Liepos mylimiausieji

Nors šis mėnesis buvo labiau "namisėdos" stiliaus, spėjau atsigauti ir pailsėti nuo įspūdžių gausos birželį. Ir dabar dėliojuosi planus, kuriuos būtinai noriu atlikti per rūgpjūtį. Paprastai, būtent tuomet ir prasideda tikrosios atostogos - Vilniuje vyksta pats šauniausias naktinis gyvenimas (ir labai gaila, jog pagal įstatymus be tėvų, galiu viena jame būti tik iki 23 valandos), oro temperatūra Lietuvoje karštėja, atsiranda daug nemokamų renginių. Tad jeigu klaustumėte manęs, ar jaučiu artėjančio sezono slogulį, tikrai šį faktą paneigčiau. Anaiptol! O šį mėnesį, mane laaaabai džiugino šie dalykai:

Bei dar keletas dalykų, kurių nuotraukoje parodyti neišeina.

Labai atpalaiduojantis grojaraštis, tinkamas fonui. Dažniausiai kai rašau, naršau internete klausausi šio valandos trukmės remix'o - įpintos vienos populiariausių dainų, tačiau sušvelnintas ritmas, tad viso dėmesio užsiimant kažkokia veikla nereikia atiduoti muzikai, kas kai kuriais atvejais yra labai aktualu. Įdomiausia tai, jog kai kurios dainos orginalo skambesiu net nepatinka, o čia viskas gražiai sugula ausiai.

Rugilė yra viena iš tų draugių, kurios man gamina maistą (net nežinau, kodėl saukau, kad viena iš tų, nes ji yra vienintelė), sieja ateitį su virtuve, o per mokyklos muges visus savo kepinius parduoda už brangiausias kainas ir dar GREIČIAUSIAI parduoda. Ir ji parodė man per TV1 rodomą realybės šou - "Keksiukų karai". Ir aš užsikabinau. Labai. Be to ir įkvėpimo suteikia! Visos dekoracijos, skonių derinimai - kelias variacijas knygelėje užsirašiusi, bandysiu kada nors gaminti!

Jau seniai supratau, jog norint gerai išmokti anglų kalbą, mokykloje teikiamų pamokų neišeis. Labai tikiuosi nuo rugsėjo eiti į anglų debatų būrelį, o kol kas bandau save tobulinti skaitydama knygas, žiūrėdama YOUtube ir serialus. Apsistojant ties jais, ieškojau kažko lengvai suprantamo tiek įvykių tiek kalbėsenos atžvilgiu ir radau "Baby Daddy". Pagundų žiūrėti lietuvių kalba nėra, nes vertimo į gimtąją kalbą nerasta, tačiau tuo tik džiaugiuosi! Per šį mėnesį peržiūrėjau visus 4 sezonus, trečiadinį bus finalinė serija, o 5 sezonas dar ne greitai, tad reikės vėl kažko ieškoti, tačiau tiems, kurie dar nematė - tikrai rekomenduoju! Komedijos stilius, dažnai prajuokinantis - siužetas ne nuobodus, o aktorių grožis verčia ieškoti IMDB jų ūgių (taip, aš tai darau).

 

Turbūt nestaigmena, jog šį mėnesį "Popieriniai Miestai" nustebino mane labiausiai. Apie John'o Green'o kūrynį esu jau rašiusi daug gerų žodžių, apie filmą kalbėdama irgi jų negailiu. Nežinau, ar man taip vienintelei pasirodė, bet filme pabaiga buvo daug linksmiau perteikta, nei knygoje, o tai privertė lengviau suprasti pagrindinę mintį šio kūrinio, kurią yra suformavęs John Green. Visus lūkesčius ypatingai pateisino Cara Delevigne - aktoryste mergina gali užsiimti. Popietė, praleista žiūrint šį filmą tikrai pasiteisino ir nors knyga labiau patiko ši, "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" ekranizacija paliko didesnį jausmų įspūdį. Šiaip ar taip, kaip ir minėjau - filmas neprastas, vertas Jūsų peržiūros.

 

Apie Sara Zarr knygą "Kaip išsaugoti gyvenimą" taip pat esu rašiusi, tačiau pasikartosiu, jog knyga puikiai tinka atsipalaidavimui - šį darbą mano manymu ji puikiai atliko, kai man to reikėjo.

 

Buržilų kaimo Šarūnės palėpė. Pradėkime nuo to, jog mano tėvai man nenuperka fotoaparato, nes mano telefonas atlieka šią funkciją. O šie žmonės šiuos aparatus ir objektyvus tiesiog kabina ant sienos kaip dekoraciją. Būtent šiame kambaryje visą savaitę vyko daug draugiškų diskusijų, pasvarstymų ir kortų žaidimų, tad atsiminimai iš ties puikūs, jog tai galėčiau įvardyti kaip mylimiausią mėnesio vietą.

 

Paprastai universalių dalykų nemėgstu. Ta mokytoja, kuri puikiai išmano istoriją dažniausiai nepasiteisins fizikos pamokoje, madingosios timpos ant apkūnesnės merginos nepadarys didesnio įspūdžio nei sportiškesnės merginos kojos, hipsterio sojos kava nesužavės Užkalnio receptorių, "universalus" kremas neparūpins paakių odos. Elizabeth Arden Eight Hour kremas jau seniai yra legenda tarp visų "žvaigždžių", jų asistentų ir net lietuvių. Ir jeigu kalbame apie universalumą, būtent jis toks ir yra - aprašyme yra tik labai maža dalis funkcijų, kuriose yra naudingas šis kremas. Su mama jį jau vartojame apie 6 metus ir tai nėra vienas iš vienkartinių produktų (dažnai odos priežiūroje ieškau naujų ženklų, nes lūkesčiai nevisada pasiteisna), o šį mėnesį ypatingai jis pagelbėjo po Italijos Saulės "nudegintos" odos - skausmas per naktį dingo! Daugelis mano pažįstamų merginų ir tinklaraštininkų dažnai skundžiasi lūpų oda, jog ši skeldėja ir labai greitai išsausėja - bei dar 99 problemos, dėl kurių verta pirkti kitos rūšies "Baby Lips". Apie šį lūpų vazeliną negaliu nieko blogo pasakyti, nes jo nenaudoju, bet Elizabeth Arden kremas laisvai sutvarko šią problemą - vienai nakčiai užsitepiau, o ryte lūpos buvo vėl be galo glotnios (dienos metu, žinoma naudoju ir paprastą lūpų balzamą, kuris palaiko normalią būklę). Skaudūs nusibrozdinimai, kieta alkūnių ar pėdų oda, sausi plaukų galiukai - visas funkcijas didelė kaina atitinka. Ir ta didelė kaina yra verta vartojimo trukmės bei problemų taisymu - rekomenduoti tikrai ne gėda.

 

Labiausiai gaila dėl to, jog Huile Olive kremo nenusipirksite Lietuvoje. Gera žinia - jeigu pažįstami važiuos į Provanco regioną, greičiausiai užsuks į "Castelas" aliejaus gamyklas. Jei tokių gerų draugų taip pat neturite, tikiu, jog panašų gėrį atliks natūralus kremas, kurio sudėtyje yra alyvuogių vaisių aliejus. Šį kūno kremą atsivežiau svečiuodamasi Prancūzije praeitais metais - išbandžius palikau jį vėlesniam laikui, nes tuo metu naudojau kitą priemonę. Kremas yra minkštesnės būsenos nei įprastas, tad daug lengviau įtepti į kūną, pasakiškai kvepia alyvuogėmis, greitai įsigeriantis į kūną ir nepaliekantis sunkumo pojučio, tad produktu esu labai patenkinta - pirkčiau ir dar kartą, bet galimybės neturiu, tad bandysiu ieškoti kažko panašaus.

 

Sijoną dar turėsite išvysti Haul įraše šiame blog'e. Esu iš tų, kurios turi keletą džinsų, maikučių ir suknelę bei nuolatos dėvi tą patį. Draugai net juokiasi, jog mano beveik visos "Facebook" nuotraukos yra su ta pačia apranga. Pirmiausia tai vyksta dėl to, jog nedažnai apsipirkinėju ir pinigus išleidžiu ant kitų dalykų. Toliau seka tai, jog sunku rasti man tinkančius drabužius - pagal figūrą, lengvai telpu į S drabužius (taip pat kaip ir 1.60 m. merginos, ant kurių kūnų sijonai neatidengia grožybių, už kurias paprastai moka striptizo baruose) , pagal ūgį - XXL, dėl to dažnai viską reikia siaurinti. Ieškojausi sijono rugsėjo pirmajai ir H&M radau šį. Ir dabar jį nešioju vos ne kiekvieną dieną. Galvoju, reikia fotkę "Facebook'e" pasikeisti, jog pasigirčiau, kad radau pinigų drabužiams. Pagaliau.

 

Saulės akinius keičiu kas metus. Specialiai neperku tų krūtų (kirtis ant ū, kalbų ne apie moteriškasias grožybes), nes šį aksesuarą stebuklingai mėgstu pamesti, be to galiu dažnai pakeisti stilių, neišleisdama didelės pinigų sumos. Šie pirkti Italijos maisto prekių parduotuvėje puikiai tiko prie mano veido formos - gaila, kad nedaug galimybių šį mėnesį turėjau jais pasipuošti, bet retomis progomis tikrai pravertė!

 

Šeštoje klasėje lankiau rankdarbių būrelį - mėgau juos daryti, jeigu nebūdavo tikslių taisyklių (pvz.: mozaika, porceliano dekoravimas, auskarų gaminimas ir t.t.), nes tiesiog nebuvau gabi. Nežinia kiek išleidau ant dekupažo pinigų (dvi knygos, dažai, auksavimai, specialios pamokos (50 litų ilgai taupiau, kad galėčiau nueiti į ARTmanijos kursus), specialūs klijai, servetėlės, teptukai, daiktai, ant kurių eksperimentuodavau) - buvo toks didelis noras išmokti. Ir du kartus pavyko - vieną kartą nusidekupažavau kėdę (dalį jos galite išvysti čia, taip pat ir tai, jog vienos servetėlės pusę nuplėšiau - bet iki tol baldas buvo tikrai gražus!) ir šiuos arbatos dėkliukus, kurie šiuo metu ant stalo atlieka pareigas, laikydami mano žvakę ir pieštukinę. Bent jau man šis darbas tikrai buvo vykęs, puikiai tinkantis kaip interjero detalė.

 

Kas sakė, jog žvakių negalima deginti vasarą? Nors tai šaltojo sezono aksesuaras, gaivesni kvapai tinka ir ilgoms rašymo naktims. Šią žvakę pradėjau deginti mėnesio vidurį ir jau dabar mažai kas likę iš šios kalėdinės dovanos (tėvai nupirko, neapsikentė įvairių stiprių cheminių kvapų, skleidžiamų mano žvakių). Be to, levandų kvapas yra vienas mano mylimiausių (ir ne tik kvapas - kaip ir mėtas, šį augalą mėgstu visur - ir maiste, ir aksesuarų detalėse), primenantis Provancą. Žvakė yra lietuvių gamybos ir 100% natūrali, tad visus norus puikiai atitinka ir įrodo tai, kad tėvai mane puikiai pažįsta.

 

Žalia arbata yra gėrimas, kurį kaip ir vandenį geriu vos ne kas dieną. Prie skonio teko priprasti, tačiau turėdama omeny, jog ji turi daug naudingų savybių mano sveikatai, labai greitai ją pamėgau, be to, turėdama mažą kofeino dozę prabudina taip pat kaip ir kava bei puikiai tonizuoja. "Cha" kaip "Clipper" arbatoms turiu didelę aistrą vien dėl to, jog produktus gamina be jokių kvapiųjų medžiagų ir įsudėtį įeina tik organinės medžiagos. Iš Lietuvoje pirktų žaliųjų arbatų ši patiko labiausiai - nors kainuoja truputį brangėliau, vieno pakelio užtenka visam arbatinukui, iš kurio siurbčioju visą dieną!

 

Ačiū, jog skaitėte! Koks vienas dalykas šį mėnesį Jums ypatingai patiko? Galbūt mėgstate kažką ir iš mano įvardytų?

 

Iki kitų kartų, Simona.

 

P.S. Jei savo blog'e rašėt arba rašysit apie liepos mylimiausius, palikite nuorodą - mielai paskaitysiu!:)