Daugiausiai laisvės - daugiausiai ir gėdos jausmo. Taip man būna vasara, kada Palangos berniukai guviai šypsosi, o Simona prieš juos visus rodo savo nesibaigiančių talentų pasirodymą, kuriuo jau trečią šiltąjį sezoną iš eilės, dalinuosi ir su jumis.
Ta akimirka, kai ant tavo veido, dėl per anksti užmigusios mergaitės pozicijos, pradeda paišyti įvairias nepadorias formas, vidury viso to prabundi, bet toliau apsimeti mieganti, nes būtų pernelyg keista vidury meno šedevro kūrimo atsimerkti ir pradėti aiškinti, kokie tie "artistai" yra mažvaikiai;
Ta akimirka, kai esi pirmoji lietuvė, aplankiusi sūrio muziejų Šveicarijoje ir tave pasveikina visas personalas. Tikiuosi, jog vieną dieną ir aš atsidursiu istorijos vadovėlyje;
Ta akimirka, kai miegi tokioje vietoje, kur prieš tai nebuvo pakeista patalyne ir ant jos yra nemažai kraujo. Na, aš suprantu, jog moterys ir yra moterys, kartais visos neapsižiūri. Bet kai miegi viešbutyje, nori tikėtis, jog higiena jiems yra toks pat svarbus dalykas kaip ir poilsio valandėlės;
Ta akimirka, kai labai gerai susipažįsti su mielu vaikinuku, po kelių dienų jis paklausia tavęs kiek tau yra metų, tu atsakai, jog tau penkiolika, o jam pasirodo jau devyniolika ir vėliau dėl kažkokių mistinių priežasčių bendravimas greitai nutrūksta;
Ta akimirka, kai per antrą dieną gyvenimo pas savo mylimą šeimą, kuri prisiima tave visiems metams, sulaužai lempą dėl savo gana aukšto ūgio (viskas baigėsi gerai, ji buvo pataisyta ir visi juokėsi);
Ta akimirka, kai Lietuvoje jau mėnesį yra atidaryti vokiškieji rojaus vartai - "Lidl". Ir tu tik po trisdešimties dienų, visa išsipuošusi nuskubėjai aplankyti tai, apie ką svaigsta daug daug tautiečių. Šį kartą plojimų negirdėjau, bet eh, kaip gerai jaučiausi įvykdžiusi tokią pilietinę pareigą;
Ta akimirka, kai keliems šveicarams Lietuvą pristatai kaip krepšinio asę ir visos trejos rungtynės, kurios buvo sužaistos man būnant 2000 km. nuo gimtinės yra pralaimėtos. Na, bent jau mane naujieji draugai įsiminė kaip puikią juokdarę;
Ta akimirka, kai nueini į itališką turgų nusipirkti braškių bei dar kokių kokosų, o jose vyksta laidotuvės. Puiki tradicija, Italija, visuomet mane stebini!;
Ta akimirka, kai draugai lažinasi, jog mainų programos metu prarasiu nekaltybę. Viešai jums, mieli draugai, pareiškiu, jog to nebus ir jūsų "užstatyti" vyno buteliai atiteks tiems, kurie sakė, kad Simona to nepadarys;
Ta akimirka, kai už SIM kortelę sumoki 40 frankų ir kiekvieną mėnesį turėsi mokėti po 60 frankų už savo telefono planą. Jei norite išleisti kuo daugiau pinigų - Šveicarija puikus pasirinkimas;
 |
| Paprašiau mamos, jog nufotografuotų |
Ta akimirka, kai lėktuvas papuola į audrą ir visi yra išsigandę, vaikai verkia, o Simona, atsirėmusi į langą, mėgaujasi skrydžio teikiamu amerikietiškų kalnelių efektu;
Ta akimirka, kai tie italai nesugeba sudėti ženklų, jog šalia labai įžymaus turistinio objekto - fontano, yra filmuojamas kažkoks filmas ir tu, norėdama jį apžiūrėti (jis yra iš dviejų aukštų), užlipi ir ant tavęs pradeda šaukti kažkoks vyriškis su kamera, nes aš sutrugdžiau visą sceną, nors iš mano pusės net nesimatė, jog jie kažką filmuoja. Kodėl tokie dalykai visą laiką atsitinka man?;
Ta akimirka, kai kartu su kita panele iš 6 žmonių komandos vienintelės žaidžiate boulingą su pagalbinėmis sienelėmis, tačiau sugebate likti paskutinėse vietose. Aišku, aš žemiau už kolegę;
O šiai akimirkai aš su ašarėle dėl vasarėlės atsisveikinu ir linkiu jums gražios šventės.
Ir iki kitų akimirkų,
Simona.
13 komentarų:
Bent keletą tavo minėtų dalykų galėčiau pritaikyti ir sau.
Labai greitai ir net smagiai susiskaitė tavo įrašas! Juk smagu žinoti, kad ne tu viena dėl savo ūgio daužai lempas svečiuose.
Haha! Ačiū! Patys kalti, jog nepasirūpina svečių patogumu. ;) Jei būtume Amerikoje, galėtume net prisiteist iš to. :DD
Labai smagiai skaitės šis įrašas, o tas viešbutis su kraujinėmis patalynėmis... r u serious. :s
O beje dėl to ūgio - vis geriau būt aukštai nei žemai (kaip aš). Ant aukštų merginų ne taip ryškiai papildomi kilogramai matos, ir šiaip aukšta žmogs = gražu.
laukiu sekančių įrašų, o ypač apie šveicarišką mokyklą :)
Na, ten viešbutis tokio biudžetinio varianto, bet vis vien - tikrai nemalonu...
Haha, bet aukštos merginos su papildomais kilogramais atrodo labai didelės, tad.. turbūt kiekvienas žmogus savo ūgy atras kompleksų.:)
Gal galesi padaryti sarasa visu daiktu kuriuos vezeisi i sveicarija? :)
Anonime, tai kad nemanau, jog įmanoma. XD Gal kažką tokio lengvesnio pabandysiu parašyt charlottemidnight.blogspot.com su keliais patarimais, bet tikrai vėliau, jog galėčiau duot patarimų, ką verta ir ko ne, vežtis. :) Ačiū už idėją!
Awesome!
Labai fainas irasas,ypac faina del to suriu muziejaus! O del viesbucio... patylesiu gal geriau...
o as pritariu crybaby del ugio - aukstas zmogus yra grazus zmogus. :)
Beje, ar norint vaziuoti mainams i sveicarija (pranc. Dali) reikia buti mokiusis prancuzu mokykloje kazkiek metu, ar uztektu ir per duolingo kazkiek pasimokyt? :)
Anonime, haha ačiū!
Užtenka ir noro, jokių reikalavimų nėra. Dėl savo pačios patogumo, tikrai rekomenduoju pasimokyti visus basic'us. :)
Ir dar prie to paties - kiek mazdaug pridejai savo santaupu prie mainu kainos?
Ne prie mainų sumos, o prie kišempinigių, kurių reikia kiekvienam mėnesiui - 300 eur
O dėl nekaltybės, tai "Neperšokęs griovio, nesakyk - op" :D
Sveika :) cia del mainu programos - ar imanoma, kad jeigu remeju ieskoti pradeciau nuo kokio spalio (isvykimas butu rugpjuti) surinkti pilna mainu programos suma arba bent jau puse? Galbut pazisti zmoniu kuriems islaidos buvo tik asmeninems reikmems, o remejai padenge vos ne visa (arba visa) suma?
haha, Justinai, man patinka matyt finišą, dėl to ir sakau op;)
Anonime, čia ne matematika, kurioje galime žinoti tikslų atsakymą. Jei stengsis ir įdėsi daug darbo - pavyks.:) Šiais metais tokių žmonių nebuvo, tačiau vėlgi, jei susisieksi su YFU, tikrai gausi atsakymą į šį klausimą. :)
S Ė K M Ė S!:)
Rašyti komentarą