Ta akimirka, kai...

Ta akimirka, kai guli lovoje, bet negali užmigti ir galvoje švysčioja įdomesnės (!) vasaros akimirkos... tuomet tiesiog atsikeli iš lovos, pasigriebi į lovą kompiuterį ir pusė antros nakties pradedi rašyti naują įrašą (bei žiūrėti Simpsonus... kažkas šią vasarą atsitiko ir dabar jaučiuosi priklausoma nuo šio serialo).

Ta akimirka, kai pradedi aiškinti kitiems, jog įdėmiau įsiskaitytų į sąlygas (ir stengiesi atrodyti protinga), nes jie kalba nesąmones, bet galiausiai supranti, jog būtent Tu nusišnekėjai (ir apsijuokei prieš 8 žmones, kurie ir taip visada tave pravardžiuodavo blondine). Arba mokai, kaip reikia žaisti tinklinį, bet galiausiai komanda pralaimi per tave, nes nežinia kiek kamuolių praleidai...

Ta akimirka, kai ne Lietuvoje eidama gatvėje su drauge pradedi šnekėti ne itin švaria ar taisyklinga anglų kalba ir prieš tave einantys žmonės (tiksliau dvidešimtmečiai vaikinukai) pagalvoja, jog tu kalbi su jais.

Asmenukė įamžinanti lemtingą pasivaikščiojimą

Ta akimirka, kai žaidžiant "Tiesa ar Drąsa" sugalvoji užduoti - tegul vaikinukas leidžia tau nuskusti jam kojas. Kadangi skutimo putų neturi, darbuojasi su kūno sviestu (braškiniu!), o pabaigusi savo darbą pamiršti peiliuką nuplauti... ryte jo tarpeliuose yra kuokštai vyriškų plaukų ir rožinė košelė, kurią bandant iškrapštyti sagadini pirkinį, kuris nėra labai pigus.

Ta akimirka, kai nusprendi atlikti vieną iš kvailiausių savo vasaros iššūkių (nufilmuoti kartu su Austėja Sharlotte&Emma vlog (tradicija nuo penktos klasės. Nesijaudinkit, filmukai neviešinami)) ir pro tave praeina du gražūs vaikinukai plodami ir švilpdami tau.

Ta akimirka, kai stovykloje, naktį į tavo kambarį prieina daug žmonių, o vienintelis dalykas ko tu nori - miegas. Tačiau kaip tau užmigti, jeigu kambarys pilnas žmonių? Tu snūduriuosi kažkokioje ten stadijoje, kuomet nebesupranti kas vyksta, neturi jėgų atsimerkti ir pažiūrėti, tačiau tai ką tau sako supranti... ir 47 minutes kalbi visiškas nesąmones. Vėliau atsibundi - aplinkui daug žmonių, o tu nieko nebepameni, kiti iš tavęs tik juokiasi, bet galiausiai kažkas pasako, kas ką tik įvyko ir parado balso įrašą, kurioje tavo mintys liejasi apie viską (!)...

Ta akimirka, kai sėdi kavinės antrame aukšte ir netyčia numeti meniu ant padavėjos galvos...

Ta akimirka, kai pasiklysti tau nepažįstamame mieste, kuris nėra Lietuvoje, tavo telefonas rodo, jog jau 22:30 h., o nei kiti prisiskambinti, nei tu pranešti, jog dingai negali (nes tavo labai kvaila telefono sutartis).

Ta akimirka, kai nuėjusi labai vėlai miegoti šeštą valandą ryto išgirsti žadintuvą, kurį buvai pamiršusi išjungti... ir vėliau nebegali užmigti (einant miegot tiesiog uždėjau ant savęs šlapią rankšluostį, kuris puikiai gaivino), nes toks įvykis įvyksta pačią karščiausią savaitę Lietuvoje.

Ta akimirka, kai stovykloje atliekame "slaptąją misiją" ir turi atlikti daug įvairiausių užduočių. Tu padedi žmonėms sugalvoti stovyklos šokį, pastatai fortą, o vėliau nusprendi eiti gaudyti gaidžio... ir gaudai tą gaidį valandą, kol supranti, jog reikia atvesti tik jo metais gimusį vaiką. Grįžti į stovyklą visa patenkinta, tačiau jau seniai prasidėjo laisvas laikas, o visos užduotys (net ir šokį sušoko nepasigedę mūsų) buvo atliktos.

Ta akimirka, kai sėdint ant suolelio prekybos centre kartu su drauge, vidury dienos prie tavęs prieina pagyvenęs vyras ir pradeda kalbėti apie tai, kokios Jūs esate nuostabios, bando tave bučiuoti, liesti (nerimauti nėra ko - po keliu žodelių (net neprireikė jam išgirsti mūsų rusų kalbos žodyno!) senukas nuėjo šalin)...

Ta akimirka, kai stovykloje dar nieko gerai nepažįsti, kai lauke yra tamsu tamsu ir tu manai, jog kalbiesi su tuo žmogumi, kuriuo reikia... tačiau žibintuvėliu apšvietus jį supranti, kad ką tik ne itin mandagiai kreipeisi į vadovą.

Ta akimirka, kai esi su draugais ir šeima užsienio šalyje, bet tu su drauge jau spėjot pavalgyti, tad nusprendžiate pasivaikščioti po miesto centrą... pagrindinėje aikštėje vyksta kažkokie šokiai (panašu į diskoteką lauke) ir Jūs pradedate taškytis. Matai, jog kai kurie žmonės į tave labai keistai žiūri, tačiau tik vėliau pastebi, jog šie šokiai skirti homoseksualų šventei, nes tolimoje plevėsuoja jų vėliavos (primenu, jog šokau ne viena, o su drauge).

Ta akimirka, kai turi vaidinti, tačiau vienintelis dalykas, ką įstengi daryti yra juokas dėl "filmuko" žodžių (mano raudoną veidą įmanoma pamatyti 2 min. 18 sec., o žodžius, iš kurių per daug juokiausi - 2 min. 44 sec. (filmukas statytas "Nerealiųjų" stovykloje)).

Kai nuosprendi atlikti dar kvailesnį vasaros iššūkį negu sukurti kažkokį filmuką... tu turi apsirengti kuo kvailiau, eiti per miestą (užduotį vykdėm kartu su Austėja Ukmergėje), leisti garsiai senus muzikos gabalus. Tikslas - kebabai. O prie kebabinės stovi daug žmonių (nesupratom kodėl... vieni šlykščiausių kebabų valgyti per visą mano gyvenimėlį).

Kebabai. Mergaitė viršuj apsivyniojusi rankluoštį, o aš su naktiniais, megztuku ir didele skara.

Ta akimirka, kai nueini į kavinę su draugais, tau atneša meniu, tačiau pažiūrėjus į kainas, nebesinori net valgyti... ir tuomet tu pabandai išeiti iš kavines labai tyliai, nes tau nėra jauku taip daryti, tačiau atsitinka atvirkščiai - tu užkliūni už staliuko, numeti nuo jo stalo įrankius ir atsiduri dėmesio centre.

Ir šią akimirką aš nusprendžiau, jog turėjau labai gerą vasarą, o dabar beprotiškai noriu miego...

Saldžių sapnų naktinėtojams arba laba diena tiems, kurie šį įrašą skaito dieną!

Čia buvo Simona ir kelios akimirkos iš 2014 vasaros.