Kartais yra juokaujama, jog didžiausia moters svajonė yra tokia, kad viskas ką ji suvalgo neturėtų jokių kalorijų. Tačiau kad ir kaip gaila, taip nėra ir norint pratintis prie sveikos gyvensenos mitybos reikia daug ko atsisakyti (neskaitant kelių kartų į savaitę, kuomet nusprendžiate pasilepinti - išlaikykite balansą!) arba vienus produktus iškeisti į kitus. Tad šiandien ir noriu Jums parodyti kelis keitimus iš ne sveiko maisto į daug labiau tinkanti Jūsų kūnui.
Balta duona yra kaloringa, neturi jokių skaidulų, o apie maistinę vertę iš vis neverta kalbėti... o ir Jūsų organizmą "užkemša" palyginus trumpam laiko tarpui. Vietoj jos geriausia rinktis yra pilno grūdo, mažai apdorotą duoną, kuri turi naudingų angliavandenių, kurie palaiko stabilią energiją. Kiti pasirinkimai - juoda, lietuviška ruginė duona (be kvietinių miltų), vadinamieji duoniukai arba ryžių/grikių trapučiai, kurių vienas turi tik 20-30 kalorijų (tačiau tai vienintelis dalykas, kodėl jie geresni už paprastą baltą duoną, nes naudingų medžiagų juose taip pat negausu).
Ledai yra mano mylimiausias visų laikų saldumynas, kurio turbūt ir yra sunkiausia atsisakyti... tačiau vasarą atradau puikią alternatyvą - šaldytų bananų ledus (tiesiog sušaldai bananą ir jį sumali)! Bemalant bananus įpilu kelis šaukštus pieno arba jogurto, kad jo tekstūra būtų labiau kreminė, taip pat galima kartu sumalti kelis mėtų lapelius, riešutų sviestą, o šokoladinių ledų gerbėjoms - grynąją kakavą! Taip galima sukurti tikrai nuostabių ir indviduolių skonių ledus. Kitas pasirinkimas - šaldytų vaisių kokteilis. Netik skanu, saldu ir šalta, bet ir sveika!
Nesakykit, kad neskaniai atrodo...
Traškučius (tas plonai pjaustytas bulvių skilteles su prieskoniais,- kas nežino šio pavadinimo) mėgstame turbūt visos. Ypač žiūrint filmą tai puikus užkandis (arba būnant su draugais)... Tačiau ar kuomet bandėt iš saldžiosios bulvės padarytus skanėstus? Tiesiog plonai supjaustyk šią daržovę, apibarstyk mylimais prieskoniais ir kepk orkaitėje. O galbūt dar mėgsti ir šalia jų valgyti įvairiausius padažus (tuos, kur reikia miltelius su grietine sumaišyti)? Ar esi girdėjus apie gvakamolę (trinti avokadai su prieskoniais. Pati dar skaninu pomidorų gabaliukais, svogūnu) arba apie graikišką jogurtą su žalumynais ir prieskoniais? Eksperimentuok, kol galėsi pasidžiaugti skanesniu rezultatu (prisipažinsiu - nė vienas iš šių maisto keitimo nebuvo skanesnis už orginalų variantą (apart duonos. Pilnagrūdė taip pat pripratūs pasidarė skanesnė), tačiau saldžiosios bulvės su šiais padažais man ir mano sveikos gyvensenos neprapoguojantiems patiko dar labiau). Kadangi traškučiai yra traškūs, turbūt tau ir norisi kažko traškaus - ar susimastei, jog spraginti kukurūzai taip pat sveikas užkandis? Pabandyk išsikept jų namie, o kad nebūtų sausa ant viršaus išsilydik juodo šokolado. Taip pat tinka - plonai pjaustyta ir kepta cukinija, plonai pjaustyti kepti obuoliai. Na, o tingintiems gaminti turiu pasiūlyti dar vieną variantą - neseniai atsirado pirkti įvairių lavašo arba bolivinės bolandos traškučių, kurie nekaupia tiek daug riebalų!
Šokoladas puikiai tinka skaitant knygą, tačiau puikiai žinome, kad jame apstu nepageidaujamų kalorijų ir cukraus. Žinau, kad ne daug kam patinka juodasis šokoladas, tačiau patikėkite manimi - prie jo priprantama, o kai norisi saldaus - tinka ir toks! Rinkis ne mažiau 70% turintį kakavos (ji yra mums labai naudinga) šokoladą, tačiau nepadaugink! Svarbiausia saikas.
Sausainiai plepant su drauge ir geriant arbatą yra pats skaniausias maistas - puikus pasiteisinimas, tačiau norinčioms tokių neturėti siūlau visgi nusipirkti anksčiau jau siūlytus ryžių/grikių trapučius ir ant jų pridėti įvairių priedų (pvz: graikiškas jogurtas ir apelsinai, riešutų sviestas ir bananai, kakava maišyta su jogurtu ir cinamonu (sveika šokoladinė tyrelė!)).
Tiek šį kartą keitimų, o gal ir jus žinote šių produktų sveikas alternatyvas? Pasidalinkite! Iki kitų kartų,
Visą savaitę čia nieko nerašiau. Ir nebe reikalo - buvo tikrai aktivi, pilna įvairiausios veiklos savaitė. Kadangi šiame tinklaraštyje paskutiniu metu labai mažėja paprastų įrašų apie mano gyvenimą (vis dėl to tai internetinis dienoraštis, reikia ir tokių), šiandien būtent ir noriu Jums papasakoti ką veikiau (+daug prastos kokybės nuotraukų). :)
mano lietuvių per
snapchat'ą nekokia...
"Coffee Inn"
Mcdonald's
Vanilinis desertas.
Pirmadienį, po visos savaitės sirgimo vėl žengiau į mokyklos pastatą. Tiesa - trumpam, vos dvejoms (matematikos (pasijutau kvaila, nes nieko nebesupratau) ir anglų kalbos (atėjus sužinojau, kad rašom testą. Šiaip turėjau teisę nerašyti jo, bet nenorėjau prisirinkti dar daugiau skolų, tad surizikavau ir gavau 10)) pamokoms. O tuomet apsirengiau ir išėjau (tas puikus jausmas, kai visi klasės draugai nervinasi prieš kitas pamokas ir klausinėja kur tu išsiruošei...) susitikti su Augustina (draugė iš lyderystės). Jūs neįsivaizduojate (nebent esat bandę) kaip gera prasieiti pirmadienio rytą tokiu oru Vilniaus Sereikiškiu parku ir centru - žmonių beveik nėra, girdisi tik keli paukšteliai...susitikus su drauge nusprendėme, kad dar turime laiko ir nuėjome iki coffee inn'o, kuris yra įsikūręs knygyne. Ramiai atsisėdome ant palangės primėtytos pagalvėlių ir išgėrėme kavos (pipirmečių moka su plakta grietinėle - kaip išprotėjusiai dėl Kalėdų tai puikus pasirinkimas). Na, o puse vienuoliktos pajudėjome link universiteto gatvės, kurioje yra įsikūręs Vilniaus Universiteto filologijos fakultetas (yra ir daugiau, bet mintinai tikrai nežinau), nes abi dalyvavom programoje, kurią surengė VU "Studentas vienai dienai". Pasirinkome paskaitą "Litearatūra ir kultūra (anglų kalba)" ir tikrai nenusivylėme - buvo įdomu visą valandą su pusę žiūrėti, kaip mokosi filologijos studentai, tuo labiau, kad nagrinėjo labai įdomų kūrinį apie Indijos visuomenę (ir kas sakė, kad aš nemėgstu istorijos? Patinka, tiesiog 8 klasės kursas netraukiantis). Žinoma, beieškant tinkamo kabineto išlakstėme pro visus studentų kiemelius (kurie beprotiškai jaukūs - visi susėdę ant suoliukų, kalbasi, karto
jasi ir juokiasi, gurkšnoja kavą...)... vėliau, pasibaigus paskaitai nusprendžiau, kad nebeapsimoka grįžti į mokyklą, tad kartu su Auguste nuėjome į "McDonald's" (neatsimenu kada paskutini syk buvau) pavaidinti studenčių ir užsisakėme po rinkinuką pasilepinimui (supratau, jog ši savaitė pilna praktiko tikrai nebus pilna sveikos gyvensenos ir atleidau vadeles, tad neskaičiuokime mano valgiarašty kalorijų... šiaip ar taip jau grįžau į ritmą - o kas buvo, liko tik smagūs ir skanūs prisiminimai). Ir supratau, kad nemoku valgyti, nes visa išsipurvinau majonezu. Žodžius, pabaigus didžiausius rinkinius patraukėme į stotelę važiuoti namo ir gavau žinutę, jog vietoj paskutinės pamokos - technologijų bus šokiai (kadangi paskutinė klasė progimnazijoje, per išleistuvių vakarą turėsime sušokti paskutinį šokį), tad dar spėjau į mokyklą ir pasimokiau naujus valso žingsnelius (aš tikrai beviltiška). Po pamokų kartu su Austėja ėjome pas mane namo mokintis - rytojaus dieną laukė istorijos kontrolinis, be to norėjau nusirašyti informaciją, kurią ji užsirašė į sąsvinius per visą savaitę, tačiau greitai teko suprasti, kad mano namie nieko nepasieksim, nes trukdo kompiuteris ir šiaip norisi pasidalinti įspūdžiais, tad nukėblinome iki "Užupio picerijos", kurioje užsisakėme vanilinius karamelės desertus su plakta grietinėle (skonis nuostabus) ir tesėme pamokas). Vakare, grįžus namo atlikau namų darbus ir šiaip ilsėjausi, skaičiau...
Iš protmūšio akimirkų
Vakarienei - picos likučiai
Antradienis turėjo būti paprastas, tačiau atėjus į mokyklą sužinojau, kad dalyvauju sveikos gyvensenos protmūšy, kuris vyko ForumPalace. Tad pusė pamokų ir vėl nusibraukė. Po keturių pamokų su dalyvaujančiais nuvažiavome į vietą, pasidėjome daiktus ir nuėjome papietauti į "Soya" sušių. Vėliau ėjome varžytis su 50 kitų mokyklų, kad įrodytume, jog esam sveiki! Ir tiesą pasakius, nelabai sekėsi... tačiau dėl gėdingos vietos nelabai liūdėjome (kitos mokyklos atvažiavo su biologijos mokytojais, kurie visus atsakymus už mokinius rašė), nes spėjome labai gerai prisijuokti (kada paskutini sykį aš tiek daug šypsojausi iš visos širdies?) ir sukurti gerų perliukų ("o ar žinojote, kad SULA iš kitos pusės yra ALUS?", - ir begalę kitų)... vos pasibaigus konkursui ėjau į lyderystę, į būrelį, kuris tikrai mane tobulina ir nė vienas susitikimas nebūna nuobodus.
Pietums - špinatai, pomidoras ir kepta
tarkuota saldžioji bulvė su omletuku
Overnight Oats
Kuriamos idėjos šiam tinkla-
rasčiui būna taip: šiltos koji-
nės, arbata ir eglutė panosy.
Trečiadienis buvo vienintėlė diena, kuomet atsėdėjau visas septynias pamokas ir tapau pavyzdinga mokinė. O ir maistas buvo sveikas - pusryčiams pagaliau pasidariau vadinamųjų "Overnight Oats", kurie buvo gan vykę, manau, kad šį sotų patiekaliuką pradėsiu gaminti dažniau. Grįžus namo peržiūrėjau naujas "Awkwar" ir "Faking It", skaičiau knygą, pradėjau puošti kambarį Kalėdoms (taip, pas mane šventinė nuotaika ateina gan anksti) serijas bei ėjau anksti miegoti "susitaikiusi" su mintimi, kad mokyklos duris pamatysiu tik pirmadienį (juokauju. Ketvirtadienio rytą dar turėjau užnešti dokumentus).
Studentų maistas
Auditorija
Po treniruotės mylimiausias
maistas - bananas.
Belaukiant lyderystės
London kalba tariant...
Ketvirtadienį pramiegojau žadintuvą ir nors kartu su Austėja tarėmes nueiti papusryčiauti į bandelinę - planai griuvo. Greitai išsiruošusi iš namų užbėgau kelioms minutėms į mokyklą ir susitikau su Austėja, kuri pabuvo gera draugė ir geranoriškai man nupirko kruasaną su migdolais ir šokoladu (mylimiausias)... pajudėjome link stotelės ir sužinojome, kad net į autobusą pavėlavome... kadangi aš ėjau į paskaitą pavadinimu "Komunikacijos filosofija" kartu su Auguste, gerai, kad belaukdama mūsų su Austėja, kuri ėjo į teisių kažkokį ten dalyką surado mūsų auditoriją. Atvažiavus supažindinau Austę su Auguste bei nuėjome į VU kavinę (galvojome, kad paskaita prasidės 10 h., o iš tikro turėjo prasidėti - 11 h.), nes turėjome dar laiko. 11 h. valandą patraukėme į Komunikacijų fakultetą ir turėjome dar įdomesnę paskaitą už pirmadienio, kurioje visą laiką sėdėjau išplėstomis akimis ir viską užsirašinėjau, nes buvo laaaabai įdomu. Hehe, kadangi sedėjome pačiame viršuje, matėsi, kad kai kurie studentai su savo kompiuteriais fb sėdi ir šiaip plepa - supratau, kad čia didesnė laisvė nei mokykloj, kas man išties patiko - vieni informaciją fiksuoja didelėse užrašinėse, kiti plančetėse arba kompiuteriuose. Į paskaitas atsinešę kavos puodelius, termosiukus, šokolado - ta prasme, labai norėčiau, kad taip daryti būtų galima ir mokykloj, iš karto būtų daug jaukesnė (kaip myliu šį žodį ir jo apreiškiamą būseną) ir šiltesnė. Pasibaigus paskaitai visos trys važiavome autobusu namo ir diskutavome apie filmus, aptarėme įspūdžius... grįžus apsitvarkiau, pavalgiau ir važiavau į kalanetikos treniruotę, kurioje ilgą laiką nebuvau - iš karto jautėsi ant visų raumenukų tai, bet dar kartą supratau, kad pagaliau atradau mylimą sportą, po kurio iš karto bėgau į lyderystę, o po jos, kaip tikra studentė važiavau namo.
Mylimiausia Chai Latte ir sumuštiniai.
Savanorių maistas
Čia galima buvo ant smėlio papiešti ir
aš nupiešiau Augustinos portretą.
Mylimiausi mėtiniai ledai
Kortos
Penktadienį kėliausi tikrai anksti ir susitikus su Auguste abi važiavome į Litexpo parodų rūmuse vykstančią parodą "Mokykla be sienų", kurioje buvome savanorės ir mokytojoms pristatinėjome apie naujus mokymosi metodus. Patirtis gauta kartu su linksmu laiku, nes per laisvą laiką susitikau su drauge iš Jonavos, kuri čia atvyko su savo mokykla, kartu paplepėjome Vero Cafe, o vėliau kartu su Augustina pavaikščiojome po mugę, kurioje prisirinkome daug vertingų lankstinukų, prisivalgėme ledų ir žaidėme kortomis su kitais savanoriais. Be to, buvo galima išbandyti man labai patikusį dalyką "Gyvoji biblioteka", kurioje turi pasirinkti "knygą" arba kitaip sakant žmogų, su kuriuo galėsi bendrauti 15 min. ir sugriauti savo streotipus (pvz.: su veganu, gėjumi, savanorius, lezbiete, atėistu ir t.t.). Pati bendravau su atėistu (kuris taip pat buvo ir feministas), tačiau kiek nusivyliau, nes pats žmogus nebuvo šnekus, tačiau Augustina su lezbiete-vegane-gyvūnų teisių gynėja prakalbėjo 40 minučių ir liko labai patenkinta. Vakare grįžus namo pagaliau gavau ilgai lauktas "Tangle Teezer" šukas, kurias išbandžius tikrai nenusivyliau ir rekomenduoju visoms merginoms, kurios dažnai susiduria su plaukų pešimu. Vakare kartu su sese žiūrėjome "Kalėdos pagal Kranksus" bei valgėme šokoladą... ech, kad būtų daugiau tokių šaunių savanorysčių ir jaukių vakarų su sese.
Būtent
Tangle Teezer
Tik aš nemoku atidarinėti
riešutų ir lazdelių.
Balta balta
Pusrytukai Vero Cafe
Šeštadienį ryte išskubėjau į centrą susitikti su Šarūnę. Kadangi buvo šalta, kad susišildytume užsukome į Vero Cafe kavytės ir pyragėlių, o vėliau pasukome link valdovų rūmų, kur susitikome su vasaros stovyklos draugais iš Jonavos. Gaila, kad spėjome tik pasilabinti... šaltukas užpuolė Vilnių, tad vėl bėgome į kavinę sušilti, paplepėti ir užvalgyti picų. Vėliau šiaip pasivaikščiojome, nuėjome į GO9 ir patraukėme namo. Ten spėjau dar pasėdėti prie kompiuterio, o puse šešių susitikau su Lyderystės drauge Greta ir kartu patraukėme link rusų kultūros centro, kuriame vyko renginys "Labanakt. Kitu kampu". Ten kartu su pledais šiltomis kojinėmis ir maistu patogiai įsitaisėme mažame kambariuke bei žaidėme įvairius saviraiškos žaidimus, skatinančius verbaliką ir neverbaliką dar labiau patobulinti, degustavome ir klausėmes istorijų apie arbatą, kūrėme savas istorijas interpretuojant žinomas pasakas ir t.t. Buvo tikrai jaukus ir šiltas vakaras, liūdna buvo 22 h. išeiti...
picaa!
Labanakt renginy
Na Palauk! Per seną juostinį aparatą
Degustuojam arbatą
Naktinė asmenukė su Greta ir Auguste
Ne Užupis, o Užupio Respublika!
Na, o šiandien, sekmadienį beveik visą dieną praleidau lovoje tinginiaudama ir ilsėdamasi po aktivios, bet pilnos įspūdžių savaitės bei daug ilgai mokindamasi, nes per šias dvi savaites tikrai atsilikau mokykloje. :( Be to, pagaliau vėl gavau laiškutį!
Aš turbūt šiais metais būsiu įrašyta, kaip į daugiausiai pamokų praleidusių mokinių sąrašą (įvairūs projektai su lyderystės būreliu, ligos (visa ši savaitė prabėgo lovoje)... ateinančia savaitę trys darbo dienas taip pat leisiu ne man būtinoje švietimo įstaigoje, o universitete. Žinoma, man patinka visi šitie projektai, kurie tikrai mane ugdo, tačiau skolų prisirinkau tiek, kad kitą savaitgalį nežinia ar galėsiu taip ramiai slampinėti po kambarį, po truputį ruošti jį Kalėdoms (ką ir šiandien dariau)...)!
Kadangi visą savaitę prabuvau namie, perskaičiau kelias knygas (mano dienotvarkė - atsikeliu, pavalgau, antibiotikai, koks nors serialas, miegas, pietūs, pusvalandis skaitymo, miegas, vakarienė, antibiotikai, pusvalandis miego ir vėl į lovą), kurias ir noriu Jums pristatyti (be to, seniai to nedariau)!
Theo Lawrence "Mistinis miestas"
Prieš pradedant skaityti šią knygą dar kartą nuliūdau, knygų aprašinėtojų (?) darbu. Žinoma, šiuo metu išleidžiamos fantastinės knygos visos yra panašios, bet tas nuolatinis lyginimas į "Bado žaidynes" jau pradeda užknisti. Ir ne dėl to, jog minėtoji trilogija yra kažkokia "tobula", o atvirkščiai, ar man vienai tai yra įprasta, niekuo neišsiskirianti fantastinė knyga (apie filmus net nekalbu. Antra dalis visiškai nepatiko)?
Šiaip ar taip, Theo Lawrence mums pasakoja apie istorija, kurios žmonės yra skirstomi į trys grupes: turtinguosius (valdantys visą miestą), paprastuosius (dirbančius ir gyvenančius įprastą, paprastiems žmonėms priimtiną gyvenimą) ir į mistikus (turtingųjų vadinamuosius maištininkus, nes jų nuomone jie yra baisiai pavojingi dėl savo turimų galių, kurias visuomene, apsisaugodami karts nuo karto išsiurbia). Visi šie žmonės gyvena tokiame aukštyje, koks prilygsta jo luomui - turtingieji dangoraižiuose, paprastieji žmonės apačioje, o mistikai požemiuose, besislapstydami. Pagrindinė knygos veikėja priklauso aukščiausiai klasei, jos šeima susidaro iš miestą valdančių politikų, kuriems priimtinas Arijos pasirinkimas dėl sužadėtinio. Tik problema tame, jog Arija neprisimena kaip šį vaikiną pamilo ir yra užmiršusi savo senąjį gyvenimą, nes dėl kažkokių priežasčių ji perdozavo stiko (narkotikų rūšis). Tolesnę istorijos dalį leisiu (rašau ir žvengiu, tik labai nenoriu dėti tų šypsenėlių, nes atrodys jog tekstas toks labai nerimtas (nors ir nėra)) išsiaiškinti patiems, bet turiu pasakyti, jog man knyga visai patiko... nebuvo didelio vau, tačiau kaip lengvam skaitalui prieš miegą - puikiai tinka ir mano įvertinimas - 8/10.
Patricia McCormick "Niekada nesuklupk"
Nesu dažna karo ar istorijos knygų skaitytoja, nes paaugliams tokių knygų nėra daug išleista ("Tarp pilkų debesų" - viena labiausiai patikusi šio žanro knygų), tad ir bibliotekos vaikų skyriuje tokio žanro nerandu, o knygyne įdomesnė knyga kainuoja apie 50 litų (kainos kuo toliau, tuo labiau darosi juokingos), tad kol kas tenkinuosi iš senelio pasiskolinta Iliustruotą Istoriją, istorijos pamokomis (nors šių metų kursas - viduramžiai, visos tų metų tvarkos ir sąvokos, kurias reikia išmokti yra tiesiog man per sunkios ir turiu pasakyti, kad istorijos yra vienas mano žemiausių vidurkių) ir retai išleidžiamomis štai tokiomis knygomis.
Autorė šią knygą parašė būdama kartu ir besikalbėdama su tikru, neišgalvotu knygos veikėju berniuku (kadangi šis Kambodžietis nėra lankęs mokyklos, kalbėdamas padarė keletą klaidų, kurios jaučiamos ir lietuvių vertime, tad iš karto skubu užbėgti už akių ir prašau nepeikti knygos vien dėl to). Istorija nukelia mus į praeitį ir į karus, kuomet gyventojai buvo suvaromi į stovyklas pagal amžių, kuriose turėjo vykdyti valdovų nurodymus (mūsų atveju - auginti ryžius). Knygoje aprašoma šio berniuko išgyvenimai ir stengimasis išlikti gyvam, niekada nepasiduoti (tą byloja ir knygos pavadinimas, kuris kaip matote yra gan motyvuojantis). Rekomenduoju mėgstančioms istorija, nebijančioms žiaurios tikrovės (o taip, šioje knygoje yra aprašomi labai tikslūs žudymo darbai ir kiti dalykėliai) bei toms, kurių gyvenime trūksta motyvacijos (taip, knyga aprašo metus, kuomet net nebuvo pasirinkimo teisės į tai, ką tu turi dabar, be to berniukas visą laiką siekė tikslo visomis jėgomis). Vertinimas - 8/10 (ne itin patiko stilius).
Rainbow Rowell "Eleonora ir Pakas"
Ant lietuviškojo knygos viršelio puikuojasi Lietuvos labai pamilto autoriaus - John Green ("Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos) nuomonė apie knygą, kas mane ir patraukė skaityti šią knygą. Kitas aspektas - įvairiuose užsienio youtube blog'erių kanaluose ir filmukuose pavadinimais mėnesio mėgstamiausieji ši knyga buvo dažnai minima, nes užsienio šalyse ji sulaukė didelio pripažinimo ir 2013 metais buvo net pripažinta, kaip geriausia metų paaugliams knyga (gaila, kad Lietuvoje šis kūrinys ir jo autorė nėra tokia žinoma...). Dar vis nesugundžiau paimti knygą į rankas? Ką gi, skaitykite toliau, nes turiu pasakyti, jog knyga remiasi itin aktualia paaugliams tema - pirmoji meilė. Eleonora ir Pakas yra visiškai skirtingi, bent jau iš išvaizdos taip atrodo, tačiau nuo tos dienos, kada mergina autobuse atsisėda prie šio berniuko, tarp jų įsižiebia niekam daugiau nepastebima draugystė. Pakas atkreipia dėmesį į tai, kad važiuojant autobusu, Eleonora kartu su juo skaito atsineštus komiksus, todėl vėliau leidžia merginai nusinešti kelis paskaityti į namus, po to duoda jai ir muzikos plokštelę (taip, veiksmas vyksta ne šiomis dienomis, o dvidešimtojo amžiaus pabaigoje) ir taip jie pradeda po truputį bendrauti. Tačiau meilė nėra vienintelė problema nagrinėjama šioje istorijoje - Eleonora yra stambi, iš minios savo stiliumi išsiskirianti mergina, kas daugumai nepatinka, o ši bijodama atsikirsti sulaukia daug patyčių ir pašaipų... be to, Eleonoros ir Pako tėvai yra visai iš skirtingų šeimų: Pakas gyvena jį aprūpinančioje ir mylinčioje aplinkoje, o tuo tarpu iš daugiavaikės šeimos kilusi Eleonora amžinai jaučia pinigų nepriteklių ir kenčia pykčius namie. Knyga man tikrai patiko, 10/10 ir rekomenduoju taip pat lengvos ir neįpareigojančios litearatūros gerbėjams - tikiu, kad ši istorija Jus sužavės taip pat kaip ir mane!
Ar esate skaitę nors vieną iš šių knygų, o galbūt kažkuria susidomėjote? Pasidalinkite, man visada smagu skaityti Jūsų komentarus, o šiandien Jus palieku su šia optimistine daina. Gero likusio savaitgalio!
Žodžiai, rašyti vos grįžus namo po ONE REPUBLIC koncerto:
Neturiu žodžių išreikšti kaip stebuklingai dabar jaučiuosi. Ausis užgulusios, akys merkiasi, tačiau girdima fone ONE REPUBLIC muzika verčia šypsotis ir neprimena fakto, jog jau po penkių valandų turėsiu keltis ir grįžti į normalų ritmą (žinoma, dabar prasidės Kalėdų atostogų laukimas ir Ed Sheeran koncerto). Šiuo metu aš laiminga ir nesigailiu nė vieno lito, išleisto lapkričio trečiosios koncerto bilietui (jei kam įdomu, sumokėjau 147 litus), o emocijos yra per ryškios galvoti apie tai... galutinį kartą supratau, jog pinigus yra daug geriau išleisti pramogoms, o ne daiktams (moksliškai įrodytas faktas, jog tai žmonėms suteikia daug ryškesnį pasitenkinimo jausmą), o mano atveju geriausia pramoga yra koncertai... ir žinau, jog daugelis tikrai stebisi, kaip man negaila išleisti dauguma savo pinigų ant jų ir išvis kaip mano tėvai toleruoja (toleruoja, kol neprašau jų už mane sumokėti), jog bėgu vos ne į kiekvieną didesnį koncertą vykstantį Lietuvoje(mėnesiniai kišempinigiai neviršija penkiasdešimties litų ribos, kartais tenkinuosi tais pačiais dvidešimt, tad tikrai neverta skųstis, jog turint mažus arbatpinigius neįmanoma to sau leisti... taupymas ir noras nuperka viską (o juk ir aš mėgstu išeiti retkarčiais su draugais į miestą, tiesiog ten nesišvaistau)). Tad tai tikrai nėra išpuikimas, tiesiog aš myliu jausmą, kai netoli tavęs dainuoja didelio pripažinimo sulaukę žmonės, kai tu savo balsu (spiegiantis, bet ne gi apie tai mes kalbame? Dainininkė nebūsiu vis vien) prisijungi balsu, kai visų širdys plaka viena ritmu ir rankos šoka visų kartu. Ir nežinau, ar neišblėsę jausmai tai sako, tačiau tai buvo PATS GERIAUSIAS KONCERTAS, kokiame esu tik buvus (vienintelis minusas, kurio nesinori pabrėžti, tačiau rašau nuoširdžiai kiekvieną žodį ir nesinori meluoti - apšildomosios grupės "Electronic I" patiko tik dvi dainos (bet jos nuostabios ir į telefono grojaraštį bus tikrai įrašytos) ir reikia atsižvelgti į faktą, jog elektronika yra vienas mylimiausių mano muzikos žanrų).
Vaizdas pro langą iš viešbučio, kuriame apsis-
tojo grupės nariai. Įkelta į jų oficialų
FACEBOOK puslapį.
Žinot, labiau už viską norėčiau, jog visi grupės nariai perskaitytų mano šiuos žodžius, kurie galbūt yra labai banalūs, bet tai yra tiesa - jie yra nuostabūs, tikri ir šilti. Po kiekvieno jų ištarto ačiū ar pagirimų mūsų publikai širdis suspurdėdavo ir mano meilė tėvynei dar labiau padidėjo. Taip, esu jausmingas žmogus, nemokantis tokių dalykų išreikšti subtiliai, todėl sakau tiesiai šviesiai. AČIŪ. Ačiū už visas pastangas padaryti šį vakarą nuostabų ir nepamirštamą. Padarėt, tikrai tikrai. Jūsų muzika buvo tikra, o jūsų šypsenos buvo labai gražios ir aš be galo, be galo laukiu Jūsų sugrįžtant, kad ir tais pačiais drabužiais, tomis pačiomis dainomis, Nes viskas buvo idealu. VISKAS. Be galo myliu Jus kaip grupę ir muzikos kūrėjus.
Trečiadienis:
Hah, emocijos aprimusios, tačiau kaip ir po Hurts koncerto (http://manodebesys.blogspot.com/2013/11/hurts-koncertas-vilniuje-lapkricio-6-d.html) sakiau, tas pats galioja ir dabar - gaila, jog baigėsi... žinoma, smagu žinot, kad dar šalia ant stalo guli bilietas į Ed Sheeran, tačiau aš jo net viso albumo neperklausius, turiu kelias mylimas dainas (ir tai, jos pačios populiariausios) ir to koncerto nelaukiu taip karštai, kaip laukiau One Republic ar Robbie Williams (dar nežinia ar eisiu, bet dėsiu visas pastangas, jog tai įvyktų). O dabar... žodžiai, kurie sušildė visų lietuvaičių, kurie buvo koncerte širdeles - jie visada sako, kad koncertuoti Škotijoje yra geriausia, tačiau mes jiems išspardėme užpakalius! Ir kadangi esu klausius kelis jų interviu, galiu patvirtinti, kad jie visada giria Škotiją, tad tai nebuvo įprastinis padlaižiavimas, taip pat smagu, jog išmoko tarti žodį AČIŪ, kurį išgirdus kartu su visais likusiais žmonėmis pradėdavau rėkti, į dainą, kurios pavadinimo nepasakysiu, bet ji turi tokius žodžius kaip "And my friends in .... (ir vietoj tų taškelių jie pasakė LITHUANIA)", o ekrane rodė gražius Lietuvos vaizdus dar prižadėjo BŪTINAI grįžti į Lietuvą (o aš sau PRIŽADĖJAU, jog būtinai ateisiu), twitterį parašė, kad Vilnius turi gražų senamiestį (hah, kas to nežino) ir mūsų minia yra pati garsiausia (dar iki šiandien balsas prikimęs, keli žmonės jau klausė ar neprisirūkiau) Pasaulyje...
Ir išties, dainų žodžius beveik visus mokėjau, tad plėšiau iš visos širdies ir kažką nufilmavau su savo telefono kamera, kuri net nerodė, ką filmuoju (visi vaizdo pritraukimai daryti iš intuicijos, tad kokybės neieškokite):
Kažkuriame iš filmukų galima išvysti ir mus su Austėja, Gintare, Dovile ir Domante, kompanija, su kuria ėjau į koncertą kalbančias (be to, belaukiant eilėje prie SIEMENS įėjimo ir geriant ŠALTAS coffe inn'o kavas (jau per tokią dieną galima... be to labai skani - šalta lattė, su black berry sirupu ir plakta grietinėle, jei kam įdomu) sutikau dar kelis draugus iš Kauno, su kuriais susipažinau stovykloje!). O čia geriau gal delfi nufilmavo, bet tik koncerto pradžia, kur minia dar nedainavo palyginus.. http://www.delfi.lt/video/pramogos/muzika/onerepublic-vilniuje-tokio-koncerto-nebuvo-seniai.d?id=66294910
Ir nuotraukos iš koncerto (ne mano, žinoma):
koncerto memorialai: bilietas ir pilnas maišelis lapelių, kurie iškrito per koncertą. Ką nors iš jų tikrai padarysiu...
Garsiausios grupės dainos:
paskutinės, kaip keista, negrojo.
Mylimiausios dainos:
Šios negrojo
Vien dėl TFIOS
Du šios grupės albumai:
Geriausias koncertas kokiame tik esu buvus? Po kiekvieno taip sakau, tačiau taip. Šilta grupė, šilti žodžiai.
Ir aš žinau, jog jei Jums teko pabuvoti šiame koncerte - Jums patiko. Tačiau visgi kokios emocijos? :)
