2015 m. birželio 2 d., antradienis

Ir vėjas šiaušė man plaukus prie Švedijos šcherų

Bandėme daryti kojų kalną ir tiesą pasakius, nors nuotraukoje
ir nesimato - gavosi puikiai! Štai ką reikia veikti, kai neturi
veiklos (juokas).
Jau daugiau nei savaitė praėjo nuo dienos, kada grįžau į Lietuvą. Šie metai dar tik įpusėjo, o kelionių - į valias! Esu begalo laiminga, turėdama progą pamatyti tiek daug gražių vietų ir Pasaulio kampelių, kurie kiekvieną kartą mane papildo kaip asmenybe, trokštančia pamatyti dar, ir dar, ir dar. Turbūt niekuomet nepakaks...
 
Praeitą savaitgalį, 3 valandą šeštadienį ryte (kadangi nenorėjau eiti miegoti, nes 3 valandą atsikelti būtų pernelyg sunku, nuo 21 h. vakaro visą laiką žiūrėjau "Naujokės" serialą bei "Kempiniuko Plačiakelnio" 8ąjį sezoną - turininga savaitgalio pradžia!), kartu su kitais keturiasdešimt penkiais  mokyklos aštuntokais, keturiais mokytojais, gide ir vairuotoju patraukėme į Lietuvos šiaurę. Priešaky laukė trys dienos ir trys šalys (dvejose iš jų nebuvau!) - Estija (Talinas), Švedija (Stokholmas) ir Latvija (Ryga).
 

Talinas.
Laikas iki Talino pernelyg neprailgo - ryte matėme labai gražų saulėtekį, suvalgėme daug skanaus maisto (tiesą pasakius, kelionės metu išliko ir balansas - nebuvo taip, jog valgėme vien šokoladą, sausainius ir t.t.), kalbėjome, miegojome...

Laivas tarp Švedijos šcherų.
Estijoje apėjome kelias žymesnes vietas, o vėliau turėjome laisvo laiko. Keista, ar nelabai, tačiau jį praleidome maisto prekių parduotuvėje (Latvijoje, viskas daugmaž kaip Lietuvoje, tačiau Estijai priklauso turbūt skanesnis šokoladas net už "Milką", kuri populiari pas mus - "Kalev". Be to, kaip žmogų, mylintį viską, kas yra susiję su mėtomis (ledai, arbata, sausainiai, tačiau tikrai ne kramtomoji guma), ypatingai nudžiugino mėtinis "Daim" šokoladas), o vėliau vaikštinėjome po miesto siaurąsias senamesčio gatveles, į kurias labai norėtųsi dar kartą sugrįžti, tačiau ilgesniam laikui, jog spėčiau viską apžiūrėti!

Štai taip vieną vakarą ilsėjausi.
6 valandą įlipome į kruizą "Romantika" - kadangi plaukiau pirmą kartą, mane jis šiek tiek nustebino. Laive verda savas gyvenimas: parduotuvės, restoranai, kazino ir klubai. Tačiau svarbų svarbiausia - denis. Ant jo praleidome tikrai nemažai laiko - gera, įsitaisius kėdeje su pledu žiūrėti į tolstančią žemę ir kalbėti su draugais/skaityti.

Pirmąją kelionės dieną, kaip žinia, vyko "Eurovizija", tad apie 21:30 h. visi patraukėme į barą (na, kitur niekur nerodė šio šou (apart kajutėse, bet televizorius ten itin mažas ir pastatytas nepatogioje žiūrėjimui vietoje), be to, čia rinkosi visi žmonės, kas garantavo smagų laiką) palaikyti Lietuvos ir kitų atstovų. Gaila, ryšio nebuvo, tad ir balsuoti negalėjome, tačiau skambant Vaido ir Monikos balsams, pritarėme jiems net atsistoję!

Švedijos laikraščiai.
Antroji diena - Švedija, Stokholmas. Ryte skubėjome papusryčiauti, ironiška, bet būtent prie švediško stalo. Anksti atėjome, tad spėjome užsiimti staliuką, šalia lango į jūrą bei paragauti siūlomos keturių rūšių lašišos.

Prisišvartavus prie Stokholmo uosto nuskubėjome į Vazų laivo parodą, vėliau - į miesto rotušę. Nežinau, ar džiaugtis dėl to, jog ši diena buvo ypatinga švedams - jie tikrai, kaip ir aš yra beprotiškai pakvaišę dėl "Eurovizijos" konkurso, kurį laimėjo jau šeštąjį kartą - vėliavos plėvesavo visur, važiuojant autobusu link miesto centro, turėjome galimybę pamatyti laimėtojo priėmimo ceremoniją, kurios gigantiškumas švelniai nustebino, tačiau tai lėmė ir labai didelį žmonių kiekį mieste, dėl kurio nespėjome bent truputį susipažinti su šia Skandinavijos sostine. Laisvu metu, tikėtina iš manęs ar nelabai, bet su draugėmis nuėjome į "Starbucs'ą", kuris Švedijoje buvo brangiausias iš visų, kuriuose esu buvusi anksčiau - už savąją kavą (kreminiu kavos pagrindu su šokoladiniais lašeliais, porcija, žinoma, didelė) sumokėjau beveik 7 eurus. Ar buvo verta? Na, per atostogas tikrai galima! Vėliau dar nuėjome iki maisto prekių parduotuvės, nusipirkome vakarienę, mat laive valgyti išties brangu ir 6 valandą jau buvome laive vėl, pasirengusios antrajam vakarui (diskoteka ir denis).

Trečios dienos rytą sutikome lygiai taip pat, galbūt tik su truputį slogesne nuotaika. Prisišvartavus Taline laukė ilgas kelias iki Rygos, kurioje svečiavausi jau nebe pirmą kartą, tad laisvo laiko metu nuėjau į knygyną ir nusipirkau dar vieną knygą anglų kalba į savo kolekciją - John'o Green'o "An abudance of Katherines".
Kelionė patiko, labai ir jei galėčiau, tikrai kartočiau!
 

Komentarų nėra: