Vidury nakties, Vokietijoje einu per visą gatvę

Šio įrašo pagrindinė mintis būtų tokia - keliaukit. Jei turite galimybę, tai keliaukit, keliaukit ir niekada neatsisakykite jokios progos ištiesti kojos iš namų. Nesu ta frazių mergaitė, kuri ant rožinių debesėlių rašo "reikšmingus" žodžius, tačiau patikėkite manimi, geriau gailėtis kažką padarius, o ne kažko atsisakius...

Pavyzdžiui, neseniai vyko jaunųjų žurnalistų festivalis "Dramblys'15". Ir aš užsiregistravau... bet kai atėjo metas pakuotis lagaminus - pabijojau. Vėliau socialiniame tinkle "SNAPCHAT (beje, jei turite - pridėkite mane (simona_berry (senojo pamiršau slaptažodį, tad prisiminiau, jog turėjau ir kitą, kurio pavadinimas manęs nebežavi, tačiau koks skirtumas)))" stebėjau festivalio įspūdžius ir buvau labai nuliūdus dėl to, kad nepasinaudojau proga nuvykti iki Šventosios ir susikurti naujų pažinčių.

Grįžtant prie kelionių, mūsų klasė turi nuostabią geografijos mokytoją, kuri kiekvienais metais kartu su kita Vilniaus progimnazija organizuoja išvykas po užsienį. Nuo šeštos klasės vis gaudavau pasiūlymus važiuoti - tačiau dėl įvairiausių priežasčių (pvz: nėra su kuo sėdėti autobuse) taip ir niekur nevykdavau. Pagaliau, šiais metais sutikau.

Buvo metas, kuomet pasirinkimu gailėjausi - kelionė, klasės lygmeniu tikrai nėra pigi, o mano šeima taip pat neturi paveldijusi didžiulių turtų, todėl ir stovykloms šiais metais skirtos išlaidos bus apkarpytos (greičiausiai iš viso nevažiuosiu į jas, nes veiklos ir taip turėsiu). Taip pat neseniai mūsų klasei pasiūlė kita mokytoja dar vieną kelionę, kuri daug kartų pigesnė, o joje bus galima išvysti visai kitą Europos pusę (ir labai dėkoju savo tėvams, kurie supranta, jog tai svarbu pamatyti bei išleido mane ir į šią išvyką).

Šį kartą kryptis buvo: Lenkija-->Vokietija-->Danija ir atgal. Kelionė vyko nuo kovo 27 dienos iki kovo 31 dienos. Penkios nuostabios dienos, pilnos įspūdžių ir pilnų pažinčių praėjo, o prisiminimus, kol jie dar neišblėso skubu pateikti čia.

Penktadienis prasidėjo jau nuo 4 ryto, bet kaip ir prieš kiekvieną jaudinantį įvykį - atsibusti nebuvo sunku. Su didžiule kuprine prikimšta pusfabrikačių (sveika gyvensena pirmą kartą šiais metais dingo net penkioms dienoms), pustuščiu lagaminu ir skėčiu rankoje (Vilniuje lijo, žadėjo toks oras būti ir kitur) patraukiau link mokyklos ir jau 5:30 važiavome iki kitos mokyklos. Dienos tikslas - per dieną pervažiuoti visą Lietuvą ir Lenkiją, o vakare jau atsidurti viešbutyje prie Lenkijos-Vokietijos sienos. Turiu pasakyti, jog prie ilgų kelionių jau esu pripratus, nes su tėvais dažniausiai į užsienį keliaujame automobiliu, tad ištverti visą dieną nebuvo sunku, tuo labiau, jog su savimi vėžiausi John'o Green'o knygą "Popieriniai miestai" ir "Cosmopolitan'o" žurnalą. Beje, beveik visos merginos buvo pasiėmusios su savimi daug žurnalų, todėl jais tarpusavyje keitinėjomes ir man, asmeniškai labai patiko anglų kalba rašytas "Glamour", kurį, manau, teks pradėti pirkti. Trumpi sustojimai, maistas, muzika - taip ir praėjo pirmoji, galima sakyti, jog pati nuobodžiausia kelionės diena.

"Lengvesnio" pobūdžio atrakcione. Aš pirmoji iš kairės.

Kovo 28ąją dieną mūsų laukė Vokietijos "Heidės parkas". Gaila, jog jame pabuvome vos keturias valandas, nes važiuojant į priekį papuolėme į kamštį, o pramogų vieta užsidaro 17 valandą vakaro. Įdomu tai, kad toji diena buvo pirmoji po žiemos uždarymo, be to - šeštadienis, tad tikėjomes tikrai daug žmonių. Keista, tačiau jų nebuvo, o kadangi šiame Vokietijos kampelyje lankausi nebe pirmąjį kartą, įdomiausius ir įspūdingiausius atrakcionus aplankėme ir po kelis kartus. Vakare judėjome link Danijos pasienio. Pagaliau pradėjome visi tarpusavy geriau bendrauti, susipažinome. Kadangi žaidimo "vaskiči (tikrai nežinau kaip teisingai rašosi, tačiau ši loterija man niekada "nesiseka") pagalba turėjau viename kambary apsigyventi su kitos mokyklos panelėmis - susibendravome dar labiau. Kadangi visos klasės išvykos reikalauja mažų nuotykių - tokį patyrėme ir šį kartą. Apie pusę pirmos nakties užsinorėjome submarinų ir kavos, o važiuojant link viešbučio, netoliese matėme degalinę, tad nusprendėme nueiti iki jos. Pusiaukelėje sutikome keletą girtų žmonių, tad lengvai išsigandusios nuskubėjome atgal į gyvenamąją vietą ir bandėme įkalbėti vyriškosios lyties atstovus eiti kartu (ilgai neteko). Palukėjosios, kol šie baigs pokerio žaidimą (kuris vyko kiekvieną vakarą), ėjome kartu, tačiau pasiekus ją pamatėme, kad šioji dirba tik iki 22 valandos vakaro. Pusiau "nusivylę" grįžome viešbutin keliu, kuriuo važinėja mašinos ir patraukėme į lovas.

Iš lego kaladėlių pastatytos lėlytės!
Ir aš, žinoma.

Ryte laukė tikrai geri pusryčiai (didelis ir sotus pasirinkimas), kokių važiuojant su klase į išvyką tikrai nesitikėjau. Vėliau pajudėjome link Danijos "Legoland'o". Parkas yra tikrai įspūdingas, man ypatingai patiko įvairūs Europos miestai sudėlioti iš mažų lego kaladėlių. Ekstremalių pojūčių megėjams (pavyzdžiui man) užtektų vieno apsilankymo visam gyvenimui, yra tik dveji "amerikietiškieji kalneliai" ir reginys akims, kuris antrą kartą vis tiek taip neužburs. O ir valgis paprastutėje užeigoje nemažai kainuoja (pigiausi vištienos virtinukai - apie 12 eur. (išvertus iš kronų, kurių neturėjau), "Ben&Jerry's" sausainių tešlos ledai - apie 5 eur. (Lietuvoje vis neprisiruošdavau paragauti, o čia pavyko ir išleistų pinigų nesigailiu - aš atostogavau). Vis dėl to likau patenkinta, o po to dar užsukome ir į mažą Danijos miestelį pasižvalgyti. Vakare keliavome link Vokietijos "supermarketo", kuriame nusipirkome maisto (tiesą pasakius, viskas labai panašu į Lietuvą) ir draugams lauktuvių, bei grįžome į tą patį viešbutį.

Potsdame su kava! Aš iš kairės.

Ketvirtoji diena prasidėjo vėl nuo nuostabių pusryčių ir mes keliavome į Hamburgą - antrą pagal didumą Vokietijos miestą. Gaila, jame lijo, tad laisvo laiko neturėjome, tačiau apsilankėme muziejuje, kuriame pasakojama šio miesto šiurpioji istorija. Rimtai, tai buvo pats šauniausias muziejus, kokiame esu buvus - dekoracijos, spec. efektai, laisvas kritimas, plaukimas valtele (taip, viduje yra įrengta upė) - viskas būtų tikrai puiku, jei visa istorija nebūtų... pasakojama vien vokiečių kalba, kurios visiškai nesuprantu. Vėliau važiavome iki dar vieno miestelio - Potsdamo, kuriame jau gavome valandą laisvo laiko. Nenuostabu, jog pirmiausia susiradome "Starbucks" kavinę ir nusipirkome kavos (skaitykit, kaip įmantriai skamba - imbierinės duonelės kava, kreminiu pagrindu), o vėliau jau apžiūrėjome šio miestelio vartus ir bažnyčią, siurpčiodamos kavą. Vėliau patraukėme link Lenkijos, kurioje ir šią naktį miegojome. "Pasisekė" - netoliese buvo parduotuvė, tad vakarui nusipirkome ledų.

Ir paskutinė, penktoji diena buvo vėlgi praleista autobuse, nes 23 h. grįžome į Vilnių. Tačiau ji buvo trigubai geresnė nei pirmoji - labiau visi tarpusavy susibendravome, kalbėjome. Tikiuosi ir po kelionės palaikyti ryšį su jais... :)

O kaip bėga Jūsų pavasario atostogos?

Simona.

 

Daina, primenanti kelionę (juokas).