9 valandą atsikėliau tikrai sunkiai, bet nenorėjau jau antrus metus šios mugės praleisti dėl savo tinginystės (praeitais metais net turėjau nemokamą pakvietimą, tačiau gyvendama visai kitame miesto gale neturėjau jokio noro ten tistis, be to nebuvau apsišvietusi pakankamai ir net nežinojau, ko galėčiau tikėtis). Pusę 11 su Austėja atvykome į parodą ir pirmutinis dalykas, kurį turėjome atlikti buvo ieškojimas VERO CAFE. Rimtai, turbūt niekada dar nereikėjo taip staigiai kavos!
Apie 11 valandą prasidėjo paskaita "Kas slepiasi už žodžio NETWORKING?". Auditorija susirinko nedidelė ir atsižvelgiant į iš paskaitos surinktas žinias - tai nieko nuostabaus. Žinoma, tai tik mano labai subjektyvi nuomonė! Pati nesu motyvacinių kalbų megėja (galbūt tiesiog nesu lankiusis geroje paskaitoje), todėl ir šioji nepadarė didelio įspūdžio. Per daug to "sviesto sviestavimo"...
Vėliau dar apsilankėme keliose paskaitose, tačiau to didžiulio įspūdžio jos taip ir nepaliko, tad nusprendėme daugiau "negaišti" laiko ir apvaikščioti sales.
Vienoje iš jų buvo įsikūrę Lietuvos universitetai, kolegijos, mokyklos... gaila, tačiau jau pradžioje "užlipome ant grėblio". Matote, mūsų visada paklausdavo, kiek mums metų ir kai atsakydavom, jog 14, sulaukdavome nemalonios reakcijos. Suprask kaip nori, tačiau susidarė įspūdis, kad mes nesame potencialios pašnekovės. Po dviejų nemalonių ir trumpų pokalbių pajudėjome lauk iš tos foje ir nuėjome į daugiau profesines mokyklas pristančią. Nors mums tai ir nėra aktualu, buvo smagu paragauti nemokamų gardumynų, siūlomų iš kulinarijos moksleivių, be to nemokamai palakavo ir nagus. Ilgai neužsibuvome ir čia, tačiau trečiojoje, paskutinėje salėje, nuomonė apie parodą kilo keliskart!
Įvairūs iš užsienio atvažiavę konsultantai, bereklamuodami savo universitetus, maloniai atsakinėdavo į klausimus (prieš tai žinoma pasisveikinę ir paklausę kaip mums sekasi - bendravimas buvo daug kartų malonesnis nei su žmonėmis iš gimtinės), o paklausę apie mūsų amžių pasidžiaugdavo, jog jau dabar domimes ir pagirdavo! Susidarė vaizdas, kad jie buvo apmokami apie kiekvieną profesiją, nes tiek man, tiek Austėjai atsakinėjo plačiai, nors teiravomes apie visiškai skirtingas studijų pakraipas...
Grįžtant prie lietuvių (vis vien buvo keletas organizacijų, su kuriomis norėjome taip pat pasikalbėti) ir jų įdomaus mąstymo apie amžių (tiesiog žinant, kad reikės kalbėtis su jais, sakėme, kad mums 16. Esu prieš melą, tačiau pagarbos poreikį turiu)... džiaugiuosi, jog būtent jie sumąstė palengvinti gyvenimą neapsisprendusiems žmonėms! Į parodą tikrai keliausiu ir kitais metais! Nors mano dabartiniai apmąstymai apie ateitį nepasikeitė, gavau didžiulį pliūpsnį motyvacijos (kurios man tikrai dažnai pritrūksta besiekiant savų tikslų) veikti ir mokytis. Pagaliau galutinai išsirinkau gimnaziją, kurioje norėsiu mokintis kitais metais (Vilniuje jų yra iš ties didelis pasirinkimas) ir kuri puikiai atitinka mano visus poreikius, dar labiau užsinorėjau studijuoti komunikacijas ir... su viena brite kalbėjau apie tinklarasčių rašymą ir pasisėmiau keletą idėjų.
Ar likau patenkinta? Taip. Ir tiems, kurie nebuvo linkiu apsilankyti Litexpo kitais metais. :-)
Jei buvote parodoje, kokie Jūsų įspūdžiai?
Simona.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą