Motyvacinis pirmadienis: sveikos gyvensenos triukai 2

Daug liūdnų pirmadienių praėjo be šitos rubrikos - nuo pat rugpjūčio dešimtosios, kuomet paskutinį kartą pasirodė įrašas šia tema, buvo ir Kalėdos, ir mokykliniai "baliukai", rudens bei žiemos atostogos, gal net kažkam pasitaikė gimtadieniai ar kelionės - žodžiu, sunku. Tikiu, jog dauguma iš Jūsų, 2016iems pasižadėjo gyventi sveikiau )bent jau aš galiu laisvai kelti ranką), tad dar motyvacijai nepraėjus ir vėl susiruošiau paskelbti Jums dar 10 triukų, kurie gali palengvinti ar labiau paskatinti gyventi sveikiau. Pirmieji triukai čia, o šiandien paruošiau Jums dar:

1.       Miegok su savo sporto rūbais. Galbūt šio patarimo nepritaikysi įprastoms darbo dienoms, bet savaitgaliui ar atostogoms, kuomet labiausiai norisi tiesiog įsitaisius lovoje skrolinti instagram‘e – šis būdas bus puikus triukas nieko neatidėliojant pradėti savo treniruotę. Tau daugiau nieko ir nebereikia, tik išsiropšti iš lovos – pakloti ją spėsi ir vėliau! Tai motyvuos nepamiršti sporto ir nepraskipinti treniruotės.

2.       Mokykloje tos senstelėjusios virėjos su džiaugsmu prisimena dienas, kuomet po ilgos ir aktyvios dienos lauke, namuose jas pasitikdavo mamytė su garuojančiomis riebiomis dešrelėmis, sūriu kečiupu, salotomis su daug daug grietinės ir dar šalia – bulvių košė apipilta ištirpusio kaimiško sviesto mišinio. Skirtumas tas, jog dabar mes nebesportuojame tiek daug ir pamokas praleidžiame gan pasyviai, tad mums kaip tik reikia maisto, kuris suteiktų energijos, būtų liesesnis ir turėtų daugiau naudingų medžiagų. Mano patarimas? Iš vakaro susiruošk pietus į mokyklą –išgelbėsi ir pinigus, ir gyvsidabrį, kaistantį tavo pažasty, dėl sveikatos problemų, kurias įtakoti gali ir maistas.

3.       15 min. prieš valgį išgerk stiklinę vandens bei šiuo įpročiu nušauk du zuikius – mažiau rūpinkis dėl išgeriamo vandens kiekio bei greičiau pasisotink su mažesne porcija.

4.       Žalioji arbata yra priskiriama šalia geriausių skysčių trejybės (vanduo, kokosų vanduo ir žalioji arbata) bei yra visų arbatų karalienė, kuri turi daug įvairių mikroelementų bei naudingų medžiagų. Sakyčiau, jog tai gana užmirštas gėralas, bet po itin sunkios vakarienės ar ryte – tai puikus organizmo „žadintojas“, padedantis greičiau veikti visai žarnyno sistemai bei skatinantis riebalų deginimą (tik prašau, neiškeiskit to prakeikto bėgimo į 10 puodelių žaliosios arbatos – tai veikia tikrai ne taip).

5.       Kaip sako viena daina – gyvenimas yra gyvenimas. Kiekvienos sekundės nesuplanuosi, nepavyks ir visada laikyti ideologijos paveikslo. Kartais tenka ilgiau užsibūti mieste ar mokykloje, įvyksta neplanuota kelionė – ir tu turi valgyti, nes to reikalauja tavo fizionomija. Tai normalu ir to nepakeisi, tad verčiau su savimi rankinėje/kuprinėje visuomet turėk atliekamą šaukštelį ar šakutė, jog maksimiake ar rimiake neturėtum dar vienos progos nusipirkti bandelės ar ale „sveiko“ granolos batonėlio – prigriebk varškytės ar salotų – šaukštelį jau turėsi, o ir kalorijų normą sutaupysi.

6.       Egzistuoja ir dar vienas faktas, verčiantis mus bėgti nuo sveikos mitybos (gaila, jog bėgame tik mintyse) – laiko trūkumas, ypatingai ryte kažką pasigaminti. Jau šimtą kartų pasiteisinęs būdas – maisto paruošimas iš anksto. Supjaustyk vasius ar daržoves į smulkesnius gabalėlius ir sudėk į atskyrus šaldymo maišelius bei į kamerą. Atėjus rytui beliks viską sudėti į mikserį ir užpilus kokio nors skysčio (vanduo/augalinis pienas/kokosų vanduo) gausime paradoksaliai skanų kokteilį (nes vaisiai visada skanu).

7.       Jei su savo sveika gyvensena nori pakeisti ir savąjį kūną (nes kas to nenorėtų? Ir aš kalbu ne tik apie plonėjimą/storėjimą, bet ir pačių raumenukų išryškinimą) – fotografuok save. Prieš veidrodį, su apatiniais drabužiais – vėliau kuo greičiau nuotraukas perkelk į kompiuterį ir ištrink iš telefono, jog nereiktų aiškintis, kokiam porno žurnalui dirbi ir po mėnesio atlik tą patį. Vėliau sulygink nuotraukas – turėtum matytis šiokius tokius pasikeitimus, kurie gali tave labai pasvkatinti nemesti šios veiklos!

8.       Kažkada cinamonas buvo brangesnis už auksą ir moteriškų žurnalų gerbėjos (ok, keliu ranką), prisiskaičiusios nemažai straipsnių tai tikrai galėtų patvirtinti. Puikus prieskonis, kuris tinka turbūt prie bet ko ir suteikia nuostabų aromatą dar ir normalizuoja cukraus kiekį kraujyje (mažėja rizika susirgti diabetu) bei padeda organizmui atsigauti po riebaus maisto – šios dvi savybės padeda lengviau „kūdėti“, o aš dar ir neminėjau cinamono gydomųjų savybių!

9.       Motyvacijos stiklainis – taip aš jį vadinu. Už kiekvieną sėkmingai atliktą treniruotę į jį įdėk po eurą ar penkiasdešimt centų vardan savo svajonių pirkinio (geriausiai, jog jis būtų susijęs su sveika gyvensena – tai gali motyvuoti vėliau) – jei praleidinėsi treniruotes, negausi to ko nori, o šitas motyvacinis stiklainis dar padės ir išsiugdyti valią (atsakingai įdėdinėti pinigus ir neišimti jų nedoriems tikslams).

10.   Fotografuok viską, ką valgai ir kaupk šias nuotraukas kompiuterį – matant pasikeitimus savijautoje ar kūne, vėliau galėsi nuspręsti, matydama visą maistą, kurį valgai, ar tau užtenka kalorijų, o gal atvirkščiai jų per daug, ar pakankamai baltymų ir t.t.

Tikiuosi, jog bent vienas patarimas Jums pasirodė pravartus ir jį panaudosite. Linkiu gražios savaitės, Simona.

Atostogų aktualijos

Ar kartais neatrodo, jog per daug mąstome apie tai, ko kiti žmonės nepastebi? Apie tai, kas tik ryja brangų laiką? Apie tai, kas yra visiškai nenaudinga - nei visuomenei, nei mums? Apie tai, kas mums suteikia daug blogų emocijų, kas paprastai būtybei visiškai nėra naudinga (nors sakoma, jog nepatyrės liūdesio, nesuprasi kas yra gėris (vertimas: nevalgęs "Hesburger'y", nepajausi ir tikrosios "KFC" vertės)) ir nesuteikia tos mūsų trokštamos laimės.

Apskritai apie laimę ir jos būtį (arba atvirkščiai, nesamą dalyką) yra parašyta tūkstančiai knygų, tūkstančiai straipsnių ir tūkstančiai postų Twitter'y bei Facebook'e. Taip jau yra, kad apie tai, kas mus supa aplinkui ir yra aktualiausia kalbėti (Šalčiūtės figūra, kodėl veganai yra blogai, pabėgeliai ir t.t.) ir nieko čia nepakeisi. Ir tai jokiu būdu nėra blogai - džiugu, jog žmonės domisi (kad ir kokia ta sritis bebūtų), kad žmonės stebisi... ir kad žmonės eilinį kartą išaukština save.

Iš kitos pusės žiūrint, savanaudiškas požiūris arba kitaip sakant mąstymas apie save ir yra tas dalykas, stumiantis Pasaulį į priekį ir keliantis ekonomiką - jei žmonės nenorėtų gerovės, niekas ir nevyktų. Tačiau mano manymu, pats blogiausias, žiauriausias, netinkamiausias, kraštutiniausias žmogaus eisybės noras yra LYGINTI SAVE SU KITAIS. Ir aš nekalbu apie lengvą konkuravimą panašioje srity (nes tai faktorius lydintis link sėkmės), pvz.: rašytojas išleidęs trys romanus nori išleisti ir ketvirtąjį, nes tai padarė kitas rašytojas ir uždirbo daugiau... aš kalbu apie patyčias (aš plonas, jis storas - jam reiktų mažiau valgyti arba aš šlavėjas, jis Google įkūrėjas - galėtų pagalvoti ir apie kitus (apie mane) ir duoti man pinigų) ir savęs iškėlimą/nužeminimą.

Suvedant visus šiuos dalykus į vieną - kartais mes pernelyg susireikšminame.
Istorija iš mano gyvenimo - vyko organizacijos "Kito varianto" kasmetinės Kalėdos (puikus renginys, puikūs įspūdžiai - daug daug maisto ir "Baltasis Kiras"). Prieš prasidedant "tikrajam" šventimui, buvo įteikiamos padėkos (savanoriams ir mentoriams) - už gerus darbus, už ilgą laiką savanoriaujant ir t.t. Paklausus, iš kokios grupės į šventę atėjo moksleiviai, rankas pakėlė šeštadieninė chebra. Vėliau buvo įteikinėjomos vėl padėkos, tačiau apdovanotojo salėje narado... aš nežinau, kas atsitiko mano klausai, bet kažkodėl man pasigirdo, jog ieško pirmadienio grupės žmonių (pvz.: manęs) - ir aš pasireiškiau, nes kam slėptis. Ir dar garsiai sušukau YRA. Nežinau prieš kiek žmonių, tačiau Austėjos tylus šnabždesys - wtf, Sima, kas per šūdas, ką tu čia darai, wtf, tylės, Simona, baik, į mus visi žiūri, wtf, nustok, ką tu darai, rimtai, užtenka. Bet argi aš paklausysiu draugės, kai manęs ieško? Nepaklausysiu. O manęs ir neiškojo - tiesiog nepasirodė kažkoks mentorius Kalėdose. Ar man už susireikšminimą buvo gėda? Taip. Ar Austėjai, kuri sėdėjo šalia buvo gėda? Taip. Ar į mus žiūrėjo kreivai? Taip. Ar kažkas mintyse, o gal draugui pašnabždomis sužnabždėjo, kokia aš kvailelė? Taip. Ar po penkių minučių kažkas prisiminė šį įvykį? Ne. Ar aš iki šiol degu iš gėdos? Taip.

Ta akimirka, kai tu suklysti, žmonės pagalvoja, jog gerai, kad jie ne tu. Jie pasijuokia iš tavęs, pasikalba apie tave su kitais. Žinoma, po kiek laiko viskas aprimsta. Bet tą akimirką būna nejauku (o patikėkite, tai esu patyrusi - pvz.: nugriuvimas nuo scenos dainuojant prieš Prancūzijos ambasadą arba nusikeikiant atsiskaitinėjant anglų kalbėjimą prieš mokytoją). Bet galiausiai - kam nepasitaiko? Tos pačios laimės reikalas. Mokinys, kuris gavo bet kokį kitą pažymį išskyrus 10 (reiškias, jis klydo), šopaholikė išleidusi daugiau pinigų eilinį kartą (ji klydo), vaikas, netyčia vaikštantis "nužudęs" 10 skruzdelių (oh, jis irgi klydo) ir t.t.

Dabar pažiūrėkit į šias nuotraukas, į veidus, kuriuos jau po tūkstančio šerinimo feisbuke galėtų mokytojos dėt į istorijos kontrolinius. Ir jei Jus šias mimikas matot pirmą kartą - arba Jūsų draugai yra tolerantiški, arba Jūs gyvenate urve.

Steve Harvey

Aurimas Tamulionis

Padarė vieną klaidą - dėl klaidos atsiprašė ir dar pažvengė su visais. Tai ar tai yra šių dienų akrualijos, apie kurias kalbama savaites? Ar jų žeminimas daro Jus laimingesnius? Ar Jūs esate pasiekę savo profesijoje tokį lygį kaip ir jie, kad galit lygintis? Nesusireikšminkit. Klystat Jūs - klysta ir jie ir tai yra fuckin' normalu.

Gražios artėjančios savaitės - more pakantumo bent jau mokykloje.
Simona.

Vaikščiojant sutikau vyrus, kalbančius apie danų moterį

Per pirmąsias Naujųjų metų dvejas dienas pamačiau tris filmus. Ir susimasčiau, jog per mažai skiriu dėmesio kuriniams, kurių istorijos trumpesnės nei 5 sezonai, 4 dėžės ledų, 31 neišgirstas dialogas, 2 valandos tų pačių scenų (jei dar nesusipratot - esu tikras serialų žmogus ir labai tikiuosi šią maniją išvyti bent 2016 metais). Filmai. Dažniausiai juos žiūriu kalėdiniu laikotarpiu ("Vienas namuose", "Elfas", "Kaip Grinčas Kalėdas vogė" ir t.t.) ir deja, tai būna siužetai, matyti dešimtis kartų. Apskritai, man prisiruošti žiūrėti filmą yra gan svarbus ir ilgas moralinis bei fizinis pasiruošimas - turiu pakrauti kompiuterį, jog išlaikytų bent kelias valandas, turiu prasukti bent 3 kartus treilerį, patikrinti IMDB reitingą, peržiūrėti pagrindinių aktorių ūgius (jog suprasčiau, ar verta bus seilėtis (esu 179 cm. mergina, supraskite ir mane)) ir išgirsti kažkieno arba LABAI gerą atsiliepimą, arba LABAI blogą (tas norėjimas eiti prieš sistemą, ech). Ir tada aš pasiruošiu. Būtent dėl šio ilgo proceso mieliau renkuosi serialus, tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu ir filmų esmę, dėl ko stengiuosi jų į savo dienotvarkę įtraukti kuo daugiau.

Taigi - trys filmai. Trys filmai, kurie tikrai verti Jūsų dėmesio - vienas iš jų įkvėps (juk metų pradžia, visi tik ir teieškom motyvacijos šaltinių), vienas iš jų privers kovoti už save bei geriau suprasti tam tikrą visuomenės dalį ir vienas iš jų galiausiai Jus atpalaiduos ir leis lengvai pažvengti (kas yra naudinga pilvo presui, nes stiprinami raumenys).

DANŲ MERGINA (The Danish girl) 2015

O, Eddie Redmayne, dažniau vaidink ir džiugink mano veidą ašaromis už tokius nepakartojamus aktorystės sugebėjimus. Dažnas jau yra matęs filmą "Visko teorija", kuriame pagrindinį veikėją įkūnijo tas pats vyrukas, kuris "Danų merginoje" ir įkūnijo tą merginą - rafinuotą, pasitempusią ir žavią. Jau praeitais metais jis gavo Oskaro apdovajimą ir už vaidmenį jam meldėsi garsiausi režisieriai, tačiau jis sugebėjo pakartoti ir apginti visus titulus. O jei dar kalbėtume apie Alicia Vikander... aktoriai atrinkti tikrai neatmestinai

Filmo istorija pasakoja apie darnią menininkų porą, gyvenančią XX a. Kopenhagoje (nors miesto scenų mažai, to meto laikotarpis perteiktas preciziškai). Vieną dieną žmona parašo savo vyro pabūti modeliu jos piešiamam paveikslui. Einaras įsikūnydamas į moterį supranta, jog jo tikrosios svajonės, egzistencija, mintys ir priklauso dailiosios lyties atstovėms.

Pati visada esu už meilę ir už žmonės. Mano manymu, visuomenėje, kurioje dabar taip dažnai kalbama apie buvimą savimi, apie norą būti laimingu įtakos nedaro nei tavo lytis, nei tavo orientacija ir liūdna matyti, kiek daug Lietuvoje yra žmonių bijančių to. Šį filmą reikėtų įtraukti į pilietinio ugdymo programą ir versti paauglius žiūrėti bei diskutuoti. Kuo daugiau diskutuoti šia tema, jog pagaliau jie suprastų, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos.

Ir tai istorija ne tik apie vieną pirmųjų pasaulyje lyčių keitimo operaciją, iš filmo galima pasiimti tikrai daug daugiau savimonės - tai filmas apie palaikymą (žmonos požiūris į Einaro - Lilės svajonę), tai filmas apie drąsą (Lilė žino, jog operacija sudėtinga), tai filmas apie mokėjimą išlikti savimi (anuomet transeksualai buvo sutinkami kaip žmonės, turintys didelių problemų su hormonais) ir meilę.

Apibendrinant - filmas privers būti santarvingesniems, nežiūrėkite į šią problemą skeptiškai.

PASIVAIKŠČIOJIMAS (The Walk) 2015

Ir dar vienas filmas, paremtas tikra istorija. Galbūt ji nėra tokia aktuali ir su ją mes nesusidariame labai dažnai (ir jeigu tiesiai šviesiai - niekada nesu mačius gyvai lino akrobato), tačiau istorijos pamokslas aiškus - mes turime siekti savo svajonių ir ties jomis dirbti iš visos širdies - tik tada jos bus įmanomos ir prieinamos.

"Pasivaikščiojimas" atkuria 1974 metų, rugpjūčio 7 dieną, kuomet Philippe Petit ištiesia liną tarp dviejų, tuo metu buvusių aukščiausių Pasaulio pastatų - Niujorko prekybos centrų. Dėl šio žingsnio jis gali patekti į kalėjimą, būti palaikytas savižudžiu ar išprotėjusiu, tačiau argi neverta rizikuoti mirtimi, jog "iš tikrųjų" gyventum?

Vėl gi, filmo nenupasakosi tik jo tikslu - žygio linu. Pasakojime yra ir meilės, ir išdavystės, ir nepritapimo istorijos, kurios taip pat yra vertos dėmesio bei gilesnio požiūrio į šį siužetą.

Nors IMDB įvertinimas yra gana geras (7,5) - Lietuvoje šis filmas sulaukė ir nemažai kritikos. Pernelyg ištemptas (2h. 3min.), prastai atidirbta su redagavimo programa, prastas angliškas akcentas (nu c'mon, tikrasis Philippe Petit ir buvo prancūzas ir kaip žinome, jie nekalba taip jau švariai) ir t.t., bet mano manymu, šis filmas yra pliūpsnis kokybiškos motyvacijos ir puikus kickstartas naujiesiams.

TARP MŪSŲ BERNIUKŲ 2016

Vos pamačiusi filmo treilerį, užsinorėjau pamatyti ir pačią kino juostą kino teatre, nes a) reikia remti lietuvišką kiną; b) jau lietuviško filmo niekaip "nenupiratausi". Taigi, sausio antrąja, su dviem geromis draugėmis nusipirkome kelias dėžes skrudintų kukurūzų ir patraukėme įvertinti vyrų kelionės iki Norvegijos.

Istorija nėra labai gyli ar pamokanti, tačiau vietų, iš kurių bus galima pažvengti tikrai yra ir nemažai. Nors filmas baigėsi gana netikėtai (atrodė, jog dar turėtų eiti veiksmas toliau), gerų emocijų suteikė, o ir prisijuokėm, atrodo iš tokių "žemiškų" juokelių, kurie visi vienoj vietoj skambėjo labai gerai.

Tikrai rekomenduoju nueiti, kol dar atostogos - gausite puikų nuotaikos užkratą prieš mokyklą!

Ar nusprendėte pamatyti bent vieną filmą? O gal jau matėte? Pasidalinkite, įdomu žinoti. :)

Iki kitų kartų, Simona.

Idėja 2016iems

Ir jeigu tu nori padaryti šiuos metus įsimintinesnius, produktyvesnius noriu tau pasiūlyti vieną idėją, užmatytą Pinterest'e bet kiek perdarytą. Nors dėl genialumo patentavimo nesu tikra, nes pats dalykas yra gana paprastas ir prieinamas visiems.

Dauguma merginų naujus metus pradeda pasižadėdamos rašyti dienoraščius ar tinklaraščius. Kam? Nes smagios akimirkos tai ne maistas, kurį norime nusikratyti nuo liemens - linksmus momentus norisi "kaupti", jog vėliau juos prisimintume, dar kartą išgyventume, kai trūksta motyvacijos ar noro kažko siekti. Tačiau dažnas atvejis - laiko trūkumas. Laiko trūkumas viską aprašyti.

Šiais metas prisižadėjau sau nesėdėti vietoje ir kaupti patirtis, kurias sudėsiu... į dėžę. Susiradau patrauklų erdvinį kūną, kuriame ir kaupsiu visus 2016 metų prisiminimus. Nesakau, jog neberašysiu dienoraščio ar šio tinklaraščio, tačiau daiktinius įrodymus kaupsiu čia - visokie bilietai, pažymėjimai, nuotraukos, knygelės, rašteliai... tikiu, jog vėliau bus linksma viską apžvelgti ir dar kartą įvertinti visus metus. Rekomenduoju ir Jums tai - galbūt tai bus motyvacija kažko siekti?

Mano prisiminimų dėžė

Tiesa, ankstesniaisiais metais (ir 2015, ir 2014, ir 2013, ir 2012, ir 2011 ir dar ankstesniais metais) visus daiktinius atsiminimus irgi kaupiau. Mano spintoje yra didelis stalčius paskirtas būtent tam ir ten jau niekas nebetelpa. Bet neįsivaizduojat kaip kartais gera perbėgti visas tas akimirkas...

Tai ar pasinaudosot idėja?
Vis dar pilna naujametinių lūkesčių Simona.
P.S. Greitai Charlotte Midnight pasirodys įrašas "WHAT I GOT FOR CHRISTMAS 2016".

2016 pasižadėjimai, 2015 pamokos

Italija, birželis. Maudynės su sese.

Paskutiniu metu dažnai sulaukdavau klausimų kur dingau, kodėl neberašau - gavau keletą laiškų į el. paštą, ask.fm, o ir iš draugų sulaukiau gana iškalbingų žvilgsnių. Tad pagaliau prisiruošiau sudėti tam tikras temas į vieną mišinį, viską pabandyti gražiai sulipdyti ir patiekti Jums. Malonaus skaitymo!

Preila, rugpjūtis. Po nakties balkone

pusryčiai

Šie metai... jie buvo kupini vilčių - būtent taip turbūt ir apibūdinčiau 2015uosius. Atsimenu, jog pirmosios metų minutės prasidėjo mano lengvu slidimu nuo laiptų bandant atgal patekti į namą (šventėme draugų sodyboje), o pirmuoju patiekalu tapo dribsniai su pienu ir vanilės esencija (!!!). Ir nežinau, kas man užėjo, kad tiek daug jos supyliau ir kad apskritai pyliau tokį dalyką ne į kepinį - tai nepriminė "Michelin" žvaigždutėmis (vienas labiausiai vertinamų restorano apdovanojimų) žymėtų restoranų maisto. Ir nors patikėkite, nesu ypatingai tikinti visais tais prietarais kaip Londono supermamytės, kartais tam tikros įvykių sekos verčia sunerimti.

Per šiuos metus į tinklaraštį parašiau 47 įrašus (plius pilna juodraščių) - sakyčiau, jog visai nemažai turint omeny, kad filmai.in svetainėje išleidau tikrai nemažai eurų! Taip pat, nereikia pamiršti ir antrojo tinklaraščio, įkurto vasaros pradžioje - Charlotte Midnight, kuriame yra 19 paskelbtų įrašų. Gaila, kad paskutiniu metu rašymas, kad ir koks malonus jisai bebūtų nuplaukė į šalį, tad netempiant gumos, mano pats pirmutinis naujiesiams metams pažadas nepamiršti rašymo. Ir ne tik čia! Paskutiniu metu galvoje sukosi gana įdomi istorija, kurią labai norėčiau perteikti į ploną romaną - tikiuosi rasti tam laiko, kurio tikrai turiu. Be to, pradedu jausti, jog galiu kalbėti ir kitokiomis temomis nei rašau čia ir taip tobulinti save. Tikiuosi, jog metų bėgyje rasite čia įvairesnių horizontų (kurie gal ir nebūtinai bus šviesūs, bet bent jau bus). Tad to ir pasilinkėsiu - nebijoti klysti rašant.

Mano viena mylimiausių mano perdarytų frazių yra - "Visi turime 24 valandas - Dalia Grybauskaitė sugeba pamiegoti, Rūta Meilutytė - pasimokyti, J. K. Rowling - pavalgyti ir prie viso to prisideda ir kitos veiklos, po kurių šie žmonės nuveikia kažką daugiau. Jie žmonės, tokie patys ir mes, bet laiką išnaudoja ne "Simpsonų" serialo nuolatinėms peržiūroms." Vienas didžiausių 2015 metų praradimų ir buvo mano produktyvumo nebuvimas. Neretai nemoku susidėlioti prioritetų, o vėliau tenka skaudžiai kentėti dėl praleistų galimybių. Galimybių, kurios galėjo padėti sukomponuoti tavo ateitį. Ir aš jas praleidau - patikėkit, tai vienas šlykščiausių jausmų, kuriuos įmanoma patirti, tad vienintelis dalykas, ko galiu savęs prašyti atkurti 2015 neišnaudotas galimybes bei nepražiopsoti kitų. Ir vienas geriausių būdų, kuris yra patvirtintas tūkstančių filosofų, psichologų, deep frazių facebook'e gerbėjų bei manęs - priimti visus šansus: keliauti, eiti į konferencijas, sportuoti, eiti į kiną, į naujus restoranus, susitikti su draugais, savanoriauti, stoti į įvairias draugijas... nes niekada nežinai, kas gali tave įkvėpti ir kelintame kilometre link "Hesburgerio" tave pastebės modelių agentūros. Tad stengsiuosi į visus kvietimus (į miestą, į kiną, į renginį) atsakyti TAIP. Galimybės visur, tik reikia mokėti jas įžvelgti ir tai man įrodė beveik pabaigti metai. Skaudžiai, bet pamoką, drįstų teigti, išmokau.

Dažnai tos visos progos praeidavo dėl facebook'o, susirašinėjimo, tingėjimo, o anksčiau... daug produktyvesnė buvau, kai skaičiau. Žinoma, 2015 metų knygų iššūkį įveikiau, bet sunkiai ir galima sakyti, jog viską padariau per vasarą, nes nuo rugsėjo sugebėjau perskaityti vos vieną knygą - liūdna, tačiau tokia buvusios knygų graužikės dalia. Tikiuosi, jog šiais metais ne tik įveiksiu knygų iššūkis, bet ir šiaip perskaitysiu dar keletą knygų bei skaitymo tikrai neapleisiu!

Knygų iššūkio knygos 2016.

KNYGŲ IŠŠŪKIS 2016

1. Dan Brown "Da Vinčio Kodas";
2. Santa Montefiore "Sodininkas iš Prancūzijos";
3. Audronė Urbonaitė "Mano didžioji nuodėmė, žurnalistika";
4. Gretchen Rubin "Laimės projektas";
5. Mirjam Pressler "Kartusis šokoladas";
6. Žydronė Lukšytė "Pietų Amerika. Metai su Naujojo pasaulio keliais";
7. Mats Strandberg, Sara B. Elfgren "Ugnis";
8. dr. Brene Brown '' Didi drąsa";
9. Dalia Cidzikaitė "Elementorius. Legendinis dramos būrelis ant Tauro kalno";
10. Agnė Gilytė "Spintologija. Nėra ko apsirengti?!";
11. Steve Harvey "Tiesiai į sėkmę. Kaip svajonės virsta tikrove";
12. John Green "An Abudance of Katherines".

Alternatyvios knygos:

1. Mary Higgins Clark "Prieš ištariant sudie";
2. Andrius Tapinas "Vilko valanda".

Nežinau ar pastebėjote, tačiau beveik visi mano pažadai susiję su produktyvumu (fun matematikos užduotis Naujųjų vakarui - suskaičiuokime kiek kartų paminėjau žodį PRODUKTYVUMAS?:)), bet kad tam nepritrūktų energijos (kas ir vyko visą gruodį) turiu sveikai maitintis bei sportuoti. Dažnai įprantu prie visko, o vėliau vėl viską metu į šalį. Labai tikiuosi, jog šis, dažnas merginų pažadas nebeišeis į orą! Susitiksim sporto klube?

Trakai, rugsėjis. Per gimtadieny sugebėjome pasiklysti miške.

2015 metų gale daug blogų emocijų suteikė žmonės. Supratau, jog per dažnai stengiuosi visiems įtikti ir kartais dėl to atsiriboju nuo daug man svarbesnių bei artimesnių žmonių. Šiaip gyvenime vadovaujuosi taisykle, jog kiekvienas žmogus yra vertas atvirumo ir nuoširdaus bendravimo - su kai kuriais dėl to labai greitai suartėju, su kitais - stipriai "nudegu". Gaila, jog paskutiniu metu, aplinkui mane padaugėjo labai daug apkalbų ir to viso pesimizmo dėl kelių žmonių, kurie gyvena vien sau. Na ir puiku, bent jau vėliau išmoksiu greičiau atsirinkti žmones ir visa tai, šiaip ar taip sugula į patirtį. Tad tikslas - ignoruoti tuos, kurie teikia man blogas emocijas ir stengtis save apsupti žmonėmis, kurie plečia pasaulėžiūrą, teikia džiaugsmą.

Viso to pačio linkiu ir Jums, skaitytojai! Susidėliokite savo prioritetus ir daugiau kasdieniško žavesio!

Jūsų Simona.

Ir dainos, labiausiai primenančios 2015! :)