 |
Neseniai peržiūrėjau "Catching Fire" ir padariau 2
išvadas - arba aš per jauna šiam filmui, arba man
jis yra pernelyg išpūstas burbulas. Knyga buvo
daaaaaug kartų geresnė. |
Paskutinės dienos buvo... įprastos. Mokykla, sunkūs namų darbai (rašau pirmą savo gyvenime referatą. HELP!), sportas (tiksliau - pritupimai ir atsispaudimai. Kiekvieną dieną, bet... pradedu įprasti - kokias kelias minutės po "mankštelės (o aš labai džiaugiuosi, kad net jai pasiryžau, nes iki šiol manasis sportas buvo - intensyvus klaviatūros maigymas (ir tikrai, mano pirštai lankstūs!) ir maisto kramtymas (jau įpratau valgyti lėtai (išskyrus šokoladą), su pasimėgavimu (o tai yra svarbu, nes maistą reikia skaidyti į kuo mažesnes daleles, kad nesikauptų papildomi riebalai (nežinau ar tai tiesa, bet džiaugčiausi jei būtų :D)), skaitymas, serialai (jau peržiūrėti visi 3 TVD sezonai^^. Be to, ką tik peržiūrėjau pačią naujausią PLL seriją (nenustebino tiek, kiek Helloween'o ar vasaros pabaigos, bet... aš tiesiog džiaugiuosi, kad grįžo tos pinklės į mano kompiuterio ekraną (o štai dabar jau kokį šimtąjį kartą perkraunu filmai.in puslapį laukdama "Ravenswood" lietuvių vertimo))).
Džiaugiuosi bent tuo, kad kol kas vargina tik pačios pamokos mokykloje (o ko jos nevargina?) ir su klasiokais sutariu gan gerai. Pavyzdžiui šiandien, per klasės valandėlę pamoką vedėme mes ir mokytoja tapo mokine. Pakalbėjom apie atšvaitus (neatsimenu tų "perliukų", bet pasakojant apie tuos atšvaitus žvengėme daug), apie uniformas (kaip tai puiku! Perkeltine prasme, žinoma) ir pravedėm labai linksmą sveikinimų koncertą "padovanok dainą" ir dainavom bei sveikinom visus su būsimais gimtadieniais. Kažkaip net pamėgau savo klasę labiau...
Kol kas taip pat galiu pasidžiaugti, kad mano naujametinai pažadai nebuvo tiesiog užrašyti. Stengiuosi daugiau mokytis (pastebėjau, kad daug kur stojant (bent jau į man įdomius dalykus) reikalingas geras egzamino pažimys iš istorijos. Pas mane jis nėra blogas (9.33), bet tikrai nėra tas apie kurį svajočiau... reikės susiimt!), stengiuosi perdaug nekritikuoti savęs ties išvaizdos reikalais, taupau pinigus (tiesiog einant į kokį būrelį jų net neimu, nes juos greičiausiai iškeisčiau į šokoloduką taip pažeisdama net du pasižadėjimus) ir rašau dienoraštį... ne kas diena, bet kai jau pradedu rašyti - į popierių sugula tiek nereikšmingi dalykai tiek gilesni. Labai gailiuosi, kad buvau nustojus tai daryti ir labai džiaugiuosi, kad atradau rašymo ranką molonumą. Vėl.
Negalintiems užmigti ir ieškantiems atpalaiduojančios muzikos:
Kaip visada,
Simona.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą