Traukos dėsnis (ne religija, o tikėjimas)

Dar prieš kelias dienas čia teigiau, jog nesu krikščionė, esu bedievė ir be religijos (bent jau neįvardinčiau savo tikėjimo taip). Gink dieve, jeigu jau toks esi, jog šito neperskaitytų mano tikybos mokytoja. Bet ji greičiausiai ir taip neperskaitys, tad tavo būties tai neįrodys. Bet aš tikėsiu, jog ji net neturės laiko skaityti kažkokios paauglės pamąstymų, nes ji turi ir savo veiklos, o mane auklės kitais būdais mokykloje.

Traukos dėsnis (angl. Law of Attraction) ypatingai išpopuliarėjo 2006 m., kuomet buvo išleista Rhonda's Byrne knyga "Paslaptis". Tiesa, vis dar neskaičiau jos, nes turiu gan aukštus lūkesčius ir bijau, kad man gali nepatikti. Be to, tai yra motyvacinė knyga, kurios paskirtis yra pasakyti, jog tu gali viską, o tai jau padarė mano mama ir tėtis - jie sakė, jog aš galiu viską. Taip, knyga išmoko keletą traukos dėsnių, bet pagal įvairius atsiliepimus, informaciją daug lengviau ir greičiau įmanoma yra susirinkti iš įvairių youtube filmukų, tinklaraščių ir t.t. Tuo labiau, jog šioje srityje disinformacija labai ryškiai juntama, tad galima drąsiai ieškotis informacijos nebijant būti suklaidintam. O taip pat, kaip ir teigiau anksčiau, nėra vienos tiesos ir neturėtų būti didelių autoritetų, svarbiausia, manau, yra atrasti kas tinka tau ir su kuo tu galėsi gyventi toliau.

Kaip ir kiekvienas liberalus žmogus pasakytų - mąstyk savo galvą. Dar galima pridėti, jog turi ir svajoti, bet atsargiai, nes galiausiai viskas išsipildo. Ir gal dėl paskutinio punkto kažkas norės paprieštarauti, o aš ir pati, iš asmeninės patirties sakau, jog labai ilgai norėjau tapti mergina DJ, netgi draugams kai kuriems teigiau, jog galėčiau pagroti, bet tiesa yra tokia, jog neužtenka tik ir svajoti, turi daryti. Ir daryti daug, ir dirbti daug, ir priimti bet kokį naują iššūkį kely, jog vėliau jis tau praverstų ateity. Svajonės neišsipildys savaime ir tu staiga netapsi naujai pripažinta Gigi Hadid - tai nėra toks paprastas dalykas, kaip Kalėdos, kurių laukiame ir apie jas svajojame, o galiausiai šūst, jos jau čia. Deja.

Trakos dėsnio esmė yra, jog mes galime gauti viską, ko tik norime, tačiau svarbiausia daug apie tai galvoti, įsivaizduoti kaip tai vyksta ir dirbti ties tikslu. Labai paprasta, jeigu tik esi sąžiningas su savimi ir su savo mintimis. Galvok apie savo svajones prieš užmigdama, duše, autobuse. Ir dirbk. Po kurio laiko viskas ateis. O jog suaktyvintum visą procesą, galiu pasiūlyti jums keletą dalykėlių (kuriuos pasiūlys vos ne visi "Law of Attraction" gerbėjai), kuriais naudojausi norėdama dalyvauti mainų programoje (apie ją truputį kalbėjau čia):

1. Įsivaizduok, jog jau turi tą svajonę savo rankose. Nesakau, jog reikia eiti ir visiems meluoti, tačiau bandyk gyventi taip, lyg tai jau turėtum, lyg tai jau būtų akivaizdu. Jei nori būti liekna, nusipirk keletą mažesnio dydžio drabužių, jei nori išvažiuoti į mainus, susidaryk sąrašą daiktų, kurie tau turi tilpti į 28 kilogramus, pasiskaityk apie miestus, į kuriuos norėtum nuvykti.
2. Žinok savo prioritetus. Nereikia gyventi tik svajonėmis, pamirštant dabartį bei arti dieną naktį nesimėgaujant akimirka, o poto laukti to lemtingojo išganymo. Nepamiršk ir dabarties, turi džiaugtis gyvenimu ir dabar, tačiau suprask, kas tau yra svarbiau - ar šiuo metu su draugais užsukti į kabaką ir neįšeiti nepalikus 15 eurų, ar geriau kokioje išsvajotoje Australijoje su naujais kelionės pažįstamais užsukti į barą. Niekas nesako, jog negali eiti du kartus, bet tu gali pasirinkti, kurį kartą reikėtų labiau pataupyti pinigus. Man mainai buvo svajonė su metus, bet tai nereiškia, jog aš nedirbau prie kitų projektų bei netobulėjau kaip asmenybė kitais būdais. Tiesiog ties mainų projektu praleidau daugiau savo laisvalaikio, kuris netgi ir taip buvo malonus. Kol draugai linksminosi vakarėlyje (tikra istorija, dėl kurios kai kurie žmonės iki šiol mane graužia, nes pagal juos buvo epic, bet aš tikiu, jog man visi metai bus epic ir tai man yra svarbiau).
3. Pasidaryk motyvacinę lentą. Tokią dariausi dėl įkvėpimo sveikai maitintis bei sportuoti, tokią dariausi ir žinodama, jog noriu keliauti, noriu į mainus. Magijos čia jokios nėra - matydama, o ne tik įsivaizduodama svajones, tu būsi pasiruošusi labiau ties jomis dirbti ir stengtis. Mintis gali nuvyti, gali pamiršti ir svajoti (net to nenorėdama), tačiau didelis popieriaus lakštas su frazėmis ir nuotraukomis prie lovos, tinkama telefono bei kompiuterio užsklanda bus puikus priminimas tau.
4. Daryk gerą kitiems. Traukos dėsnis siejasi ir su mums visiems gerai žinoma, dažnai blondinių filmuose pašmaikštauti naudojama karma. Aš labai tikiuosi, jog lazda turi du galus, o ne vieną apdaužytą galą, o kitas yra jau prisaistytas išpažinties ar kraupaus aukojimo nuopelnu. Darai gera, gauni atgal dar geriau, nori kenkti kažkam - kažkas pakenks tau dar labiau. Ir paprastai taip jau būna, o ypatingai su tuo pozityviuoju pavyzdžiu - savanoriaudama įgauni daug patirties, padėdama draugui žinai, jog jis tau irgi padės per blogus laikus, pagelbėdama benamiui gali jam pakeisti gyvenimą, o tai irgi turėtų tave džiuginti. Ir labai, ypatingai jei moki džiaugtis dėl kitų laimės.
5. Mąstyk pozityviai (net ir nepasisekus) ir būk dėkinga už viską. Ir netik kalbant apie svajones, bet apskritai. Traukos dėsnis remiasi teorija, jog viskas nutinka dėl kažkokios priežasties. Net galiu Jums duoti jau kitą pavyzdį, iš praeities: ankstyvojoje paauglystėje skaičiau žurnalą "Luka", tačiau labai jau greitai jis man nusibodo, o ir prenumerata pasibaigė, tad nebepirkau daugiau. Kadangi mamai šios naujienos nepranešiau, gruodžio mėnesį lyg kur niekur man ji nupirko žurnalą. Nusiteikusi prieš jį kažkokiu būdu nebuvau, tad tikrai nepuoliau plėšyti - vis vien perverčiau, paskaičiau porą straipsnių ir mano akys užkliuvo ties patarimais, kaip rašyti dienoraštį (nes jau tada mėgau tai daryti), o gale buvo nurodyta, jog tai padarė Teenage Dreams mėnesio rašytoja. Ir aš susidomėjau - kaip tokia tapti, jog mano straipnis irgi puikuotusi žurnale? Taip atradau visą tinklaraščių pasaulį, balandžio mėnesį buvo publikuotas mano straipsnis apie pinigų taupymą, o vasarą sukūriau tinklaraštį, vėliau antrą, o dar po kelių metų - trečią. Mama nupirko man žurnalą, kuriuo buvau nusivylusi, bet galų gale - jis tikrai pakeitė mano gyvenimą. Nežinia ar be jo būčiau išmokusi siekti savo tikslų taip, kaip tai darau dabar. Tad net jei neįstojai į norimą gimnaziją (galbūt kita tau pasiūlys ne stiprų mokslą, bet gerus savęs pažinimo projektus, kuomet atrasi savo ateities kelią), net jei ir neišvykai į ilgai planuotą išvyką su šeima (galbūt čia, vietoje, tuo metu atrasi savo gyvenimo meilę), net jei barista vietoj karvės pieno įpylė to pasibjaurėtino hipių veganų, aiškinančių kaip reikia gyventi, gėrimo į kavą (galbūt tau skonis taip patiks, jog susidomėsi net ir tais veganais, o vėliau sugalvosi jiems kepti spurgas ir iš užsidirbti), net jei neišvažiuosi į mainus (galbūt čia atrasi būdų, kaip keliauti nemokamai su jaunimo programomis ir galiausiai metus gyvensi ne vienoje šalyje, o per metus pamatysi dešimtys šalių bei nereikės tokiam ilgam laikui palikti gimtinės) - tikėk, jog taip ir buvo lemta, užuot kaltinus valdžią, žiniasklaidą, švietimą (juokutis, nes šitus lengviausia kaltinti).

Taip ir gyventi bus paprasčiau. Pozityviai. Ir su šypsena.

Ir galų gale, leisk laiką su žmonėmis, kurie tave motyvuoja ir su kuriais tau gera, tada tu netik svajosi apie svajones, bet gyvensi tikrų tikriausia svajone. Kaip ten sakoma, nesvarbu kaip, svarbu su kuo? Tai vakarui ir linkiu atrasti, jei dar neturi tokius žmones.

Ir siek savo svajonių, mielas skaitytojau!

Simona.

Dievas - nykstančių vertybių sąraše, jeigu tai tik vertybė

Į bažnyčią nevaikštau, sekmadieniai man yra pačios darbingiausios dienos (naujos savaitės planavimas, namų darbai ir t.t.) bei kartais vagiu kažkokias idėjas ir jas interpretuoju kitaip, šį bei tą pakeisdama (ir aš ne vienintelė, taip daro gal 99 procentai kuriančių ir ne tik žmonių). Nors kažkada būdavo ir kitaip.

Mano pažintis su krikščionybe prasidėjo antroje klasėje, kuomet su tėvais turėjome išvykti atostogų į Italiją, o savąjį žiurkėną atidavėme saugoti močiutei. Prieš pusmetį dėl netinkamos priežiūros buvau susidūrusi su šio gyvūnėlio mirtimi, tad labai bijojau, jog gali vėl tas pats nutikti. Juk mamos mama ne tokia jau ir jauna, atmintis kartais apgauna - še tau gali pamiršti maisto įdėti, še, keičiant šieną žiurkėną pamirš įdėti atgal į narvelį ir jis nugaiš batų dėžutėje laukdamas savo būsto atnaujinimo. Dėl to  pradėjau melsti būdama užsienyje - ryte, vakare, o ir močiutei dažnai paskambindavau, kuri labiau džiaugdavosi ne dėl nepamiršto žiurkėno, o dėl mano atėjimo į "normalų" tikėjimą. Grįžus į Lietuvą augintis pasitiko sveikut sveikutėlis ir tai buvo lyg manoji "Eureka" - nušvytimas, D(dabar jau d)ievas yra! Taip užsinorėjau įstoti į vieną stipriausių Lietuvos katalikiškų gimnazijų, tad tam pradėjau ruoštis skaitydama bibliją ir eidama į pirmosios Komunijos mokymus (į gimnaziją, beje, neįstojau). Įsivaizduokit, aš taip laikiausi visų dievo įsakymų, jog išpažinties metu, mano didžiausioji nuodėmė buvo, jog vieną kartą tėvų duotus pinigus pietums išleidau tik ant saldainių. O didesnis prakaitas išmušė, kai mano išklausytojas po mano atgailavimų paliepė nueiti pasimelsti ir sukalbėti po vieną kartą maldeles "Sveika, Marija" bei "Tėve Mūsų". Paskutiniosios nežinia kokiomis aplinkybėmis nemokėjau, tad 20 kartų sukalbėjau "Sveika Marija" ir tikėjausi, jog dievulis atleis. O jog tikrai atleistų, mano antroji išpažintis ir buvo apie tai, kaip aš nemokėjau maldos. Tada tikrai atleido. Nes aš gailėjausi ir dar išpažinties nuėjau - juk taip ir veikia tikėjimas, tiesa?

Bet augant, daugiau skaitant, MĄSTANT, rašant, išgyvenant įvairias depresijas, dėl kurių teko ir ligoninėje gulėti, bendraujant, dalyvaujant... nusiteikiau ne tiek, kiek prieš pačią katalikybę, bet prieš įprastas tikėjimo išraiškas. Prieš tai, jog mes turime atlikti dalykus, kuriais galbūt nesame iki galo įsitikinę, bet darome tik dėl to, jog tikime. Tikime į tą, kas nėra įrodyta mokslu (o keli faktai negali patvirtinti visos religijos), tikime tuo, ką sako mums kiti - močiutės, televizija, kunigas, valdžia, kas turbūt yra baisiausia ir nesuprantamiausia man.

Kai yra nustatoma kažkas už tave - kas yra meilė, kas yra šeima, kas yra normalus, kas gerai, o kas blogai, kur gali nuvykti, o kur ne - tai, jau mano manymu yra blogai. Tokiu požiūriu prarandame daug naujų potyrių, visuomet esame įstatyti į kažkokius rėmus, kuriuos galų gale sutrypiame ir tenka dėl to atgailauti. Netgi dabartinės pasaulio aktualijos, ir jos yra susijusios su religija.

O pasiteisinimas tik vienas - religija. Religija, kuri visiškai nesilaiko prigimtinių teisių.

Tačiau paskutiniu metu aš atradau visai kitokią tiesą, kuri padeda man gyventi ir tikėti tuo, kas mano supratimu, visiškai nežeidžia ir nežaloja kitų, kas nesikiša į kitų žmonių gyvenimus ir yra susiję tik su manimi. Ir aš labai tikiuosi, jog po poros dienų čia jau pasirodysiu su kitu įrašu apie tai.

Simona.

Tikinti, bet ne dievu, nes tai nėra vertybė.

P.S. Ar turite savąjį tikėjimą? Pasidalinkite, visada įdomu padiskutuoti!

Kaip priaugti du kilogramus per 18 dienų arba turėti nuostabų Instagram'ą

Nežinau, ar jums yra tekę kada nors rizikuoti savo gyvybe net to nenorint, bet jei kada nors važiuosite ar skrisite į vieną iš pietinių Italijos salų, gali būti, jog teks. Nebent Jūs esate vienas iš "viskas įskaičiuota į kainą" mėgėjų, kurie net neišnaudoja TO VISKO ir kiauras šešias atostogų dienas kepat prie baseino su, ačiū dievui, NEMOKAMU nealkoholiniu (o gal tu turi itin liberalius tėvus, kurie leidžia ir gėrimus su laipsniais) mojito. Smagu Jums bei smagūs ir įspūdingi įspūdžiai iš kelionių. Bet galiu lažintis iš netgi mokamo gėrimo, jog manosios šeimos atostogos buvo dar smagesnės ir įspūdingesnės net ir turint omeny, jog su išnuomotu automobiliuku daug kartų vos nepatekome į avarijas. Sicilijoj jau gąsdina nebe lietuviški duobėti keliai, o tų keliukų vairuotojai. Ir apie sukeliamą pavojų gyvybei poilsiaujant ten kalbu ne tik aš, patikėkite.

O kur dar visi teisingi ar nelabai sapaliojimai apie tą didžiąją mafiją? Tikiu, jog apie filmą "Krikštatėvis" esate girdėję (2 ir 3 vietos imdb pasaulinių filmų sąraše) - būtent Sicilijos gyventojo sudaroma šešėlinė ekonomika čia ir apdainuota, tad daugumą filmo scenų galima pamatyti savomis akimis, kas skamba labai neįtikinamai, turint omeny, jog daugelis tuos vaizdus stebėjo tik per kino ekranus (tiesa, aš šios istorijos filmų serijos vis dar nemačiau, tad dar labiau priartėju prie mažumų). Kadangi keliavome į šį, aštuoniolikos dienų nuotykį su draugų šeima, juokeliai apie mafiją tapo dar dažniau girdimi ir absurdiški, o dar ir viską vainikavo turistams skirtos parduotuvės, kur galima buvo nusipirkti tiek prijuosčių su Krikštatėvio atvaizdu, tiek prezervatyvų (bent jau ant jų dėžučių). Tad jeigu esate išprotėjęs šio filmo maniakas, važiuoti verta, nes bent jau mano tėtis gerėjosi visomis matytomis scenomis ir džiaugėsi galėdamas prisiminti, kas vyko prie šio kalno ar ano paplūdimio.

Žinot, kas yra labai juokinga? Kai koks nors žmogus, nepatenkintas viskuo kas susiję su Lietuva - valdžia, sportu, ekonomika, geografine padėtimi ir t.t., pradeda dar ir burnoti, kokia mūsų šalis purvina bei pilna šiukšlių. Ir dar prie to pačio sulygina mus sulikusia Europa. Žinoma, yra ir švaresnių šalių, kaip Švedija ar Estija, tačiau didžioji dalis, o ypatingai vakarai yra dar labiau nuniokoti įvairiais plastikiniais maišeliais nei mes. Turbūt pati netvarkingiausioji mano matyta valstybė yra Graikija ir žinant tai, jog Sicilija kažkada jai priklausė, atrodo, lyg seni seni įpročiai nedingsta. Ir čia jau nebe įprastos minėtos vakarų Europos šiukšlės, tad jeigu jums Lietuvoj nešvaru, prieš pasirenkant kaip kelionių kryptį Graikiją ar Siciliją, rimtai pamąstykite ar norite tai išvysti, o jeigu esate dievobaimingas, kelis kartus persižegnokit - galbūt kaip tik prieš Jūsų atvažiavimą bent jau perpildytų konteinerių šiukšles išveš. O mums tokią šventę pamatyti pasitaikė tik atostogų viduryje.

Sicilijoje yra daug koplytėlių. Ypatingai Palerme (salos sostinė)

Nepaisant to, jog ši sala nėra išlaižytas Holivudas, kavinėse ir parduotuvėse dirbantys žmonės net nepasivargina išmokti kalbos pradžiamokslio. Žinoma, pasisveikinti turbūt kiekvienoje šalyje yra gražu vietine kalba, bet papasakoti, kur yra tualetas restorane angliškai galėtų ir personalas. Atleidus šias nuodėmes itin pamaldiems italams būtų galima, jeigu bent jau turizmo centruose aptarnautų ne tik italų kalba. Nes kai užsukome į tokį pastatą viename didmiesčių, apie jį dvi poniulytės pasakojo grakščia italų kalba, pridurdamos "okay" bei "right", "left". Žodžių, per aštuoniolika dienų išmokome tikrai neįtikėtinai daug naujų žodžių, tad galbūt viskas ir nebuvo taip blogai.

Tačiau kaip populiaru teigti tumblr ar instagram'e, nėra nieko blogo, ko nenustelbtų maistas. Ir oi, čia jis skanus. Tiesa, Sicilija nėra tokia pagarsėjusi makaronais kaip koks svajingasis Toskanos regionas, tad čia lėkštė makaronų bus vienas brangesniu patiekalų, esančių meniu. Bet jūros gėrybės, picos, įvairūs nacionaliniai ryžių kukuliai bei desertai yra tikrai nuostabu. Apskritai, Sicilijoje galima prisiragauti tiek visokių įdomybių, jog atrodys lyg po JAV maisto festivalius vaikštai. Štai kairėje galite matyti taip ir vadinamą Amerikietiškąją picą su fri bulvytėmis bei dešrelėmis, o dešinėje "frozen crepe" - ant šaldytų plokčių iš jogurtinių ledų gaminamas blynas, į kurio vidų prideda tavo pasirinktų priedų ir viską gražiai sulanksto. Apskritai, gatvės maisto kultūra šiame regione yra labai pažengusi. Ir aišku galbūt gaila, jog kiekvienu dangišku kasneliu negalėjau pasidalinti snapchat programėlėje, nes Sicilijoje esantis wifi ryšys yra vienas prasčiausių (jis yra daugumoje kavinių, viešbučiuose, tačiau yra labai silpnas), tad jei vykstate čia poilsiauti, pasiruoškite socialinių tinklų badui. Bet išgyventi tikrai įmanoma.

Sekantis dalykas, tikrai vertas atskiros pastraipos - paplūdimiai. Tokie kaip iš filmų arba tų instagram'o profilių, kurių merginos atrodo lyg nieko daugiau nebeveiktų, o tik maudytųsi ir degintųsi, būtų su savo gražiais aukštais vaikinais ir valgytų skanų maistą, bet nestorėtų. Nežinau, ar paskutinį mano punktą pasieksite Italijoj, nes bent jau prie manęs, deja, du kilogramai prilipo, tačiau kitais dvejais tikrai verta pasimėgauti bent dalį atostogų laiko. Žydras vanduo, prie kurio temperatūros tikrai nereikės pratintis ir penkias minutes stovėti tik pabridus lygi kelių, o dar greitesnis ir daugiau adrenalino dovanojantis pasiūlymas, nei tiktai bėgti į vandenį - šokti nuo uolų į jį. Tiesa, pirmiausia būtų gerai sužinoti, ar krantas tam tinkamas ir saugus, bet vėliau jau nemanau, ar dar norėsite grįžti į laikinus namus miegoti, turbūt net ir ledų vagonėliai, esantys šalia nelabai jau ir rūpės. Ypatingai, jei dar ir nardymo akinių nepamiršit. Tuomet dar ir akims bus malonumas.

Labiausiai patikę miestai - Cefalu bei Trapani. Cefalu - turbūt vienas idealiausių turistinių miestelių, kokius tik esu mačiusi. Tvarkingas, didelis senamiestis, viskas grįsta akmeniu (tad net ir karštą dieną bus vėsiau nei kituose miestuose), o pats miestelis su įvairiomis pramogomis atgyja 20 h., kuomet ir smagu pavaikštinėti su draugais ir bankrutuoti. Trapani yra labiau multikultūrinis miestelis, kuriame gausu ambasadų, įvairių nyderlandų bei prancūzų kavinukių, ledų čia galima paragauti įvairiausių formų ir skonių, tad galite pamiršti nuobodžius rutuliukus ir vafliukus. Jeigu ateity svajotumėte įkurti savo restoraną, galite apsilankyti čia ir pasisemti įvairių dizaino idėjų, kurios Lietuvoje dar tikrai nematytos, tačiau labai viliojančios. Turiu pabrėžti, jog keliavome tik šiaurinėje salos dalyje, tad neteko pamatyti dar daug įspūdingų vietų (o juk visi apsilankiusieji kaip tik teigia, jog pietinė dalis yra dar gražesnė), tokių kaip juodasis paplūdimys arba Etnos. Tiesa, šis minėtas ugnikalnis tikrai turėtų būti vertas įrašytas į Siciliją atvažiavusio keliautojo vizitų sąrašą. Man labiausiai gaila, jog šio taško neaplankėme, nes tai yra vienas aukščiausių Europoje esančių ugnikalnių, kuris vis dar yra aktyvus (paskutinis proveržis - 2013 m. spalio 26 d.). Ypatingai naktį, vis dar pliuškenančio kalno reginys turėtų būti nuostabus - su keltuvais galima ant jo užkilti ir viską pamatyti gyvai. Be to, tuo pačiu metu būsite ant dviejų litosferos plokščių - Euroazijos ir Afrikos.

Ar esate buvoję Sicilijoje? Gal pastebėjote dar kokių pliusų ar minusų? O gal dabar jau norėtumėte nuvykti?
Būtų įdomų sužinoti ir iki kitų kartų!
Simona.
P.S. Daugiau kelionės bei kasdieninių akimirkų mano instagram'e - s_aleksandraviciute

Steve Harvey "Tiesiai į sėkmę: Kaip svajonės virsta tikrove"

Kad ir kiek žmonių burbėtų apie tai, kokios nenaudingos/banalios/savaime suprantamos/sviestu sviestuotos yra motyvacinės knygos/filmai/kursai/paskaitos, vos ne visi pritaria, jog bent kartą reikia. Galbūt net ir būtina. Jei norit kilti aukščiau ir nebeturėti laiko net aiškintis, ar ne per dideli alimentai mokami yra Jūsų pirmosios santuokos vaiko motinai. Nors iš principo aš mėgstu parodyti principus ir kovoti už teisybę (skirtą sau, ir kitiems), bet tebūnie, svajonėse, tai yra vienintelis punktas. To ir palinkėsiu (ir sau, ir kitiems ir nebūtinai tik piniginės laimės), apibendrindama šį įrašą jau pradžioj. Tikiuosi, jog verta skaityti ir toliau.

Kas yra sėkmė? Šeima, meilė, vaikai, oh pinigai, geras darbas, range rover, laimėta loterija, karštas aukštas berniukas pašonėje ir t.t. Subjektyvu labai. Ir prieš pradedant skaityti naują motyvacinę knygą ar prieš nusiperkant 400 eurų vertės kursus (apie tai dar vėliau, bet šiaip pinigine prasme, tai jūs jau tikrai esat sėkmingi, nežinau ar reikia dar kažkokios motyvacijos toliau, nes vargu ar pasieksite, ko norit. Jei pavyko, visada laukiu Jūsų žinučių ask.fm arba el.pašte), siūlau išsirinkti savąją svajonę, kuri paverstu jus sėkmingu (nežinau, kaip laimėsit milijoną per teloloto, bet verta bandyti, nes su milijonu, patirtis mažesniame lygmeny sako, jog atsirastų daug naujų veiklų arba drabužių arba kosmetikos). Šį kartą pasirinkau aukštą berniuką, o knyga buvo parašyta Steve Harvey (taip, to pačio kur karūną ne tam asmeniui per "Mis Pasaulį" įteikė ir nors tada jį gyniau, ginu ir dabar, nusivyliau juo tiek pat, kiek antros vietos laureatė) pavadinimu "Tiesiai į sėkmę: Kaip svajonės virsta realybe". 

Ją atradau vienos instagramerės profily, kuriame ji išgyrė šią knygą. Beje, ant angliškosios versijos viršelio yra pavaizduotas pats komikas-rašytojas. Nežinau, ar čia lietuviai yra tokie neišprusę ir leidėjai, mano, jog toks veidas tikrai nesuviliotų PIRKTI, nes paprasčiausiai Steve'o nieks nežinotų ar kaip tik, reikia džaugtis, jog Alma Littera šiuo atveju neskatina narciziškumo ir mano, jog knygos vinis yra tikrai ne žymus vardas (bet mano manymu, čia kaip tik ir buvo tas atvejis, gaila). Apskritai, labai juokingai atrodo knygų viršeliai su autorių nuotraukomis (nebent tai yra (auto)biografija, žinoma). Kartais marketingas yra labai šlykštus, o dar aš manau, jog tokių knygų neverta pirkti, nes tai tik iškarto parodo, kad kūrinys įdomus tik dėl to. Čia kaip tas kaimo berniokas nemokantis ištrinti google istorijos dėl tėvų, tad perkantis žurnalus, skirtus vyrams su merginų kūnų atvaizdais. Ačiū, nuotraukas autorių, gražių ar nelabai, galėsiu pažiūrėti internete.

Beje, perskaičius šią knygą toliau šios panelės instagram'e nesekiau.

Knyga beveik aiškiai parodo, jog laimė ir sėkmė yra tik pinigai. Vietomis užsimenama ir apie kitas vertybes, bet turint omeny, jog pats autorius knygos pradžioj pabrėžė, kad knyga skirta visiems ir visokios sėkmės ieškantiems žmonėms, tai labai nuvylė.

Nebijok svajoti, išeiti iš komforto zonos, susirasti naujų ir įkvepiančių draugų, ieškoti būdų parodyti talentą ir sudaryti verslo planų. Visa knyga, galima sakyti, yra aprašyta šiame sakiny. Tik dar reikėtų pridėti nemažai seksistinių išsišokimų bei papasakoti apie dievo svarbą. Žodžiu, viskas tik blogėja.

Pakeliui, jei esate vyras, galite panorėti susirasti moterį, kuri išliptų iš vežimo ir nušluostytų jums kaktą, kad prakaitas nesrūstų į akis. Jai net turėtų norėtis nuspirti akmenis nuo kelio. Ji jus drąsintu. Suprask, jeigu esi moteris, tai to negali būti ir būtų buvusi didžiausia klaida, jei būtų parašyta, jog vedami sėkmės norime šalia savęs turėtį partnerį ir gyvenimo žmogų (net nebūtinai priešingos lyties). Žmonai leidžiama gulėti greta, kad jus sustiprintų, grąžintų jėgas ir kitą dieną galėtumėte tęsti savo kelionę. Tik jūs jos neįkvėpkite, prašau. Moteris - tai prekė. Mūza, kuriai nereikia nieko atgal.

Pernelyg daug žmonių, o ypač moterų, svarsto apie visų kitų norus ir poreikius, bet negalvoja apie savuosius. Aš nežinau iš kur Steve Harvey ištraukė tokią statistiką, kurią labai norėčiau pamatyti, bet šis sakinys net nesiderina prie likusios knygos. Juk moteris ir yra pagalbinis daiktas vyrui, kam jai svajoti?

Knygoje daug kartų cituojama psalmių knyga, pabrėžiama, jog dievas yra svarbiau ir už šeimą, ir už išsilavinimą, turbūt ir pagarbą paprastiems žmonėms (ypatingai moterims), nors to jau autorius taip stipriai nepabrėžė. Nieko, aš moku skaityti tarp eilučių.

Ir turbūt Jums įdomu, ar perskaičius knygą radau savąjį aukštą berniuką. Tai neradau.

Šį kartą prastai. Bet aš ieškosiu geresnės motyvacinės knygos ir kai rasiu, tikrai pasidalinsiu su jumis.

Iki greito!

Simona.