Knygų mugė 2015

ISTORIJA ĮDOMESNĖ, KAI JI – DETEKTYVAS.

Štai toks buvo 2015-ųjų metų, jau šešioliktą kartą organizuojamos "Knygų mugės" Vilniuje šūkis. Galbūt manęs jis neatitiko (tarp pirkinių vos vienas detektyvas, ir tai, gautas dykai), bet gink dieve (rašau iš mažosios specialiai) – nesakau, jog ši paroda neverta aplodismentų organizatoriams (kaip ir visada).

Knygų mugės antspaudas, kuriuo
galima pažymėti knygas, kurias
pirkai šventėje.

Sekant tradicijas, su didele knygų gerbėja - Austėja jau ketvirtus metus iš eilės (net gi spėjome ir vėl viena kitą pakviesti į šią mugę ir 2016aisiais metais, nebent susirasime žiauriai gražius bernus, kurie dievins litearatūrą kaip ir mes... tuomet eisime su jais), šeštadienį, 10 valandą atsidūrėme Litexpo parodų rūmuose su išankstiniais bilietais (tas puikus jausmas, kai praeini pro didelę eilę žmonių, kurie laukia prie bilietų kasos ir su pykčiu žiūri į tave, nes galvoja, jog bandysi užlįsti, kaip tikras lietuvis (čia jau kas be ko, Lietuvoj gimiau ir augu)).

Spragintų kukurūzų ir
karamelės ledai -
maža nuodėme

Pačioje pradžioje apvaikščiojome visas leidyklas, susižymėjome, ko maždaug norėtume. O po to pirkome. Žinote, tas merginas iš visų highschool tipo filmų, kurios vaikšto po visas parduotuves su didžiausiais brangių firmų maišais, kuriuose guli dar brangesni batai, rankinės ir kiti dalykai (aš irgi taip noriu, negaliu meluoti)? To aš laukių visus metus, tik perku surištą kluoneliais (žinau, kad tokio žodžio nėra, tačiau bandau save išbandyti įvairiose profesijose, tad kodėl nepabuvus kalbinininke ir neišradus naujų žodžių lietuvių kalbai?) popierių, kuriame įspaustos įvairiausio tipo istorijos.

Colours Of Bubbles

Žiūrėdamos koncertą sėdėjome ant
žemės (nebuvo kur atsisėsti, o
stovėti tingėjome) ir gėrėme kavą.

Įdomu tai, jog daugelis mano pažįstamų į knygų mugę neina dėl to, jog už įėjimą reikia mokėti (3 eurai), o geriausiu atveju nusipirks tik dvi knygas - neapsimoka. Ir aš iš karto puolu teisinti Litexpo šeimininkus, nes patalpas juk irgi reikia išlaikyti, o šiais metais dar labiau juos ginu - mugės naujiena "Muzikos salė" verta dar didesnio bilieto kainos. Nors pavyko pabuvoti vos viename, keturias dainas trukusiame pasirodyme, tačiau skani specialioji VERO CAFE knygų mugės kava (migdolinė ir šokolado latte) šį susitikimą padarė dar įsimintinesnį (toks juk mano šeštadienis ir buvo - gera litearatūra, gyva muzika ir karšta kava). COLOURS OF BUBBLES buvo tas pasirodymas, į kurį būtinai turėjome nueiti. Nors apie šią grupę sužinojau tik per Vilniaus dienas, kurios vyko rugsėjo pradžioje, jau dabar, po ilgų apmąstymų galiu pasakyti, jog jie Lietuvoje - man geriausi (ir Jazzu. Ji irgi kieta), tad kai turiu galimybę, stengiuosi
i nueiti į šios grupės koncertus.

Tiesiog nekreipkime dėmesio į mano išraišką.
Narve su maru "užkrėstu" žmogumi, Urte ir
A. Tapinu

Audronės Urbonaitės autografas

Kalbant apie pačias knygas, šiais metais jų buvo dešimt - rekordas nepasiektas, tačiau pirkiniais esu tikrai patenkinta. Pavyzdžiui, kai priėjau prie Audronės Urbonaitės ir paprašiau jos autografo ant knygos "Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika", ji manęs paklausė, ar galvoju su šia profesija siekti kažko ateity (panašiai) ir parašė kelis patarimus (tėvų pagalba tik namie įskaitytus). Be to, nors televizoriaus ekrane atrodęs mažo ūgio, A. Tapinas pasirodė, jog esąs bent 2 centimetrais už mane didesnis (o Colours of Bubbles pagrindinis vokalistas - mano ūgio (ir taip, būdama 181 cm. aš atkreipiu dėmesį į tokius dalykus bei sprendžiu mane kamuojančią dilemą – ar ateitį dar susirasiu vyriškosios lyties aukštesnį už mane atstovą)), kas buvo be galo džiugu, dėl to nusprendžiau kartu su juo ir su kita drauge – Urte (atvažiavo vakare) nusifotografuoti "Knygų mugės" dėmesio centru tapusiame narve (spėju, jog tai padėjo visą dieną išlaikyti ilgą eilę žmonių, laukiančių parašo).

Modestos Žukauskienės ir Andželikos Liauškaitės knygą "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis" jau seniai norėjau įsigyti - atsiliepimai vien geri ir keista, jog ši knyga mugėje buvo taip "užslėpta". Rašėmė net į knygos facebook'o puslapį klausdamos, kur galėtume įsigyti kūrinį - matote, nei leidykla, nei knyga savojo stendo neturėjo (galiausiai radome "Tryjų nykštukų" stende. O prieš tai, net nesusimąstėme jame pasižvalgyti...).

Be to, gavau ir vieną nemokamą knygą - Mary Higgins detektyvą "Prieš ištariant sudie". Reikėjo tik užpildyti formą, jog sutinku, jog į mano el. paštą eitų "Knygų klubo" naujienos. Ką gi, už nemokamą knygą tikrai negaila!

Knygų mugė patiko, kaip ir visuomet - supratau, jog yra dar skaitančių ir litearatūra besidominčių žmonių Lietuvoje, nereikia dėl šio dalyko kiekvieną kartą raudoti lietuvių kalbos mokytojams/oms. O šventė ironiją irgi turėjo - įsivaizduokite ant vienos sofutės sėdinčius ir parašus dalinančius A. Užkalnį (nesupraskite klaidingai, gerbiu šį asmenį, žaviuosi jo rašymo stiliumi ir myliu gerą maistą taip kaip ir jis) bei A. Pauliukevičių (taip pat gerbiu, tiek sportuoti ir taip valgyti ne kiekvienas sugeba). Aš tai mačiau, nors jų knygų nepirkau (tiesa, iš Austėjos trumpam pasiskolinau ir perverčiau "Tobulą kūną", o Užkalnio evangeliją nusipirksiu artimiausiuoju metu. Knygų mugėje nebegalėjau to padaryti, nes neliko pinigų)!

Nusipirktų knygų sąrašas:

1. Audronė Urbonaitė "Mano Didžioji Nuodėmė, žurnalistika";
2. John Green "Popieriniai miestai";
3. Kiera Cass "Elitas";
4. Kiera Cass "Vienintelė";
5. Žydronė Lukštytė "Pietų Amerika. Metai su kuprine Naujojo pasaulio kelias";
6. Andrius Tapinas "Vilko valanda";
7. Mary Higgins Clark "Prieš ištariant sudie";
8. Erin Morgenstern "Naktinis cirkas";
9. Modesta Žukauskienė ir Andželika Liauškaitė "Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis";
10. Mats Strandberg, Sara B. Elfgren "Ugnis".

Bei 2 "Kuo būti?" leidiniai (2013ųjų ir 2015ųjų metų).

Ir lankstinukai, skirtukai

Na, o kas negirdėjote apie "Colours of Bubbles", įrašo gale primigtynai prašau Jūsų išgirsti. Kažkas juos vadina lietuviškaisiais "Artic Monkeys" - palyginti negaliu, nes žinau jų vos kelias dainas, tačiau šie šiauliečiai varo gerai ir mano nuomone, yra nusipelnę kilti aukščiau.

Simona.

P.S. Jei buvote knygų mugėje, kokie įspūdžiai, pirkiniai? :-))

Citrininis sūrio pyragas+patarimai mėgstančioms eksperimentus virtuvėje

Šį penktadienio vėlų vakarą, nesijausdama visiškai pavargusi, prisiminiau, jog jau labai seniai su Jumis dalinausi savo mylimais receptais. Nuo gruodžio mėnesio tapau priklausoma nuo kulinarijos ir viskas perėjo į kitą lygmenį - pradėjau kurti įvairius receptus pati (vienu jau dalinausi čia). Buvau pradėjus galvoti, kad tai pakenks mano sveikos mitybos planui, bet juk kartais tokie pasismaginimai išeina tik į naudą ir nesijauti visiškai suvaržytas maisto prasme. Tad nebijokite eksperimentuoti virtuvėje, tik prieš pradedant tai daryti būtinai...

• pasiskaitykite apie tai, kiek laiko reikia kepti vienokius ar kitokius produktus ir kokioje temperatūroje... negalima visko vertinti pagal išvaizdą - išorėje pyragas gali būti apskrudęs, o viduje būti "pusžalis";
• pasižiūrėkite kaip produktai derinasi. Kepant įvyksta cheminiai procesai ir rezultatas gali gautis visiškai kitoks, nei tikėjotės;
• pabandykite jau turimuose receptuose pakeisti kelius komponentus (pavyzdžiui aš, kaip sveikos gyvensenos propoguotoja, stengiuosi padaryti sveikesnes recepto variacijas).

Na, o apačioje puikuojasi saldaus skonio sūrio pyragas (mano "kūrybos")! Jei išbandysite ir turite INSTAGRAM'o programėlę (mano profilis - s_aleksandraviciute), prie recepto padėkite groteles #manodebesys! Ačiū ir gero savaitgalio!

Reikės:

• 220 g. mylimų, paprastai laužomų sausainių (aš naudojau "Selga");
• 100 g. sviesto;
• 250 g. maskarponės sūrio;
• 400 g. kondensuoto pieno;
• 1 vidutinio dydžio banano;
• 1 vidutinio dydžio kiaušinio;
• 1 citrinos tarkuotos žievelės;
• 1 arbatinio šaukštelio vanilės pastos (jei neturite, galima naudoti esenciją, vanilinį cukrų (tik dėkite jo daugiau, kad jaustumėte aromatą), smulkintą vanilę arba iš viso nedėti šio prieskonio).

Gaminimo būdas:

Sausainius susmulkiname (tai galima daryti keliais būdais - rankomis, virtuviniu kombainu arba mano atveju, juos sudėti į konditerinį maišelį ir galvojant apie erzinančius dalykus, kočėlo arba paprastos sienos pagalba, liejant pyktį sudaužyti sausainius), o sviestą ištirpdome puodelyje, vidutinėje temperatūroje. Šiuos du komponentus sumaišome ir paskleidžiame po skardą (pasirūpinkite, jog ji būtų tinkama sūrpyragio gamybai, jog atšalus, skardos sieneles būtų įmanoma nuimti, o dugną paliktį (iš bėdos galima naudoti ir netokią "įmantrią", tačiau vaizdas nebus toks estetiškas, koks turėtų būti)), rankomis padarome kietą pagrindą. Blenderio pagalba sumalame į vieną masę kiaušinį, kondensuotą pieną, maskarponės sūrį, bananą ir citrinos žievelę bei vanilę. Masę paskleidžiame ant sausainių ir pyragą kišame į 170 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepame apie keturiasdešimt minučių. Pyragui iškepus, paliekame jį kabario temperatūroje penkiolikai minučių, jog nebūtų per karštas dėti į šaldytuvą. Šaldytuve pyragą laikyti bent tris valandas, kad sustingtų, o vėliau jau galėsite skanauti!

Beje, negaliu užmigti, dėl to, jog rytoj įvyks mano labai laukiamas renginys "Knygų mugė 2015", o prieš tokius dalykus visuomet negaliu ilgai užmigti, nes maloniai jaudinuosi (:D).

Simona.

Ed Sheeran koncertas Vilniuje

Ed Sheeran

Ryan Keen

Dar nė o vieno koncerto nemačiau tiek daug asmenukių, vaizdo įrašų ir šiaip įvairių nuotraukų socialiniuose tinkluose, kaip po Ed'o Sheeran'o pasirodymo Vilniuje (pačiame geriausiame mieste, kas be ko). Atrodo, jog į tuos 10 tūkstančių, kurie susirinko pramogų arenoje, sutilpo visa Lietuva!

Kas skaito mano tinklaraštį ilgėliau, puikiai žino, jog vos ne visus savo pinigus išleidžiu ant įvairiausių koncertų (apie didesnius, kuriuose lankiausi nuo manodebesys.blogspot.com pradžios, galite paskaityti čia ir čia) ir knygų mugės (beje, ji jau kitą savaitę!!!).

Iš dešinės: Adelė, Rūta, Marija,
Gabrielė. Kaip matot, dėl pirmumo
nemelavau!

Kalbant apie vasario 15ąja, verta paminėti, jog tai buvo pirmasis koncertas, į kurio eilę stojau labai anksti (vien dėl to, jog sekmadienį nėra pamokų). 13 h. atvažiavus prie SIEMENS arenos išsigandau, nes jau buvo pradėjus rikiuotis eilė... tačiau kartu su drauge (Gabrielė) buvom susitariusios dar prieš viską pavalgyti, tad susitikome OZE ir nuėjome iki KFC (šis savaitgalis apskritai buvo kažkoks nesubalnsuotas, mitybos prasme). Vėliau dar nusipirkome PRISMOJE plytelę šokolado ir grįžome iki pramogų arenos. Eilė buvo dar labiau padidėjusi... tačiau gerai, jog tai mums ne pirmas koncertas ir žinojome, jog į stovimas vietas galima patekti pro kelis įėjimus! Prie vieno iš jų buvome visiškai pirmos ir buvo likusios keturios valandos iki durų atidarymo (ne koncerto pradžios)!
Po penkių minučių prie mūsų prisijungė viena moksleivė (Marija), su kuria netrukus laiko susipažinome ir labai smagiai pabendravome (panašūs hobiai, bendrai rasta bendra tema - būtinai reikės dar kada nors susitikti, tuo labiau, kad paskolinusi man pirštines, taip jų ir neatsiėmė!)... laukiant koncerto, po truputį ir prie mūsų eilė ėmė rikiuotis, prisijungė šalia daugiau draugų... po kurio laiko kelios merginos ir aš nuėjome į "Coffe Inn" nupirkti sau ir kitoms daug šiltos kavos. O eilė ir toliau pildėsi, prie mūsų pirmų vietų eilėje jungėsi daugiau žmonių... vėliau prisiminiau, jog Vilija irgi turėtų būti šią dieną Vilniuje, tad praėjusi pro eilę sutikau ir ją! Smagu susipažinti gyvai su žmogumi, kuris ir atvedė į blogger'ių pasaulį!

Ryan Keen - atlikėjas, kurio iki Ed Sheeran koncerto net nežinojau. Tiesa, girdėjau, kad štai toks bernelis apšildys didelę minią žmonių, tačiau norėjau paeksperimentuoti ir specialiai jo kūrybos neklausiau iki vasario 15osios. Ir žinote ką? Esu buvusi daug koncertų ir labai dažnai juose apšildomosios grupės apvilia.. na, o šį kartą - negaliu sakyti, jog buvo geriau už Ed'ą (tiesiog per jo dainas tūsas buvo geresnis, kai visi žinojo žodžius), bet jeigu šio atlikėjo klausyčiaus reguliariai, kaip ir Sheeran'o, man apšildomoji dalis būtų palikusi geresnį įspūdį. Ploju Ryan atsistojus (mintyse) ir įsirašau jį gerų atlikėjų sąrašą (tai pat mintyse)!

Smagi dalis buvo ir tuomet, kai Ryan uždainavo "Uptown Funk". Matot, ši daina man labai patinka - nors ritmas vienodas, o žodžiai neišskirtiniai, visa tai užveda, ir labai, tačiau nesu didelė Bruno Mars gerbėja (tiesiog erzina, o priežastis nepaaiškinama)... dėl to ta trumpa Ryan'o dainos ištrauka sukėlė daug gerų emocijų!

Tuo tarpu laukiamiausia vakaro žvaigždė į sceną žengė... paprastai. Už tai aš myliu ir gerbiu tą mažą (taip, aš domiuosi atlikėjų ūgiais, o jo - 1.74 m.) morkaplaukį, kuris puikiai dainavo (tas momentas, kai per ne jo dainą "Superstition" salė dainavo tyliau, o man tai buvo daina, kurią sudainavau nuo pradžios iki galo, nes nagrinėjome ją per anglų kalbą (juokas))!

Ir tradiciškai (kai rašau apie koncertus), mano mylimiausios Ed'o dainos:

Populiariausios:

Išvada - nauji draugai, nauja muzikos įkona, bei naujai staigiai iškilęs raudonų sportbačių raudonplaukis mane maloniai sužavėjo. Vasario penkioliktoji gula į mano prisiminimų maišelį ir su šypsena paleidžiama iš laukiamųjų datų sąrašo!

Simona.

Studijos 2015

Šeštadienį apsilankiau Vilniuje vykstančioje Litexpo parodoje "Studijos 2015".

9 valandą atsikėliau tikrai sunkiai, bet nenorėjau jau antrus metus šios mugės praleisti dėl savo tinginystės (praeitais metais net turėjau nemokamą pakvietimą, tačiau gyvendama visai kitame miesto gale neturėjau jokio noro ten tistis, be to nebuvau apsišvietusi pakankamai ir net nežinojau, ko galėčiau tikėtis). Pusę 11 su Austėja atvykome į parodą ir pirmutinis dalykas, kurį turėjome atlikti buvo ieškojimas VERO CAFE. Rimtai, turbūt niekada dar nereikėjo taip staigiai kavos!

Apie 11 valandą prasidėjo paskaita "Kas slepiasi už žodžio NETWORKING?". Auditorija susirinko nedidelė ir atsižvelgiant į iš paskaitos surinktas žinias - tai nieko nuostabaus. Žinoma, tai tik mano labai subjektyvi nuomonė! Pati nesu motyvacinių kalbų megėja (galbūt tiesiog nesu lankiusis geroje paskaitoje), todėl ir šioji nepadarė didelio įspūdžio. Per daug to "sviesto sviestavimo"...

Vėliau dar apsilankėme keliose paskaitose, tačiau to didžiulio įspūdžio jos taip ir nepaliko, tad nusprendėme daugiau "negaišti" laiko ir apvaikščioti sales.

Vienoje iš jų buvo įsikūrę Lietuvos universitetai, kolegijos, mokyklos... gaila, tačiau jau pradžioje "užlipome ant grėblio". Matote, mūsų visada paklausdavo, kiek mums metų ir kai atsakydavom, jog 14, sulaukdavome nemalonios reakcijos. Suprask kaip nori, tačiau susidarė įspūdis, kad mes nesame potencialios pašnekovės. Po dviejų nemalonių ir trumpų pokalbių pajudėjome lauk iš tos foje ir nuėjome į daugiau profesines mokyklas pristančią. Nors mums tai ir nėra aktualu, buvo smagu paragauti nemokamų gardumynų, siūlomų iš kulinarijos moksleivių, be to nemokamai palakavo ir nagus. Ilgai neužsibuvome ir čia, tačiau trečiojoje, paskutinėje salėje, nuomonė apie parodą kilo keliskart!

Įvairūs iš užsienio atvažiavę konsultantai, bereklamuodami savo universitetus, maloniai atsakinėdavo į klausimus (prieš tai žinoma pasisveikinę ir paklausę kaip mums sekasi - bendravimas buvo daug kartų malonesnis nei su žmonėmis iš gimtinės), o paklausę apie mūsų amžių pasidžiaugdavo, jog jau dabar domimes ir pagirdavo! Susidarė vaizdas, kad jie buvo apmokami apie kiekvieną profesiją, nes tiek man, tiek Austėjai atsakinėjo plačiai, nors teiravomes apie visiškai skirtingas studijų pakraipas...

Grįžtant prie lietuvių (vis vien buvo keletas organizacijų, su kuriomis norėjome taip pat pasikalbėti) ir jų įdomaus mąstymo apie amžių (tiesiog žinant, kad reikės kalbėtis su jais, sakėme, kad mums 16. Esu prieš melą, tačiau pagarbos poreikį turiu)... džiaugiuosi, jog būtent jie sumąstė palengvinti gyvenimą neapsisprendusiems žmonėms! Į parodą tikrai keliausiu ir kitais metais! Nors mano dabartiniai apmąstymai apie ateitį nepasikeitė, gavau didžiulį pliūpsnį motyvacijos (kurios man tikrai dažnai pritrūksta besiekiant savų tikslų) veikti ir mokytis. Pagaliau galutinai išsirinkau gimnaziją, kurioje norėsiu mokintis kitais metais (Vilniuje jų yra iš ties didelis pasirinkimas) ir kuri puikiai atitinka mano visus poreikius, dar labiau užsinorėjau studijuoti komunikacijas ir... su viena brite kalbėjau apie tinklarasčių rašymą ir pasisėmiau keletą idėjų.

Ar likau patenkinta? Taip. Ir tiems, kurie nebuvo linkiu apsilankyti Litexpo kitais metais. :-)

Jei buvote parodoje, kokie Jūsų įspūdžiai?

Simona.

---

Dabar savo galvoje ištarkite visus tuos baisiausius keiksmažodžius. Norėčiau parašyti juos čia, bet kam gi rodyti savo priešingybę, savo piktą būseną taip viešai? Visi tik ir rėkia, kaip trūksta nuoširdumo iš žmonių, tačiau nesupranta, jog kiekvienas tai priima skirtingai.
Nereikalaukite iš visų to pačio.
Kiekvienas į šią žemę atėjome su skirtingu tikslu, o tam reikalingos ir skirtingos aplinkybes, skirtingi pasižadėjimai, skirtingi žmonės.
Tad visa ta tvarka, kurią kuriame kiekvieną dieną, kuomet tikimės šviesesnio rytojaus.. KURKIME SAU. Ir nustatykime ribas bei taisykles SAU.
Nes jei visi mąstysime vienodai "teisingai", argi tu, kuris stengiasi įrodyti savą tiesą iškilsi aukščiau visų?