Mokėti pripažinti klaidas yra svarbiau nei mokėti matematiką.

Tik ką atsikėliau iš gilaus miego, nors dabar yra 21:49 h. vakaro. Kadangi buvau pavargus dieną ėjau miegoti tada, o dabar esu žvali ir nė neįsivaizduoju ką veikti. Svarbiausia, galvojau, kad pirmą kartą atsikėliau be žadintuvo ir net pasiruošiau uniformą, kurią rengsiuos į mokyklą.

 Paskutiniu metu mokykloje beveik nieko nesuprantu iš matematikos. Svarbiausia tai, kad nuo pradinių iki 6 klasės man matematika puikiai sekėsi. Net ir šeštoje sakyčiau ne blogai, nes pirmame pusmetyje su dvejetu (jis už nepadarytus namų darbus, ne už žinias!) sugebėjau pirmame pusmety turėti 9 (ir antrame buvo 9). Visada galvojau ir maniau, kad nėra ko nesuprasti matematikos ir nesupratau žmonių, kurie jos nesupranta. Ką gi, šiais metais aš prisijungiau prie žmonių bendruomenės, kurie taip pat kaip ir aš nesupranta paprastų pratimų...

Nors jeigu rimtai, čia dėl tos matematikos šiandien šiek tiek supykdžiau savo buvusius klasiokus. Svarbiausia, kad aš buvau teisi (pataisydama, kad nuotrauka įkelta į fb yra antros klasės, o ne trečios) ir savo atsakymą įrodžiau du suklydo, tačiau jie pasakys, kad turėjo omeny supuvusį sviestą ir dar pasakytų, kad jiems 39 temperatūros ir negali galvoti. Cituoju savojo buvusio klasioko atsakymą, kai jis suprato, kad suklydo - "Aš lovoj guliu su 38 temperatūra ir maigau telefoną" ir "Simona, tu visiškai nepasikeitei.... visada nori atrodyti kaip genijus" . Daros juokinga :DD. Jeigu rimtai, daug kas mano, kad esu pasikėlus, bet žmonės su kuriais artimai bendrauju žino, kad man nepatinka atrodyti kvailele dėl populiarumo, nes manau, kad neverta. Taip, mokykloje niekada nebuvau labai populiari, o pradinėse tai galėjau padaryti paprastai - sutikti su kitų nuomonę. Daug kas taip darė, galiausiai ir geriausią to meto draugę praradau. Ir žinot ką? Svarbiausia, kad galėjau toliau draugauti su ja, prisijungdama prie populiariųjų grupelės. Labai džiaugiuosi, kad to nepadariau ir stovėjau ties savo nuomonę. Džiaugiuosi, kad to nedarau ir dabar. Taip, manęs geras trečdalis klasiokų nemėgsta, kitas trečdalis mano, kad esu kiek keista. O kita dalis priima mane tokią, kokia esu. Tačiau už akių apkalbinėja (Džiaugiuosi tuo, kad žinau, kas tie žmonės, kurie manosi yra artimi man (tik dėl to, nes duodu nusirašyti namų darbus (galėčiau duot bet kam, ne mano reikalas, kad jie nemoka. Per kontrolinius ar egzaminus negalėsiu padėti)), tačiau vos yra proga pasirodyti prieš klasės gražuoliukus pamiršta mane. Džiaugiuosi, kad jie mane apkalba, nes taip sėmiuosi stiprybės ir mintyse jiems pasakau, kad turiu tikslą tolimesniame gyvenime būti nebūtinai turtingesnei, bet laimingesnei nei jie. Ir man pavyks, nes kai reikės stiprybės prisiminsiu dviveidžių pasakymus prieš mane ir padarysiu tą, ko jie nesitikėjo iš manęs.Svarbiausia tai, kad ir dabar esu laiminga (bei mano galvoje vykstančioje kovoje pirmauju), nes nebekuriu (penktoje klasėje (naujoje klasėje) apkalbinėjau, bet supratau savo klaidą. Kaip ir minėjau, svarbiausia yra pripažinti) nebūtų pasakėlių apie kitą žmogų norėdama tapti laimingesne. Aš ir taip esu žiauriai laiminga. Bet kai kurie žmonės tiesiog nemoka pripažinti savo klaidos (pvz: jeigu mes susiginčitume dėl sviesto spalvos - jie teigtų kad jis yra mėlynas, o aš kad gelsvos ir nupirkčiau jiems įvairių rūšių parduotuvėse esančio sviesto, parodyčiau GOOGLE vaizdus, galiausiai pagaminčiau jiems prieš nosis tą sviestą iš grietines. Jie nepripažins klaidos).

Viską apibendrinus galiu pasakyti štai ką (ko turbūt net aiškiai nepasakiau, bet turėjau tai omeny):

Laikykites savo nuomonės įsitvėrusios stipriai į ją ir įrodykit bei pagrįskit ją, tačiau jei esate neteisūs pripažinkite, kad klystat, nes tuomet neatrodysit tokie kvaili pasiaiškindami, kad to mokykloje nemokino.

Duokite nusižiūrėti namų darbus visiems, bet priminkite, kad per egzaminus nestovėsit jiems už nugarų pasakinėdami atsakymus.

Nelaiduokit savo teisybės dėl populiarumo. Neverta. Niekas nesako, kad būti populiariu yra blogai (rimtai, pažįstų keletą fainų žmonių, kurie populiarūs dėl kitų priežasčių), tačiau visiems turėtų galioti taisyklė, kad savimi būti nėra blogai.

Padėkokit už visus apkalbinėjimus ir juos savo galvoje peršifruokite į paskatinimą būti geresniais nei jie.
Šypsokites, kad suerzintumėt burbančius ir kalbančius žmonės. Jūs esat laimingesni nei jie, nes jums nereikia kurti nebūtų pasakų, norint tapt fainu kitiems. Jūs turit būti faini sau. O tada ir atsiras žmonių, kuriems Jūs būsit afigeni.
Don't worry, be happy.

Šiandien įrašas nepastovus ir turbūt žiauriai skamba stiliaus prasme. Tiesiog esu pilna emocijų,

Simona.

P.S. Nuostabi daina!!! Aggrrr, tokia mano stiliaus.
P.P.S. - gal esat atsidurę panašiose situacijose? Papasakokit, man reikia supratimo.