Vaikščiojant sutikau vyrus, kalbančius apie danų moterį

Per pirmąsias Naujųjų metų dvejas dienas pamačiau tris filmus. Ir susimasčiau, jog per mažai skiriu dėmesio kuriniams, kurių istorijos trumpesnės nei 5 sezonai, 4 dėžės ledų, 31 neišgirstas dialogas, 2 valandos tų pačių scenų (jei dar nesusipratot - esu tikras serialų žmogus ir labai tikiuosi šią maniją išvyti bent 2016 metais). Filmai. Dažniausiai juos žiūriu kalėdiniu laikotarpiu ("Vienas namuose", "Elfas", "Kaip Grinčas Kalėdas vogė" ir t.t.) ir deja, tai būna siužetai, matyti dešimtis kartų. Apskritai, man prisiruošti žiūrėti filmą yra gan svarbus ir ilgas moralinis bei fizinis pasiruošimas - turiu pakrauti kompiuterį, jog išlaikytų bent kelias valandas, turiu prasukti bent 3 kartus treilerį, patikrinti IMDB reitingą, peržiūrėti pagrindinių aktorių ūgius (jog suprasčiau, ar verta bus seilėtis (esu 179 cm. mergina, supraskite ir mane)) ir išgirsti kažkieno arba LABAI gerą atsiliepimą, arba LABAI blogą (tas norėjimas eiti prieš sistemą, ech). Ir tada aš pasiruošiu. Būtent dėl šio ilgo proceso mieliau renkuosi serialus, tačiau kuo toliau, tuo labiau suprantu ir filmų esmę, dėl ko stengiuosi jų į savo dienotvarkę įtraukti kuo daugiau.

Taigi - trys filmai. Trys filmai, kurie tikrai verti Jūsų dėmesio - vienas iš jų įkvėps (juk metų pradžia, visi tik ir teieškom motyvacijos šaltinių), vienas iš jų privers kovoti už save bei geriau suprasti tam tikrą visuomenės dalį ir vienas iš jų galiausiai Jus atpalaiduos ir leis lengvai pažvengti (kas yra naudinga pilvo presui, nes stiprinami raumenys).

DANŲ MERGINA (The Danish girl) 2015

O, Eddie Redmayne, dažniau vaidink ir džiugink mano veidą ašaromis už tokius nepakartojamus aktorystės sugebėjimus. Dažnas jau yra matęs filmą "Visko teorija", kuriame pagrindinį veikėją įkūnijo tas pats vyrukas, kuris "Danų merginoje" ir įkūnijo tą merginą - rafinuotą, pasitempusią ir žavią. Jau praeitais metais jis gavo Oskaro apdovajimą ir už vaidmenį jam meldėsi garsiausi režisieriai, tačiau jis sugebėjo pakartoti ir apginti visus titulus. O jei dar kalbėtume apie Alicia Vikander... aktoriai atrinkti tikrai neatmestinai

Filmo istorija pasakoja apie darnią menininkų porą, gyvenančią XX a. Kopenhagoje (nors miesto scenų mažai, to meto laikotarpis perteiktas preciziškai). Vieną dieną žmona parašo savo vyro pabūti modeliu jos piešiamam paveikslui. Einaras įsikūnydamas į moterį supranta, jog jo tikrosios svajonės, egzistencija, mintys ir priklauso dailiosios lyties atstovėms.

Pati visada esu už meilę ir už žmonės. Mano manymu, visuomenėje, kurioje dabar taip dažnai kalbama apie buvimą savimi, apie norą būti laimingu įtakos nedaro nei tavo lytis, nei tavo orientacija ir liūdna matyti, kiek daug Lietuvoje yra žmonių bijančių to. Šį filmą reikėtų įtraukti į pilietinio ugdymo programą ir versti paauglius žiūrėti bei diskutuoti. Kuo daugiau diskutuoti šia tema, jog pagaliau jie suprastų, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos.

Ir tai istorija ne tik apie vieną pirmųjų pasaulyje lyčių keitimo operaciją, iš filmo galima pasiimti tikrai daug daugiau savimonės - tai filmas apie palaikymą (žmonos požiūris į Einaro - Lilės svajonę), tai filmas apie drąsą (Lilė žino, jog operacija sudėtinga), tai filmas apie mokėjimą išlikti savimi (anuomet transeksualai buvo sutinkami kaip žmonės, turintys didelių problemų su hormonais) ir meilę.

Apibendrinant - filmas privers būti santarvingesniems, nežiūrėkite į šią problemą skeptiškai.

PASIVAIKŠČIOJIMAS (The Walk) 2015

Ir dar vienas filmas, paremtas tikra istorija. Galbūt ji nėra tokia aktuali ir su ją mes nesusidariame labai dažnai (ir jeigu tiesiai šviesiai - niekada nesu mačius gyvai lino akrobato), tačiau istorijos pamokslas aiškus - mes turime siekti savo svajonių ir ties jomis dirbti iš visos širdies - tik tada jos bus įmanomos ir prieinamos.

"Pasivaikščiojimas" atkuria 1974 metų, rugpjūčio 7 dieną, kuomet Philippe Petit ištiesia liną tarp dviejų, tuo metu buvusių aukščiausių Pasaulio pastatų - Niujorko prekybos centrų. Dėl šio žingsnio jis gali patekti į kalėjimą, būti palaikytas savižudžiu ar išprotėjusiu, tačiau argi neverta rizikuoti mirtimi, jog "iš tikrųjų" gyventum?

Vėl gi, filmo nenupasakosi tik jo tikslu - žygio linu. Pasakojime yra ir meilės, ir išdavystės, ir nepritapimo istorijos, kurios taip pat yra vertos dėmesio bei gilesnio požiūrio į šį siužetą.

Nors IMDB įvertinimas yra gana geras (7,5) - Lietuvoje šis filmas sulaukė ir nemažai kritikos. Pernelyg ištemptas (2h. 3min.), prastai atidirbta su redagavimo programa, prastas angliškas akcentas (nu c'mon, tikrasis Philippe Petit ir buvo prancūzas ir kaip žinome, jie nekalba taip jau švariai) ir t.t., bet mano manymu, šis filmas yra pliūpsnis kokybiškos motyvacijos ir puikus kickstartas naujiesiams.

TARP MŪSŲ BERNIUKŲ 2016

Vos pamačiusi filmo treilerį, užsinorėjau pamatyti ir pačią kino juostą kino teatre, nes a) reikia remti lietuvišką kiną; b) jau lietuviško filmo niekaip "nenupiratausi". Taigi, sausio antrąja, su dviem geromis draugėmis nusipirkome kelias dėžes skrudintų kukurūzų ir patraukėme įvertinti vyrų kelionės iki Norvegijos.

Istorija nėra labai gyli ar pamokanti, tačiau vietų, iš kurių bus galima pažvengti tikrai yra ir nemažai. Nors filmas baigėsi gana netikėtai (atrodė, jog dar turėtų eiti veiksmas toliau), gerų emocijų suteikė, o ir prisijuokėm, atrodo iš tokių "žemiškų" juokelių, kurie visi vienoj vietoj skambėjo labai gerai.

Tikrai rekomenduoju nueiti, kol dar atostogos - gausite puikų nuotaikos užkratą prieš mokyklą!

Ar nusprendėte pamatyti bent vieną filmą? O gal jau matėte? Pasidalinkite, įdomu žinoti. :)

Iki kitų kartų, Simona.