Jo Dereske "Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje", Sara Zarr "Kaip išsaugoti gyvenimą"

Šiandien visą dieną nėjau iš namų, norėdama pailsėti viena - pasidariau šiokią tokią grožio valandėlę, sportavau, atrašiau į laiškus, peržiūrėjau kelis serialus (ir dabar laaaabai laukiu kito trečiadienio dėl "Jaunųjų melagių"!) ir skaičiau. Ir skyrus šią dieną sau, atgavau seniai dingusią energiją bei sukaupiau Jums naują įrašą, kuris turėtų palengvintį Jūsų galvas, ieškant naujų skaitinių!

 

Sara Zarr "Kaip išsaugoti gyvenimą"

Siužetas priminė "Beveik Suaugę" serijos knygas, o faktas, apie kurį ir sukiojosi visa šita istorija yra gan artimas, kurie mėgsta skaityti paauglių problemas nagrinėjančias knygas.

 

Istorija prasideda traukinyje, kuriame šešiolikmetė Mendė juda tolyn nuo namų, linkėdama geresnio gyvenimo savo būsimai (m) naujagimei (iui), kuriai (m) aprūpinti mergina neturi lėšų. Norėdama, kad dukra (ar sūnus) turėtų geresnę vaikystę, ji pasiryžusį atiduoti savo kūdikį kitai šeimai.

 

Džilė - mergina iš šeimos, kurioje likusi yra tik ji ir mama stengiasi atsigauti po tėvo mirties. Staiga motina nusprendžia, jog namams reikia naujos šviesos - gyvybės ir yra nusprendusi priimti į namus Megę, jog šioji pagimdytų jei kūdikį, kurio pati jau nebegali susilaukti.

 

Mendė ir Džilė yra skirtingų luomų, požiūrio merginos, patiriančios sunkius gyvenimo momentus. Jų gyvenimui susikirtus prasideda tikrosios laimės ir žmogiškumo ieškojimas.

 

Knygą rekomenduočiau tiems, kurie mėgsta lengvesnio žanro knygas, apipinančias gan svarbias temas. Istorija yra pasakojama dviejų veikėjų (Mendės ir Džilės) akimis, todėl į jų jausmus ir gyvenimo potyrius yra daug lengviau įsigilinti nei su autoriaus pastabomis. Tiems, kurie žavisi paaugliškomis knygomis, ši turėtų labai greitai ir lengvai "susikramtyti" nepaliekant neaiškių klausimų ar poteksčių. Man, asmeniškai truko filosofinių įžvalgų, tačiau atsigauti nuo rimtesnių skaitalų ši istorija tikrai padeda. Nereikia skaityti pernelyg įsigilinus, užtenka mėgautis knygos teikiamu malonumu, kas yra savotiškai didelis pliusas. Nors istorija yra kiek nuspėjama, orginalumo reikia su žiburiu ieškoti - vasaros vakarus nupaišė maloniomis spalvomis, tad vertinu 8/10.

 

Jo Dereske "Panelė Žukas ir žmogžudystė bibliotekoje"

Šią knygą dovanų gavau praeitą vasarą nuo Simonos. Ilgai prie jos neprisėdau, bet prisiminus savąjį "Knygų iššūkį" kelių dienų skaitiniams pasirinkau būtent šią, pirmąją Amerikos rašytojos Jo Dereske knygą. Kadangi pati niekada nenusiperku detektyvų (neitin domiuosi šio žanro knygomis, o gaila), esu labai dėkinga Simonai už šią staigmeną.
 

Knygoje pasakojamas sukasi apie Vilhelminą arba kaip draugai mėgo sakyti - Helmą, turinčią bibliotekininkės profesiją. Figūrą stangrinantys pratimai - trys kartus į savaitę, nuosavas butas, 166 sukauptos ligos dienos, sveikas maistas, tvarkingai dėliota dienotvarkė, tam tikras miegojimo laikas - visa herojės kasdienybė buvo lyg išlaižyta storiausio katino. Tačiau vieną dieną, atvykus į savo darbo vietą, panelė sužino, jog bibliotekoje buvo atlikta žmogžudystė. Po dar kelių dienų - kita žmogžudystė.

Helma, kaip tikra Nensė Driu (nes jai nepatinka, kai būna lyginama su vyriškosios lyties detektyvais, kaip Šerlokas Holmsas - juk moterų šioje srityje taip pat netrūksta), rinkdama įvairiausias detales pradeda tirti šių įvykių panašumus ir skirtumus.

Knyga įtraukianti, leidžia atitolti nuo pamiltų romanų. Kaip ir po Erkiulio Puaro (vienintelė Detektyvų serija, kurią skaičiau), prisižadu sau pasiieškoti detektyvų skaitymui. Nors šioji knyga taip nesužavėjo (žudiką slaptai atskleidžiau jau knygos pabaigoje, net ir turėjau sumasčius kelis motyvus, kurie iš dalies atitiko), dėmesį tikrai sukaustė. Įdomu tai, jog joje yra įtraukta net truputis lietuvių istorijos (aš per didelė nacionalistė, jog tuo nesidžiaugčiau), už ką autorė gauna mano palankumo ženklų. Pradedantiesiams detektyvų mylėtojams, panašiems kaip aš, ši knyga puikiai tiks pradžiai!

Atsisveikinu su šios vasaros labai maloniu ausiai hitu,
Iki kitų kartų!
Simona.