Steve Harvey "Tiesiai į sėkmę: Kaip svajonės virsta tikrove"

Kad ir kiek žmonių burbėtų apie tai, kokios nenaudingos/banalios/savaime suprantamos/sviestu sviestuotos yra motyvacinės knygos/filmai/kursai/paskaitos, vos ne visi pritaria, jog bent kartą reikia. Galbūt net ir būtina. Jei norit kilti aukščiau ir nebeturėti laiko net aiškintis, ar ne per dideli alimentai mokami yra Jūsų pirmosios santuokos vaiko motinai. Nors iš principo aš mėgstu parodyti principus ir kovoti už teisybę (skirtą sau, ir kitiems), bet tebūnie, svajonėse, tai yra vienintelis punktas. To ir palinkėsiu (ir sau, ir kitiems ir nebūtinai tik piniginės laimės), apibendrindama šį įrašą jau pradžioj. Tikiuosi, jog verta skaityti ir toliau.

Kas yra sėkmė? Šeima, meilė, vaikai, oh pinigai, geras darbas, range rover, laimėta loterija, karštas aukštas berniukas pašonėje ir t.t. Subjektyvu labai. Ir prieš pradedant skaityti naują motyvacinę knygą ar prieš nusiperkant 400 eurų vertės kursus (apie tai dar vėliau, bet šiaip pinigine prasme, tai jūs jau tikrai esat sėkmingi, nežinau ar reikia dar kažkokios motyvacijos toliau, nes vargu ar pasieksite, ko norit. Jei pavyko, visada laukiu Jūsų žinučių ask.fm arba el.pašte), siūlau išsirinkti savąją svajonę, kuri paverstu jus sėkmingu (nežinau, kaip laimėsit milijoną per teloloto, bet verta bandyti, nes su milijonu, patirtis mažesniame lygmeny sako, jog atsirastų daug naujų veiklų arba drabužių arba kosmetikos). Šį kartą pasirinkau aukštą berniuką, o knyga buvo parašyta Steve Harvey (taip, to pačio kur karūną ne tam asmeniui per "Mis Pasaulį" įteikė ir nors tada jį gyniau, ginu ir dabar, nusivyliau juo tiek pat, kiek antros vietos laureatė) pavadinimu "Tiesiai į sėkmę: Kaip svajonės virsta realybe". 

Ją atradau vienos instagramerės profily, kuriame ji išgyrė šią knygą. Beje, ant angliškosios versijos viršelio yra pavaizduotas pats komikas-rašytojas. Nežinau, ar čia lietuviai yra tokie neišprusę ir leidėjai, mano, jog toks veidas tikrai nesuviliotų PIRKTI, nes paprasčiausiai Steve'o nieks nežinotų ar kaip tik, reikia džaugtis, jog Alma Littera šiuo atveju neskatina narciziškumo ir mano, jog knygos vinis yra tikrai ne žymus vardas (bet mano manymu, čia kaip tik ir buvo tas atvejis, gaila). Apskritai, labai juokingai atrodo knygų viršeliai su autorių nuotraukomis (nebent tai yra (auto)biografija, žinoma). Kartais marketingas yra labai šlykštus, o dar aš manau, jog tokių knygų neverta pirkti, nes tai tik iškarto parodo, kad kūrinys įdomus tik dėl to. Čia kaip tas kaimo berniokas nemokantis ištrinti google istorijos dėl tėvų, tad perkantis žurnalus, skirtus vyrams su merginų kūnų atvaizdais. Ačiū, nuotraukas autorių, gražių ar nelabai, galėsiu pažiūrėti internete.

Beje, perskaičius šią knygą toliau šios panelės instagram'e nesekiau.

Knyga beveik aiškiai parodo, jog laimė ir sėkmė yra tik pinigai. Vietomis užsimenama ir apie kitas vertybes, bet turint omeny, jog pats autorius knygos pradžioj pabrėžė, kad knyga skirta visiems ir visokios sėkmės ieškantiems žmonėms, tai labai nuvylė.

Nebijok svajoti, išeiti iš komforto zonos, susirasti naujų ir įkvepiančių draugų, ieškoti būdų parodyti talentą ir sudaryti verslo planų. Visa knyga, galima sakyti, yra aprašyta šiame sakiny. Tik dar reikėtų pridėti nemažai seksistinių išsišokimų bei papasakoti apie dievo svarbą. Žodžiu, viskas tik blogėja.

Pakeliui, jei esate vyras, galite panorėti susirasti moterį, kuri išliptų iš vežimo ir nušluostytų jums kaktą, kad prakaitas nesrūstų į akis. Jai net turėtų norėtis nuspirti akmenis nuo kelio. Ji jus drąsintu. Suprask, jeigu esi moteris, tai to negali būti ir būtų buvusi didžiausia klaida, jei būtų parašyta, jog vedami sėkmės norime šalia savęs turėtį partnerį ir gyvenimo žmogų (net nebūtinai priešingos lyties). Žmonai leidžiama gulėti greta, kad jus sustiprintų, grąžintų jėgas ir kitą dieną galėtumėte tęsti savo kelionę. Tik jūs jos neįkvėpkite, prašau. Moteris - tai prekė. Mūza, kuriai nereikia nieko atgal.

Pernelyg daug žmonių, o ypač moterų, svarsto apie visų kitų norus ir poreikius, bet negalvoja apie savuosius. Aš nežinau iš kur Steve Harvey ištraukė tokią statistiką, kurią labai norėčiau pamatyti, bet šis sakinys net nesiderina prie likusios knygos. Juk moteris ir yra pagalbinis daiktas vyrui, kam jai svajoti?

Knygoje daug kartų cituojama psalmių knyga, pabrėžiama, jog dievas yra svarbiau ir už šeimą, ir už išsilavinimą, turbūt ir pagarbą paprastiems žmonėms (ypatingai moterims), nors to jau autorius taip stipriai nepabrėžė. Nieko, aš moku skaityti tarp eilučių.

Ir turbūt Jums įdomu, ar perskaičius knygą radau savąjį aukštą berniuką. Tai neradau.

Šį kartą prastai. Bet aš ieškosiu geresnės motyvacinės knygos ir kai rasiu, tikrai pasidalinsiu su jumis.

Iki greito!

Simona.

Vasara iš 15 mėnesių, bet aptarimas tik trijų

Galvojau, jog reikia sudeginti visas pratybas ir sąsiuvinius, surinktus per mokslo metus. Tada pagalvojau, jog didesnio kaifo nei tada, kai deginau uniformą, kurią nešiojau ketverius metus vis vien nepatirsiu, tad nusprendžiau to nedaryti. Be to, pusę pratybų ir sąsiuvinių, kuriuose šiais metais užrašus kaupiau daug tvarkingiau negu gerus pažymius dienyne, turėsiu naudoti ir dešimtoje klasėje, į kurią, kad ir kaip keista būtų suvokti, grįšiu tik po penkiolikos mėnesių. O ir šiaip, tas laužas, nufotografuotas dienos šviesoje net netiks prie mano instagram'o atmosferos, o naktį man deginti niekas nieko neleis. Tad rytojaus tikslas - visus nebereikalingus popierius nunešti į mėlyną konteinerį. Bent jau gamtai pagelbėsiu su savo šešetais, linkiu taip orginaliau pradėti vasarą ir jums.

Kol kas 2016 yra mano geriausi metai. Ir nesvarbu, jog dar buvo mažai atostogų, mažai kelionių, mažai dar kažin ko. Šiais metais pradėjau iš visos širdies mėgautis kiekviena akimirka, pradedant nuo greitos išvykos per pertrauką iki parduotuvės ledų, baigiant Atėnų naktine panorama. Šiais metais įsitraukiau į visuomeninę veiklą, kurioje sutikau labai daug žmonių. Ir galiu džiaugtis tik tuo, jog didžiausi nuotykiai prasideda šiandien, dabar. Ir jog prasideda vasara - nei laukta, nei nelaukta, tiesiog atėjusi kaip įprastas dalykas, kaip ir koks pavasaris ar ruduo. Tik šiltesnis oras ir jokios mokyklos. Ir daugiau tikslų, daugiau pažadų, daugiau norimų nuveikti veiklų, kuriuos tikiuosi aptarti šiame įraše ir daugiau bemiegių naktų. Kaip visada, kai būna vasara, kaip šiandien, kai galiu be jokių galvojimų, kaip rytoj atsikelsiu į mokyklą, rašyti. Žavu.

Nors vasara prasidėjo dar mažiau nei prieš savaitę, jau spėjau du kartus pernakvoti pas drauges ir penkis kartus sužaisti "Monopolį". Nakvoti pas drauges yra tokia pat gera veikla kaip ir Monopolis. Aš labai tikiuosi, jog per vasarą bus tokių dienų dar daugiau. Iš tikrųjų, tai net nereikia tikėtis - šalia manęs jau dabar guli lagaminas ir atskiras maišas su didele šio žaidimo versija, nes jau ryt su Rugile važiuosim į kaimą, kur trys dienas liesis šampanas, tuštės cigarečių dėžutės, kris ašaros dėl "nepakabintų" bernų. Arba šlamės, oi, šlamės "Monopolio" pinigai. Mes ramios merginos, kurioms liko ne daug laiko.

Noriu praleisti kuo daugiau laiko su šeima ir draugais. Ir draugais iš Kauno, ir draugais iš Telšių, ir draugais iš Panevėžio, kurių nemačiau, gal trejus metus, bet gi pareiga šaukia ir šiokia tokia pagarba draugystei per atstumą palaiminimui. Svajoju su jais be galo be krašto daug pridainuoti, prišokti, prifilosofuoti, pribūti, privalgyti ir dar tūkstančius kartų pri. Taip, jog vienuolika mėnesių galėčiau būti be jų ir naktimis nesvajoti apie jų šypsenas bei buvimą drauge ir neverkti. Jog jokia ašara neištrykštų apie juos pagalvojant taip, kaip atsitinka pastarąsias dienas, kai suprantu, kad nebebūsiu šalia jų taip dažnai ar retai, kaip esu pripratus.

Labai noriu tikėti, jog per visas įtemptas dienas turėsiu noro, laiko ir svarbų svarbiausia valios išmokti prancūzų kalbos pradžiamokslį. Pagrindines frazes, žodžius. Jog galėčiau paklausti, "Ką veiksime šiandien?", "Kur yra tualetas?" ir t.t., nes per ketverius metus, praleistus mokantis šią kalbą, taip ir nesužinojau, kaip prancūziškai paklausti, kokia šiandien diena. O svarbu tai žinoti, nes tam tikrose Šveicarijos dalyse, trečiadieniais į mokyklą neinama. Mat reik jaunoms galvoms pailsėti. Žinokit, sutinku ir visiškai nepriekaištauju ir neprieštarauju.

Tikiuosi, jog šių metų vasarą Italija ir vėl mane džiugins kreminiais ledais ir kaitria saule, kuri deja, iš Lietuvos labai greitai pasitraukė. Su šeima ir vėl ten keliausime, ir vėl trinsimes priemiestyje, ir vėl tėvai juokaus, jog grįžus į Lietuvą misime tik duona su druska ir vandeniu. Bet tas žodis VĖL šioje pastraipoje yra džiugus ir pripildytas milžiniško pozityvo. Nes aš beprotiškai laukiu, kuomet birželio 15ąją lėktuvu pakilsime ir skrisime į tą rojų žemėje.

Žinot, aš dar labai noriu bent keletą kartų apsilankyti kino teatre, nueiti į "Vichy" vandens parką, į boulingą, nuvažiuoti, kad ir dienai prie jūros, aplankyti Anykščius, kurie yra mano antroji gimtinė, tačiau Lajų tako vis dar nesu aplankiusi, pabaigti žiūrėti "Kortų namelio" serialą, nueiti į "Marks and Spencer" burnoje tirpstančių sausainių su šokoladu, pasisupti ant Bekešo kalno supynių ir ant supynių, kurios kaba po Užupio tiltu, nueiti į meno inkubatorių ir paskaityti "Delfi" apie Pitrėnienes išdaigėles. Atlikti tokius darbus, kuriuos padaryčiau bet kurią vasarą besiilsėdama Lietuvoje.

Dar reikia pasidaryti naują pasą, nusipirkti didelę Lietuvos vėliavą, susitaikyti su buvusiu geriausiu draugu, kuris nors ir 4 paskutinius mėnesius nesirodė pernelyg mano akiraty, turėtų žinoti, jog jau greit nesirodys dar ilgiau. Dar reikia nusipirkti naujus džinsus ir storesnį megztinį.

Jau močiutė leido rugpjūčio pradžioje jos sodyboje surengti pikniką. Ten sukviesiu pačius artimiausius draugus ir mes darysim visa tai, ką rašiau anksčiau. Tik dar jie gaus mano gražius pakvietimus į šventę, kuriuos prisižadėjau sau gražiai apipiešti. Ir po to nufotografuoti ir persiųsti per facebook'ą, nes visi pinigai jau taupomi kitoms reikmėms. Kad ir skanesniems valgiams pikniko metu.

Ir galų gale, tinkamai pasiruošti mokslo metų mainams, apie kuriuos visaip užsimenu šiame įraše. Taip, jau rugpjūčio vidury aš išskrendu į Šveicariją, kurioje būsiu iki 2017 m. liepos galo. Ši žinia, matyt, mane per daug džiugina, jog apie tai tylėčiau dar ilgiau. Jau šį savaitgalį važiuoju į Zarasus su visais iš Lietuvos mainų moksleiviais ir aš žinau, jog bus labai linksma pabūti kartu su bendraminčiais. Ir tikiuosi, jog Jums bus įdomu skaityti apie mainų moksleivio patiriamus džiaugsmus bei kančias.

Tad tokie manieji vasaros planai,

kokia tavo "ryškioji žvaigždė''?

Simona.

Graikijos krizė jaučiasi

Leiskite jums papasakoti apie greitį. Fizikoje ir matematikoje dažnai galima aptikti šį reiškinį ir turiu pasakyti, jog su šia formule uždaviniai man visai patinka - nei sunkūs, nei reikalaujantys didelės logikos. O tai, kas reikalauja logikos, yra svarstyklių rodyklė, kažkokiu reaktyviniu būdu pasisukusi į dešinę pusę. Formulės šiame uždavinyje taip ir nesupratau, bet ir nelabai nuliūdau, nes toks "netikėtas" reiškinys įvyko per pavasario atostogas, Graikijoje.

Iš principo, visa istorija turėtų prasidėti nuo "seniai, seniai", bet jeigu neskaičiuotume kalendorinių dienų, nebuvo tai taip ir seniai. Bent jau mano akyse iki šiol stovi keistai į apsiverkusią paauglę žiūrintys graikai. Taip, jai penkiolika, bet jos ausys yra pernelyg jautrios slėgiui, kurį sudaro leisdamasis lėktuvas. Ir taip, apie save tokioje padėtyje kalbu trečiuoju asmeniu. Dar labai puikiai atsimenu, kai Ugnė (mergaitė, su kuria dažnai tenka keliauti dėl šeimų draugystės) man tėškė su koja į veidą dėl to, jog per ilgai dainavau (aš irgi nesupratau, kodėl tai blogai, neklauskit) ir kai sudužo mano telefonas (kurį pirkau iš savo ilgai taupytų kišenpinigių. Ilgai), ir kai "Starbucks'e" pirmą kartą nusipirkau neskanios kavos. Paskutinysis minėtas įvykis taip šokiravo, jog prisiekiu, Delfi antraštę labai brangiai nupirktų. O aš ir parduočiau, kad tik galėčiau keliauti, nes to niekada nebus gana.

Rytinė kava

Kovo 19 dieną, šeštadienį iš mylimiausio miesto, Vilniaus, pasukome į Varšuvos pusę. Iš Lenkijos sostinės turėjome pasiekti ir kitą, Europos kaip kokios močiutės, kuri vis įkiša eurų į kišenę, mylimos šalies sostinę - Atėnus. Žodžiu, pirmos dienos apibendrinimas būtų toks - kol Lietuvoje snigo (aš tikiu, jog prisimenat dar tą atostogų džiaugsmą, nes aš to negalėjau patirti), mes prie baseino dar lieknas talijas nutiesę, skanavome braškes. Ir šaukštais kabinome to riebaus riebaus graikiško jogurto. Beje, jeigu Lietuvoje tai yra ten kokių Pauliukevičių ar Žuolyčių maistas, tai ten atvirkščiai, tai yra riebesnis produktas. Ir gardesnis, kas be ko.

Turbūt didžiausią įspūdį ir paliko Atėnai. Esu miesto žmogus ir kelionėse mane gyvenvietės kultūra domina daug labiau nei gamta (su kuria susipykus nesu, bet dažnai nepastebiu skirtumų tarp kokios Prancūzijos ir Italijos). Vis dar negaliu pasakyti, ar miestas man patiko, ar ne, bet gyventi ar mokytis jame neturėčiau.

Indija Europoje - taip pavadinčiau Graikijos sostinę. Tiesa, Azijos šalyse nesu buvus, tad lyginti nėra labai profesionalu, bet iš įvairių knygų, filmų ir straipsnių susidariau apie Indiją vos ne tokią pačią nuomonę kaip ir apie Atėnus. Prabanga kairėj, o dešinėj skurdas. Daug keliamo žmonių triukšmo, Gariūnų turgus centre ir auksinės spalvos papuošalai. Įdomu būtų buvę aplankyti šalį prieš 10 metų, kuomet dar čia nebuvo tiek daug emigrantų ar kitaip sakant, pabėgelių, kurių legaliai dabar čia yra net 50 tūkstančių. Nesakau, jog esu prieš pabėgelius, bet tikrai esu prieš dabartines sąlygas ir jų daroma žalą dabartinei Europai. Blogas jų integravimas į kultūrą stipriai jaučiasi, o ypatingai šalyje, kurioje ir šiaip šiuo metu yra krizė (nors galbūt nėra ko graikams jos ir bijoti. Pas juos šilta, šalia yra jūra - išgyventi įmanoma ir už minimumą).

Turbūt dar niekur nesu mačiusi tokios kainų amplitudės kaip Graikijoje. Arba labai brangu, arba labai pigu. Vienoj vietoj centre galima gauti šviežiai spaustų apelsinų sulčių už eurą, paėjus 100 metrų teks ir penkis atiduoti. Aiškiai matyti, jog bandoma pinigėliais "sužaisti" su vargšais naiviais turistais, kurių prašoma mokėti tik grynaisiais ir mokėti daugiau. Kaip ir visur, tik dar įkyresnis požiūris į turistą, kuris jeigu jau atvyko, reiškias yra aptekęs pinigais. Bet kaip ir minėjau, apsisukti galima ir labai pigiai, netgi ir valgant prabangiuose restoranuose. Atsakymas į klausimą "kaip" yra paprastas ir pritaikomas visose kelionėse - teiraukites vietinių žmonių.

Šeima.

Dar vienas, mane labai nustebinęs dalykas - ta pati gamta. Nelabai matau skirtumų tarp kokios Graikijos ir Portugalijos (čia jūra, ten vandenynas - prie didelių skardžių vistiek taip pat stipriai bijau įkristi), tačiau su Italija ir Prancūzija tikrai būtų galima sulyginti. Ant uolų "auga" daugiau spalvų - įvairesnis asortimentas augalų ir žolių, tačiau mažiau apgenėtas ir prižiūrėtas, deja. Važiuojant iš užmieščio (gyvenome 20 km. iki Atėnų) į sostinę infrastruktūros susiliejimas su gamta yra lyg iš Kalifornijos automobilių reklamų, patikėkit. Vingiuotas kelias -iš vienos pusės aukšti kalnai, iš kitos mėlyna skaidri skaidri jūra - trūko tik atidaryto automobilio stogo, jog galėčiau pusiau išlįsti ir mojuoti Amerikos vėliava, kuri gražiai plevėsuotų dėl mašinos sukurtų dirbtinių oro srovių. Dar galėtų groti kokia Lana Del Rey. Žodžiu, tikra ir skoninga amerikietiška svajonė.

Maistas. Dar viena, mano širdelei artima sfera, kurią visada norisi aptarti. Kaip tik prieš išvykstant į Graikiją buvau "Kelionių guru" renginy lofte, kuriame kalbėjo apie kelionių tipus, pačias keliones ir t.t (ir kas nebuvo, siūlau kitais metais nukeliauti, įkvėpimo ohoho kiek galima prisigaudyti). Ir žinot, man turbūt labiausiai artimas kelionių tipas yra būtent "Simona, nesidrovėk kilogramų, paragauk to, to ir dar ano". Kiek buvo įmanoma, ragavau visko - pradedant nuo tradicinių patiekalų, baigiant vėl gi, amerikietiškais ar multi-kultūriniais desertais, kurių Lietuvoje nėra. Išvada paprasta - Graikijoje geriausia mėgautis vietiniais šviežiais vaisiais ir daržovėmis, o pavyzdžiui, gimtinėje mano mylimos graikiškos salotos, vietinėje virtuvėje nepatiko. Per stiprus ožkos sūrio skonis ir viskas. Dėl to ir teko nusivilti daugeliu jų pyragų, kuriuos atvirkščiai nei mūsų šeima, kelionės draugai liaupsinio.

Aš žinau, jog tai toli nuo Graikijos kultūros, bet buvo skanu.

Atėjo eilė ir dalykui, kuris visai nepatiko. Pirmąją dieną nusprendėme apsilankyti terminiuose baseinuose. Mes jau esame juose buve Italijoje, tik tuomet buvo karšta, tad nebuvo taip malonu juose maudytis, kaip turėjo būti šį kartą. Ir nors paplaukioti ir panardyti išdrįsome, vandens temperatūra buvo lygi prie vilos esančiame baseine, kuriame per visas atostogas išsimaudėme tik kelis kartus dėl šalto pojūčio. Galbūt tik mažytė detalė, kuri patiko prie Graikijos terminių vandenų - tos mažos žuvytės, suvalgančios nuo tavęs mirusią odą. Yra keletas vietų Vilniuje, kur už tokia procedūrą reikia mokėti, o štai čia, stovint arba ramiai sėdint jos pačios priplaukia ir labai labai maloniai valgydamos žmogaus kūno daleles mus kutena ir glosto. Įdomi patirtis, kurią tikrai sutikčiau pakartoti.

Terminiai vandenys.

Ilgos naktys paslapčia nuo tėvų plaukiojant baseine jau greitai sugrįš, nes pagaliau atėjo vasara. Ir mieli skaitytojai, linkiu per šį sezoną padaryti viską, ką tik galima. Keliauti galima ir už minimalias sumas, patirti nuotykius galima ir vienam. Darykite viską, o šį kartą su šiokia tokia kelionės apžvalga aš atsisveikinu ir labai laukiu Jūsų reakcijų (įrašo pabaigoje) bei komentarų.

Labiausiai kelionę primenanti daina:

Noriu pajodinėti drambliu, nuvykti į Taizė ir padaryti dar 98 dalykus

Šie mokslo metai buvo pilni įvairiausios veiklos. Nauji įspūdžiai, naujos patirtys, organizacijos, projektai, pirmasis gyvenime vienetas dienyne... bet kas svarbiausia, žinau, jog dar labai daug laukia. Dar daugiau. Ir esu pasirengusi dėl to stengtis ir dėl to kovoti. Pristatau Jums šimtą naujų gyvenimo tikslų (kurie, žinoma, visada bus pildomi) ir tikiuosi, jog kiekvienam iš jų ateis diena, kuomet galėsiu juos išpildyti. Kai kurie pažadai konkretus, kiti nelabai, bet tikiuosi, jog bus įdomu mestelti akį ir galbūt tai suteiks įkvėpimo ir Jums - ir Jums sugalvoti svajones (o galbūt jas paildyti), kurių galėsite siekti. Skanaus mano saldžiojo šimtuko:

1. Išbandyti vandens dviračių sportą;
2. Išvykti į mainų programą;
3. Tapti žurnaliste;
4. Įkopti į aukštą viršūnę;
5. Išpildyti vaiko svajonę;
6. Išbandyti banglenčių sportą;
7. Išbandyti nardymo sportą;
8. Parašyti istoriją;
9. Aplankyti vasaros muzikos festivalį;
10. Nuvykti į jogos/meditacijos stovyklą Azijoje;
11. Apsilankyti Singapūro Infinite pool;
12. Pasiekti idealius kraujo rezultatus;
13. Išmokti kokią nors užsienio kalbą be anglų ir prancūzų (ir išmokti kuo daugiau kalbų);
14. Aplankyti kuo daugiau Lietuvos kultūrinių renginių, pvz.: Mados infekcija, Kultūros naktis;
15. Tapti vegane;
16. Tobulinti savo tinklaraštį, pritraukti daugiau sekėjų;
17. Įveikti dviračių baimę ir išmokti juos valdyti;
18. Paplaukioti su delfinais;
19. Apsilankyti veganų susitikime;
20. Sudalyvauti tarptautinėje MEP sesijoje;
21. Išmokti groti ukulėle;
22. Įsigyti kačiuką;
23. Neturėti pinigų stygiaus/išmokti taupyti ir tinkamai investuoti pinigus;
24. Padirbėti kaip renginių apžvalgininke;
25. Išmokti dirbti su reklama;
26. Surasti žmogų, kuriuo galėčiau pasitikėti ir su kuriuo kartu galėčiau praleisti kad ir kiekvieną dieną;
27. Perplaukti Arizonos upę;
28. Įstoti į LLJ, LMP arba į kokią nors politinę jaunimo organizaciją;
29. Įstoti į universitetą užsienyje;
30. Surengti konferenciją;
31. Parašyti vegan receptų knygą;
32. Pamatyti olimpinių žaidynių atidarymą/uždarymą;
33. Šokti su oro parašiutu;
34. Perskristi ilgiausiu pasaulyje lynu Dubajuje;
35. Skristi oro balionu;
36. Šokti gumomis nuo skardžio;
37. Pašokinėti nuo uolų į vandenyną/ežerą;
38. Nufilmuoti soc. eksperimentą apie gėjus ir jį aprašyti;
39. Aplankyti restoraną su Michelin žvaigždute;
40. Atrasti mylimą sportą;
41. Pasisiūti (arba bent sukomponuoti) suknelę;
42. Pabandyti per vieną dieną suvartoti 10 tūkst. kalorijų;
43. Vasarą su draugais padirbėti kokiame nors užsienio mieste;
44. Nuvykti į Taizė;
45. Su draugais ir mašina apkeliauti vakarų Europą;
46. Išmokti jodinėti;
47. Nusifilmuoti kokioje nors reklamoje/filme;
48. Pačiai įrengti savo butą/namą;
49. Aplankyti Kopenhagą;
50. Nuvykti į Balį;
51. Nueiti į 21 pilots koncertą;
52. Aplankyti Berlyno arba Tel Aviv populiariausią klubą;
53. Išleisti jaunimo žurnalą mokyklose;
54. Sudalyvauti Colour Run;
55. Sudalyvauti mokyklos prezidentų rinkimuose;
56. Aplankyti Australiją;
57. Aplankyti geriausiai vertinamą pasauly atrakcionų parką;
58. Aplankyti Astridos Lindgren ir Anos Frank muziejus;
59. Apsilankyti pas būrėją;
60. Padaryti food swap'ą su užsieniete;
61. Pajodinėti ant kupranugario;
62. Pajodinėti ant dramblio;
63. Apsilankyti Hario Poterio pramogų parką;
64. Išmokti slidinėti;
65. Pereiti piligrimų kelią;
66. Apsilankyti veganų maisto festivalyje;
67. Perskaityti rimtesnę enciklopediją;
68. Išversti kokią nors knygą iš anglų kalbos į lietuvių;
69. Paskraidyti sraigtasparniu gražioje vietovėje;
70. Pasavanoriauti kokiame nors labai dideliame renginyje/projekte;
71. Aplankyti PAR;
72. Aplankyti "Coachella'';
73. Pernakvoti namelyje medy;
74. Apsilankyti Eurovizijoje;
75. Su geriausiomis draugėmis pakeliauti kruizu;
76. Pakeliauti su Coachsurfing programa;
77. Apsilankyti ir apsipirkti didžiausiame pasaulyje prekybos centre;
78. Pakabinti meilės spynelę kokiame nors pasaulio krašte;
79. Pagaminti naminio vyno (su kojomis spaudžiant vynuoges ir stebint likusį procesą);
80. Perskaityti 600 knygų;
81. Apsilankyti Londono arba kito užsienio miesto madų savaitėje;
82. Apsilankyti Olandijoje ir patikrinti faktus dėl olandų ūgių;
83. Nubėgti maratoną;
84. Išmokti internetinių puslapių dizaino subtilybių;
85. Pabuvoti TV laidos auditorijoje;
86. Susirasti bent po vieną draugą iš visų ES valstybių (kitų žemynų šalių draugai gali kompensuoti kelias šalis);
87. Pasidaryti tatuiruotę;
88. Sudalyvauti Halloween'o vakarėlyje;
89. Nusidažyti plaukus;
90. Išbandyti "Flyboarding";
91. Išlaikyti vairuotojo teises;
92. Paplaukioti valtele Venecijoje;
93. Pasiplaukioti jachta;
94. Pamatyti Šiaurės pašvaistę;
95. Vienai apkeliauti kokį nors miestą;
96. Susipažinti su kokia nors "įžimybę" ir padaryti šiltą interviu;
97. Pradėti kurti video blog'us;
98. Sudalyvauti Ispanijos pomidorų fiestoje;
99. Paplaukioti negyvojoje jūroje;
100. Pamatyti išsiritusius vėžliukus, einančius link vandenyno;

Visa tai galėsite matyti ir skiltyje "Tikslai". Iki kitų kartų,

Simona.

Douwe Bob - dar vienas aukštas olandas, tiesa, šis priminė mano meilę muzikai

Mano tėtis labai mėgsta pasakyti vieną "anekdotą" kai aš kalbu: "Plaukia du krokodilai - vienas į kairę, kitas žalias". Nėra jis koks menininkas ar rašytojas, tad nemanau, jog pats galėjo šiuos žodžius sukurti, iš kitos pusės, jei ne jis, tai kas galėjo tai ištarti, neįsivaizduoju. Sakydamas šiuos žodžius, omeny jis turėjo tai, jog dažnai nusišneku arba pradėjus kalbėti apie vieną, labai greitai pradedu kalbėti apie kitą. Šios savybės tikrai nesiruošiu neigti, bet turiu ir pridurti, jog man ir pačiai patinka, kai mano aplinkoje vyksta "krokodilinės problemos". Juk taip daug įdomiau - daugiau spalvų, daugiau požiūrių, idėjų. Nereikia visuomet būti rimtai nusiteikusiu rimtu žmogumi rimtoje aplinkoje rimtame pasaulyje. Tą ypatingai mėgsta pabrėžti savo dainose svajingai atrodantis vaikinukas dešinėje - Douwe Bob Posthuma.

Jeigu gyvenate Nyderlandų Karalystėje arba dar geriau, turite šios šalies kraujo - gali būti, kad šį veidą jau teko išvysti. Dar didesnė galimybė išgirsti šio savininko balsą turėjote vakar, kai (jei) žiūrėjote Eurovizijos konkursą. Jeigu skaitėte mano paskutinį įrašą arba esate sena(s) skaitytoja(s) mano tinklaraštyje, turėjote pastebėti, jog esu lengvai pamišusi dėl šio konkurso - dalyvius ir jų dainas pradedu nagrinėti dar labai anksti ir dažniausiai pati pirmoji valstybė, kurios atlikėjas būna išnarstomas (net ir tos šalies spaudoje pasidarbuoju)yra Nyderlandai. Tam yra dvi labai svarios priežastys:

1. Nyderlandai beveik visada yra tarp mano favoritų Eurovizijoje (nesijaudinkit, 2015 buvo išimtis) - šios šalies žmonių muzikos skonis yra man priimtinas ir jų išrinktos dainos jaudinančiai nustebinančios.
2. Ne lietuviai, o būtent olandai yra aukščiausi žmonės planetoje. Vyrų vidutinis ūgis - 183 cm. Kadangi esu gana aukšta mergina net "Victoria Secret" standartams (178,5 cm.), man tai yra aktualu ir įdomu. Šių metų Eurovizijos dalyvių ūgius jau atmintinai moku, tačiau iš Nyderlandų visada tikiuosi aukščiausio rezultato ir dar neišgirdusi dainos pasidomiu atlikėjo(s) ūgiu. Taip, beveik visi aukšti žmonės tai daro, jei jau įdomu.

Grįžtant prie šio vakaro "Manojo Pasaulio Debesų" žvaigždės Douwe Bob, prisipažinsiu, jog pati labai ilgai spiriojausi dėl prisipažinimo, kad šiais metais Eurovizijoje būtent jis yra mano favoritas. Ilgai jo vietą užėmė Jamala (Ukraina), kurios daina ir nešama žinutė atrodė svarbesnė, tačiau laisvalaikiu daug dažniau klausydavausi Olandijos konkurso "Geriausias Nyderlandų atlikėjas - dainų rašytojas (De beste singer-songwriter van Nederland)" laimėtojo dainos "Slow Down".

Dainos žinutė, atlikėjo žodžiais tariant, labai paprasta: "kartais reikia žengti žingsnį atgal nuo dabarties ir mūsų gyvenimo. Šiuo metu gyvuojame labai keistuose laikotarpiuose, kur viskas vyksta labai greitai. Mums nereikia skubėti gyventi, svarbiausia yra susikoncentruoti į iš tiesų mums svarbius dalykus".

Visos Douwe dainos yra įkvėptos penkiadešimtųjų, šešiasdešimtųjų ir septyniasdešimtųjų grupių, kantri ir folko stiliaus. Pats dainininkas teigia, jog muzikos atžvilgiu jis gimė ne laiku. Jau vaikystėje mėgo klausyti senesnių grupių patefono pagalba ir kaip jis sako, už tokį "nepopuliarų" skonį jis turėtų būti dėkingas tėvams, kurie visa gyvenimą sukasi mene. Simono (ah tie malonūs sutapimai) Posthuma sūnaus iki šiol nedomina "šiuolaikiška" muzika, dėl to ir Eurovizijos jis niekada nežiūri, nebent pasitaiko ypatinga proga. Na, 2016 yra tikrai tie ypatingieji metai, kuomet jam pačiam be jokios atrankos buvo suteikta proga atstovauti Nyderlandų Karalystę didžiausiame pasaulyje muzikos renginyje. Įdomu ir tai, jog Douwe tėvas grupės "The Fool" narys bei turėjo galimybę kurti drabužius patiems Bytlams, tad visą industriją šis nyderlandas galėjo pažinti dar labai anksti ir taip pradėti įgyvendinti savo svajones. Obuolys nuo obels netoli rieda - niekada nesutikau su šia, lietuvių kalbos vadovėly dažnai minima fraze, bet šią situaciją ji puikiai nupaišo.

Visuomet vadinau save pačiu geriausiu metu gimusia mergina - mano vaikystės nespėjo paveikti išmaniosios technologijos, o jau paauglystėje galėjau save realizuoti internete, jo pagalba atrasti daug renginių ir organizacijų, kuriose sugebėjau save realizuoti. Muzikos skonis šiam pasakymui taip pat puikiai tinka - myliu septynesdešimtųjų muziką (ABBA, The Beatles ir t.t.) ir tokią, kuri skamba lyg iš ateities (Years&Years, Jungle). "Praeities" melodijų Eurovizijoje dažnai neišgirsi, todėl labai džiaugiuosi, jog bent tokius vaibus šiais metais atsiuntė Nyderlandai - valstybė, kuri man leido įsimylėti dar vieną atlikėją. Ir kai turiu omeny įsimylėti, kalbu ne tik apie jo išskirtinę muziką, bet ir apie šį vaikiną, kaip tikrų tikriausią asmenybę.

Kokios pimos mintys sukyla pamačius šią nuotrauką? Vulgaru, neestetiška, kvaila? Primena tam tikras Lietuvos "žvaigždutes"?

Douwe Bob yra paprastas žmogus, besistengiantis mėgautis kuo įvairiasniais gyvenimo malonumais, įgyti kuo daugiau patirties įvairiose srityse. Maudynės nuogam? O kas gi to nenorėtų padaryti Švedijos ežeruose? Kodėl to reikėtų gėdytis? Grįžtant prie jau minėtų palyginimų su kitomis personomis, kurios mėgsta "mažiau drabužių" kadrus, šioje nuotraukoje mes galime pamatyti tik savo kūno nesigėdijantį, 23 metų vaikiną. Jokio seksualinio pobūdžio ar užslėptų interesų čia nėra. Ir savotiškai, mane tai žavi.

Žavi ir tai, jog šis olandas nesivaiko kitų nuomonės ir daro tai, kas džiugina jį, bet tuo pačiu atstovauja ir kitų žmonių teises bei malonumus. Pradedant "nepopuliaraus" stiliaus muzika, baigiant paskelbimu dėl kitokios lytinės orientacijos. Šiais metais, kovo 10 d. laidoje "Out TV" jis pirmą kartą viešai pasisakė esąs biseksualas. Olandų kalba tariant - "Ik ben aardig bi (aš esu mielas biseksualas)" ir gražiausia turbūt yra tai, jog jis šio fakto visiškai nesureikšmina, neslepia ir nemano, jog tai turėtų būti kažkokia prasme gėdinga. Gėdinga mylėti. Ir yra gera matyti, jog net ryškesni vardai (o Nyderlandų Karalystėje Douwe Bob tikrai toks yra) nebijo savęs išreikšti kitaip. Juk tai jo talento muzikai nežlugdo, o atvirkščiai, paties sukurta laisvė leidžia kūryboje visiškai atsipalaiduoti ir klausytojus nustebinti naujomis dainomis.

O klausytojai nustebino ir jį - patekęs į finalą, Douwe sakė, jog tai yra pats geriausias dalykas, kurį jautė per visą savo gyvenimą, jog tai, viena geriausių akimirkų. Ir tai buvo galima matyti visame jame: jo šypsenoje, kalbėsenoje, emocijose. Matėsi, jog dainininkas šį apdovanojimą priima išties nuoširdžiai, taip pat, kaip ir pristatė visą "Slow Down" pasirodymą. Ypatingoji pasirodymo akimirką, galimai kažką sutrikdžiusi - dešimties sekundžių pertrauka dainoje - atlikėjas ją įtraukė, norėdamas "sulėtinti" viso konkurso sparčią eigą ir leisti publikai pasimėgauti akimirka - kažkas net spėjo ir meilėje prisipažinti.

Douwe Bob Posthuma juokavo, jog dabar, patekus į finalą, savo kūną reiks papuošti dar viena tatuiruote. Tiesa, viešėdamas Stokholme jis jau spėjo tai padaryti dar ir prieš finalą - Frida, žavi undinėlė, pravardžiuojama naująja meile. Ant olando kūno galime matyti ir daugiau įdomesnių tatuiruočių, kurios netikėtai, itin seksualiai atrodo ir prie rimto bičo su kostiumu būsenos. Tai dar vienas, galbūt daug kam nesukeliantis pozityvių minčių apie dainininką ženklas, kuris parodo laisvą dūšią.

Karjerą Douwe, atrodo, jog pradėjo visai neseniai, tik 2012 metais, bet galime matyti, jog vaikinas iš tiesų juda tinkama linkme ir mėgaujasi kiekviena galimybe. Jis jau spėjo išleisti net 3 albumus, kuriuos perklausiau per kelias dienas. Labiausiai mane sužavėjo antrojo, "Pass it On" ritmai, puikiai tinkantys ateinantiems vasaros ilgiems vakarams - tikiu, jog tai bus vienas klausomiausių mano vasaros albumu. Taip pat, atlikėjas spėjo įrašyti dainą "Hold Me" su 2013 metų mano Eurovizijos favorite, Nyderlanduose puikiai žinoma dainininke Anouk, kuri būtent ir pastūmėjo Douwe užlipti ant didžiosios, 200 mln. žmonių stebimos scenos. Atrodo, patarimas buvo geras - Nyderlandus pamatysime ir šeštadienio finalo pirmojoje pusėje. Tariu sudie telefono sąskaitos pinigams,

tariu sudie ir Jums, skaitytojai. Gražaus likusio "Eurovizijos" konkurso! Tikiuosi, jog patiko šis straipsnis ir Douwe, kaip asmenybė pasirodė įdomi. Kviečiu paklausyti keleto jo dainų, o apačioje dar laukia ir pastabėlė dėl olandų skiriamojo ženklo - ūgio.

P.S. O dėl jo ūgio tai labai didelis nesusipratimas. Nuotraukose tikrai galima matyti, jog jis yra aukštas, bet google searchai teigia, jog jis tik 180 cm. Tačiau nuotraukose su kitų šalių atstovais, kurie yra pagal google 184 cm. yra aukštesnis. Už Donatą Montvydą jis irgi aukštesnis (nes Estijos atstovas pakankamai aukštesnis už jį, o Douwe aukštesnis už estą), o Donatas už mane. Manau, gana atsakingai galiu daryti prielaidą, jog Douwe siekia kažkur 185 cm. Moralas tame - nereikia visuomet pasitikėti "Google".

EUROVIZIJA 2016

Ar jūs turite savo geriausių draugų atskirą pokalbių "debesėlį" feisuke (chat'o grupė)? Nes aš turiu. Nors dauguma atvejų, susirašinėjimo pavadinimas būna nei į mėtą, nei į tvorą (kaip ir nuotrauka), būna ir išimčių. Pavyzdžiui prieš 16 dienų buvo nustatytas "skaičiuotuvas", t.y. kiekvieną dieną keičiamas pavadinimas, nes skaičiuojam dienas... o taip, draugai, iki Eurovizijos - konkurso, kurio laukiu, nuoširdžiai pasakysiu, labiau nei Kalėdų.

Ar Jūs norite pamatyti, kokiame esu lygyje "Išprotėję Eurovizijos fanatikai" žaidime? Leiskite man šmestelti keletą faktų tuomet:

• Praeitais metais finalą stebėjau dukart (vieną Švedijoj (būtent kai jie ir laimėjo pergalę) su draugais, kitą - namie, jog galėčiau ramiai viską apžvelgti);
• Aš jau spėjau perklausyti visą Douwe Bob (šių metų Nyderlandų atstovas) muzikos albumą;
• Likus savaitei iki Eurovizijos (būtent šias dieneles) visoms konkurso apžvalgoms, interviu, tinklaraščiams ir t.t. skiriu daugiau nei 2 valandas į dieną;
• Per pertrauką klasiokui sudainavau šių metų Eurovizijos 20 skirtingų dainų priedainių (be pertraukėlių tarp dainų);
• Juri Pootsmann (šių metų Estijos atstovas) video įrašus YOUtube žiūrėjau estų kalba;
• Praeitais metais Eurovizijos finalo metu plaukiau į Švediją keltu. Galima sakyti, jog vienintelės lietuvės taip kantriai žiūrėjom šį konkursą be nereikalingų vaikščiojimų. O vėliau dėl tam tikrų kelionės bendrakeleivių išdaigų, sugebėjome šį konkursą peržiūrėti iki galo slaptai;
• Prisijungiau prie Eurovizijos fanų grupės feisbuke (15,5 tūkst. narių). Ką tai reiškia? Jog visą tavo naujienų srautą spalvins nepažįstamų žmonių pastebėjimai ir mylimiausių dainų sąrašai. Ir neerzina;
• Praeitais metais žiūrėjau Švedijos finalinę atranką į konkursą, šiais metais - Norvegijos (ir pateko pati nemėgstamiausia daina);
• Tokie faktai, jog vienintelės kasmet ESC dalyvaujančios šalys nuo pat pirmojo šou yra Vokietija, Belgija ir Šveicarija - man puikiai žinomi;
• Juri Pootsmann (šių metų Estijos atstovas) dainą "Aga siis", kuri net nėra eurovizinė... moku pilnai dainuoti estų kalba;
• Viena didžiausių svajonių yra savanoriauti Eurovizijoje arba dar geriau - dalyvauti konkurse su žurnalisto akreditacija;

Manau, jog ilgiau pagalvojus galėčiau įvardyti dar daugiau punktų, bet paliekam tai kitiems metams. Manau, jog svarbiausia yra pasakyti, kad šis konkursas yra man ypatingai svarbus. Tiksliai negaliu pasakyti kodėl, bet tai man atneša labai daug pozityvo ir vaikiškos meilės televizoriuje rodomoms figurėlėms. Dar labai anksti pradedu planuoti, ką valgysiu žiūrėdama konkursą, visada susidarau sau labiausiai patinkančių valstybių sąrašą (ir sunumeruoju visas šalis nuo pirmos iki paskutinės vietos), spėlioju, kas pateks į finalą, kas ne. Tai renginys, savotiškai žymintis vasaros pradžią, atspindintis, kokia smalsi galiu būti mane dominančiose srityse ir šou, kuriame kiekviena Europos norinti (ir skolas sumokėjusi) valstybė gali parodyti pasirodymą, kuris atspindi jos vertybes, požiūrį ir skonį. Smagu.

O šiais metais mano favoritais tapo Nyderlandai, Ukraina, Estija, Latvija ir Šveicarija - dainos, kurių jau klausausi nuo kovo mėnesio!

Geros savaitės su Eurovizija,
Prisiekiu, viena didžiausių fanių - Simona.

Kas Jūsų favoritai, ar žiūrite apskritai "Euroviziją"? Kokios mintys apie mūsų šalies atstovą ir ką manote apie mano minėtasias valstybes favorites?

Mergina, pakeitusi mano požiūrį, yra drėskiama lauk iš interneto

Įsivaizduokit, aš Jums pasakau "Jeigu tu valgai mėsą ir supranti, iš kur ji atsiranda - esi vertas mirties". Pasakau, jog "Jūs nesate verti būti šioje planetoje ir suknistai gyventi". Priduriu, jog "dėl tokių kaip tu, atsiranda didžiausios pasauly problemos" ir kad "tu neturėtum turėti net pasirinkimo valgyti mėsą, kiaušinius, medų, gerti pieną".

Būtent su tokia žinute, maždaug prieš metus atradau bananų mergaitę Freele The Banana Girl. Ir neslėpsiu, buvau pasibjaurėjusi - man tai sukėlė tik stiprų juoką, nes visada maniau, jog gyvūnai tam ir yra auginami - maistui. Nebūtų mūsų, nebūtų tiek daug karvių, kiaulių ar dar kokių nors padarų, kurie, dieve, nukirsk mane, duoda iš savęs tokį skanų maistą. Simply economics arba tiesiog įprastas didelio vartojiškumo pavizdys.

Bet čia ir yra skaudžiausias dalykas. Dalykas, dėl kurio tūkstančiai ryžtasi atsisakyti gyvūninio maisto ir pereiti prie kiek kitokio gyvenimo būdo. Ir dalis šio skaičiaus, tokiam ryžtingam ir gan radikaliam gyvenimo keitimui pasiryžta tik po šios australės gan efektyviu keiksmų.

Freele The Banana Girl ir Blogilates.

Aš ją atradau būtent tuomet, kai mano viena didžiausių sveiko gyvenimo įkvėpėjų buvo Blogilates - Cassey Ho. Ir apie ją jau esu nemažai rašiusi, bet patikėkit, to žavėjimosi neperteikiau čia tiek, kiek norėjau. Ji buvo asmuo, kuri man suteikė daug vilties gražinant savo figūrą (kas kažkuriuo metu, kad ir kaip gaila ir kvaila dabar tai pripažinti - buvo vienas svarbiausių tikslų anuomet). Visą gyvenimą buvau aukšta mergina (178cm) ir dėl to labai kompleksavau, nes nepaisant to, buvau ir didėlė į plotį (ar bent jau man taip atrodė). Tad atradusi Blogilates maniau, kad pagaliau galėsiu tai pakeisti ir pagaliau nebekompleksuoti dėl savęs, gerai jaustis savo odoje. Kaip matote, problema buvo giliai įaugusi manyje ir apie tai dar tikrai parašysiu atskirai.

Atsimenu, kad pradžioje klioviausi tik jos sporto pratimais - jais net kartais iki šiol pasidžiaugiu, turint omeny, kad jie tikrai priverčia paprakaituoti. Bėda ne tame.

Bėda buvo mano mityboje. Internete ir ypatingai jos puslapyje yra pilna mitybos planų - avižinės košės, kiaušiniai, lašiša,  graikiškas jogurtas, riešutų sviestas - viskas kaip ir kitose, mitybos specialisčių ir įvairaus plauko sportininkų nurodytose sėkmės formulėse.

Daug baltymų, mažai angliavandenių ir kalorijų arba kaip jūsų kačialintis mėgstantis bendraklasis pasakytų - varškytė ir vištytė. Skamba easy. Problema, jog visą gyvenimą taip nesimaitinsi - norėsis ir malonių nukrypimų nuo mitybos, bus ir dienos, kai iki kito valgio skaičiuosit minutes, bus ir dienų, kuomet jūsų "Google" paieška apsiribos "Cosmopolitan'o" lengvais patarimais sukūdėti ir įvairių Aldonų sukurtomis dietomis arba "žvaigždžių" patarimais, kaip jos alkio vedamos valgo ledo kubelius. Čia nėra super ir net (kaip girtesnis žmogus pasakytų) ne zuper.

They call it "healthy".

Nesu mitybos specialistė - neturiu nei diplomo rankoje, nei idealios sveikatos, tad negaliu Jums rekomenduoti jokio maitinimosi būdo (kad ir kaip norėčiau visiems sugrūsti tuos prakeiktus brokolius į gerklę - dėl aplinkos ir jų pačių gerovės). Galiu patarti, pasidalinti savo išgyvenimais, savo patirtimi - tam ir sukūriau šį tinklaraštį. Tikėdamasi, jog kažkam kažkuo būsiu naudinga. Ir šiuo atveju, manau, jog tai tikrai darau - rekomenduoju Jums pasidomėti, kuo Jūs maitinates, iš kur atsiranda tas maistas ir kaip tai įtakoja Jūsų sveikatą. Tam rekomenduoju žmogų, kuris iš pagrindų pakeitė mano požiūrį į mitybą ir privertė pagaliau atsibusti iš geros reklamos nugrimuotos iliuzijos. Freele's dėka, kurį laiką buvau veganė (jei tiksliau - 3 mėnesius). Ir žadu ją būti. Kodėl nesu dabar? Kita tema, bet turiu pasakyti, jog jei galėčiau ir dabartinės gyvenimo aplinkybės tai leistų - didėlė "bausmė" nebūtų kiekvieną vakarą maitintis bliūdais makaronų, o pusryčiams gerti saldžius kokteilius (apie Freele's rekomenduojamą gyvenimo būdą - veganizmą, toliau domėkitės jos YouTube kanale).

Norėdama keisti Pasaulį, Freele dažnai į savo kanalą kelią gana šokiruojančius, agresyvius vaizdo klipus (dėl to, gerbiamieji, sutinku). Bet stebint bet kokius šių dienų įvykius, matome, jog tik stiprus radikalumas ir sutvarko didžiausias problemas (nekalbu apie radikalumą, kuris, atvirkščiai, naudojamas negeriems tikslams). Bananų mergina savo filmuke pastebėjo Blogilates daromą įtaką jaunų merginų sveikatai ir gana aiškiai nurodė visas šios merginos problemas. Ir tai darė daug kartų. Tą patį darė ir su kitomis YouTube ir ne tik "žvaigždėmis" - Taylor Swift, Zoella, MyLifeAsEva, Nina Dobrev, Gigi Hadid, Rihanna ir t.t. Ji pastebėdavo jų daromas mitybos klaidas, jas pasakydavo ir parodydavo, kodėl neverta sekti jų pėdomis.

Ir tai daro dažnas veganas. Aktivistas. Kuris tiki, jog tai į pasaulį gali atnešti daug naudos. Kuris tiki, jog tai reikalinga žmonijai. Juk būtent tam ir yra skirta žodžio laisvė ir teisė į paprastų paprasčiausią žinojimą. Nes mes privalome žinoti. Ir tai slėpti, sakyti, jog tai nėra svarbu - apgailėtina.

Bet Blogilates dėl to supyko (ne tik ant Freele's, bet ir ant kitų veganų, kurie jaučiasi turintys atsakomybę skleisti savo žodį) ir staiga panorėjo panaikinti šiuos kanalus bei ištrinti šiuos puslapius iš YouTube tinklo. Atsimenu, kai mano tinklaraštį norėjo panaikinti buvusi mokyklos administracija, kaip vertė ištrinti visus įrašus, nepaaiškinę kodėl - tai yra žiauru. Atrodo, jog visas tavo darbas, skleidžiamas žodis nebėra reikalingas. Freele - ši australė yra didžiausia aktivistė. Dėl jos keičiasi daug žmonių. Dėl jos pasikeičiau aš. Ir man yra skaudu.

Dėl ko tai daro Blogilates (apart bandydama atsiriboti nuo blogų žodžių?)? Galbūt ji nori tapti nauja "veganų mamyte", nes paskutiniu metu ji savo kanale pradėjo propoguoti kiek kitokią mitybą nei iki šiol? Pinigai - jie šiuo atveju daug ką lemia.

O juk ji galėtų bet kada atsiprašyti, padaryti atsakomąjį video ir taip atitaisyti savo klaidas, kurių pati sakosi nedaranti.

Keistas pasaulis, keisti žmonės. #freefreele

Kokia Jūsų nuomonė? Ar esate enksčiau girdėję apie šias dvi "youtuber'es"? Ką manote apie veganizmą? Jaučiu, jog taip ilgai čia nerašiau ir man būtų labai labai malonu sužinoti Jūsų nuomonę!