2018 m. gruodžio 27 d., ketvirtadienis

apie rašymą

Nerašyti ir nefiksuoti dalykų žmogui, kuris juos rašė ir fiksavo visą gyvenimą yra pavojinga. Pavojinga, nes keliems mėnesiams praėjus, nebežinai, nei ką pasakojai, nei ko neminėjai, o ir tam tikri dalykai galvoje deformuojasi. Dabar skaitau labai informatyvią knygą apie smegenys pavadinimu "Smegenys" (David Eagleman) ir pradedu suprasti, kodėl aš iš viso pradėjau rašyti.

Aš turiu baimę užmiršti dalykus. Jau nuo pirmos klasės man puikiai sekėsi matematika, kol visokie paukščių pavadinimai, nors ir kelis kartus kartoti per pasaulio pažinimą, lieka užmaršty. Per vakarėlius būnu vos ne vienintelė nesugebanti pilnai sudainuoti bohemiškosios rapsodijos (nors grupė "Queen" yra viena mano mylimiausių ir klausomiausių. Taip buvo net prieš garsųjį filmą!). Savo geriausios draugės Rūtos gimtadienio datos nepasakyčiau ir dabar - praėjus daugiau nei 5 metams nuo mūsų smagių dienų pradžios (įdomus epizodas iš gyvenimo Šveicarijoje - buvau labai išsiilgusi tos merginos, tad nusprendžiau gimtadienio proga padaryti didelį siuntinį jai į Vokietiją (ji taip pat dalyvavo mainų programoje). Ir buvau įsitikinus, jog jos 17 metų sukaktuvės vyks vasarį. Sumokėjau net daugiau už siuntimą, jog tik kuo greičiau ji gautų tą dovaną. O pasirodo, jog gimtadienis tik po mėnesio). Turiu labai prastą atmintį ir aš nehiperbolizuoju.

Mano pirmieji dienoraščiai sukonstruoti iš aprašymų ką valgiau pusryčiams, pietums ir vakarienei. Kokius filmukus žiūrėjau pas močiutę, kol ji negalėdavo žaisti su manimi, nes kepdavo sausainius. Kai gavau telefoną su veikiančia kamerą, fotografuodavau viską: juokingus stotelės pavadinimus, vis kitokia spalva nulakuotus savo nagus, neišvaizdžius mokyklos pietus ir draugus, kai jie prašydavo nustoti. 

Ir šiandien viską apžiūriu: kompiuteryje kauptas nuotraukas (kurias labai noriu atrinkti, padaryti ir suklijuoti į albumą. Užtenka joms tunoti tik tame ekrane), vartau senus dienoraščių lapus. Neseniai teko persikraustyti iš savo numylėto, pimosiomis patirtimis paženklinto Užupio į kol kas man dar tolimą ir šaltą Antakalnį, tad visą ,,sukauptą gyvenimą rūšiavau''. Ir mačiau, kiek daug pamiršau. Arba kiek daug dalykų atsimenu ne taip. Ir buvo be galo gera prisiminti.

Mūsų smegenys deformuoja atsiminimus. Po kurio laiko mes atsimename tik šaržuotą vaizdą. Ir dėl to aš stengiuosi rašyti viską. Kartais čia, kur visam internetui informacija yra pasiekiama, o kartais sau. Apie tai kas svarbiausia.

Dėl to paskutiniu metu jaučiausi išsiblaškiusi ir nesava.
Nes nerašiau.

Kas nutiko per šį laiką? Po Didžiosios Britanijos kelionės turėjau dvi ramias savaites mokykloje, o vėliau, 4 savarankiškas dienas Briuselyje. Važiavau ten dėl Europos Parlamente vykusio jaunimo renginio, tačiau turėjau galimybę pabuvoti mieste kiek ilgiau. Ir džiugu dėl to, nes tai buvo mano pirmas kartas Belgijos sostinėje. Sutrumpinus - valgiau daug šokolado, išgėriau kelis bokalus alaus ir pirkau daug bulvyčių. Rekomendacijos, jei kada čia važiuosit:

  • Lankykitės kalėdiniu laikotarpiu. Atvažiavau būtent prieš jį ir mačiau, kiek daug praleisiu.
  • Valgykite bulvytes ten, kur yra ilgiausios eilės. Jos ten stoviniuoja nebe reikalo.
  • H&K's burgerių bare yra galimybė net pasirinkti bandelės rūšį savo būsimam patiekalui. Yra ir veganiškų, ir neveganiškų opcijų!
  • Rene Magritte muziejus. Įsikūręs centre, tad puikus variantas tarp pusryčių ir pietų.
  • Market of the South turgus. Marokietiškas šurmulys šetadieniais ir sekmadieniais. Kol kas dar niekur Europoje nevalgiau skanesnių mangų ir datulių nei čia. Apsipirkus susiraskite būtinai stendą, kur kepa marokietiškus blynus bei duoda saldžios mėtų arbatos. Ir prižadu, diena bei visas Briuselis bus užskaitytas.










Tarp kelionių turėjau savo paskutines tarptautinio anglų kalbos egzamino IELTS pamokas bei patį IELTS egzaminą. Rezultatus gavau ir jais likau visai patenkinta (kas domitės - 7.5). Galėjo būti ir geriau, galėjo būti ir blogiau. Džiaugiuosi bent jau tuo, jog nei vienas mano svajonių universitetas neprašo daugiau, o ir minimumai surinkti. Kalbant apie mokslus ir universitetus - jau spėjau gauti 4 atsakymus iš 5 Britanijos universitetų. Ir visi jie teigiami, jei tik išlaikau pakankamai gerai egzaminus (apie 80%), tad valio už tai!

Dar išmokau išsikepti veganišką Camemberto sūrį. Ir jis toks geras, jog iškepus per kelias valandas ir dingsta. Apskritai, lapkritį labai daug gaminau. Iš naujo atradau namuose buvusią prieskonių lentyną ir spintoje gulėjusią veganiškų kepinių knygą. Buvo ir kelios lazanijos, visokios įdarytos cukinijos. Toks troškinių ir kepinių sezonas!

Labai daug kartų buvau kine. Aš esu mačiusi labai daug serialų ir labai daug paaugliškų filmų. Labai daug kartų peržiūrėjusi tuos pačius dalykus. Ir prenumeruoju labai daug kanalų Youtube platformoje. Ir esu labai apsileidus ties filmais. Tad gruodį taisiau situaciją. O jos blogumui apibūdinti, pasakysiu tik tiek, jog prieš savaitę pirmą kartą peržiūrėjau "Volstryto vilką".

Nusprendžiau, jog jau pribrendau Spotify pirkimui. Mano mielus grojaraščius galite rasti po vardu ir pavarde - Simona Aleksandravičiūtė. "Pomidorai" puikiai tiks 3valandos ryto vakarėliams, kuomet į klubą jau nebesinori eiti, bet nesinori ir miegoti. O "mazutesmano" yra muzikos kratinys, kuris džiugina mane rytais ir vakarais. Labai daug Doorsų, bet yra ir visokių Sufjanų.

Gruodis buvo baisus. Ir sunkus. Tokių nuvargusių Kalėdų ir tokio nejaukaus šventinio laikotarpio niekada neturėjau. Tik nusprendžiau, jog reikia vėl pradėti rašyti.
Simona.

3 komentarai:

aqua vitae rašė...

Aš nežinau geresnio būdo kaip materializuoti prisiminimus. Todėl ir rašau.
Gruodis gal ir buvo baisus, bet galbūt sausis bus lengvas ir gražus?

Anonimiškas rašė...

Kaip faina kad vėl čia rašai :)) visada labai įdomu paskaityti ir pasikrauti įkvėpimo, labai smalsu, koks jaunimo renginys čia vyko?

Simona (manodebesys.blogspot.com) rašė...

aqua vitae, aš tikiuosi!
anonime, European Youth Event tęsinys.