Sausį man patiko

Pirmas metų mėnesis jau praėjo ir jau daug žmonių facebook'e pradėjo šūkalioti, jog vasara - jau už keturių mėnesių. Turbūt dabar esu vienam didžiųjų nuotaikos šuolių, kuomet esu pilna nusiteikimo ir pozityvumo, tad kiek liūdna pagalvoti, jog laikas bėga tikrai taip greitai. Oras pas mus jau spėjo atšilti ir va, jau šiandien džiaugiausi penkiolikos laipsnių dovana, kuomet turėjau keturias laisvas pamokas, vaikštinėjau po savo miestelį ir dar susitikau su latve papietauti vienoje užeiginėje. Tikimes, kad kitą kartą išeis ir tą terasoje padaryti, nes pasiilgome rudens tradicijų, o šiandien, prisiminus seniai darytą rubriką, noriu jums papasakoti apie kelis dalykėlius, džiuginusius mano dienas ir pertraukas tarp kelionių.

Pirmas, didžiausias dalykas, kurį stengiausi paminėti šioje nuotraukoje - slidinėjimas. Apie stovyklą, kurioje išmokau turbūt man daugiausiai duodančio džiaugsmo, rašiau čia, bet vos jai pasibaigus iki dabar mąstau apie galimybes, kaip būtų įmanoma ištrūkti vėl kur nors paslidinėti (tiesa, vieną dieną važiuosiu su savo klase į kalnus, kur būtent tai ir darysime - džiugu, jog paauglių paskatinimui organizuojamos vat tokios išvykos, kurios patiks daugumai, o ne muziejus, kaip Valdovų rūmai, kuris atrodo lyg būtų vienintelis pasirinkimas praleidimui laiko su klase) - tas greičio pojūtis, kurį pats įgauni, plius apylinkių vaizdai yra tikrai kažkas tokio!

Kalbant apie mokyklą (ir jos sistemą Šveicarijoje turbūt sukurpsiu atskirą įrašą), labai išsiugdžiau savo organizuotumą ir tvarką kuprinėje. Turiu atskirą segtuvą su "kišenėlėmis", kur sudedu visus mokytojų duotus lapus bei savo aprašytus (nes dažniausiai paaugliai čia neturi sąsiuvinių - rašo viską ant popierių, o po to viską sudeda į to dalyko kišenę) ir tikrai, prie jo taip pripratau, jog manau ir grįžus į Lietuvą tęsiu šią tradiciją. Taip pat čia yra gana įprasta turėti savo kalendorių (Lietuvoj savo klasėj turbūt tik su keliomis panelėmis tokias turėjome), tad Naujiesiems metams nusipirkau vieną iš Mažojo Princo linijos ir prisižadėjau sau, jog visus darbus ir planus būsimoms kelionėms susirašysiu čia, nes greitai viskas pasimiršta. Ir tikrai, jau po mėnesio pastebėjau, jog tapau daug mažiau išsiblaškiusi, kai registruoti savo veiklas pradėjau daug detaliau.

Vienas iš dalykų, kurį pakeičiau savo kasdienybėje paskutiniu metu - pradėjau mažiau naudoti kosmetikos, ypatingai paprastomis mokyklos dienomis. Nežinau kodėl, bet čia nejaučiu tokio didelio spaudimo nusipiešti antakius ir paraudinti skruostus prieš tai juos nubalinus pūdra, kai visas procesas gali įvykti ir reguliariai. Vis dėl to, turiu bjaurų įprotį (kurį irgi, stengiuosi "išsigyditi"), išsispausti visus spuogelius nuo veido. Žinoma, tai darau su visomis dezinfekavimo priemonėmis, bet raudonio dažnu atveju nepavyksta išvengti, tad rytais, kad tarp kokių antakių nebūtų jų suvienijančios raudonos dėmės, pasitepu "Catrice" maskavimo teptuku - turbūt viena pigesnių ir labiau patikusių šios procedūros priemonių, nepaliekančio keisto efekto, nuoširdžiai galiu rekomenduoti!

Prie mano natūralaus veido, visai linksmai atrodo ir garbanos, kuomet dar švarius plaukus surišu į skirtingų dydžių kasas, o ryte jas išleidus ir kelis kartus prašukavus, gaunu kaip ir vasarinės šukuosenos, kuomet daug maudausi jūroj, efektą. Paprastas būdas greitai atnaujinti išvaizdą, tad dabar kai nustosiu tai daryti, vėl atrodysiu kažkaip kitaip, nes jau pripratau save matyti su bangom ant galvos.

Dar vienas mylimas išvaizdos efektas - auskarai. 2016 metų pabaigoje, kartu su keliais mainų moksleiviais Winterthur'o mieste užmatėme saloną, kur pigai galima prasiverti ausis, tad ilgai negalvojus, pasidariau vieną skylutę viršutinėje ausies dalyje (nes įprastose vietose jau turiu) ir dabar vis mąstau vėl nuvažiuoti bei pasidaryti dar porą papildomai. Labai žaismingai ir gal net truputį paslaptingai atrodo, bent jau mano nuomone.

Vakarai su desertais, gaila ar ne, buvo šiokia tokia priklausomybė šį mėnesį, o ypatingai turbūt reikėtų išskirti "Ovomaltine" šokoladinį kremą, kuris yra oficialus Šveicarijos Nutellos pakaitalas, tik dar geresnis, nes turi savyje traškučius. Man jis taip patinka, kad turbūt savo draugams po šių metų į Lietuvą vešiu šį produktą, o ir jei jūs kur nors užmatysite - būtinai paragaukite. Ir kakavą su juo skanu daryti, ir su uogienės sumuštiniais smaližiauti, o aš ir vieno valgyti nepasikuklinu. Specialiai naują stiklainėlį nusipirkau mėnesio favoritų įrašui, bet galiausiai dėl nepavykusių nuotraukų (dėl to ir matote štai tokį koliažą, haha) valgau sau dabar rašydama, smagu. Taip pat šalia manęs galite išvysti ir puodelį Cupper mėtinės ir imbiero arbatos - jau seniau esu sakius, jog turbot šios įmonės gėrimai man yra patys skaniausi, tačiau Lietuvoje jų produkcija labai brangi, tad turėdama progą, trumpos išvykos į Vokietiją metu, nusipirkau jos ten ir esu labai patenkinta.

Nežinau, ar kada esu labai kalbėjus, kaip "YOUtube" dažnai aš ieškau įkvėpimo ir kiek iš ten esančių žmonių aš daug išmokstu. Šio mėnesio atradimas - Lucy Moon. Kiekvieną dieną peržiūriu po kelis įrašus jų net atrinkinėdama, nes atrodo, kad ji sugeba jaukiai ir įdomiai pašnekėti visomis temomis, be to, tai tampa man puikiu fonu, vakare tvarkantis kambarį. Ji yra viena nuoširdesnių mano sekamų video tinklaraštininkų, kuri tikrai stengiasi kalbėti atvirai ir neparodyti tik savo gražiausiosios pusės. Be įprastu įrašų, kuriuose ji filmuoja savo dienas (jie vadinasi "168 valandos"), jos kanale galima rasti filmukų apie universitetą, alkoholizmą, mėnesio favoritų ir t.t.

Ilgiems vakarams namie nusipirkau  "Netflix" prenumeratą ir negaliu atsidžiaugti - ne tik, kad daugumą filmų bei serialų galiu ir prancūzų kalba žiūrėti, bet ir šiaip dingo rizika kompiuterį užkrėsti virusais pirataujant visokių hitų, o ir viską galiu žiūrėti oficialiai bei palyginus tik minimaliai sumokėti už tai. Juk niekas iš mūsų nenorėtume, kad ir iš mūsų darbus vogtu, tiesa? Tad dėl šventos ramybės ir sąžinės - nebūkit to požiūrio, jog ir taip tie visi aktoriai bei prodiuseriai ir be jūsų pakankamai uždirba...

Ir pabaigai filmas, kurį labai rekomenduočiau žiūrėti jūsų antrąja užsienio kalba, nes daug sudėtingų žodžių nėra, o siužetas gan lengvai suprantamas - "Teenage Cocktail". Filmas yra apie lesbietę merginą, neseniai su šeima atsikrausčiusia į naują miestą. Ten jį greitai susiranda draugę, kurios didžiausia svajonė - išvykti gyventi į Niujorką. Ir tas begališkas pasitikėjimas bei siekimas svajonės visais įmanomais būdais turbūt nebuvo šį kartą išeitis. Galbūt tai nėra filmas, kurį ilgam įsiminsiu bet tą akimirką žiūrint nei nuobodu buvo, nei labai sunku susikoncentruoti, tad nerandant veiklos - štai jums pasiūlymas!

Iki kitų kartų,

Simona

P.S. Labai prašau jūsų nuomonės, ar patinka būtent tokio tipo įrašo? Man pačiai yra visai smagu atrinkti tuos naudotus produktus, bet taip pat jaučiu, jog tai nėra mano tinklaraščio sritis ir nežinau, ar turinį norėčiau pildyti būtent tokiais būdais. Tad jei patiko, o gal patiko, bet kažko trūko - būtinai pasidalinkite su manimi! Ačiū!

Naudotos nuotraukos:
http://www.ovomaltine.ch/ - Ovomaltine produktai;
http://www.moleskine.com/collections/model/le-petit-prince - Mažojo Princo kalendoriai;
https://www.amazon.com/C-Line-Binder-Pockets-Assorted-06650/dp/B00GY3JZSK - "kišenės" segtuvui;
http://www.cupper-teas.de/ - Cupper arbata;
http://www.catrice.eu/en/complexion/concealer/coverstick/catrice-cosmetics/liquid-camouflage-020.html - Catrice minėtasis maskuoklis;
Likusios nuotraukos yra iš oficialių svetainių (Netflix, Eurovizija, Teenage Cocktail, Lucy Moon), asmeninės fotografijos bei UNSPLASH puslapio, kurio nuotraukas galima naudoti savo reikmėmis.