Adaptacija į naujus laikus: gimtadienis, krikštynos

Ruduo jau įsibegėja, bet ačiū dievui, kol kas dar nedepresiška melodija: oras už lango neverčia apsigobti 9 sluoksniais megztinių, kad išsaugotume šiltą oro masę prie savo kūno (ir kas sakė, jog fizikos niekur nepanaudosi), Kudirkos aikštėje suoliukai būna jau pašildyti kitų žmonių kūnais ir nereikia to daryti pačiam, o coffee inn'e dar galiu mėgautis šaltomis kavomis, kurios yra kur kas skanesnės.

Pirmosios dovanos
džiaugsmai.

Veiklos kol kas taip pat netrūksta - neseniai praūžęs gimtadienis padovanoji ne tik kalną dovanų, bet ir staigmenų.

Rugsėjo vienuoliktą, atsikėlusi anksti ryte, tęsiai savo platinę tradiciją, jog gimtadienio rytą privalu skaniai pavalgyti ir peržiūrėti kokį nors linksmą filmą/serialą. Mano kūno formoms "nuskilo": dar ir antrą kartą papusryčiavau su šeima. Vėliau nuvedžiau sesę į darželį (sugebėdama jame palikti telefoną, tad teko grįžti antrą syk ir vos nepavėluoti į pamokas) ir atėjau į mokyklą, kur gavau eilę apkabinimų bei pirmąją dovaną nuo klasės draugės Adelės (visas dovanas po kurio laiko pamatysite http://charlottemidnight.blogspot.lt/). Toliau sekė įprastos pamokos, kurios gimtadienio dieną neprailgo, nes labai laukiau Rugilės (mokosi kitoje gimnazijoje, bet pažadėjo atvykti), o ir mokykloje dauguma pirmokų sveikino (net iš paralelinės klasės sulaukiau gimtadienio dainos).

Tą penktadienį išėjusi iš mokyklos buvau pasiryžusi susitikti su Rugile, tačiau šalia jos dar pastebėjau buvusius bendraklasius. Ir jau net nežinau, kiek kartų apie juos rašiau čia, kiek kartų jie mane stebino, tačiau tam dar negresia pabaiga - drąsiai sakau, jog to visiškai nesitikėjau. Visi tie sveikinimai, gėlės, šypsenos ir padrąsinimai - vau. Net ir dabartinis klasiokas prisijungė prie mūsų būrio, padovanodamas 31 centą (kuriuos iškeičiau į skanią bandelę valgykloje). Visi kartu nuvykome iki "Čili picos", kurioje papietavome, apkalbėjome sekančios dienos planus ir išsiskirstėme. Grįžusi namo paruošiau stalą maisto ir atvyko giminės, su kuriomis turėjau progą suvalgyti kibinų ir skanaus sūrio pyrago bei būti pasveikinta. Penkioliktasis gimtadienis praėjo gan sklandžiai ir nuotaikingai, turiu pasakyti.

Kitą rytą, rugsėjo 12ąją su klasiokais susitikau Vilniaus trukinių stoty - kitos dovanos ir mano dovana jiems - nuotaikinga kelionė į Trakus su traukiniu. Šiame mieste nusipirkome daug maisto ir miškuose atradome gražią, žmonių pernelyg neaptikinėtą vietą, kurioje ir ežere išsimaudėme, ir į medžius lipome, ir daug juokėmės, ir daug valgėme. Iki vakaro. Kuomet dar nuėjome į buvusį antikvariatą, sužaidėme tinklinį, bulvę. O atgal grįždami į sostinę, susipažinome su italais, kurie Lietuvoje lankosi pagal Erasmus programą ir nuo to laiko, netyčiomis, net kelis kartus sutikome juos mieste. Į Vilnių grįžome į buvusio klasės draugo namus, kuriuose tęsėme gimtadienį ir tik paryčiais nuėjome miegoti, nors jau sekmadienio dieną teko daryti visus namų darbus ir eiti į kino filmą "Bėgantis labirintu: išmėginimai ugnimi".

 

Kita smagi diena, neseniai prabėgusi itin greitai prieš akis: Vilniaus Užupio gimnazijos pirmokų krikštynos. Pagaliau baigėsi ruošimasis, koridoriuose girdimas "fuksų" žodis - dabar jau esame mokyklos dalis, iškentusi viską, ką mums buvo paruošę antrokai. O jie tikrai buvo.

dar prieš viską atrodėme visai nieko vaikai (aš pritūpusi, su žalsvu megztuku)

Nuo 8 ryto valandą repetavome savo vaidinimą, vėliau rinkomes į klasę ir ruošėmes orentaciniui žaidimui, kurio metu turėjome galimybę vaikščioti po visą Vilniaus centrą. Prieš tai pasportavę vidiniame mokyklos kieme išsiskirstėme į grupeles, gavome užuominas ir per tris valandas patyrėme daug visko - pradėkime nuo to, jog atrodėme kaip tikri pyragėliai - miltai, aliejus ir kitokie maisto produktai buvo ant mūsų kūno, skrandyje taip pat buvo įvairių, tik gurmanams skirtų gardėsių. O gurmanų mūsų mokykloj maža. Turėjome galimybę atsidurti turistų telefonų ekranuose, prisiminti Justino Bieberio dainas vaikštant žąsyte aplink fontanus bei paminklus. Ir tie įsikūnijimai į šunelius lenktyniaujant purve, visiškai sugadinti batai atnešė daug džiaugsmo ir sąskaitoje daug nulių (kai reikės mokėti už vandens paslaugas, nes iš plaukų išplauti tešlą nėra lengva), bet tikrai buvo verta.

Vėliau turėjome valandą su pusę laisvo laiko, kuriuo metu turėjome apsiprausti ir pasiruošti oficialiai daliai aktų salėje, tačiau tai nebuvo lengva, turint omeny, jog mano namuose apsitvarkyti susirinko dar trys merginos, kurios švelniai tariant atrodė tragiškai. Net ir negaliu sakyti, jog apsitvarkėme iki galo - vakare būnant mieste už savo ausies radau ir glitimo gumulėlių. Bet bent jau tai akimirkai suspėjome pasiruošti dar ir pavalgiusios makaronų, nes buvome alkanos.

 

Šių metų renginio tema - stichijos. Mintis, ugnis, žemė, vanduo ir oras - visą tai buvo galima pritaikyti ir mokyklos vertybėms, būtent tai visos klasės ir turėjo parodyti savo vaidinimuose (arba kitaip tariant prisistatymuose mokyklai). Ceremonija buvo įspūdinga - tamsoje švytinčios neoninės spalvos, garsi muzika ir nuotaikingi prisistatymai. Puiki įžanga į vakarą.

Po oficialiosios dalies gavome vėl laisvo laiko, per kurį grįžau namo apsitvarkyti, o vėliau nuėjome iki centro pasivaikščioti. 18 valandą vakaro vėl grįžome į mokyklą, į tą pačią aktų salėje, kurioje vyko diskoteka. Nors pradžioje buvo mažai žmonių ir niekas nešoko, vakarėjant "išsitaškėme" kaip reikia - buvau raudona raudona. Dėl to galiausiai, maža grupelė mūsų nuėjome atgal iki centro, rimčiausio restorano rimčiausiems žmonėms - "McDonald's", nes kaip vienas žmogus pasakė "Pirma masė, o po to vėl masė".

 

Dienos puikios, tikiuosi, jog tokiu ritmu ir praeis šešioliktieji mano gyvenimo metai.

Iki kitų kartų,

Simona.

Aš vis dar kupina jėgų

Vienas iš daugelio dalykų, kuriuos pasižadėjau vykdyti per šiuos metus - neįklimpti į depresiją. Šio punkto praeitame įraše nepažymėjau, tačiau manau, jog bent jau kol kas sekasi gerai. O jei vykdysiu visas kitas atsakomybės - šis pažadas neturėtų nukentėti.

 

Rudeniui įsibėgėjant, mokykloje po truputį atsiranda vis daugiau darbų: pradedant namų darbais baigiant įprastiniais projektais. Nors dar nespėjau užsiregistruoti į visus norimus būrelius, šių metų veikla po truputį rituliuojasi ir turiu pasakyti, jog esu patenkinta pradžia - bent jau kol kas, depresijos liūnas negresia ir veiklos tikrai netrūksta.

 

Nebūčiau lietuvė, jeigu nesugebėčiau paminėti krepšinio. Sveikinu pakliuvus ten, kur visi svajojome. Kadangi šmaikštaus pasisakymo facebook'e nesugalvojau (bet dar palaukit - čempionatas nesibaigė), pernelyg daug ir neturėjau kur parodyti savo džiaugsmo, kuris yra tikrai didelis. Pirmiausia, dėl meilės sporto šakai, atradau bendrą temą su naująją klasės drauge. Pirmas klausimas, kurį uždaviau susipažinant buvo - "Ar tiesa, jog Domantas Sabonis yra gražiausias rinktinėje?". Žinau, skamba keistai ši pokalbio pradžia, tačiau būtent dėl šio klausimo dabar puikiai sutariu su mergina (ir taip, Jūs galite pasimokyti iš manęs, kaip reikia regzti pokalbio pradžią). Dėl šios sporto šakos, pradėjome vienytis kaip klasė: per geriausią belgų dieną metuose, tuomet, kai teisėjus jie papirko savo traškiais vafliais, rungtynes prie baltojo tilto žiūrėjome kartu. Ir buvo visai smagu.

 

Ypatingai džiaugiuosi ir neseniai įvykusiomis "Sostinės dienomis 2015". Prisiekiu, tai mano mylimiausia Vilniaus organizuojama šventė metuose, kurios visą laiką be galo laukiu. Gal kiek liūdna, jog nesugebėjau nueiti į visus koncertus, kuriuos žadėjau, bet tam dar yra visi metai, o kol kas labai džiaugiuosi prisiminimais ir pirkiniais (kuriuos greitu metu pamatysite mano antrajame tinklarašyje). Pirma diena netenkino savo lietingu oru, tačiau sugebėjome apeiti visą mugę (kaip visada prisipirkti su didele nuolaida šokolado, kuris visuomet būna skirtingas, bet jau kelintus metus iš eilės perkamas iš to pačio žmogaus, kuris plytelę parduoda už 50 centų), šio bei to nusipirkti ir užsukti į "Caif Cafe" kavos bei ilgo pokalbio kartu su Austėja (žmogus, su kuriuo turbūt visuomet bus apie ką pasikalbėti, tad tie šnekučiavimai gali trukti kiek ilgokai). Antrą dieną pasimačiau vėl su kitomis dvejomis draugėmis, su kuriomis beveik visą laiką pragulėjome Lukiškių aikštėje, komentuodamos ir apžiūrinėdamos "Panelės" bei "Cosmopolitan" žurnalus. Ir taip visą dieną. O vakare prasidėjo Europos krepšinio čempionatas ir pirmoji šokolado plytelė buvo suvalgyta. Na o trečią dieną susitikau su dar kitomis draugėmis - sugebėjome apeiti ir dizaino skverus, kuriuose pasisėmiau daug įkvėpimo, vėliau nuėjome suvalgyti desertų į Vilniaus universalinę parduotuvę, o po to laukė viena geriausių vakaro dalių - krepšinis. Nusprendėme nužygiuoti iki baltojo tilto televizoriaus, prie kurio atmosfera yra tikrai gera. Žiūrėti tokį tautišką žaidimą su dideliu kiekiu žmonių yra puikus jausmas, atmosfera tikrai puikiai nuteikianti. O dar ir žaidė tokiu metu, kuomet buvo nuostabus saulėlydis... vakaro meniu sekė Jazzu koncertas Katedros aikštėje. Ką ir begaliu pridurti - puikią charizmą ji turi, moka kalbėti su publika. Dainų žodžiai lengvi, bent jau prieky stovintys žmonės dainavo. Jaukumas ir geri draugai šalia, nuostabi muzika - sostinės dienų uždarymas buvo puikus. Kartu su naktine kava iš "Coffee inn'o". Ką jau ką, o Vilnius savo šventę mini garsiai - viskas buvo suplanuota atidžiai, iki pačių mažiausių smulkmenų. Likau patenkinta.

 

Ir pabaigai, norėčiau pristatyti kūrinį, kuris šį rudenį pastatė mane į didesnę harmoniją su santykiu su savimi - Andy Puddicombe "10-ies sekundžių meditacija".

Žmonėms, kurie seniai galvojo apie meditaciją ir vis neišdrįsdavo pabandyti (arba nesigaudavo, arba pritrūkdavo laiko, arba nežinodavo, kaip tai daryti, arba dar kitas pasiteisinimas, kurį Jūs sugalvojote) - tikrai rekomenduoju. Gal knygos teorinė dalis yra kiek nuobodoka, tačiau autorius (taip pat vienuolis, puikiai pažįstantis meditacijos galią) tikrai stengėsi įterpti įvairiausių istorijų bei mokslinių faktų, susijusių su meditacija.

 

Iki kitų kartų, tikiuosi dažnesnių,

Simona.

Naujų mokslo metų pasižadėjimai 2015

Ir šiandien jau buvo užduoti pirmieji namų darbai. Ir šiandien jau spėjau susiplėšyti plonas pėdkelnes. Ir šiandien jau spėjau apsijuokti prieš visą klasę. Ir šiandien... bent jau turėjau motyvacijos, kuri kaip ir paprastai, būna gan didelė mokslų metų pradžioje - lūkesčių ir svajonių sąrašas begalinis, tad laikas susidėlioti visus metų pasižadėjimus.

1. Stengtis palaikyti gerus vidurkius. Negaliu pasakyti, kokių pažymių tikiuosi iš savęs, nes ne visus mokytojus dar pažįstu ir nežinau jų reikalavimų. Be to, šie metai pažymių atžvilgiu nėra tokie svarbūs, tad labiausiai noriu susikoncentruoti į dalykus, kurie mane domina ir mano nuomone, ateities karjerai yra reikalingiausi.
2. Mokytis kalbas. Anglų šeštadieninę mokyklą jau susiradau, prancūzų mokytoja mokykloje atrodo reikli, tačiau padedanti - viskas kaip ir gerai. Galvojau, jog lankysiu ispanų kalbos būrelį, tačiau šiais metais mokykla siūlo tik kinų ir dėl to labai gaila. Ką gi, padarius gan ilgą pertrauką, tikiuosi susidėlioti taip tvarkaraštį, jog spėčiau įtraukti ir savarankišką šios kalbos mokinimąsi, tuo labiau, jog visas reikiamas priemones turiu.
3. Nebijoti bendrauti. Paprastai tikrai nesu iš drovesnių panelių, nebijau prieiti prie žmogaus. Tačiau gimnazijoje viskas atrodo ir jaučiasi kiek kitaip. Su klase po truputį pradedu sutarti, bet vėliau tikiuosi susipažinti ir su paralelinių klasių mokiniais, nes jau spėjau pastebėti įdomesnių asmenybių, su kuriomis būtų smagu pabendrauti.
4. Nebijoti atstovauti klasės. Šiais metais esu Užupio gimnazijos, 1C klasės seniūnė. Titulo didelio nėra, bet vien jau pažiūrėjus į vidurinės mokyklos seniūnus suprantu, jog darbas bus didelis. O čia gimnazija, kuri dar ir yra labai aktyvi socialinėje erdvėje, dalyvauja daug projektų. Tikiu, jog dėl to metai bus tik dar smagesni ir įsimintini, tačiau didžiausias pažadas prisiimant šią atsakomybę - nebijoti siūlyti naujų idėjų ir pasiūlymų.
5. Dalyvauti aktyviai socialinėse veiklose. Savanorystė, seminarai, būreliai, teatras - savęs tobulinimas, mano manymu yra svarbu. Praeitais metais buvau tikrai aktyvi (ypatingai padėjo lyderystės būrelis), tad tikiuosi šiais metais pralenkti dar kartą save ir savo troškimus ir dalyvauti, dalyvauti, dalyvauti. O jei nėra kur dalyvauti - organizuoti. Taip pat geras ir naudingas dalykas ateičiai, įgaunama daug patirties.
6. Susikurti dienotvarkę. Su laiko planavimu visada turėjau bėdų - dažnai pernelyg ilgai užsižiūriu serialus, kartais pernelyg daug laiko praleidžiu facebook'e, o vėliau jo nelieka namų darbams - žodžiu, problema yra ir kai bus aiškus galutinis tvarkaraštis bei būreliai, labai tikiuosi ją sutvarkyti. Taip pat, nenoriu pamiršti ir dienos darbų - tam skirtas visas kalendorius!
7. Kurti. Nesvarbu ką. Istorijas, eilėraščius, dainas. Tik neleisti idėjoms kirmyti galvoje.
8. Nesinaudoti telefonu pamokų metu. Nemokamas wifi mokykloje yra geras dalykas, nes visiems snapchat'o "draugams" galima įrodyti, jog tikrai turi draugų (prieini prie bahūrų grupelės ir kol nemato, nutrauki vaizdą). Tačiau deja, tai yra papildomas pamokos dėmesio nukreipimo įrankis, dėl kurio gali silpnėti žinios. Prisižadu jį naudoti tik per žmogaus saugos pamokas (juokauju (šypsniukas)).

Aštuoni pažadai - nėra tiek daug, tikiuosi man pavyks! O koks Jūsų pagrindinis šių metų pasižadėjimas?
Simona.

Rugpjūčio mylimiausi

Šį mėnesį iš mano kūno ištekėjo daug mineralų su visomis tomis druskomis. Lietuvoj taip karšta jau seniai nebuvo ir netradiciškai turiu pasakyti, jog dėl to labai džiaugiuosi. Galėtų ir per Kalėdas Saulė siųsti 30 laipsnių šilumą ant mano veido, nes tada būnu gražesnė - su strazdanomis. O ir šalta kava yra skanesnė, bet žiemą jos negaliu gerti, nes ir taip šaltis krečia. Bet paprastai tariant, mėnuo buvo tikrai įsimintinas ir esu patenkinta paskutiniu vasaros mėnesiu, per kurį turėjau keletą daiktų/dalykų/objektų, kurie džiugino kas dieną.

 

O ši Major Lazer ir Ellie Goulding daina "Powerful" yra būtent mano skonio. Ritmas, išgaunami garsai ir balso tembrai - net nežinau prie prikibti. Galbūt nėra vasariška daina, tačiau ji man tikrai primins šį sezoną (kaip ir Katunskytės "baladės", neatgaunu vis dar kvapo po Palangos naktinių pasivaikščiojimų). Net ir vaizdo klipas yra stulbinantis, pateikta įdomi idėja. O Ellie juodi lęšiai... net ir aš tokių noriu, negaliu atsižiūrėti į išplėstų vyzdžių iliuziją.

 

Spėjau iš naujo pamilti ir "Liežuvautojos" serialą. Ypatingai, antrąjį ir trečiąjį sezoną, nes ten galima išvysti daug mokyklinių/universitetinių serijų. Ir neklauskit, kodėl mane tokie dalykai motyvuoja. Visi high school tipo filmai ir serialai įkvepia mokintis, tad tame nieko blogo kaip ir nematau, o besiruošiant kur nors išeiti ar tvarkant kambarį - šis serialas puikus ir visiškai nereikalaujantis didelio dėmesio. Bet įtraukiantis - žiūriu jau trečią kartą turbūt, tad prieš mokyklą gan pavojinga žiūrėti.

 

Aš žinau, kad kai kurie gali juoktis, jog tokias knygas skaitau. Bet britų youtuberiai yra patys geriausi ir aš iš principo privalėjau perskaityti šią knygą. Zoellos "Girl Online" yra puiki išsiilgusiems lengvų skaitinių, nes vėlgi, istoriją priskirčiau high school'ui. Yra keli berniukai, yra kelios mergaitės - viena mergaitė bjauri, kita drovi, o berniukams patinka drovioji. Maždaug toks ir turinys, tačiau papildomų balų prideda tai, jog pagrindinė herojė rašo tinklaraštį. Giminingos sielos traukia, tad knygą ir miniu šiame įraše, kaip ir privalo būti.

 

Boyfriend tipo džinsai yra tai, kas į aprangą atnešą kažko naujo. Ypač plėšyti. Ir dabar, kai grįžta visos 2004 mados (arba ten kažkurio dešimtmečio - kurio nepasakysiu, ne mano sritis), aš jaučiuosi itin sava. Be to, jie yra super patogūs ir tinka prie bet ko. Galiu ateiti į miestą net ir nuoga krūtine ir vis tiek atrodysiu geriau už špaklinių merginų stilių (kuris yra visų vienodas).

 

Kiekvieną kartą kai po ilgos dienos nusimaunu kelnes, visur pabira smėslis. Toks nemaloniai atrodantis, kaip ir Palangoje (man reikia išmokti gerbti kitus miestus, tuo labiau, jog pati juose lankausi...). Dėl sausos odos skundžiuosi visad (ir rankų, ir lūpų, ir kojų - situacija nėra gera), tad bandau gydyti ją visais įmanomais būdais (bent jau tais, kurie man yra priimtini). Seniai buvau primiršusi šį The Body Shop šveitiklį "Strawberry Body Polish", tačiau esant tokiam orui ir vaikštant vien su Lietuvos interneto fenomeno (aš bijau pavardę minėti dėl teisinių priežasčių, tikrai) ilgio šortukais, norisi, jog kojos atrodytų gerai. Abejoju, jog pirksiu vėl, nes kvapas erzinantis, tačiau šį mėnesį priemonė buvo tikrai mylima.

 

Jeigu dažausi - tai tik tam, jog paryškinčiau savo veido bruožus. Ir tik taip, jog atpažintų mane gatvėje ir be to. Visi draugai, kurie ruošiasi važiuoti į Italiją, prašau atvežti KIKO 08 atspalvio tušo. Bent 3 vienetukus. O jei važiuosiu pati, nusipirksiu dar daugiau. Kadangi tušas yra pilkas (su smulkiais blizgučiais), jis daug labiau tinka prie mano akių ir nėra toks rėžiantis akį - atrodo labai subtiliai. Tikiuosi, jog ir Lietuvoje atrasiu kažką panašaus, nes gali būti, jog šio greitais nebeliks. Be to, jis atsparus vandeniui (kas vėlgi, vasarą yra labai aktualu), tačiau su pieneliu nusiplauna lengvai.

 

 

Per gimtadienį gautas Natur Boutique čekis perniek nenuėjo - kokosų kaukė išties padeda išlaikyti žvilgančius plaukus. Žinote tą gerą jausmą, kuris aplanko išėjus iš kirpyklos? Na, po šios kaukės, kurią laikau visą naktį, jausmas išlieka toks pats. Tik tais kad išsiplauti galvą, jog nebūtų riebalo būna labai sunku. Verta? Labai.

 

Geriausias jausmas karštą vasaros dieną: naudoti vandenį atsigaivinimui. Tyras vanduo tampa skanesnis už sultis, o šis lengvas Margaritos veido drėkiklis su linų ekstraktu, padeda ir išorėje jaustis geriau. Pati naudoju jį ne tik veidui, tačiau ir tinka jis viskam. Kainuoja tikrai mažai, o jausmas geresnis nei gavus dešimtuką iš fizikos.

 

Kažkada paragavau šios "kavos" vero cafe ir dabar jau nebegaliu sustoti. Chai Latte su žaliąją arbata, šaltuoju metų sezonu buvo mano pats mylimiausias gėralas, tačiau ją mėgautis galima daug pigiau nusipirkus specialius miltelius. Kadangi vasarą to gerti nesinori, nusprendėme padaryti šaltąją prieskoninę kavą, frappe konsistencijos su papildomu karamelės padažu. Ir draugai... tokio skanaus gėrimo negėriau jokioje kavos kavinėje.

 

Rūta, atvežusi iš mano svajonių šalies Danijos šiuos batonėlius tikrai nesuklydo. Nors užsieny rekomenduoju tiesiog mėgautis vietiniu maistu ir pernelyg negalvoti apie sveiką mitybą, atsivežti tokių dalykų yra būtina! Ir nors Lietuvoje taip pat galima rasti visokių natūralių batonėlių (pvz.: nakd), abejoju, jog atrasiu kažką geresnio už Naturlig kakavos skonio (saldymedžio nepatiko visai). Suvalgius specialiai išsisaugojau popierėlius šiam įrašui ir tai įrodo, jog jie išties mano dėmesio verti.

 

Sveikinu su kardelių diena!
Simona.