BURŽILAI 2015

Skaitoma knyga, "macaroons",
uogos ir ežeras.

Ir keturių draugių avantiūra prasidėjo. Ne tokia ir didelė, tiesą pasakius: LABAS suteikdavo nemokamą internetą nuo 23 h., tad didelių problemų bandant žiūrėti YOUtube nebuvo. Maisto irgi prisipirkom visai savaitei, o iki karvių (kurios duoda šviežią pieną) 4 kilometrai. Dušą atstojo ežeras, lauko tualete buvo oro gaiviklis, televizorius "Simpsonus" rodė įprastu laiku. Seim šit, britai pasakytų, kaip ir Vilniuje, tačiau viską atpirko minėtos draugės (Šarūnė, Rugilė ir Sandra), grynas oras, pirtelė... bemiegės naktys, zefyrų kepinimas, ilgi pokalbiai - penkios dienos. Ir penkios dienos laisvės ir darymo tai, ką labiausiai mėgstame daryti...
 

Mūsų rytai prasidėdavo atskirame namuke - virtuvėlėje, kurioje visuomet pusryčiaudavom. Nežinau kodėl, bet visas tas jaukumas ir maisto paprastumas priminė Astrid'os Lindgren (vėliau išsiaiškinome, jog tai beveik visų mūsų mylimiausia rašytoja!) knygų vaišes: Rugilė tepa sumuštinius, palei kojas šmėžinėja katė, verdama šviežia mėtų arbata, dribsnių su jogurtu ir pienu kalnai... šaltomis dienomis tas namelis buvo išsigelbėjimas, kuriame šildėmės pledais ir maistu, o ne televizoriaus šviesa (kuri sekė po to, tačiau pusryčiai - šventas reikalas).

 

Pusryčiai.

Vėliau dienos eiga susidėliodavo vis kitaip, tačiau pagrindinės veiklos, kaip kortų žaidimai (Ar žinote žaidimą kenkupe (neklauskit, kaip rašosi iš tikrųjų)? Geriausi "slapti" ženklai buvo sukurti per šią savaitę. Ir nors žaidėme kiekvieną dieną, šnervių judinimo ir kortų vienoje rankoje niekas neatspėjo!), knygų skaitymas, maudynės, "ALIAS", valgymas (ir vėl), "Simpsonų" bei "Keksiukų karų" žiūrėjimas.

Mūsų dienos.

Vieną dieną nuvažiavome iki paukštyno. Netiek daug ir gyvūnų pamatėme, kiek tą dieną padarėme nuotraukų, nes grįžtant namo, valandą prie kelio reikėjo laukti šviežio pieno. Tiesa, jo aš negeriu, tačiau likau patenkinta 5 kilometrais pėsčiomis, o vėliau mano mylimiausiu vaikystės patiekalu, kurį kaime gamindavo man močiutė (beje, jis sveikas!):

 Išplak kiaušinį, į jį pamirkyk pilno grūdo batoną arba duonelę ir ją iškepk ant grotelių arba keptuvėje. Dėk į lėkštę, pagardink mėlynėmis, cinamonu ir medumi, o kad būtum visiškai soti, įsipilk pieno ir į jį pridėk daaaaar mėlynių!

 

Esu laiminga, jog įrodžiau sau vieną dalyką - su draugais būnant neprivaloma priaugti svorio! Nesakau, jog nebuvo įvairių pasilepinimų (pirmą kartą gaminti "Smores" gardumynai - krekeriai su lydytais zefyrais ir šokoladu), tačiau aktyvus poilsis ir nusistovėjęs valgymo laikas viską atpirko. Nei tų stovyklų nereik bijoti, nei tų draugų - mažiau skaitykite forumus su žmonių nusistatymais ir darykite taip, jog patys jaustumėtes sveiki ir laimingi. Ypač kai vasara, įvairių uogų metas, o ir vandens linksmybės atviros - valtelės, vandens kautynės (man keturiolika ir aš jas žaidžiu, bet taaaaip linksma!). Atvirai šnekant, leškos net suplonėjo, tad jokių baimių, liko vos mėnuo su trupučiu iki vasaros pabaigos - išspauskite iš jos su draugais viską!

Ir ne, šis įrašas nėra ilgas, tačiau labai tikiuosi, jog Jūs jame pajutote jaukumą,

Iki kitų kartų,

Simona!

 

P.S. Ačiū, Šarūne, kad pakvietei!