STUDIJOS 2016

Štai ir vėl įžengiau į Litexpo - į vietą, kurioje visuomet atsiduriu puikioje kompanijoje, mane džiugina smagi ir motyvuota nuotaika. Ten tiek daug jau yra vykę ir tiek daug atsiminimų. Tiesa, šį kartą tenai atsidūriau nelegaliai. Bet guys, trust me - buvo verta. Galiu kalnus verst ir upes gert, informacijos naujos iki kaklo, pasididžiavimo ir dar didesnio pasitikėjimo savimi (nors ir taip netrūksta) taip pat nebetrūksta. Kodėl? Nes šiemet ir vėl, jau antrą kartą atsidūriau parodoje Studijos - daug paskaitų, daug universitetų ir atverstos dar kelios galimos ateities kortos, kas paskutiniu metu tikrai manęs neramino. Bet dabar manau ramiau. Manau.

Mano mokykla yra visai kitame miesto kampe, nei Litexpo, o dar ir į pirmą pamoką (pas mus jos prasideda 9 h.) turėjau nueiti, nes buvo pirmojo pusmečio aptarimas (man rodos, šiais metais apie pažymius dar nekalbėjau... ką gi, pasirodžiau prasčiau nei pernai), tad vos po skambučio aš ir mano minimali kompanija skubėjome kuo greičiau į autobusą, jog spėtume į 11os valandos paskaitas (kurios iš programos pasirodė įdomiausios). Tiesa, iš mokyklos mūsų niekas neišleido ir pamokas, deja, iki šiol nėra pateisintos - šiaip myliu savo mokyklą, bet šioje vietoje, jog mes dar esame per jauni rūpintis savo karjera ar studijomis (nors ši paroda tikrai nėra vien apie tai), visiškai, piestu atsistojus nesutinku. Kada dar viską išbandysi, jei ne dabar? Kada ieškosi ir tobulinsi savo įgudžius, jei ne dabar, kuomet priešaky dar nėra egzaminų ir pažymiai nėra tokie svarbūs... tuo labiau, jog kitais metais man, kaip dešimtokei, bus modulio profiliavimas, kuomet jau turėsiu nustatyti, kokia linkme noriu žengti į ateitį. Keista, jog žmonės, dirbantys su vaikais to nesupranta...

Su bendraminčiais vos spėjome atvykti laiku, bet deja, mano labiausiai norima aplankyti paskaita (Art of public speaking) buvo toli nuo vietos, kurioje pasidėjome striukes, tad kartu su drauge nuėjau į "Mitai ir tikrovė: studijų užsieny galimybės". Sužinojau ir informacijos prisirašiau daug, kadangi svajoju studijuoti užsieny. Labai tikiuosi, jog dabartinė situacija su universitetų paskolomis nepasikeis (aš netikinti, bet dabar kiekvieną mielą naktį melsiuos, kad Didžioji Britanija neišeitų iš ES), nes sąlygos išvažiuoti yra puikios - nebeliko tos nežinios baimės, kai abejojau ar pavyks išvykti, o dabar jaučiuosi, ačiū dievui, daug ramesnė.

Sekanti paskaita - "Tavo ateitis - o ką žmonės pasakys?" vedama garsiojo A. Tapino - jau trečią kartą jo klausausi ir tai lyg šokoladas mano ausims (man patinka kurti metaforas, po kurių daug kas abejoja mano IQ). Apskritai, atrodo, jog jis kalba ta patį, kaip ir visi tie motyvacinių kalbų šnekėtojai (pasityčiojo iš jų ir Tapinas - žmogus, mokantis kalbėti apie sėkmę (manoji motyvacinė kalba, kaip didžiosios mokytojos, apačioje - galbūt padės, bet iš principo pasakysiu tą patį kaip ir visi) ir nieko ypatingo nepasiekęs gyvenime ima už tai pinigus ir pasakoja visiškai tą patį, kaip ir visi koučingo specialistai), tačiau tai pateikia per savo patirtį, profesiją. Subtilus sarkazmas ir keletas gerų patarimų tikrai buvo geras spyris į užpakalį ir po paskaitos išėjau dar labiau susižavėjusi šiuo specialistu, nei anksčiau (fotografuotis kartu jau nenorėjau, nes turiu trejas bendras nuotraukas ir turbūt tai jau būtų per didelis susidomėjimas, nes mano draugai jau tyčiojasi dėl to iš manęs... na ką gi). Jei turėsite kada nors galimybę apsilankyti kokiose nors jo kursuose - I'm telling you, go for it. Turėtų suteikti kažkokių kontraversiškų jausmų ir jums.

Vėliau nuskubėjau į "Road to IELTS: kaip pasiruošti IELTS egzaminui?". Kas nežino, IELTS yra anglų egzaminas, kuris yra stipresnis nei brandos atestatas ir yra labiau vertinamas bei žinomas pasaulyje, tad stojant užsieny jį turėti yra pravartu ir dažniausiai privaloma (deja. Pasiklausius visus reikalavimus, dabar tikrai pradedu bijoti). Pati tikiuosi egzaminą išsilaikyti vienuoliktoje klasėje ir jam ruoštis du metus, tad laba diena, dešimtos klasės laisvalaikį, apie tave jau spėjau daug išgirsti Studijų parodoje. Tu man nepatikai.

Vėliau norėjosi pailsėti nuo visų paskaitų - vėl susitikom su draugais aptarėm, visiems patiko, ypač tiems, kurie tikrai abejoja dėl savo ateities, pernelyg dėl to niekad nesirūpino ir dabar atėjo čia. Bet jiems patiko ir sekančią veiklą pasirinkome karjeros konsultacijas. Nors visiems pasakė tą patį, džiaugiuosi, jog turiu visas veiklas, mano gerąsias savybes surašytas vienoje vietoje, tad net ir maždaug žinant, ko nori iš gyvenimo, verta nueiti - CV bus lengviau rašyti, nes turėsit viską, ką reikia į jį surašyti. Nors gavau ir vieną šiaip labai naudingą patarimą, kuriuo tikiuosi pasinaudoti (ir jei pavyks, nesijaudinkit, tikrai papasakosiu), tad jei ir skeptiškai žiūrite į tokius dalykus, nueiti ten nieko papildomai nekainuoja, tad draugiškai, žinodama, jog sau didinu konkurenciją tarp bendraamžių - rekomenduoju (nes aš geras žmogus, ok).

Ir po rekomendacijos vėl nuėjome į vieną paskaitą, kurią vedė turbūt svajonių verslo įkūrėjas - "Donut LAB" savininkas. Va čia jau buvo tikroji motyvacija, perteikta su didele patirtimi. Užsirašiau daug ir pasiėmiau daug. Be to, su draugu paklausėm, ar po pusantrų metų jau yra gaunamos stabilios pajamos? Tai žinokit, jog gaunamos. Ir čia yra dar vienas stiprus spyris į sąmonę, jog reikia nebijoti veikti, ypač jei turi idėją. Ir man atrodo, ją turiu... patiko, patiko, patiko! Ir jei nepraktikuočiau veganizmo, dar ir nueičiau spurgų (kažkada ragavau, tai tikrai siūlau imti tas su įdarus - skonis tikrai vau, skaniausios spurgos Lietuvoje), nes tokį kūl lietuvišką verslą reikia palaikyti.

Kas nespėjot nueiti - paroda dar vyksta visą savaitgalį. Kiek žiūrėjau, paskaitos (bent jau man) buvo įdomiausios ketvirtadienį, bet gerų perliukų bus galima rasti ir ryt. Džiaugiuosi, jog paroda tikrai sukokybiškėjo palyginus su praeitais metais (nors ir tada patiko, bet šiemet dar labiau) - nors kaina bilieto ir pakilo (bet 3 eurus, manau, jog verta investuoti), visa programa buvau trigubai geresnė. Užskaitau!

Ir kaip žadėjau - penktadienio motyvacija specialiai mano skaitytojams. Klausiau daug tokių paskaitų, tad visas apibendrinimas, trust me, yra čia:

Svarbiausia yra žinoti TU GALI. Tu nesi kitoks nei likę žmonės - visi mes iš tų pačių atomų, molekulių ir visi turime visus įrankius pasiekti kažko. Svarbiausia tikėti savimi ir nebijoti - išlipk iš savo komforto zonos ir bandyk. Kad ir kiek kartų kristum, svarbu, jog daugiau bus kritimų - juk kiekviena nesėkmė mus kažko moko. Tad nustok žiūrėjęs televizorių ir daryk. Pagaliau pradėk siekti savo svajonės, nes aš žinau...

jog tu gali man už šią motyvaciją sumokėti 200 eurų. Thanks, crib,

always yours

Simona.