2016 m. vasario 2 d., antradienis

M.A.M.A. 2016 apžvalga

Televizorių žiūriu retai ir jeigu jau jį įsijungiu, rodo arba Euroviziją, arba krepšinio čempionatą. Retais atvejais tai gali būti koks nors filmas (ir ne dėl to, jog internetas neveikia ir negaliu to pažiūrėti internete, nes kaip ir dažną vartotoją - erzina reklamos (o vėliau kažkaip stebuklingai parduotuvėse greitai dingsta "Fairy" plovikliai - kurie tikrai nėra geriausi purvų naikintuvai), o atvirkščiai - smagu perbėgti akimis, kas šiuo metu domina gerbiamus piliečius - nuo kokių maisto produktų apsergama ir kokiais vaistais mes tai gydome (no offence).
Tačiau kaip ir kiekvienais metais į ekranus sugrįžo "M.A.M.A." ir nors žiūriu tik antrą kartą šį šou, manau, jog žiūrėsiu ir trečią į ketvirtą. Jūs klausiate kodėl? Nes nemanau, jog pasiklausius vien  Džordanos ar Bunkės (no hate) galime spręsti apie visą Lietuvos "žvaigždyną", apie visą Lietuvos muzikos veidą ir apie visus čia grojančius ar tai imituojančius menininkus. Tai yra visiškai neobjektyvu ir mano mąstymu, tik labai siauro mąstymo žmonės gali mėtyti tokius teiginius kaip "Lietuvos muzika yra šūdas", "čia tik nusidainuojančios blondinės" ir t.t.
Būtent "M.A.M.A." muzikos apdovanojimai ir yra priemonė, kuri turėtų keisti stereotipus, tad šiemet, įsitaisiusi su juodojo šokolado plytele ir pipirmėčių arbata, savo mintis sutelkiau į labai nesimonišką prietaisą - televizorių.
Nuo pat pradžių, mane pradžiugino šių metų vedėjai - Justinas Jankevičius ir Justė Arlauskaitė. Prisimenant praeitų metų tam tikrų žmonių subtilų renginio vedimą, smagu matyti, jog TV3 pasitaisė. Ir į gerąją pusę. Keista, jog net ir jie sugebėjo sulaukti nemažai reprikų (bent jau aš pati, jokio pikto žodžio negalėčiau pasakyti). Apskritai, Justinas Jankevičius ir jo juokeliai apie Kauną bei apie Vilnių yra tai, ką galėčiau klausytis kiekvieną dieną (ar glosto savimeilę, jog esu vilnietė? Taip, glosto. Glosto ir net labai (nesijaudinkit, suprantu, jog tai tik, pasikartosiu, juokeliai).). Hehe, daugiau daugiau! Tik taip ir įmanoma priversti vilniečius žiūrėti renginį, kuris deja, vyksta Kaune (taip, ir aš bandau juokauti). O tie visi kiti šios, turbūt gražiausios Lietuvoje poros, bajeriai, bent jau man, skambėjo tik kaip programos paįvairinimas. Ir jei dėl tokių dalykų galima įsižeisti - manęs greičiausiai žmonės jau seniai bijotų (nors yra ir dabar keletas, bet ką jau padarysi).
Ar lietuviai gali apsieiti nuo pernelyg akivaizdžių sponserių? Ne, negali. Ir štai, pats pirmasis renginio minusas - bandymas dar labiau pareklamuoti "Patriotus". Dabar turbūt iš principo neisiu žiūrėti. Reklamą reikia mokėti parodyti ir čia tas nebuvo padaryta.
Gaila, jog palyginus su praeitais metais atspėjau pernelyg mažai laureatų laimėjimų - kiek nuvylė, bet tautos skoniui neįsakysi. Vis dėl to, bent jau Bareikį dar kartą išgirdau (būtent per "M.A.M.Ą." jį ir atradau praeitais metais), o tai pataisė nuotaiką kaip ir menama kelionė į Venesuelą!
O ar Jūs žiūrėjote? Patiko?
Simona.

Komentarų nėra: