Motyvacinis pirmadienis: veganizmas

STRAIPSNIS RAŠYTAS TUOMET, KAI BUVAU TIK PRADĖJUSI GILINTIS Į ŠĮ GYVENIMO BŪDĄ, TAD DALIS INFORMACIJOS NĖRA VISIŠKAI TEISINGA. ŠIUO METU ESU TIK GEROS NUOMONĖS APIE VEGANIZMĄ.
Paprastai, stengiuosi valgyt kuo sveikiau: daržovės ir vaisiai, neapdoroti grūdai, žuvis, varškė ir t.t. Maitindamasi tokiu maistu (retkarčiais pasilepindama) reguliariai sportuoju ir jaučiuosi laiminga. Ir tai man yra sveikas gyvenimo būdas, tačiau skirtingi žmonės mąsto kitaip, išpažįsta kitokias tiesas. IIFYMiečiai (tiesą pasakius, jei turėčiau galimybę, norėčiau priklausyti būtent šiai maitinimosi kultūrai), žaliavalgiai, GLUTEN FREE ar DAIRY FREE sekėjai, vegetarai ir - veganai. Būtent apie juos paskutiniu metu girdėjau labiausiai, girdėjau daug teigiamų šio maitinimosi privalumų ir nusprendžiau išbandyti - penkioms dienoms tapau veganė.
Veganas - žmogus, nesimaitinantis jokiais gyvūninės kilmės produktais (mėsa, kiaušiniai, pienas, želatina, medus ir t.t.), nenešiojantis tikrų kailių ar odos dirbinių ant savo kūno.

VEGANIZMO PLIUSAI IR MINUSAI

Veganiški pusryčiai.

Gyvūnų odas ir kailius nešioju tik dirbtinius, tad dėl to neteko padaryti didžiulės renovacijos, tačiau visai kas kita buvo su maistu. Turbūt nuo dviejų metų iki šio iššūkio nė karto nebuvo nė dienos, kuomet visiškai atsisakyčiau pieno ar mėsos produktų. Nes c'mon, ar Jūs kada matėte piktą žmogų, valgantį ledus? Aš irgi ne, todėl vienas iš pagrindinių dalykų, kodėl bijojau šio gyvenimo būdo yra būtent nuotaikų kaita. Internetinėje "YOUtube" svetainėje seku tikrai daug veganų, kurie dalinasi savo mintimis ir nuoskaudomis ir buvau pastebėjusi, jog jie dažnai yra pikti ir viskuo nepatenkiti.

Kita dalis, kuri baido iki šiol - įvairių mineralų ir vitaminų trūkumas. Visi "aukštą lygį" pasiekę veganai teigia, jog tą pačią geležį galime atpirkti burokėliais, tačiau jau seniai nustatyta, jog B12 vitamino šie žmonės pakankamai negauna, tad reikia pirkti tabletes. Gal prieš metus per žinias buvo rodoma šeimos istorija, kuri net mažą kūdikį maitino veganiškai. Galiausiai jam susirgus dėl ne visavertės mitybos, motina ir vyras pradėjo gydyti jį "natūraliais" būdas (dažniausiai esu 100% už tai), nes antibiotikai naikina gerąsias bakterijas, kurių norint gauti pakankamai reikia labai daug valgyti, ko maži vaikai dar neįstengia daryti. Galiausiai vaikelis mirė ligoninėje.

Trečias minusas, kuris kiekvienam atsilieps kitokiu dydžiu - šis gyvenimo būdas yra brangus. Kaip ir minėjau, ši gyvenimo būdą propaguojantys žmonės turi valgyti daug daugiau, kad gautų tinkamą organizmui kiekį vitaminų bei baltymų (pradžioje yra rekomenduojama vartoti specialiai veganams pagamintų baltymų miltelių (o jie nepigūs)). "Super" maistas, migdolų ar kitas augalinis pienas - viskas kainuoja brangiau.

Ir nors yra daug trūkumų šiame maitinimosi būde, pliusų radau taip pat užtektinai, jog išbandyčiau 5 dienų iššūkį. Jūs žinosite, jog Jūsų organizme nepūva joks kitas gyvas organizmas. Nesu iš tų, kurios itin kovoja už gyvūnų teises ir neišsilydau pamačiusi kiaulytės akytes (gyvenimas taip sutvertas, nė kiekvienam "pasiseka" ilgai gyventi), tačiau širdy vis geriau pasidaro, pagalvojus apie tai, jog išsaugai kelias gyvybes.

Mano sveika mityba anksčiau labai dažnai susikirsdavo su tuo, jog žiūrint nakties metu įvairius serialus ir darant maratonus tokius kaip "kiek serijų Simona gali peržiūrėti be sustojimo?" vietoj ratų stadione, pradėdavau daug valgyti (ledai, sausainiai, šokoladas - jie puikiai derinasi prie vakaronių su kompiuteriu lovoje). O veganai tai gali daryti laisvai. Jų maistas lengviau virškinasi - visas pakelis makaronų (be kiaušinių) neatsieis kaip prabanga svartyklėms, tad kol į pilvą telpą maistas - jie gali valgyti ir nesigraužti bet ką, kas tinka jų mitybai ir kas nėra pernelyg daug apdorota (pvz.: oreo sausainiai (taip, jie sutverti veganams!), balta duona ir t.t.).

Toks kalnas blynų gali būti iškeptas be kiaušinių ir skirtas tik vienam žmogui - veganui.

IŠŠŪKIS: 5 dienos būnant vegane

Anksčiau esu girdėjus apie šio iššūkio teigiamą naudą iš įvairių "YOUtuberių". Paskutiniu metu padaugėjo žmonių, kurie tam tikram laiko tarpui nusprendžia būti veganais/vegetarais/žaliavalgiais, norėdami padaryti natūralų organizmo valymą. Idėją susigundžiau ir aš, nes kol kas tapti vegane visam laikui nesvajoju - nesakau, jog iššūkis buvo sunkus, tačiau mėgstu ir kepsnius, ir jogurtus.

Pirmąją iššūkio dieną su Ugne buvome susitarusios nueiti į kiną, "Popierienių miestų" filmą. Ir nors kino salėje užkandžiavome bolivinės balandos koše, po seanso greitai išalkome, todėl reikėjo ieškotis vietos, kurioje galėtume pavalgyti. Ir čia iškilo gana didelė Lietuvos veganų problema - kadangi šios kultūros mylėtojų nėra pernelyg daug, restoranai ir kavinės nesivargina gaminti maisto, sutverto žmonėms, kurie nevalgo gyvūninės kilmės produktų. Žinoma, įmanoma rasti - pvz.: "Jurgio ir Drakono" veganinė pica, "Take Way" makaronai, tačiau labai gaila, jog tuo pasirūpina tik keli restoranai. Neįsivaizduoju, kas lėmė tokią siaubingą idėją, tačiau papietauti nuėjome į "CanCan" ir nors pradžioje nudžiugau, radusi sveiko maisto meniu (išbandysiu kitą kartą!), vienintelis "patiekalas" veganams - kokteilis. Ir kol manoji draugė valgė graikišką picą, mane žavėjo sūrio kvapas, buvau pasiruošusi mesti iššūkį ir pradėti kitą dieną. Ačiū dievui, tai buvo vienintelis sunkumas, atsisakius gyvūninės kilmės produktų. Ypač pirmąją dieną, labai pavydėjau savo draugams ir namiškiams, valgantiems sūrį.

Vienas didžiausių privalumų, kuriais džiaugiausi - visai nenorėjau jokių saldumynų ar ledų ir labai ramiai žiūrėjau į tuos, kurie valgė šį maistą. Veganai su savo mityba gauna labai daug natūralaus cukraus (vaisiai), tad tik šeštadienį ("dietos" pradėjau laikytis pirmadienį), su šeima nuvažiavus Prie Trakų, pasimėgavau Cezario salotomis. Įdomu tai, jog tą patį šeštadienį pusryčiams gaminausi "acai" bliūdelį (veganinis patiekalas), nes buvau užmiršusi, jog jau galiu valgyti gyvūninės kilmės produktus!

Kalbant apie savijautą, didelių pasikeitimų nepastebėjau, nes kaip ir minėjau anksčiau, stengiuosi maitintis sveikai. Ypač negaliu pakomentuoti, kai šį maitinimosi būdą toleravau vos penkias dienas. Galbūt niekuomet nebūdavo "sunkumo" pavalgius, jaučiausi labai lengva - pojūtis tikrai patiko!

Gyvenant su tėvais būtų tikrai sunku atsisakyti gyvūlinės kilmės produktų, tačiau visas iššūkis tikrai patiko ir manau, jog po kurio laiko, pabandysiu vėl pabūti vegane, tik ilgesniam laikui, jog galėčiau viską dar objektyviau įvertinti (nes juk vasaros metu daržovių ir vaisių netrūksta - "išgyventi" paprasta).

Iki kitų rašliavų,
Simona.

P.S. Įprastą mano valgiaraštį, būnant vegane galite pamatyti čia.