Vonioje girdisi išleidžiamo vandens garsai. Po tokios savaitės nieko daugiau ir nesinorėjo, tik kelių valandų H2O apsuptyje ir geros knygos. Jausmas, lyg nusiplovus visą nuovargį, visas blogas mintis. Vėl švaru, gera ir jauku. Tad apsiklojusi dviguba, žiemine kaldra, įkritus į didelę pagalvių krūvą, klausantis Eurovizijos 2015 dainų (na, mano aistras, senieji skaitytojai tikrai žino, o jei ne - šis dainų konkursas tikrai vienas iš jų) aš vėl rymau prie kompiuterio klaviatūros ir iš naujo mokausi rišlių sakinių rašymo. Svarbiausia, jog šypsena veide vėl įtakuoja visus savo įžulumu, o snapchat'o programėlėje vėl didėja taškų skaičius - nes paprastomis dienomis net prie jo nėra laiko prisėsti.
Šį savaitgalį, likau viena namuose. Nors esu didelė sangvininkė, kartais tokie dalykai ir tėvų supratingumas yra labai gerai. Nors ir reikėjo penkiasdešimt kartų prisiekinėti, jog jokių draugų nesivesiu, o miegoti neisiu po vidurnakčio - buvo verta. Nes ir pati to nenoriu. Galbūt šeštadienio vakare nueisiu į kiną ("Unfriended" - girdėjau daug rekomendacijų, o ir gero siaubo filmo dar nesu mačiusi), tačiau šiaip visą savaitgalį esu paskyrusi pasyviam poilsiui ir mokymosi džiaugsmui (prie šitos dalies tai tikrai verta surimtėti, nes kitą savaitgalį išvažiuoju į Palangą, o dar kitą - pirmieji stojamieji).Beje, kalbant apie kino džiaugsmus, praeitą savaitgalį nakvojau pas Austėją. Nuėjome į "The Duff" filmo seansą - nieko ypatingo, tačiau su draugėmis tikrai smagu karts nuo karto pažiūrėti į kažką panašaus, tad jei norite gerai ir linksmai praleisti laiką - rekomenduoju.
O Jums linkiu saulėto, šilto ir ramaus savaitgalio (jei tik tokio norite),
Simona.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą