Birželio mylimiausieji

Kaip ir kiekvieną vasarą (o ši jau trečioji tinklaraščiui, kurį skaitote dabar), šį kartą vėl sveikinuosi su šiokia tokia mėnesio apžvalga. Šį sezoną nusprendžiau nedėti jokių aštrių rėmų šiems įrašams, tad tikiuosi, jog jie Jums patiks dar labiau!

Įrašo užkuliusiai: lauke kaitrina saulė, 33 laipsniai šilumos. Nuotraukų peržiūrėti neišeina, nes ta ryški planeta šviečia tiesiai į ekraną. Tačiau smagu, jog galiu rašyti būdama toli nuo Lietuvos!

Uoga Uoga lūpų balzamas - Slaptasis Pirato Receptas. Kadangi turiu tikrai storas lūpas, apsauginė jų plėvelė besišypsant amžinai sutrūkinėja, dėl ko tenka kesti silpnus skausmus. Dėl šios priežasties, balzamas man nėra vien rudenio - žiemos akcentas, esu priversta naudoti jį ir vasarą. Esu žmogus, kuris stengiasi rinktis ekologišką kosmetiką (ypač jeigu kalbame apie lūpų priežiūros priemones, kurias dažniausiai suvalgome su maistu), o jei yra galimybė - ir lietuvišką (vis dėl to norisi savųjų verslą palaikyti). Šis balzamas visus punktus atitinka, o be to yra vasariško, citrininių vaisių aromato!

Visada save laikiau šunų žmogumi. Visada svajojau, kaip rytais galėčiau bėgioti kartu su dideliu mišrūnu. Tačiau jau šią žiemą, svečiuodamasi pas draugę supratau, jog mano sielai reikia katės - nedaug priežiūros, o ir po kojas pasiglausto beskaitant knygą, kartu miega - jaukumo pojutis neišpasakytas su šiuo gyvūnu. O čia, Italijoje jų yra labai daug. Ir kiekvieną rytą džiaugiuosi galėdama jas glostyti ir žaisti su jomis. Ahhh, kaip to pasiilgsiu Lietuvoj.

Pasitikiu gėlėmis - jos madoje karaliauja jau ne vieną sezoną iš eilės, tad nepabijojau nusipirkti šio madimosi kostiumėlio, kuris vasarą yra itin naudojamas. Patinka ir maudimuko kaspinėliai, kurie yra susiūti, todėl nereikia jaudintis užsiimant aktyviu sportu vandenyje ir visas jo "įforminimas".

Nors knyga "Bėgantis labirintu" man nepatiko (daugelis dėl to labai stebisi, tačiau mano skoniui buvo netinkamai ilgi aprašymai, dėl kurių skaityti knygą buvo nuobodu) ir net nesugebėjau pabaigti jos skaityti, keli draugai prižadėjo, jog filmas yra daug kartų geresnis. Ir ką gi. Kadangi iki Italijos su šeima važiavome automobiliu, laisvo laiko tikrai buvo daug, tad nusprendžiau pažiūrėti... ir dabar labai laukiu antrosios dalies! Aktoriai, efektai ir pati istorija (idėja įdomi knygos autorės, tačiau manęs raštu nesugebėjo ji sudominti) - filmas išgirtas neveltui.

Vasarai buvau prisiėmusi iššukį, jog perskaitysiu bent vieną knygą anglų kalba. Nors ir dažnai savo pažadus nukeliu paskutinę minutę, šią R. Rowell (ta pati autorė, parašiusi "Eleonora ir Pakas") knygą "Fangirl" perskaičiau labai greitai. Apie ją, manau kalbėsiu atskirame įraše, tačiau šiandienai turiu pasakyti, jog knyga buo labai jauki ir šilta, kas mane ir sužavėjo.

Šios basutės mano spintoje yra jau trečią vasarą (sunku pagalvoti, kaip seniau atrodžiau būdama 1,6 m. ūgio ir dėvėdama 42 dydžio batus, tačiau ačiū dievui, jog su amžiumi augo tik ūgis ir dabar mano pėdos atrodo visai praporcingai) ir greičiausiai tai paskutinis jų sezonas (ir taip keista, jog nešiojau taip ilgai, nes batus "sutrinti" sugebu greitai). Tačiau kol galiu, tol džiaugiuosi. Apskritai "Camper" firma yra viena mano mylimiausių, kai kalbame apie batus - patogi, patvari avalynė, kurią turbūt rekomenduočiau visiems.

Šiuo metu gyvenu netoli Sienos (Italijos miestas, įsikūręs Toskanos regione) esančiame kaimelyje. Ir turiu pasakyti, jog įsimylėjau Florencijos amžiną priešę - Sieną. Šis miestas gelbėja per itin karštas dienas - centre yra pastatyti aukšti pastatai palei siauras gatveles, tad visuomet būna pavėsis (apart laiko, kai Saulė zenite) ir miestas tampa kiek tamsesnis, kas suteikia savito paslaptingumo. Tradicijos, architektūra, maistas - viskas čia žavi.

Šią avytę padovanojo man atvežė Austėja iš Slovakijos. Turiu jau ją trejus metus (per daug trejetų šiame įraše jau darosi (juokas)) ir ji visuomet labai gražiai atrodo ant manosios lovos. Mano keturmetei sesei ji taip pat labai patinka (jeigu ji mokėtų rašyti, turėtų savo tinklaraštį ir darytų tokio tipo įrašą, turbūt visi punktai būtų tokie patys), tačiau pagal bendrą susitarimą - vasarą jos jai negalima liesti, nes šis pliušinis žaislas keliauja visur su manimi, kaip mažas talismanas. Kadangi avytė gali atstoti pagalvę - ji tampa dar reikalingesnė man. Miegoti kiekvieną šio mėnesio dieną ėjau su ja.

Per įvairius serialus ir filmus dažnai atrandu naujas dainas, kurios greitai tampa mano mylimiausiomis. "Jaunųjų melagių" muzikos takelis beveik visuomet būna negirdėtas ir puikiai atitinka manąjį skonį! Ši Fallulah daina šį mėnesį buvo mano mėgstamiausia.

Ir nors daugeliui tokia spalva nėra itin prie širdies, man ji primena vieną mano draugių juokelį, tad kiekvieną kartą, pažvelgus į nagus norisi juoktis. Be to, ši mėlynai žalia spalva mano akiai yra labai miela, tad birželį nagus ją maloniai lakavausi. Gaila, jog KIKO kosmetikos parduotuvės nėra gimtinėje, nes lakų spalvų pasirinkimas tikrai didžiulis.

Naujasis "Panelės" žurnalo įkūrėjų darbas patiko. Žiauriai. Apskritai, apie visus autorius, kurie anksčiau rengė "Panelę", o dabar "Happy365mag'' galėčiau prisakyti daug gerų žodžių. Esu laiminga, jog turėjau galimybę su jais pabendrauti ir esu laiminga, jog jie nenutraukė savo kerjeros po visko. Įdomios istorijos, puikios fotografijos, įsimenantis žurnalo viršelis, Jurgos laiškas, aštrus ir orginalus rašymo stilius - ar dar reikia sakyti, kodėl verta išleisti tuos du eurus dėl šio skaitalo? Vienintelis minusas - šią vasarą bus tik vienas žurnalo numeris.

Italijoje esantys itališki ledai. AMEN jų kalorijoms, bet skonis - dieviškas. Nuodėmė būti šioje šalyje ir jų nevalgyti. Svarbiausia, jog nuotraukoje matote jų dydžiais pačią mažiausią porciją (juokas). Jau vieną kartą, prieš trejus metus (trys, trys - visur trys) teko pasimokyti beperkant didesnę porciją - deja, tie ledai atsidūrė šiukšlių dėžeje - sotūs, riebūs ir labai isimintini ledai pavergė mano širdį.

Štai tokie manieji birželio favoritai! Tikiuosi įrašas patiko ir iki kitų kartų,

Simona. :)

p.s. ach, net nežinau, kaip Jums pristatyti savo naująjį projektą - http://charlottemidnight.blogspot.it/, jau seniai norėjau pradėti rašyti anglų kalba, nes mano žodynas yra labai prastas ir reikia kažkokiais būdais pradėti jį gerinti, tad jei matote klaidas - nusijuokite ir pataisykite, kalboms niekada nebuvau talentinga. O šiaip, šiame naujame tinklaraštyje daugiau bus visokie vadinamieji haul'ai ir routines, nes daugiau kol kas ir negaliu parašyti anglų kalba. Tikiu, su laiku patobulėsiu, o tada jau žiūrėsim kaip bus. Kol kas rašysiu į abu tinklaraščius.

Motyvacinis pirmadienis: sveikos gyvensenos triukai

Šiandien Jums noriu pasiūlyti keli sveikos gyvensenos būdus, kurie Jums padės pasiekti su šiuo gyvenimo būdu susįjusius tikslus lengviau ir greičiau.

1. Valgyk iš mėlynų indų. Moksliškai įrodyta, jog ši spalva slopina apetitą (o raudona ir geltona atvirkščiai - štai kodėl didžiausiojo Pasaulyje greito maisto tinklų restorano ženklelyje matomos šios dvi spalvos).
2. Ryte valgyk angliavandenius (žinoma, maža norma turėtų būti ir baltymų bei riebalų, jog energijos ir ištvermės netruktų) - jie greičiausiai "eina į kūną", todėl dienos eigoje spėsi juos "sudeginti" ir paversti energija. Baltymai - tinka visuomet, tačiau vakarienei kartu su daržovėmis jie yra super kombinacija (apsaugos tavo figūra bei leis pasidžiaugti maistu).
3. Kai gaminate įvairias granolas, salotas ar košes - normalu, jog norite visko paragauti. Mano išeitis - kramtykite becukrę gumą (rasite bet kurioje maisto prekių parduotuvėje). Taip nekils noras visko paragauti, o ir paskelbsite organizmui, jog jis tuoj gaus maisto bei sudeginsite (būtent!) keletą kalorijų,
4. Užsirašyk, ką valgai. Juk nenorėsi rašyti, kad neseniai suvalgei visą pakelį sausainių ir daug maloniau bus maisto dienorašty pabrūkšniuoti įvairiausių vaisių ir daržovių pavadinimus. O pasidaryti maisto dienoraštį yra labai paparasta (instrukcijas rasi čia).
5. Gerk vandenį. Visur apie tai rašoma, visur apie tai kalbama. Ir tai vis dar yra problema, kodėl daugelis žmonių negali mesti svorio. Vandens trūkumas organizme iššaukia persivalgymo priepuolius,
   
   neatnaujina odos ląstelių (jei ben kelias savaites vandens išgersi daugiau nei įprastai, pastebėsi, jog odos būklė iš karto pagerėjo ir nereiks tiek daug ten visų tų BB kremų) ir t.t. Jei nemėgsti vandens - skanink jį su įvairių vaisių gabaliukais.
6. Jei gali stovėt - tai ir stovėk. Autobuse, laukiant mamos darbe, mokykloje per pertraukas (atsiprašau už priminimą apie tą įstaigą) - tai sudegina dukart daugiau kalorijų nei sėdint. Be to, jeigu ruoši namų
   
   darbus (vėl gi, atsiprašau) stovėdama - taip neužsiimsi pašaliniais darbais ir greičiau juos baigsi!
7. Jei tavo naktinėjimai dažnai baigiasi užkandžiavimu ir galiausiai persivalgymu - po vakarienės iš karto išsivalyk dantis. Norint kažką vėl paimti į burną - nesinorės antrą kartą valytis dantų ir tai turėtų truputį tave atbaidyti. Na, o jei tikrai jautiesi alkana, išgerk stikline kefyro arba suvalgyk pomidorą - alkis iki miego laiko turėtų pradingti.
8. Arbatos - jos gali tapti naujoji tavo aistra, kai norisi kažko "skanaus" (kabutės skirtos tam, jog jei manai, kad sveikas maistas
   
   neskanus - iki galo neįsigilinai kas tas sveikas maistas ir yra). Arbata beveik neturi kalorijų, tačiau gali turėti įvairių vitaminų, gydomųjų savybių, o skonių pasirinkimas - milžiniškas. 
9. Šiandien ne ta diena, kuomet gali lieti devintą prakaitą ant sporto kilimėlio? Tai tikrai ne bėda - svarbiausia yra bent kažkiek pajudėti. Vakare gali išeiti pasivaikščioti į netoliesę esantį parką arba nuvažiuoti prie ežero ir pasipliuškenti jame. Tai puikus būdas į savo dienotvarkę įtraukti cardio treniruotes, kurios yra taip pat naudingos ir reikalingos.
10. Nevalgyk 3 valandas iki miego (žinoma, kaip ir sakiau - stiklinė kefyro ar kokia nors daržovė labai nepakenks). Leisk organizmui iki galo suvirškinti maistą ir tuomet eik miegot būdama rami, kad ką tik suvalgyta vakarienė nesipuikuos ant šlaunų ar pilvo.

Tokių įvairiausių patarimų yra begalė. Manau, jog karts nuo karto šioje rubrikoje jie pasirodys! Tikiuosi patiko,

Simona.

p.s. ach, net nežinau, kaip Jums pristatyti savo naująjį projektą - http://charlottemidnight.blogspot.it/, jau seniai norėjau pradėti rašyti anglų kalba, nes mano žodynas yra labai prastas ir reikia kažkokiais būdais pradėti jį gerinti, tad jei matote klaidas - nusijuokite ir pataisykite, kalboms niekada nebuvau talentinga. O šiaip, šiame naujame tinklaraštyje daugiau bus visokie vadinamieji haul'ai ir routines, nes daugiau kol kas ir negaliu parašyti anglų kalba. Tikiu, su laiku patobulėsiu, o tada jau žiūrėsim kaip bus. Kol kas rašysiu į abu tinklaraščius.

John Green "Popieriniai miestai"

Knygos - hobis, kurį paskutiniu metu labai apleidau, o gaila... lietingomis popietėmis, kurios turėtų mus "lepinti" ateinančiomis dienomis, labiausiai mėgstu išsivirti mėtų arbatos (ir ach, kadangi dabar vasara - lapeliai būna žali, kas itin teigiamai atsiliepia arbatos skoniui) ir skaityti besiklausant lietaus barbenimo į langą. Šiandien noriu su Jumis pasidalinti knyga, kurią jau perskaičiau gana seniai - tai John'o Green'o "Popieriniai miestai".

Knygos atsiliepimui teigiamą poveikį gali turėti tai, jog šią Kventino meilės istoriją skaičiau kelionėje, o kaip žinote (o gal ir ne), mano manymu daugiausiai dėmesio ir geriausias rekomendacijas turinčias knygas visada palieku atostogoms, kad jos taptų dar šaunesnės.

Istorija rituliuojasi apie mokyklą baigiantį paauglį, kurio slapta simpatija yra Margo - mergina gyvenanti kaimynystėje, su kuria puikiai sutardavo anksčiau. Vieną įprastą naktį, Margo įšoka pro Kventino langą ir pasiūlo jam praleisti naktį su ja ir atkeršyti visiems priešams. Po adrenalino pilnos nakties Margo dingsta - pasirodo, tai įprastas įvykis jos šeimoje, tačiau mergina visada palieka užuominas kaip jos ieškoti ir Kventinas leidžiasi į kelionę.

Pagrindinis dalykas, kuris sužavėjo šioje knygoje yra tas, kad autorius nusprendė aprašyti dvi labai skirtingas personas (juk dažniausiai istorijos "balandėliams" patinka ta pati muzika, jie siekia tų pačių tikslų ir t.t.): Kventinas - jautrus, pastabus, itin subrendęs žmogus, o Margo - mergina, norinti dėmesio, neapgalvojanti savo veiksmų pasekmių. Ši pora įrodo, jog priešingybės vieną kitą iš tiesų traukia - tikėti tuo ar ne, Jūsų reikalas, tačiau man, asmeniškai, patinka bendrauti ir su žmonėmis, turinčiais panašius interesus.

Knygos stilius bus puikiai įkandamas senesnių šio autoriaus skaitytojų (populiariausia John'o knyga Lietuvoje - "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos") - įspūdingos metaforos (vieną jų net nusirašiau ir pakabinau ant savo durų, nes mintis buvo labai gyli (o tokių pilna knyga)), nebanalūs palyginimai. Istorija nėra "dirbtinė" - skaitydamas nebegali sustoti, nes atrodo, jog viskas tikra ir vyksta čia pat - itin gyvai aprašomi veikėjų pokalbiai tam puikiai padeda.

Istorija suskirstyta į tris dalis - pirmoji, mano manymu buvo pati įdomiausia (kai kuriems žmonėms itin svarbu, jog istorija "kaustytų" nuo pat pradžių), antroji - per daug ištempta, tačiau taip pat turinti šmaikščių ir intriguojančių vietų, bei trečioji, kuri gal ir būtų geriausia, tačiau faktas, kaip baigėsi istorija man nepatiko... tikėjausi kiek kitokios pabaigos, bet ei, tai reiškia, jog istorija yra nenuspėjama, kas yra vienas didžiausių pliusų knygai, tiesa?

Jeigu dar vis nepriverčiau Jūsų bėgti į biblioteką ar nusipirkti knygos, privalau atkreipti dėmesį į pavadinimą, kuris yra kitoks nei kitų knygų (atskleidžiamas tik vidury knygos) ir apžvelgia visą istoriją iš šalies - labai norėčiau jį sulyginti su tam tikromis akimirkomis mus užpuolančiais jausmais...

O ar ši knyga man patiko labiau už legendinę "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" istoriją? Tektų ilgai galvoti, tačiau detektyviniai knygos linkiai verčia sakyti TAIP. Istorija išties žavesnė ir labiau stebinanti savo vingiais.

Liepos 24ąją dieną - pagal knygą pastatyto filmo premjera Lietuvoje, kuriame vaidins modelis Cara Delengvine, kuri mano nuomone puikiai tinka Margo personažui ir Natt Wolf, puikiai pažįstamas iš "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" kaip Augusto draugas.

Jeigu skaitėte šią knygą, kokios nuomonės?

Iki kitų kartų, Simona.

p.s. ach, net nežinau, kaip Jums pristatyti savo naująjį projektą - http://charlottemidnight.blogspot.it/, jau seniai norėjau pradėti rašyti anglų kalba, nes mano žodynas yra labai prastas ir reikia kažkokiais būdais pradėti jį gerinti, tad jei matote klaidas - nusijuokite ir pataisykite, kalboms niekada nebuvau talentinga. O šiaip, šiame naujame tinklaraštyje daugiau bus visokie vadinamieji haul'ai ir routines, nes daugiau kol kas ir negaliu parašyti anglų kalba. Tikiu, su laiku patobulėsiu, o tada jau žiūrėsim kaip bus. Kol kas rašysiu į abu tinklaraščius.

Ir progimnazija baigta!

 

Nevisi, bet dauguma.

5 klasė, rugsėjo pirmosios mišios. Su Ugne, būsima klasės drauge
jau buvome pažįstamos nuo vaikystės. Didžiausios priešės, tačiau
keturi metai kartu privedė prie to, jog dabar tai vienas iš žmonių,
kuriuo labiausiai pasitikiu ir žinau, kad mane visą laiką palaikys.
Gal klasėje ir nebendravome dažnai, bet yra laiko pasitaisyti!

Žinot, juokingiausia tai, jog savaitę atbuvus kokioje nors stovykloje, paskutinę dieną, kai reikia išvažiuoti visi būna apsisnargliavę, nes per tas septynias ar dešimt dienų, visi tipo tapo geriausia visų laikų chebrytė, kuri negali išgyventi atskyrai. Vienas klasės draugas (neseniai piktinausi prieš šią lietuvių kalbos taisyklę - kodėl negaliu vartoti žodžio klasiokai? Kai kurių žmonių tikrai negaliu vadinti draugais... tačiau, turbūt šis žodis prigyja su metais ir atsiminimais) vidury žiemos, būnant turbūt visų laikų afigeniškiausiame gimtadieny (be alkoholio ir be jokių tiesų drąsų (žinoma, šitiems dalykams žmonės, matomi dešinėje pusėje niekada nesakė griežto ne) - tiesiog nuoširdus pokalbiai, kurie truko 6 valandas - iki 2 nakties, kuomet, deja, bet jau tėvai norėjo mus matyti namie) pasakojo apie stovyklą Anglijoje, kuri truko 3 savaites - paskutinę dieną taip pat visi alpo. Mes juokavome, jog mus, po keturių metų reikės net į ligoninę guldyti po visų būsimų dramų atsisveikinant net su nemylimiausiais klasės draugais (manau, tokių neliko - visus myliu ir gerbiu vienodai). Bet žinot (ir antrą kartą šiame įraše vartoju šį žodį, nes tikrai nemanau, kad žinot), važiuojant iš paskutinės "kelionės" atgal į Vilnių, autobuse smagiai kalbėjome, o išlipę "tiktais" apsikabinome. Ašarų nepasirodė nei klasės jautruolių, nei dramų karalienių ir karalių veiduose. Čia ir yra skirtumas. Mes žinome, jog susitiksime dar. Visi.


Klasės aukščiausios.

Turbūt pagrindinis dalykas, lėmęs didelį prisirišimą yra tai, jog mūsų klasė visada buvo vieninga. Pasišaipymai vienam iš kito visada būdavo tik juoko formoje, tačiau kai ateidavo laikas visokioms varžyboms ar projektams, žinojome vienas kito stipriąsias puses ir išspausdavome maksimumą. Atsiminimas: per merginų tarp klasines tinklinio varžybas, kitos komandos mergaitė neatmušė kamuolio. "Bado žaidynės" įvyko tiesiai mums prieš nosis. Į tinklinio klasės komandą buvau priimta vien dėl ūgio, kas šiame žaidime yra bonusas, tad buvo ir tikrai nesėkmingų susitikimų su kamuoliu - bet ei, aš gerai pradėdavau pirmuosius metimus, tad už juos gaudavau pagirimus (o tokiai didelei sangvininkei kaip aš - svarbu palaikymas).
Smagu, jog mūsų klasė buvo aktyvi socialinėje veikloje, kas dovanojo mums daug diplomų - turėjome ir klasės balsą, klasės dailininką (netgi du), klasės rašytoją (tarp jų, bet nevienintelė) ir puikų filmukų montuotoją. Kiek konkursų, kiek apdovanojimų - kiek šypsenų, kiek valandų drauge. Jeigu turite noro, galite pasižiūrėti vienos klasės komandos kurtą filmuką vienam Vilniaus konkursui - nors laimėjome "tik" antrą vietą - įrodėme, jog klasėje tikrai turime daug talentų (kas motyvuoja ir kitus stengtis - penktoje klasėje iš 28ių vaikų 14os nuotraukos kabėjo pirmūnų (vaikų, besimokinančių 9 ir 10) lentoje, kas yra itin daug! Vieni mokosi, kiti piešia - kiekvienas skinėsi kelią link geresnio rytojaus savaip).

 Ah, ir grįžtant prie filmukų... štai šis dalykas ir išskiria mūsų klasę - esame jų pagaminę kelis ir dėl to buvome gana žinomi savoje mokykloje. "Išsiskyrimo" proga nusprendėme, jog reikia nufilmuoti tokį video, kuriame sutilptumėme mes visi, tad pagal šiuo metu populiarų hitą UPTOWN FUNK darėme HAPPY tipažo filmuką su žmonių perėjimais - labai norėčiau Jums jį parodyti, tačiau interneto platybėse jis nėra paviešintas.

Filmuko filmavimo užkuliusiai.

Paskutinę mokslo dieną, birželio 5ąją turėjome išleistuves, po kurių važiavome į Čičirio sodybą (ten pat, kur vyksta "Nerealiųjų" stovykla!). Žaidėme įvairius žaidimus, pavalgėme vakarienę ir ėjome prie laužo, kuris buvo turbūt pats gražiausias, kokį įmanoma pamatyti - su degančiomis uniformomis ir sąsiuviniais. Vėliau - neoficialioji dalis - tiesa drąsa ir butelys (mažai ir tepažaidėme... paradoksas - penktoje klasėje šie "žaidimai" buvo daug "žiauriasni", tačiau dabar, kai esame visi labai gerai susibendravę, nejauku laižytis (todėl niekas to ir nedarė apart kelių drąsuolių), o kažko klausinėti neapsimoka, nes vieni kitus gerai pažįstame), naktiniai maisto ieškojimai (suvalgėme dešreles, kurias radome šaldytuve (juokas). Deja, vėliau teko atpirkti) ir bandymas visiems miegoti vos dvejuose kambariuose (vidurkis to: ant trijų viengulių lovų - šeši žmonės).

Ir daug gražių prisiminimų drauge - bendri bėgimai iš pamokų, padegtas pastatas (tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi), talentų šou ir kiti kuriozai - su jais žengiame į gimnaziją plačiai išsišiepę!

Motyvacinis pirmadienis: Slaptai sulieknėjusios merginos dienoraštis

Stengiantis gyventi sveikiau - taip padėti savo kūnui, sielai ir savijautai nusprendžia ne viena mergina susidūrusi su įvairiomis problemomis šioje srityje: patyčios dėl per didelio svorio, nemažas skaičius alergijų, dėmesio nesukoncentravimas ir taip toliau. Galiausiai ateina diena, kai supranti, jog laikas keistis ir kažką daryti. Ir nors paskata didžiulė, dažnai jos neužtenka, kad viską tęstumei "teisingai" (manau ne vienai buvo persivalgymo dienų ar nevilties akimirkų). Tam reikalinga nuolatinė motyvacija ir Modestos Žukauskienės bei Andželikos Liauškaitės knyga "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" kaip tik tam skirta!

 

Apie knygą sužinojau panele.lt portale ir ilgai norėjau ją nusipirkti. Atsimenu, per knygų mugę kartu su Austėja labai ilgai jos ieškojome ir galiausiai neradusios leidyklos ar net knygos stendo rašėme į facebook'o knygos puslapį, prašydamos pagalbos (ir gerai, kad prašėm, nes toje vietoje, kur knygą radome - net nebūtume sugalvojusios pažiūrėti).

 

Manoji knyga: pilna spalvotų
lapelių ir pabraukimų.

Tad nuo to ir pradėkime. Lietuvoje ši knyga, kaip ir kūno kulto (nebūtinai sveiku požiūriu) mada greitai išpopuliarėjo. Žinoma, tai lėmė temos aktualumas, tačiau didelę įtaką daro ir darė tai, jog nusipirkus šią knygą tu įstoji į savotišką slaptomanių klubą, kuris išsiskirsto į dar kelias grupes (receptai, motyvacija ir t.t.). Visą laiką jausdamas paramą tu nebenori sustoti ir būti "blogesne" už kitas.

 

Pati knyga yra puikus pagrindas pradedančiosioms gyventi sveikai merginoms - pradžių pradžia, sveikos mitybos prioritetai, judėjimo nauda, sportas su malonumu ir gera nuotaika, lieknos merginos įpročiai, motyvacija, moteriško grožio ir žavesio paslaptis, stiliaus patarimai, pagalba nuo "nuklydimu", pagalba, jog nesustotum pusiaukelėje, sėkmės paslaptys ir įrodymas, jog nieko nėra neįmanomo - viskas, ką turi žinoti yra sudėta šioje knygoje!

 

Nors pati knyga manęs nepapildė dideliu bagažu žynių (nesakau, jog informacijos nėra, tačiau toji, kuri pateikiama šioje knygoje jau buvo man žinoma), neturėdama motyvacijos ir noro valgyti sveikai bei sportuoti - ją atsiverčiu ir skaitau bet kurią vietą. Smagu tai, jog ši knyga nėra vien informacijos kratinys - vystosi istorija apie Smiltę, turinčią tikslą tapti sveikai. "Kelionės" metu ji susiduria su tam tikrais klausimais, kuriuos suprasti padeda Austėja - patyręs žmogus šioje srityje. Dienoraščio forma parašytas kūrinys yra lengvai suprantamo stiliaus (keletas šmaikščių akimirkų ir jokių sunkių išvedžiojimų (bet jeigu kažko ir nesuprantate - knygos gale yra žodynas) padeda suprasti esmę) ir yra lyginamas su pačia Bridžitos Džouns istorija (na, daug panašumų čia neįžvelgiu, toji knyga yra parašyta visai kita nuotaika ir turi visai kitą stilių, tačiau jokiu būdu nemenkinu nei vieno autorių šedevro).

 

Pati knygoje nevengiu žymėti (parduoti vis tiek neketinu) įvairias man patikusias idėjas ir straipsnius. Pavyzdžiui, jei perku maistą ir dėl jo kokybės nesu tikra, bet kada galiu patikrinti į kurią zoną (žaliąją - geri produktai, geltonąją - "vidutiniai", raudonąją - blogi) produktai įeina (tam yra skirta lentelė per kelis puslapius). Taip pat, knygoje pateikiama lengva mankštelė, kurią mėgstu atlikti rytais, norėdama sustiprinti ir paruošti savo kūną visai dienai... tad šioji knyga yra mano gerai ištyrinėta enciklopedija, kuri visada būna po ranka ir primena tai, kas tą akimirką man yra aktualu!

 

Ar esate skaitę šią knygą? Kokie atsiliepimai? O galbūt dabar jau susigundėte įstoti į slaptomanių klubą (šypsena)?

Simona.

Ir vėjas šiaušė man plaukus prie Švedijos šcherų

Bandėme daryti kojų kalną ir tiesą pasakius, nors nuotraukoje
ir nesimato - gavosi puikiai! Štai ką reikia veikti, kai neturi
veiklos (juokas).

Jau daugiau nei savaitė praėjo nuo dienos, kada grįžau į Lietuvą. Šie metai dar tik įpusėjo, o kelionių - į valias! Esu begalo laiminga, turėdama progą pamatyti tiek daug gražių vietų ir Pasaulio kampelių, kurie kiekvieną kartą mane papildo kaip asmenybe, trokštančia pamatyti dar, ir dar, ir dar. Turbūt niekuomet nepakaks...

 

Praeitą savaitgalį, 3 valandą šeštadienį ryte (kadangi nenorėjau eiti miegoti, nes 3 valandą atsikelti būtų pernelyg sunku, nuo 21 h. vakaro visą laiką žiūrėjau "Naujokės" serialą bei "Kempiniuko Plačiakelnio" 8ąjį sezoną - turininga savaitgalio pradžia!), kartu su kitais keturiasdešimt penkiais  mokyklos aštuntokais, keturiais mokytojais, gide ir vairuotoju patraukėme į Lietuvos šiaurę. Priešaky laukė trys dienos ir trys šalys (dvejose iš jų nebuvau!) - Estija (Talinas), Švedija (Stokholmas) ir Latvija (Ryga).

 



Talinas.

Laikas iki Talino pernelyg neprailgo - ryte matėme labai gražų saulėtekį, suvalgėme daug skanaus maisto (tiesą pasakius, kelionės metu išliko ir balansas - nebuvo taip, jog valgėme vien šokoladą, sausainius ir t.t.), kalbėjome, miegojome...

Laivas tarp Švedijos šcherų.

Estijoje apėjome kelias žymesnes vietas, o vėliau turėjome laisvo laiko. Keista, ar nelabai, tačiau jį praleidome maisto prekių parduotuvėje (Latvijoje, viskas daugmaž kaip Lietuvoje, tačiau Estijai priklauso turbūt skanesnis šokoladas net už "Milką", kuri populiari pas mus - "Kalev". Be to, kaip žmogų, mylintį viską, kas yra susiję su mėtomis (ledai, arbata, sausainiai, tačiau tikrai ne kramtomoji guma), ypatingai nudžiugino mėtinis "Daim" šokoladas), o vėliau vaikštinėjome po miesto siaurąsias senamesčio gatveles, į kurias labai norėtųsi dar kartą sugrįžti, tačiau ilgesniam laikui, jog spėčiau viską apžiūrėti!

Štai taip vieną vakarą ilsėjausi.

6 valandą įlipome į kruizą "Romantika" - kadangi plaukiau pirmą kartą, mane jis šiek tiek nustebino. Laive verda savas gyvenimas: parduotuvės, restoranai, kazino ir klubai. Tačiau svarbų svarbiausia - denis. Ant jo praleidome tikrai nemažai laiko - gera, įsitaisius kėdeje su pledu žiūrėti į tolstančią žemę ir kalbėti su draugais/skaityti.

Pirmąją kelionės dieną, kaip žinia, vyko "Eurovizija", tad apie 21:30 h. visi patraukėme į barą (na, kitur niekur nerodė šio šou (apart kajutėse, bet televizorius ten itin mažas ir pastatytas nepatogioje žiūrėjimui vietoje), be to, čia rinkosi visi žmonės, kas garantavo smagų laiką) palaikyti Lietuvos ir kitų atstovų. Gaila, ryšio nebuvo, tad ir balsuoti negalėjome, tačiau skambant Vaido ir Monikos balsams, pritarėme jiems net atsistoję!

Švedijos laikraščiai.

Antroji diena - Švedija, Stokholmas. Ryte skubėjome papusryčiauti, ironiška, bet būtent prie švediško stalo. Anksti atėjome, tad spėjome užsiimti staliuką, šalia lango į jūrą bei paragauti siūlomos keturių rūšių lašišos.

Prisišvartavus prie Stokholmo uosto nuskubėjome į Vazų laivo parodą, vėliau - į miesto rotušę. Nežinau, ar džiaugtis dėl to, jog ši diena buvo ypatinga švedams - jie tikrai, kaip ir aš yra beprotiškai pakvaišę dėl "Eurovizijos" konkurso, kurį laimėjo jau šeštąjį kartą - vėliavos plėvesavo visur, važiuojant autobusu link miesto centro, turėjome galimybę pamatyti laimėtojo priėmimo ceremoniją, kurios gigantiškumas švelniai nustebino, tačiau tai lėmė ir labai didelį žmonių kiekį mieste, dėl kurio nespėjome bent truputį susipažinti su šia Skandinavijos sostine. Laisvu metu, tikėtina iš manęs ar nelabai, bet su draugėmis nuėjome į "Starbucs'ą", kuris Švedijoje buvo brangiausias iš visų, kuriuose esu buvusi anksčiau - už savąją kavą (kreminiu kavos pagrindu su šokoladiniais lašeliais, porcija, žinoma, didelė) sumokėjau beveik 7 eurus. Ar buvo verta? Na, per atostogas tikrai galima! Vėliau dar nuėjome iki maisto prekių parduotuvės, nusipirkome vakarienę, mat laive valgyti išties brangu ir 6 valandą jau buvome laive vėl, pasirengusios antrajam vakarui (diskoteka ir denis).

Trečios dienos rytą sutikome lygiai taip pat, galbūt tik su truputį slogesne nuotaika. Prisišvartavus Taline laukė ilgas kelias iki Rygos, kurioje svečiavausi jau nebe pirmą kartą, tad laisvo laiko metu nuėjau į knygyną ir nusipirkau dar vieną knygą anglų kalba į savo kolekciją - John'o Green'o "An abudance of Katherines".

Kelionė patiko, labai ir jei galėčiau, tikrai kartočiau!