Problemos iškylančios prieš mainų metus arba prieš įprastas keliones

Turiu daug svajonių bei tikslų (šimtą iš jų galite perskaityti čia) ir tai žino daugelis žmonių, bent kiek ilgėliau pabendravę su manimi. Dažnai nebandau to slėpti, nes mitais apie neišsipildymą netikiu, o tos realistiškos fantazijos nėra naujo verslo idėjos (jei būtų, turbūt tiek daug liežuviu neskaldyčiau). Plius apie tai pasakius kažkam, jaučiu, jog dabar jau ir nėra labai kur dėtis, nes norisi įrodyti, jog galiu po vienuoliktos klasės išvykti mėnesiui į Australiją arba įgyvendinti trijų metų didelę svajonę - sudalyvauti mokslo metų mainų programoje. Kitu atveju dar gali kiti pagalvoti, kad tuščiai kalbi (ir deja taip kartais atsitinka), bet šioje vietoje neturėtų rūpėti kiti, o ir tu turi žinoti, kad kartais gali nepasisekti, tačiau tai neturėtų tavęs sustabdyti nuo bandymo dar kartą. Ir dar kartą. Beje, nors šie visi patarimai bus pritaikyti būtent būsimiems mainų metų moksleiviams, turėtų praversti ir merginoms, svajojančioms tiesiog pakeliauti.

PINIGAI. Dažniausiai tai yra pats pirmas dalykas, kuris nebeleidžia tau net galvoti apie savąją svajonę. Taip, mainų programos dažniausiai yra mokamos. Ir dažnai jos gali kainuoti daug daugiau nei tėvų mėnesinis atlyginimas, o dar pridėkime ir įprastas ar netikėtas išlaidas nuvykus (apie 150 eur. į mėnesį, bet priklauso, kokioj šaly gyveni. Kokioj nors Šveicarijoj tikrai reikėtų daugiau). Yra du būdai: arba ilgai pačiai taupyti, susirasti darbą, o per šventes prašyti giminių ne dovanų, o pinigų (ir šitam planui reikės ilgiau nei metų pastangų), arba pasidomėti, kaip būtų įmanoma gauti paramą. YFU kiekvienais metais siūlo kursus, kurie supažindina su šia marketingo puse ir juos aplankyti turėtų būti verta ne tik mainų moksleiviams. Tokia patirtis padės ir ateityje, bus puikus prierašas CV bei ką gali žinoti, galbūt pati kada nors norėsi surengti projektą, kuriam lėšų rinkimo įgūdžiai bus naudingi. Tad nebijok ieškoti pinigų ir iš nepažįstamų žmonių, tokie dalykai kaip fondai ar socialine prasme atsakingi asmenys tau gali padėti išvengti pinigų kliūties.

APLINKINIŲ REAKCIJA. Visada bus močiutės, kurios apsiverk, visada bus draugai, kurie kartos, jog neverta kartoti kurso mokykloje (jei labai pasistengsi - nereiks), visada atsiras žmonių, kurie kartos Jeanette's Winterson sakinį, tik galbūt kitais žodžiais: "Kam būti laimingai, jei gali būti normali?". Taip buvo ir man, ir jei tau taip nebus ir visi šį tavo sprendimą matys iš tokios pat geros perspektyvos kaip matai tu - gali džiaugtis, gyveni socialdemokratų partijos būstinėj, kur viskas visuomet it žvaigždutėmis ir šypsenėlėmis klota. Vienintelis patarimas, kurį gali perskaityti bet kokiame "labai gyvenimą pakeičiančiame" straipsnyje - tai tavo gyvenimas, ne kitų. Ir tu tai darai dėl savęs, ne dėl kitų. Ir verkiantis vaikinas, kuris liepia pasirinkti tarp jo ir mainų galvoja apie save, o ne apie tai, kas geriausia tau (ir rinkis mainus, jeigu tokia situacija atsitiks). Mane tėtis visu 100 proc. palaikyti pradėjo tik po motyvacinio pokalbio, skirto tėvams, su YFU programų koordinatore. O tam tikri draugai sakė, jog darau tikrai kvailą dalyką iki tol, kol nepaaiškinau, kodėl man to reikia. Tad jei sulauki daug neigiamos reakcijos, žodžiais paversk aplinkinius į savo pusę arba kreipkis į savo organizaciją, ji tau turėtų padėti. Tas pats galioja ir kelionėms - jei tavęs neišleidžia, bet tu gali ir nori - kalbėk, kalbėk, kalbėk.

Sion

ŠALIES PASIRINKIMAS. Nuo tos pačios dienos, kuomet pirmą kartą apsilankiau Šveicarijoje, pamilau šią šalį... nors net ilgai joje nebuvau - vos keturias valandas: spėjome apžiūrėti dalį įlankos ir pavalgyti. Tačiau visada apie šią sūrių žemę mąsčiau kaip apie vietą, kurioje galiočiau atlikti kokią nors profesinę praktiką. Mano pirmasis mainų pasirinkimas - Čilė, bet tėvai nenorėjo išleisti keliauti už Europos ribų, o ir mainų kaina gerokai didesnė. Tad kai teko rinktis tarp Europos šalių, pirmiausiai nusprendžiau, kokia kalba noriu išmokti šnekėti (ar ji bus perspektyvi ateityje, ar ji reikalinga mano svajonių profesijai, ar ja kalba šalyse, kurias labiausiai norėčiau aplankyti. Galbūt ši kalba turi įdomią praeitį ir daug garsių litearatūros darbų orginalo kalba būtent ši ir t.t.). Taip pat man buvo svarbus ir saugumo aspektas, kokioje šalyje dar nesu buvus/mažai mačius, šalies kultūra ir perspektyvos joje ateityje ir t.t. Paklauskit savęs, kodėl važiuojat į mainus ir labai greitai turėsite atsakymą, kur turite važiuoti. Mano atveju tai buvo Šveicarijos prancūziškoji dalis. O po 11 klasės, tikiuosi, atsakymas bus mėnesis Australijoje.


PASIRENGIMAS, IŠSIRUOŠIMAS. Jeigu važiuosi su YFU programa, vasarą turėsi seminarą, kuriame ne tik sutiksi daug bendraminčių žmonių, su kuriais užsimegs draugystės ir Lietuvoje, bet ir galėsi išgirsti visus atsakymus į tavo klausimus - kokio dydžio turėtų būti lagaminas, už ką priimančioji šeima bus atsakinga ir t.t. Tačiau yra daug moralinių aspektų ir iki vasaros. Aš į mainus nebūčiau išvažiavusi, jei... nebūčiau nuėjusi į paauglių "vakaronę" (ir kas sako, jog ten visi tik nedekvačiai linksminasi). Beje, į jį mane nuvilko draugės vos ne per prievartą, net sumokėjo už mane įėjimo kainą (kurią vis dar esu skolinga). Ir ten, apie pirmą nakties susipažinau su mergina, kuri ruošėsi važiuoti į mainus. Aš šią savo svajonę jau buvau nurašius dėl pernelyg didėlės pinigų sumos, tačiau išgirdusi, jog ji ieškosis rėmėjų, supratau, jog nenoriu visus metus varvinti seilę žiūrėdama jos instagram'ą ir supratau, jog jei net nepabandysiu - ilgai save kaltinsiu. Matot, aš toks žmogus, kuriam lengviausiai į šikną galima suduoti matant, kaip kiti bendraamžiai ir panašių savybių žmonės greičiau tobulėja už mane. Gal tai ir nėra geras būdo bruožas, bet tai mane motyvuoja ir pačiai nesėdėti vietoje. Tad jei nebūčiau nuėjusi - greičiausiai dabar, kaip ir daugelis, bijočiau naujų mokslo metų pradžios Lietuvoje. Mano pirminė klaida - nepasirašiau motyvacinio laiško sau. Nuleidau rankas dėl tokio dalyko kaip pinigai, kai žinojau, jog ši patirtis man pakeis gyvenimą. Tad po audringo savaitgalio, pirmadienį nuobodžių pamokų metu į užrašinę užsirašiau, kodėl noriu išvykti, o grįžus namo jau rašiau įvairius CV, skambinėjau įvairių įmonių direktoriams ir t.t. O jeigu tik būčiau tai padarius anksčiau - galbūt būčiau susirinkusi daug didesnę dalį sumos, nei pavyko dabar. Tad pasirašykit SAU motyvacinį laišką su žodeliu TODĖL. Ar stojant į universitetą, ar prieš besituokiant ar prieš išvažiuojant į mainus - jis padės sunkesnėmis akimirkomis. Tikrai. Beje, to ji draugė taip ir neišvažiavo.

Mokslo metų mainų organizacijos Lietuvoje (nevisos):

YFU, AMES, ROTARY, KALBA.LT ir t.t.