniaubusi į kėdę ir bandai neraudonuot. Kažkaip nemėgstu to. Po pamokų pas mane užklydo Dijuota, padarėm istorijos projektą. Vėliau užsuko Luka, paplepėjom. Šiaip ar taip reikėjo ruoštis vakarui. Atėjo giminės manęs pasveikinti... pažaidžiau pusbroliu, pusesere ir sese, visi pavalgėm, pakalbėjom. Šiaip ar taip visą dieną beprotiškai jaudinausi ir laukiau krepšinio rungtynių. Gerai, kad visas blogas mintis nušvietė pergalė. Ir iš viso, kažkaip šiais metais krepšinis (bent jau tarp mano bendraamžių) sulaukė daugiau dėmesio. Dar viena tema ilgiems rudens vakarų pokalbiems...

Mylimiausi patiekalai gimtadieniui...

Na, o penktadienį savo gimtadienį švenčiau su draugėmis. Po pamokų visos persirengėm ir pasukom autobusų stotelėn, iš kurios važiavom į "Ozą".

Iš serijos "žiauriai kieta stotelė"

Ir dabar visos nuotraukos iš "Ozo"

Ir visos gimtadienio dalyvės be manęs: Dovilė, Adelė, Luka, Dijuota, Austėja ir Rugilė.

Pradžioj ėjome pavalgyt ir stebėti nuostabias krepšinio rungtynes, bet net neprasidėjus trečiam kėliniui turėjom eiti kitur... o gaila ;(

Biški daug popkornų ;DD

Po didžiulės pietų šventės ėjome į filmą "Ženk pirmą žingsnį". Gerai, kad kas stebėjo filmą buvo geranoriški, nes mes beveik visą filmą aikčiojome, plojome ir komentavome patį filmą. Svarbiausia, kad pati pykstu kai kiti taip daro ;xxx

Ozas turi labai fainą tuoletą ;D

Na, o dabr dovanos...
Nuo Rugilės ir Austėjos gavau knygą "Geležies Princesė" ir beveik visus saldumynus, kuriuos matot nuotraukoje.
Nuo Adelės gavau šuniuką-pieštukinę, muilą-kempinę ir akinių skudurėlį.
Nuo Dijuotos ir Dovilės gavau didelį puodelį su užrašu "Party Time" ir tokiu dalykeliu, su kurio mane mama galės žadint į mokyklą, kad neveluočiau taip dažnai :D Puodelyje buvo pilna zefyrų.
Nuo Lukos gavau šokolado plytelę "Milka" su OREO, lūpdažį, keičiantį spalvas ir aksesuarą-pelėdžiuką rankinei.
Nuo Senelių iš mamos pusės gavau knygas "Kryžkelės" ir "Insurgentė", bei šokolado "šogeten" (neatsimenu kaip rašos :D) ir gėlių.
Nuo senelių iš tėčio pusės gavau pinigų.
Iš krikšto tėčio šeimos gavau dovanų kuponą 100 lt knygyne "Pegasas" (jau spėjau iškeisti į "Geležies Karalienę", "Geležies Riterį", bei "Persį Džeksoną: Monstrų jūra") ir šokoladinę rožę.
Iš krikšto mamos gavau didelę saulėgražą, o sekančią dovaną gausiu kitą savaitę, nes nespėjo atkeliauti ar kažkas pan.
Na ir nuo tėvų gavau... bilietą į "Hurts" koncertą!!!
Turbūt niekad gyvenime nesu gavus tiek dauuuug dovanų. Vau. Ir tiek daug šypsenų. Oh, beveik pamiršau paminėti bene svarbiausią dovaną nuo kino centro - pagaliau galėsiu eiti į N13 filmus nevaržoma :)

 Tad taip aš švenčiau ir atšvenčiau rugsėjo vienuoliktąją (argi neįžulu? Gerai, kad dar ne 2001 m. rugsėjo 11-ą gimiau, 2000 m.). Keturioliktieji gyvenimo metai prasideda...

Na, o iki šių metų aš esu išbandžius labai daug. Esu žmogus, nebijantis rizikuoti ir eksperimentuoti. Gaudau kiekvieną įdomią idėją į savo gyvenimą atnešti kažką naujo ir įdomaus. Būtų įžulu pasakyti savo mylimą frazę šiuo metu, kai niekur nespėju, bet pasakysiu... mano manymu žmogus turi būti kuo užimtesnis, nes tada ir viską spės, išmoks planuoti laiką. Šiuo metu galiu drąsiai teigti, kad esu labai išsiblaškiusi. Tiesiog dar nepripratau prie naujo ritmo, neaiški dienotvarkė, nebaigtas atnaujinti kambarys (trūksta dar kelių baldų). Tiek čia apsileidau, tiek TD. Bet visgi stengiuos - šiandien parašau čia įrašą, rytoj arba poryt stengsiuos kažką įkelt į TD. O kai viskas susitvarkys, laukit iš manęs daugiau straipsnių ir naujienų iš mano gyvenimo. Na, o dabar, trylikos metų proga apžvelgiu visus burelius, kuriuos lankiau iki šiol (galbūt ir lankau)... :)
Ką esu išbandžius savajame gyvenime:

Plaukimas.

Kažkada lankiau plaukimą. Mokiausi metus, bet vėliau mečiau. Ne dėl to, kad nepatiko ar kažkas panašaus... atsibodo anksti keltis šeštadieniais ir į jį važinėti. Penktoj klasėj nusipirkau abonimentą į IMPULS'ą ir ten jau sekės geriau, nes nebuvo trenerio ir plaukiodavau tiesiog ramiai, ne ant greičio... gaila, kad dėl dabartinių galimybių atsisakiau plaukimo, bet vasara vistiek tai liks mylimiausia sporto šaka, be to niekas nedraudžia savaitgalį nueiti su draugėmis paplaukioti į vandens parką :)

Lauko tenisas.

Atsimenu, kad jį lankiau tik todėl, nes tevai norėjo, kad lankyčiau... ir buvau laiminga, kai pagaliau žengiau žingsnį atgal iš šio sporto... bet dabar su mielu noru grįžčiau vėl į tas sales ir vėl ritmingai mušinėčiau kamuoliuką. Deja, bijau priimti rimtus sprendimus, nes norint grįžti atgal, reikėtu nemažai pinigų... tad aistrą tenisui išreikšiu vėliau, kai tik pati galėsiu savarankiškai tai padaryti :)

Badmintonas.

Norą grįžti į Lauko teniso sales numalšinau su badmintonu. Ir vasarą tai buvo mano mylimiausia sporto šaka antroje vietoje. Tai yra lengvesnis sporta, be to man jame labiau sekėsi. Jį lankiau prieš metus, šeštoje klasėje. Bet naujus sportus keičia kiti ir kol kas badmintonas lieka nuošaly prie mylimos veiklos.

Dizainas.

Na, o tai burelis, kuris turėjo bene jaukiausią aplinką. Ateini į studijas, pasidarai arbatos, pavartai įvairius rankdarbių ar madų žurnalus (kas kam rūpi), pasisemi idėjų. Visos darbui skirtos priemonės buvo čia pat, nieko papildomo (nebent išskirtiniai norai) neštis nereikėjo. Padirbi, vėliau nueini į parduotuvę, atsineši skanėstų, pasiemi į rankas virbalus ir žiūri "Simpsonus" per televizoriu. Žodžiu, labai jaukios dienos buvo, kupinos šilumos :).

Vaizduojamieji menai

Kiek konkursų, kiek draugų iš ten būta... Du metai ramaus piešimo prie geriausio stalo, kuris yra prie lango... tai turbūt sritis, kurioje daugiausiai pasiekiau ir atradau savęs, sritis, kuri ne karto nebuvo pabodus. Dailėje nesu talentinga, bet su savo vaizduote pasiekiau kažką. Kiek papeikimų, kiek pagyrimų čia buvo... pasiilgau begalo visų žmonių iš ten.

Anglų kalba.

Burelis, kuris nesuteikia tiek malonumo, bet... suteikia šviesių minčių apie ateitį. Esu tas žmogus, kuris mano, kad šiais laikais kalbos yra labai svarbu ir kad būtent kalbos mokykloje yra svarbiausias ir pagrindinis dalykas, kurio galima išmokti. Tiesa, kalboms neturiu talento, bet turiu didelį norą, dėl to pasiviju bendraamžius :). Anglų kalbą papildomai lankau nuo šeštos klasės.

Jaunųjų žurnalistų klubas.

Tiek daug galėčiau parašyti apie šį klubą ir nuostabią jos vadovę - Eriką Straigytę. Lankiau šį burelį visus metus (šeštoje klasėje) su dideliu malonumu. Antradieniai man iki šiol siejasi su šia veikla. Bene labiausiai patiko išvyka į LRT radijo studiją, o gal pokalbiai su "Panelės" redaktore ir šio žurnalo žurnalistais? Sunku apsispręst. Kiek čia visko daug įvyko. Ir kaip aš čia norėčiau grįžt - ir vėl antradieniais su puodeliu arbatos ir bandele iš "IKI"...

Rankdarbiai.
Lankiau šeštoje klasėje. Tai buvo panašu į dizainą, bet... lankiau juos kitoje vietoje, kur kitokia aplinka, kiti žmonės, su kuriais bendros kalbos nerasdavau. Taip, ten išmokau daug naujo ir atgaivinau savąjį hobį, bet jei dabar turėčiau galimybę grįžti (niekas jos neatima, jeigu kas visada galiu žengti pro tas duris) - abejoju ar taip padaryčiau. Mieliau sukčiau atgal į dizainą, kur iš esmės dariau tą patį, tik su daug didesniu malonumu.

Šokiai.
Pramoginiai, šiuolaikiniai... į vis kitokių šokių burelį ėjau keturis kartus. Ką galiu pasakyti? Tai ne mano sritis. Nejaučiu malonumo šokdama, daug maloniau užsiimu kitomis sporto šakomis.

Keramika.
Šį burelį lankiau trečioje klasėje, mokykloje. Ir vėl tai nenusisekusi sritis, kurioje neradau ir nemokėjau "kurti" savęs.

Sportiniai žaidimai.
Taip ir vadinosi toji veikla, kurią lankiau mėnesį. Viskas labai panašu į kūno kultūros pamokas, bet suprantate, buvau pamišusi dėl "Hanos Montanos" ir kadangi po būrelio veluodavau ją pažiūrėti - viską mečiau. Neypatingai ten man ir patiko...

Joga + Meditacija
Lankiau penktoje klasėje. Tai veikla, kuri iš tiesų mane atpalaiduodavo ir leisdavo pamiršti visus nesklandumus mokykloje. Gaila, kad mokytojas išėjo dirbti kitur ir man ten buvo labai nepatogu važiuoti... taip mano jogos ir meditacijos veikla sustojo. Žinoma, galėčiau tuo užsiimti namie, bet labai jau trūksta valios ;/

Nuo pirmos klasės svajojau apie veiklą susijusią su rašymu. Nebūtinai tai turi būti mano pragyvenimo šaltinis, tiesiog norėjau tuo užsiimti.. tą darau ir dabar - rašau TD, čia ir istorijas. Darau viską kas man patinka. Ir esu begalo laiminga, kad atrandu save vis kitose srityse, nes tik bandydama sukuriu save.
Be galo laiminga,
Simona.

P.S. mano straipsniai nuo rugsėjo pirmosios naujajame blog'go puslapy - straipsniai :)