Motyvacinis pirmadienis: pirkiniai

O, po ilgo laiko tarpo, rubrika ir vėl čia (o dieve, kaip oficialiai nuskambėjo...). Apskritai, atėjus pavasariui ir atsiradus didesniam vaisių ir daržovių pasirinkimui, jaučiuosi labai motyvuota ir toliau maitintis sveikai - žinoma, būna įvairių stadijų, tačiau pagaliau mano protas pradeda išmokti reikalauti naudingų dalykų..

Paskutiniai pirkiniai

Šį kartą, keliavau į Assorti parduotuvę, kuri yra tik Vilniuje, tačiau internetinėje platformoje, galima maisto užsisakyti į bet kurį Lietuvos kampelį! Ši apsipirkinėjimo vieta man patinka, nes maisto įvairovė pranoksta mūsų įprastines parduotuves (žinoma, pagrindinių produktų, kaip mėsos ar kiaušinių, tenka keliauti į jas) - tiek iš sveikosios pusės, tiek ir iš kitos ("Hershey's" šokoladas, Hario Poterio pupelės ir t.t.). Na, o paskutiniai mano pirkiniai, padedantys gyventi sveikai, laukia apačioje su detaliais aprašymais.

Makaronai iš ryžių. Nors makaronų nevengių (ypač pilnagrūdžių), norėjau išbandyti jiems siūlomą alternativą. Gaila, tačiau man jie neprilygo tikrąjam, italų pamėgtam patiekalui. Padažas bet koks netinka (ir nesugalvoju, koks tiktų), o be garnyro valgyti neskanų. Taip pat, labai sunku išvirti tinkamai - lengvai sulimpa ir gaunasi kaip košė. Nemanau, kad kitą sykį vėl juos pirksiu, nes likau nusivylusi (nebent sugalvosiu, su kuo juos valgyti būtų skanu).

Viso (pilno) grūdo miltai. Ir kas sakė, jog sveikai maitinantis negalima jokių blynų ir pyragų. Galima, jei baltuosius miltus iškeisime į mažiau rafinuotus, kurie turi savyje ir daug naudingų medžiagų, virškinasi lengviau. Žinoma, dažnas vartojimas gali pakenkti figūros linkiams (jeigu be saiko viską valgysim - viskas ir pakenks), tačiau sekmadieninams blyneliams tinka!

Granola. Jei kišenė leistų, "Rude Health" gaminius vartočiau kur kas dažniau. Šį vienos porcijos pakelį prigriebiau todėl, nes norėjau paragauti garsiųjų britų produktų. Žinoma, skoniu likau patenkinta, bet mokėti už vardą nesinori, tuo labiau, jog namuose pati kepuosi granolą, kuri gaunasi dar skanesnė, nes galiu dėti tai, ką labiausiai mėgstu, o ir pigiau...

Geriamos avižos. Štai, ir vėl "Rude Health". Mano nuomone, tai vienas iš geriausių jų siūlomų produktų, atsižvelgiant į kainą. Pats tokį dalyką nepasigaminsi, o produktas tikrai praverčia! Nuo paprastų avižų šios skiriasi tuo, jog tirpsta skystyje, tad tai tampa puikiu lengvu užkandžiu (kuris pilnas tuo metu mums reikalingų angliavandenių) prieš treniruotę. Kadangi į puodelį užtenka šaukšto ar dviejų avižų, dažnai pirkti naujo pakelio tikrai nereikės. Skonis - nieko neišsiskiriantis (juk tai tik avižos, ko daugiau norėti), savo malonumui jo nevalgyčiau, tačiau kai reikia greitai - tinka.

Chia sėklos. Jau esu minėjus, jog jas perku ir vartoju, nes turi labai didelę naudą žmogaus organizmui. Tai yra kaip natūralus maisto papildas (angl. superfood). Sėklos beskonės, tad barstyti tinka ant salotų, košių. O skystyje jos pavirstą į pudingą (chia sėklų pudingą dažnai valgau grįžus po mokyklos ir yra beveik kaip desertas!), tad galima berti ir į sriubas, ir į kokteilius. Prieš metus atradau ir vartoju iki šiol, tad tikrai rekomenduoju!

Traškučiai. Arba kaip liaudis pasakytų - čipsai. O dabar aš jau įsivaizduoju Jūsų išraišką, kai apie šį produktą kalbu kaip apie sveiką. Pirmiausia, šie gardumynai nėra iš bulvių, o iš kietagrūdžių kviečių. Taip pat, šie traškučiai nėra kepti hidrintuose riebaluose, aukštoje temperatūroje, o sudėtyje nėra E raidelių. Šiuose keptuose lavašuose yra triskart mažiau riebalų, o ingredientai yra natūralūs, tad prie gero filmo tai puikiai tinka kaip užkandis!

Kokosų vanduo. Šį gaminį nusipirkau dėl mane veikiančios reklamos - įvairiuose "YOUtube" sveiko maisto filmukuose, šis vanduo yra dedamas į įvairius kokteilius, be to, puikiai atgaivina (kam mano manymu puikiausiai tinka vanduo). Bandžiau gerti vieną - skonis ne mano receptoriams, o kokteiliuose jo net nesijaučia, tad mainau jį į tą patį vandenį arba į avižų pieną. Nemanau, kad pirksiu antrąsyk.

Goji uogos. Jos, kaip ir chia sėklos yra priskiriamos "superfoods" kategorijai - turi daug naudingų elementų. Tačiau man jos patinka ir dėl to, kad galima jų įsigyti bet kuriuo metų laiku ir prie įvairių košių dera taip pat kaip įprastos uogos (nors vasarą labiau mėgstu vartoti pastarąsias), kokteiliuose žiemą primena išsvajotąsias braškes. O taip pat, jos mano mylimiausias ingredientas kepant naminę granolą!

Šokoladas. Aš irgi žmogus. Nors dauguma, "sveikai" gyvenančių žmonių jo privengia (o ar sveika vartoti papildus?), eilutė į dieną, kaip desertas tikrai nepakenks. Tuo labiau, jog čia ne kokia "Milka" - ingredientai visi organiniai ir sveikatai tikrai nekenkia.

Galbūt po šio įrašo nusprendėte įsigyti kokį nors produktą? O gal jau seniai kažką vartojate? Pasidalinkite, man įdomu žinoti (šypsniukas).

 

Išlindusi iš vonios

Vonioje girdisi išleidžiamo vandens garsai. Po tokios savaitės nieko daugiau ir nesinorėjo, tik kelių valandų H2O apsuptyje ir geros knygos. Jausmas, lyg nusiplovus visą nuovargį, visas blogas mintis. Vėl švaru, gera ir jauku. Tad apsiklojusi dviguba, žiemine kaldra, įkritus į didelę pagalvių krūvą, klausantis Eurovizijos 2015 dainų (na, mano aistras, senieji skaitytojai tikrai žino, o jei ne - šis dainų konkursas tikrai vienas iš jų) aš vėl rymau prie kompiuterio klaviatūros ir iš naujo mokausi rišlių sakinių rašymo. Svarbiausia, jog šypsena veide vėl įtakuoja visus savo įžulumu, o snapchat'o programėlėje vėl didėja taškų skaičius - nes paprastomis dienomis net prie jo nėra laiko prisėsti.

Šį savaitgalį, likau viena namuose. Nors esu didelė sangvininkė, kartais tokie dalykai ir tėvų supratingumas yra labai gerai. Nors ir reikėjo penkiasdešimt kartų prisiekinėti, jog jokių draugų nesivesiu, o miegoti neisiu po vidurnakčio - buvo verta. Nes ir pati to nenoriu. Galbūt šeštadienio vakare nueisiu į kiną ("Unfriended" - girdėjau daug rekomendacijų, o ir gero siaubo filmo dar nesu mačiusi), tačiau šiaip visą savaitgalį esu paskyrusi pasyviam poilsiui ir mokymosi džiaugsmui (prie šitos dalies tai tikrai verta surimtėti, nes kitą savaitgalį išvažiuoju į Palangą, o dar kitą - pirmieji stojamieji).

Beje, kalbant apie kino džiaugsmus, praeitą savaitgalį nakvojau pas Austėją. Nuėjome į "The Duff" filmo seansą - nieko ypatingo, tačiau su draugėmis tikrai smagu karts nuo karto pažiūrėti į kažką panašaus, tad jei norite gerai ir linksmai praleisti laiką - rekomenduoju.

O Jums linkiu saulėto, šilto ir ramaus savaitgalio (jei tik tokio norite),

Simona.

Robbie Williams, Ryga

Pirmiausia, norėčiau pasakyti, jog pats geriausias jausmas yra sugrįžti prie senų hobių ir šiuo atveju - tai rašymas. Per pastarąsias savaites mano gyvenime įvyko daug pasikeitimų, apie kuriuos plačiau pakalbėsiu kitą kartą, tačiau (ar Jūs įsivaizduojate kaip sunku rašyti po tiek laiko ir galvoti ar jau minėjai tam tikrus dalykus?)... niekada nieko niekam nepavydėkite, nes tai vienas iš dirgiklių, kurie gali viską sugadinti. O galbūt tie dirgikliai ir yra mums būtini, jog juos pajautę suprastume, kas yra mūsų tikrieji draugai?

Šį kartą su savo nesuprantama filosofija Jūsų neklaidinsiu, nes dabar visai ne ta nuotaika, kai apsiglėbusi kompiuterį valgai šokoladą ir žiūri paauglišką highschool tipo filmą, kuris dažniausiai niekada neparodo realybės.

 

Prieš skaitant, rekomenduoju įsijungti šią, Robbie Williams perdirbtą dainą. Pajausite įrašo dvasią!

 



Šiais metais pavasario atostogos man buvo tikrai smagios - kelionė, apie kurią pasakojau paskutiniame įraše ir dar viena, mažesnė, bet galbūt net įspūdingesnė tam tikrais atžvilgiais, kelionė į Rygą - aukštesnių berniukų (taip, man tai dilema ir taip, aš tai pastebiu) ir pernelyg surusėjusį miestą (kas yra didelė problema. Pavyzdžiui, lietuviškai kalbančių žmonių Pasaulyje yra daugiau nei penki milijonai, o latviškai - truputį daugiau nei milijonas, kas yra beprotiškai graudu, nes kalba gali greitu metu visai išnykti). Kad ir kur pasisuksi - girdėsi sovietiniais laikais paplitusią kalbą, o "miegamieji rajonai" savo pastatais jau kalba patys už save. Vien jau dėl to, trigubai maloniau dienas leisti didingą istoriją turinčiame Vilniuje.

Tačiau miesto nuvertinti irgi negalima. Centras - gražus, architektūra, kurioje galima išvysti įdomių sprendimų, irgi didinga. O ir į lietuvius latviai žiūri begalo šiltai, kaip į tikrų tikriausius brolius - daromos nuolaidos (kas be ko, Simona tai pamini pirmiausiai), skiriamas didelis dėmesys klientui, stengiamasi išlaikyti pokalbį. Turėdama galimybę visada čia grįšiu bent jau nueiti į vieną jaukią kavinukę (jei neklystu, pavadinimas "The most romantic place in Riga") nepakartojamo virto kremo pyrago (3,5 eur. už gabaliuką, bet Rygoje nebūnu kiekvieną dieną) ir angliškų knygų knygynėlį (yra toks ir Lietuvoje, tačiau pasirinkimas daug mažesnis), kuriame šį kartą įsigijau dvi, Pasaulyje puikiai žinomas žymias knygas - Rainbow Rowell "Fangirl" ir Zoe Sugg "Online girl", vis dėl to įdomu sužinoti, kodėl jos taip visus apžavėjo (ir deja taip, mano pirkiniai tik tokie, net nenuėjau nė į vieną drabužių parduotuvę).

Šiame mieste buvau nuo balandžio 5 dienos iki 7 dienos. Iš karto po Velykų pusryčių pajudėjome link Latvijos, kurioje praleidome dvi šventines dienas bei vieną "darbo" (man mokyklos, tad turėjau ilgesnes viena diena atostogas) dieną. Važiavome čia tikrai ne dėl to, jog praskipintume, žargoniškai tariant, šventes, o dėl to, jog pamatytume tą vienintelį žmogų, kurio kuriama muzika patinka visai šeimai (mūsų skonis šioje srityje išties skiriasi) - amžinai nuostabųjį Robbie Williams.

Turbūt girdėjote, jog Robbie lankėsi ir Kaune? Na, mes iš Vilniaus (juokauju. Tiesiog nusprendėme pasinaudoti progą apsilankyti Rygoje, nes tėvai seniai čia nebuvo. Be to, Lietuvoje, tai buvo koncertas, į kurį greičiausiai buvo išpirkti visi bilietai (kas tie "Red Hot Chilli Peppers", Lady Gaga ar Ed Sheeran. Džiaugiuosi, lietuviai, šiuo dalyku jau galime didžiuotis) ir dėl svetainės perkrovimo, atiduoti pinigus Lietuvai nespėjome).

Įvardyti, kodėl jis man patinka yra išties sunku, tačiau bent porą epitetų, manau galiu parašyti. Pirmiausia, tai yra puikaus sangviniko žmogaus pavyzdys (o kas tokių nemėgsta... na, aš irgi iš šių žmonių grupės), kuris nėra iki galo susireikšminęs dėl savęs, kitaip nei kitos įžymybės (patirtis šiame versle, žinoma duoda savo). Į savo esybę žiūri pro visai kitą prizmę ir viską priima su saldžiu humoro jausmu. Galbūt kažkam jis pasirodys kaip narcizas, bet argi žmogus, pasirodantis prieš tūkstantines minias neturėtų pirmiausiai mylėti savęs? Ir jei jo paties skulptūros suteikia pasitikėjimo jausmą - aš tikrai nesu prieš. Šiaip ar taip, į koncertą ir einu pasižiūrėti ir pasiklausyti jo. Taip pat šiuo žmogumi žaviuosi dėl jo mokėjimo valdyti žmones. Nepavykusį judesiuką visi priima kaip surežisuotą dalyką. Visi, net gašliausi juokeliai pakeri vadinamas "supermamytes (tas pačias, kurioms neįtiko Whydotas)" ir būna visada pasakyti į temą. Jei pasako pajudėti - rankas pakeli net senos močiutės, prisimindamos jaunas dienas. O juk net ypatingo balso šis žmogus neturi... tad kodėl jis iškilo? Turi šarmingą asmenybę ir kaip minėjau, valdyti žmones jis moka. Į jį gerą žiūrėti. Jo gera klausytis. Ir štai dėl ko, kartu su James Blunt jis buvo užvaldęs mano vaikystę.

 



Koncertas, turbūt net nereikia sakyti, paliko didžiulį įspūdį. Vien jau įžanga buvo verta plojimų, o kas kiekvieną dainą kaičiami drabužiai stebino mane labiau, nei Putino poelgiai. Tik šiuo atveju, gerąja prasme. Likau labai patenkinta, kas be ko ir net nemanau artimiausiuoju metu pirkti bilietų į jokį koncertą. Abejoju ar tai, ką parodė šis britas galės būti kažkada prasčiau už kitą koncertą (o dar sako, jog šis turas yra pigesnis, dėl to koncertai prastesni, nei buvo prieš metus Estijoje. Būtinai nuvyksiu kada nors dar kartą į šio žmogaus koncertą).

Taip, tu esi.

Nors ir kaip norėčiau Jums parodyti akimirkas iš koncerto, šį kartą reginius fimavau tėčio telefonu, kokybiškesne kamera. Atsiminimai kompiuterio ekrane išliks ryškesni, tačiau blogger'iui per daug spalvų. Bent jau kviečiu pasigrožėti Madride įvykusio koncerto įžanga, kuri visur buvo vienoda.

 

 

P.S. sakė, jog Robbie pagyrė dėl išvaizdos lietuvius. Matot, Latvijoj to negalėjo pasakyt, nes sėdėjau kiek toleliau nuo scenos (juokas).



Iki kitų kartų, Simona.



Vidury nakties, Vokietijoje einu per visą gatvę

Šio įrašo pagrindinė mintis būtų tokia - keliaukit. Jei turite galimybę, tai keliaukit, keliaukit ir niekada neatsisakykite jokios progos ištiesti kojos iš namų. Nesu ta frazių mergaitė, kuri ant rožinių debesėlių rašo "reikšmingus" žodžius, tačiau patikėkite manimi, geriau gailėtis kažką padarius, o ne kažko atsisakius...

Pavyzdžiui, neseniai vyko jaunųjų žurnalistų festivalis "Dramblys'15". Ir aš užsiregistravau... bet kai atėjo metas pakuotis lagaminus - pabijojau. Vėliau socialiniame tinkle "SNAPCHAT (beje, jei turite - pridėkite mane (simona_berry (senojo pamiršau slaptažodį, tad prisiminiau, jog turėjau ir kitą, kurio pavadinimas manęs nebežavi, tačiau koks skirtumas)))" stebėjau festivalio įspūdžius ir buvau labai nuliūdus dėl to, kad nepasinaudojau proga nuvykti iki Šventosios ir susikurti naujų pažinčių.

Grįžtant prie kelionių, mūsų klasė turi nuostabią geografijos mokytoją, kuri kiekvienais metais kartu su kita Vilniaus progimnazija organizuoja išvykas po užsienį. Nuo šeštos klasės vis gaudavau pasiūlymus važiuoti - tačiau dėl įvairiausių priežasčių (pvz: nėra su kuo sėdėti autobuse) taip ir niekur nevykdavau. Pagaliau, šiais metais sutikau.

Buvo metas, kuomet pasirinkimu gailėjausi - kelionė, klasės lygmeniu tikrai nėra pigi, o mano šeima taip pat neturi paveldijusi didžiulių turtų, todėl ir stovykloms šiais metais skirtos išlaidos bus apkarpytos (greičiausiai iš viso nevažiuosiu į jas, nes veiklos ir taip turėsiu). Taip pat neseniai mūsų klasei pasiūlė kita mokytoja dar vieną kelionę, kuri daug kartų pigesnė, o joje bus galima išvysti visai kitą Europos pusę (ir labai dėkoju savo tėvams, kurie supranta, jog tai svarbu pamatyti bei išleido mane ir į šią išvyką).

Šį kartą kryptis buvo: Lenkija-->Vokietija-->Danija ir atgal. Kelionė vyko nuo kovo 27 dienos iki kovo 31 dienos. Penkios nuostabios dienos, pilnos įspūdžių ir pilnų pažinčių praėjo, o prisiminimus, kol jie dar neišblėso skubu pateikti čia.

Penktadienis prasidėjo jau nuo 4 ryto, bet kaip ir prieš kiekvieną jaudinantį įvykį - atsibusti nebuvo sunku. Su didžiule kuprine prikimšta pusfabrikačių (sveika gyvensena pirmą kartą šiais metais dingo net penkioms dienoms), pustuščiu lagaminu ir skėčiu rankoje (Vilniuje lijo, žadėjo toks oras būti ir kitur) patraukiau link mokyklos ir jau 5:30 važiavome iki kitos mokyklos. Dienos tikslas - per dieną pervažiuoti visą Lietuvą ir Lenkiją, o vakare jau atsidurti viešbutyje prie Lenkijos-Vokietijos sienos. Turiu pasakyti, jog prie ilgų kelionių jau esu pripratus, nes su tėvais dažniausiai į užsienį keliaujame automobiliu, tad ištverti visą dieną nebuvo sunku, tuo labiau, jog su savimi vėžiausi John'o Green'o knygą "Popieriniai miestai" ir "Cosmopolitan'o" žurnalą. Beje, beveik visos merginos buvo pasiėmusios su savimi daug žurnalų, todėl jais tarpusavyje keitinėjomes ir man, asmeniškai labai patiko anglų kalba rašytas "Glamour", kurį, manau, teks pradėti pirkti. Trumpi sustojimai, maistas, muzika - taip ir praėjo pirmoji, galima sakyti, jog pati nuobodžiausia kelionės diena.

"Lengvesnio" pobūdžio atrakcione. Aš pirmoji iš kairės.

Kovo 28ąją dieną mūsų laukė Vokietijos "Heidės parkas". Gaila, jog jame pabuvome vos keturias valandas, nes važiuojant į priekį papuolėme į kamštį, o pramogų vieta užsidaro 17 valandą vakaro. Įdomu tai, kad toji diena buvo pirmoji po žiemos uždarymo, be to - šeštadienis, tad tikėjomes tikrai daug žmonių. Keista, tačiau jų nebuvo, o kadangi šiame Vokietijos kampelyje lankausi nebe pirmąjį kartą, įdomiausius ir įspūdingiausius atrakcionus aplankėme ir po kelis kartus. Vakare judėjome link Danijos pasienio. Pagaliau pradėjome visi tarpusavy geriau bendrauti, susipažinome. Kadangi žaidimo "vaskiči (tikrai nežinau kaip teisingai rašosi, tačiau ši loterija man niekada "nesiseka") pagalba turėjau viename kambary apsigyventi su kitos mokyklos panelėmis - susibendravome dar labiau. Kadangi visos klasės išvykos reikalauja mažų nuotykių - tokį patyrėme ir šį kartą. Apie pusę pirmos nakties užsinorėjome submarinų ir kavos, o važiuojant link viešbučio, netoliese matėme degalinę, tad nusprendėme nueiti iki jos. Pusiaukelėje sutikome keletą girtų žmonių, tad lengvai išsigandusios nuskubėjome atgal į gyvenamąją vietą ir bandėme įkalbėti vyriškosios lyties atstovus eiti kartu (ilgai neteko). Palukėjosios, kol šie baigs pokerio žaidimą (kuris vyko kiekvieną vakarą), ėjome kartu, tačiau pasiekus ją pamatėme, kad šioji dirba tik iki 22 valandos vakaro. Pusiau "nusivylę" grįžome viešbutin keliu, kuriuo važinėja mašinos ir patraukėme į lovas.

Iš lego kaladėlių pastatytos lėlytės!
Ir aš, žinoma.

Ryte laukė tikrai geri pusryčiai (didelis ir sotus pasirinkimas), kokių važiuojant su klase į išvyką tikrai nesitikėjau. Vėliau pajudėjome link Danijos "Legoland'o". Parkas yra tikrai įspūdingas, man ypatingai patiko įvairūs Europos miestai sudėlioti iš mažų lego kaladėlių. Ekstremalių pojūčių megėjams (pavyzdžiui man) užtektų vieno apsilankymo visam gyvenimui, yra tik dveji "amerikietiškieji kalneliai" ir reginys akims, kuris antrą kartą vis tiek taip neužburs. O ir valgis paprastutėje užeigoje nemažai kainuoja (pigiausi vištienos virtinukai - apie 12 eur. (išvertus iš kronų, kurių neturėjau), "Ben&Jerry's" sausainių tešlos ledai - apie 5 eur. (Lietuvoje vis neprisiruošdavau paragauti, o čia pavyko ir išleistų pinigų nesigailiu - aš atostogavau). Vis dėl to likau patenkinta, o po to dar užsukome ir į mažą Danijos miestelį pasižvalgyti. Vakare keliavome link Vokietijos "supermarketo", kuriame nusipirkome maisto (tiesą pasakius, viskas labai panašu į Lietuvą) ir draugams lauktuvių, bei grįžome į tą patį viešbutį.

Potsdame su kava! Aš iš kairės.

Ketvirtoji diena prasidėjo vėl nuo nuostabių pusryčių ir mes keliavome į Hamburgą - antrą pagal didumą Vokietijos miestą. Gaila, jame lijo, tad laisvo laiko neturėjome, tačiau apsilankėme muziejuje, kuriame pasakojama šio miesto šiurpioji istorija. Rimtai, tai buvo pats šauniausias muziejus, kokiame esu buvus - dekoracijos, spec. efektai, laisvas kritimas, plaukimas valtele (taip, viduje yra įrengta upė) - viskas būtų tikrai puiku, jei visa istorija nebūtų... pasakojama vien vokiečių kalba, kurios visiškai nesuprantu. Vėliau važiavome iki dar vieno miestelio - Potsdamo, kuriame jau gavome valandą laisvo laiko. Nenuostabu, jog pirmiausia susiradome "Starbucks" kavinę ir nusipirkome kavos (skaitykit, kaip įmantriai skamba - imbierinės duonelės kava, kreminiu pagrindu), o vėliau jau apžiūrėjome šio miestelio vartus ir bažnyčią, siurpčiodamos kavą. Vėliau patraukėme link Lenkijos, kurioje ir šią naktį miegojome. "Pasisekė" - netoliese buvo parduotuvė, tad vakarui nusipirkome ledų.

Ir paskutinė, penktoji diena buvo vėlgi praleista autobuse, nes 23 h. grįžome į Vilnių. Tačiau ji buvo trigubai geresnė nei pirmoji - labiau visi tarpusavy susibendravome, kalbėjome. Tikiuosi ir po kelionės palaikyti ryšį su jais... :)

O kaip bėga Jūsų pavasario atostogos?

Simona.

 

Daina, primenanti kelionę (juokas).