Ir pagaliau, pagaliau vėl rašau čia. Nežinau, ar esu minėjus (nes kai ko nors laiku nepadarau, nesistengiu kaltės jausmo "numušti" niekinga ir nuvalkiota fraze (o nepadarau dažnai)), tačiau labai nemėgstu frazės "neturiu laiko". Ypač, jei tai skamba iš keturiolikmečio, nepadariusio fizikos namų darbų, dėl to, jog visą vakarą žaidė GTA5 (gal tai jam ir labiau padės ateity (žinot, visai gyvenimiškas žaidimas), dėl to nesiginčiju). Negaliu sakyti, jog nerašiau čia dėl laiko stokos. Tačiau jį užėmiau kitais dalykais (draugai, serialai ir kitos paauglių linksmybės), o dabar esu kupina motyvacijos čia rašyti (galva - pilna idėjų)!
Gegužę sutikau Lietuvos kurorte - Palangoje. Nors maudytis oras neleido, su šeima praleidome puikų laiką: nuėjome iki jūros, aplankėme kelias kavines, kuriose suvalgėme gardžių desertų, vaikščiojome po naktinį miestą... aš, žinoma, skaičiau knygas ir stengiausi kaip įmanoma geriau pailsėti prieš paskutinį mėnesį mokykloje (nors aštuntokų NEC egzaminus jau išlaikiau (burtų keliu, rašiau matematikos ir litearatūros egzaminus), laukia dar daug įvairiausių metinių atsiskaitinėjimų).
Praeita savaitgalį laikiau stojamuosius į Vilniaus Licėjų, vakar į Vilniaus Žirmūnų gimnaziją, tad veiklos tikrai netrūksta. O dabar, noriu su Jumis pasidalinti trumpa nuomone apie vieną, žiemos pabaigoje perskaitytą knygą:
Jana Frey "Oras pusryčiams"
Ši knyga yra itin aktuali mūsų visuomenei - visur, kur beapsisuksi gyvuoja grožio kultas. Ir aš nekalbu apie eilinę sveiką gyvenseną ar tas pačias iškrovos dienas... badas, savęs nemylėjimas, neteisingas požiūris į maistą - štai kokios problemos sukasi pagrindinės veikėjos gyvenime, kuri neseniai atsikrausčiusi iš Italijos į Vokietiją, pasijuto nepatenkinta dėl savojo kūno.
Mano manymu, ši knyga galėtų būti įtraukta į rekomenduotinų knygų sąrašus mokykloje (nesakau, kad senoji litearatūra nėra mums naudinga, bet mano nuomone, skaitynių vadovėliuose trūksta naujųjų kūrinių, nagrinėjančių šiuolaikines paauglių problemas): mokiniams, kurie nemėgsta skaityti, ši istorija neturėtų pasirodyti sunki - knyga parašyta lengvu, laisvai suprantamu stiliumi, kas galbūt ir priverstų daugiau vaikų pamilti knygų skaitymą, kaip laisvalaikio praleidimą.
Kaip "tempiate" laiką iki vasaros?
Simona.
6 komentarai:
Pagaliau grįžai :D Kalbant apie Knygą taipogi skaičiau, ir net itin susidomėjusi. Paliko nemažą įspūdį ir šiokią tokią kertelę apmąstymams. Beje, tikiuosi, praėjus egzaminams (aš irgi aštuntokė, supratu tave :D), turėsiu galimybę dažniau išvysti naujų įrašų! :))
Ooo, kaip faina, jog kažkas pastebėjooo;)))))
Nieko neprižadu, nes žinai, aš tokia "atmazų queen" (vasaraa - kelionės, frndz zones), bet kol man tai teikia malonumą - rašiau, rašau ir rašysiu kaip įmanoma dažniau.
Ačiū!:)
galesi atnest ta knyga, viduri vasaros grazinsiu xd
oi, drauge drauge.. gerai:D
Įstojai į Vilniaus licėjų? Pati esu iš Kauno ir mama neleido devintoje klasėje stoti į licėjų ir mokytis Vilniuje, tačiau kadangi įstojau į KTUG mielai sutiko, kad į licėjų stočiau po dešimtos klasės. Todėl jei vis dėl to įstojai būtų labai malonu adanos sulaukti Tavo straipsnio apie šią mokyklą (žinoma ne dabar, o rudenį). Būčiau labai dėkinga!
Labas! Į licėjų neįstojau, pritrūko keleto taškų, tačiau pernelyg į šią mokyklą ir nenorėjau, tad labai neliūdžiu. :D
Sveikinu įstojus į KTU, kuri mano žiniomis yra antroji geriausia Lietuvoje gimnazija - didelė garbė mokintis tenai.
Prieš licėjų nieko blogo neturiu, tačiau ar verta dėl gimnazijos (juk tai ne universitetas - ateities nenulems) važiuoti gyventi į kitą miestą? VL turi gerą reitingą (kaip ir KTU) ne tik dėl mokytojų ar stebuklingų vadovėlių, kurie visur vienodi - čia surenkami gabūs, talentingi ir imlūs mokslui vaikai (manau tokia esi, jei turi tiek tiklų!), bet mano nuomone - tokie "prasimuš" bet kur, jei norėsi, išmokti galėsi visur. Tuo labiau, jog KTU ir VL nedaug skiria - kas ta vieta tarp 400 gimnazijų?
Diskutuoti tikrai galiu, tad jei nori parašyk man į fb. ;) Turiu keletą draugų ten, tad galiu jų paklausinėti, jei kas!:)
Rašyti komentarą