2015 m. gegužės 23 d., šeštadienis

Mes - nehomofobų šalis!

Visos kalbos šią savaitę sukasi aplink "Eurovizijos" konkursą, surengtą Vienoje. Galvojau, jog šiais metais vienos "apžvalgos" apie šį konkursą blog'e užteks, tačiau pasirodo - ne.
Prieš kelias minutes perskaičiau straipsnį viename populiariausiame Lietuvos dienraštyje. Ir esu labai labai juo pasišlykštėjusi (ne dėl to, jog būčiau homoseksuali, o dėl to, jog esu už meilę ir lygias teises).

Taip pat, girdėjau ir Vaido Baumilos šnekas apie tą bučinį, privertusį kitus balsuoti už kitas valstybės (kiekviena šalis atiduoda vienodą skaičių balsų, tad jei norite nuvyti pergalę nuo lietuvių, pirmiausiai pasiskaitykite konkurso taisykles...) - jis yra pasišlykštėjęs, jog mūsų šalyje yra tiek daug homofobų. Ir turbūt galėčiau visą šio žmogaus nuomonę tiesiog čia nurašyti, nes su viskuo sutinku.Pati dar neseniai sakydavau, jog man homoseksualai netrukdo, tačiau nesuprantu, ko jie taip rodosi - visi paradai, vėliavos - kam to reikia? Juk aš, "mylinti" aukštus berniukus , nerodau to visam Pasauliui ir nežygiuoju su plakatais per visą Gedimino prospektą...
O sakiau taip dėl to, jog nežinojau, kad Lietuvoje tai tokia opi problema (žinoma, kalbas girdėjau, bet nesidominti pernelyg šioje srityje, kažko ypatingo pasakyti negalėjau). Neseniai "MAMA" įvykę apdovanojimai ir "Eurovizija" atvėrė akis (o dar sako, jog televizija nieko gero nedaro... požiūrį, ir šiuo atveju, manau daugelis pritars, jog teisingą - suformuoja). Ir dabar esu už visus paradus, už visas viešas kalbas, už visus pasirodymus televizijoje, už visus jų bučinius - tai meilė ir tai yra beprotiškai gražu.
Ir apskritai, Lietuva pateko į finalą (kartu su Latvija ir Estija - nuo 2002 visos Baltijos šalys finale)! Džiaukimes dėl mūsų atstovų ir linkėkime jiems tik gero. Idėja graži, Monikos suknelė, beje taip pat.
Kadangi po dviejų valandų su klase susitinkame prie vienos iš Vilniaus bažnyčių (taip, antrą nakties) ir važiuojame į Estiją, tikiuosi nueiti Taline iki parduotuvės, nusipirkti keletą kortelių ir 22 h. pabalsuoti už Lietuvą - savanaudiška, bet nesmerkit, kai gausite šiandien iš Estijos balsų, žinokite, kad mes su klasiokais padirbėjome (juokas).

Gražaus savaitgalio (ir šeštadienio vakaro),
Simona.
P.S. ar man vienintelei gaila, jog antradienį Airiją nepateko į finalą? Labai patiko baladės priedainis...
P.P.S. Austrų dainos priedainis primena Hozier (bent jau man).:D

2015 m. gegužės 18 d., pirmadienis

Eurovizija 2015

Įvykis, kuris praneša, jog vasara - ne už kalnų. Įvykis, apie kurį su Austėja kalbames jau nuo balandžio pradžios. Įvykis, dėl kurio kuriami nauji žaidimai (sėdėjome su jau minėta šiame įraše drauge ir kira  parke, bei niuniavome "Eurovizijos" dainas. Kitos turėjo atspėti, kurių šalių tai atstovai). Įvykis, dėl kurio yra pamirštama sveika gyvensena (ne, Eurovizijos be šokolado tai jau tikrai nežiūrėsiu). Įvykis, dėl kurio visą savaitę būnu labai stipri nacionalistė (visada tokia esu, bet kitokie įvykiai reikalauja ir kitokių pasireiškimo formų). Įvykis, dėl kurio atsibostu visiems bendraklasiams su savo kalbomis. Spėju, kad žinote apie ką kalbu vėl, kaip ir praeitais metais - EUROVIZIJA 2015.
 
Gegužės pradžioje, eilinės pertraukos metu, Austėja manęs paklausė, koks dabar galėtų blogiausias dalykas nutikti. Žinoma, aš pradėjau fantazuoti kiek tik galėdama, bet sarkastiškas draugės komentaras trumpam nuliūdino: "Eurovizijos finalo metu, būsime Švedijoje". Matote, šį savaitgalį su klase išplaukiame į kelionę su keltu (Ryga-Talinas-Stokholmas), tačiau tikimes, jog laive rasime televizorių, juk švedai - tikri konkurso gerbėjai.
 
Kalbant apie mūsų šalies atstovus - Vaidą Boumilą ir Monika Linkytę - esu patenkinta (ir puikiai suprantu, jog taip sakau visada). Mano manymu, jie konkursui atneš daugiau paprastumo ir spalvų bei ketvirtadienį tai bus gera daina pradėti šou (nors darosi keista, labai dažnai pradedame dainuoti pirmi, kitą vertus, konkurso rengėjai turbūt tikisi, kad visiems suteiks Lietuva geros nuotaikos pliūpsnį). Be to, kodėl visi taip nepatenkinti Monikos suknele? Mano nuomone, idėja šios aprangos buvo labai graži ir tai gali pritraukti dėmesio kaip ir įsimenantis, linksmas priedainis - pirmiems dainuojant šios detalės yra tikrai svarbios.
 
Įdomu tai, jog šiais metais Eurovizijos konkurse dalyvaus ir Australijos (ir aš neturėjau omeny Austrijos). Izraelis, Armenija - toks vaizdas, jog konkursas po truputį praranda savo esmę ir darosi pigus televizijos triukas... kita vertus, gražu, kai šiuo kasmetiniu renginiu žavisi ir kitos šalys, kurioms garbė yra prisijungti prie Eurovizijos.
 
Šiais metais konkurse netrūksta dainų, pranešančių apie socialines problemas. Mano manymu, Vengrija ir vėl pasistengė ir atsižvelgė į šį punktą (kaip ir praeitais metais). Daina graži, rami ir tikrai svarbi mūsų visuomenei.
 
Mylimiausių penketukas:
NORVEGIJA (tie patys, kur lietuvių vaikus pasiima. Vis dėl to, šiemet jie mano didžiausi favoritai - įsimenanti, jausminga melodija, gražūs balsai).
BELGIJA (nepaisant fakto, jog dainininkas laaaaabai gražus, patiko muzikos stiliaus pasirinkimas, ritmas ir šokis per generalinę repeticiją).
AZERBAIDŽIANAS (labai pakylėtas priedainis! Priverčia užsimekti ir gyventi daina).
ESTIJA (ilgai rinkausi tarp Estijos ir Latvijos - šiais metais, tikiu, jog visi baltai pasirodys finale, nes pasirinkimai išties įdomūs).
ALBANIJA (daina yra jau paplitusi po Amerikos stotis! Įsimenanti, priedainis skambus).
 

O kokie Jūsų favoritai šių metų Eurovizijoje?
Simona.

2015 m. gegužės 17 d., sekmadienis

Oras pusryčiams, GTA5 (?)

Ir pagaliau, pagaliau vėl rašau čia. Nežinau, ar esu minėjus (nes kai ko nors laiku nepadarau, nesistengiu kaltės jausmo "numušti" niekinga ir nuvalkiota fraze (o nepadarau dažnai)), tačiau labai nemėgstu frazės "neturiu laiko". Ypač, jei tai skamba iš keturiolikmečio, nepadariusio fizikos namų darbų, dėl to, jog visą vakarą žaidė GTA5 (gal tai jam ir labiau padės ateity (žinot, visai gyvenimiškas žaidimas), dėl to nesiginčiju). Negaliu sakyti, jog nerašiau čia dėl laiko stokos. Tačiau jį užėmiau kitais dalykais (draugai, serialai ir kitos paauglių linksmybės), o dabar esu kupina motyvacijos čia rašyti (galva - pilna idėjų)!

Gegužę sutikau Lietuvos kurorte - Palangoje. Nors maudytis oras neleido, su šeima praleidome puikų laiką: nuėjome iki jūros, aplankėme kelias kavines, kuriose suvalgėme gardžių desertų, vaikščiojome po naktinį miestą... aš, žinoma, skaičiau knygas ir stengiausi kaip įmanoma geriau pailsėti prieš paskutinį mėnesį mokykloje (nors aštuntokų NEC egzaminus jau išlaikiau (burtų keliu, rašiau matematikos ir litearatūros egzaminus), laukia dar daug įvairiausių metinių atsiskaitinėjimų).

Praeita savaitgalį laikiau stojamuosius į Vilniaus Licėjų, vakar į Vilniaus Žirmūnų gimnaziją, tad veiklos tikrai netrūksta. O dabar, noriu su Jumis pasidalinti trumpa nuomone apie vieną, žiemos pabaigoje perskaitytą knygą:

 Jana Frey "Oras pusryčiams"
Ši knyga yra itin aktuali mūsų visuomenei - visur, kur beapsisuksi gyvuoja grožio kultas. Ir aš nekalbu apie eilinę sveiką gyvenseną ar tas pačias iškrovos dienas... badas, savęs nemylėjimas, neteisingas požiūris į maistą - štai kokios problemos sukasi pagrindinės veikėjos gyvenime, kuri neseniai atsikrausčiusi iš Italijos į Vokietiją, pasijuto nepatenkinta dėl savojo kūno.
Mano manymu, ši knyga galėtų būti įtraukta į rekomenduotinų knygų sąrašus mokykloje (nesakau, kad senoji litearatūra nėra mums naudinga, bet mano nuomone, skaitynių vadovėliuose trūksta naujųjų kūrinių, nagrinėjančių šiuolaikines paauglių problemas): mokiniams, kurie nemėgsta skaityti, ši istorija neturėtų pasirodyti sunki - knyga parašyta lengvu, laisvai suprantamu stiliumi, kas galbūt ir priverstų daugiau vaikų pamilti knygų skaitymą, kaip laisvalaikio praleidimą.

Kaip "tempiate" laiką iki vasaros?
Simona.