STUDIJOS 2016

Štai ir vėl įžengiau į Litexpo - į vietą, kurioje visuomet atsiduriu puikioje kompanijoje, mane džiugina smagi ir motyvuota nuotaika. Ten tiek daug jau yra vykę ir tiek daug atsiminimų. Tiesa, šį kartą tenai atsidūriau nelegaliai. Bet guys, trust me - buvo verta. Galiu kalnus verst ir upes gert, informacijos naujos iki kaklo, pasididžiavimo ir dar didesnio pasitikėjimo savimi (nors ir taip netrūksta) taip pat nebetrūksta. Kodėl? Nes šiemet ir vėl, jau antrą kartą atsidūriau parodoje Studijos - daug paskaitų, daug universitetų ir atverstos dar kelios galimos ateities kortos, kas paskutiniu metu tikrai manęs neramino. Bet dabar manau ramiau. Manau.

Mano mokykla yra visai kitame miesto kampe, nei Litexpo, o dar ir į pirmą pamoką (pas mus jos prasideda 9 h.) turėjau nueiti, nes buvo pirmojo pusmečio aptarimas (man rodos, šiais metais apie pažymius dar nekalbėjau... ką gi, pasirodžiau prasčiau nei pernai), tad vos po skambučio aš ir mano minimali kompanija skubėjome kuo greičiau į autobusą, jog spėtume į 11os valandos paskaitas (kurios iš programos pasirodė įdomiausios). Tiesa, iš mokyklos mūsų niekas neišleido ir pamokas, deja, iki šiol nėra pateisintos - šiaip myliu savo mokyklą, bet šioje vietoje, jog mes dar esame per jauni rūpintis savo karjera ar studijomis (nors ši paroda tikrai nėra vien apie tai), visiškai, piestu atsistojus nesutinku. Kada dar viską išbandysi, jei ne dabar? Kada ieškosi ir tobulinsi savo įgudžius, jei ne dabar, kuomet priešaky dar nėra egzaminų ir pažymiai nėra tokie svarbūs... tuo labiau, jog kitais metais man, kaip dešimtokei, bus modulio profiliavimas, kuomet jau turėsiu nustatyti, kokia linkme noriu žengti į ateitį. Keista, jog žmonės, dirbantys su vaikais to nesupranta...

Su bendraminčiais vos spėjome atvykti laiku, bet deja, mano labiausiai norima aplankyti paskaita (Art of public speaking) buvo toli nuo vietos, kurioje pasidėjome striukes, tad kartu su drauge nuėjau į "Mitai ir tikrovė: studijų užsieny galimybės". Sužinojau ir informacijos prisirašiau daug, kadangi svajoju studijuoti užsieny. Labai tikiuosi, jog dabartinė situacija su universitetų paskolomis nepasikeis (aš netikinti, bet dabar kiekvieną mielą naktį melsiuos, kad Didžioji Britanija neišeitų iš ES), nes sąlygos išvažiuoti yra puikios - nebeliko tos nežinios baimės, kai abejojau ar pavyks išvykti, o dabar jaučiuosi, ačiū dievui, daug ramesnė.

Sekanti paskaita - "Tavo ateitis - o ką žmonės pasakys?" vedama garsiojo A. Tapino - jau trečią kartą jo klausausi ir tai lyg šokoladas mano ausims (man patinka kurti metaforas, po kurių daug kas abejoja mano IQ). Apskritai, atrodo, jog jis kalba ta patį, kaip ir visi tie motyvacinių kalbų šnekėtojai (pasityčiojo iš jų ir Tapinas - žmogus, mokantis kalbėti apie sėkmę (manoji motyvacinė kalba, kaip didžiosios mokytojos, apačioje - galbūt padės, bet iš principo pasakysiu tą patį kaip ir visi) ir nieko ypatingo nepasiekęs gyvenime ima už tai pinigus ir pasakoja visiškai tą patį, kaip ir visi koučingo specialistai), tačiau tai pateikia per savo patirtį, profesiją. Subtilus sarkazmas ir keletas gerų patarimų tikrai buvo geras spyris į užpakalį ir po paskaitos išėjau dar labiau susižavėjusi šiuo specialistu, nei anksčiau (fotografuotis kartu jau nenorėjau, nes turiu trejas bendras nuotraukas ir turbūt tai jau būtų per didelis susidomėjimas, nes mano draugai jau tyčiojasi dėl to iš manęs... na ką gi). Jei turėsite kada nors galimybę apsilankyti kokiose nors jo kursuose - I'm telling you, go for it. Turėtų suteikti kažkokių kontraversiškų jausmų ir jums.

Vėliau nuskubėjau į "Road to IELTS: kaip pasiruošti IELTS egzaminui?". Kas nežino, IELTS yra anglų egzaminas, kuris yra stipresnis nei brandos atestatas ir yra labiau vertinamas bei žinomas pasaulyje, tad stojant užsieny jį turėti yra pravartu ir dažniausiai privaloma (deja. Pasiklausius visus reikalavimus, dabar tikrai pradedu bijoti). Pati tikiuosi egzaminą išsilaikyti vienuoliktoje klasėje ir jam ruoštis du metus, tad laba diena, dešimtos klasės laisvalaikį, apie tave jau spėjau daug išgirsti Studijų parodoje. Tu man nepatikai.

Vėliau norėjosi pailsėti nuo visų paskaitų - vėl susitikom su draugais aptarėm, visiems patiko, ypač tiems, kurie tikrai abejoja dėl savo ateities, pernelyg dėl to niekad nesirūpino ir dabar atėjo čia. Bet jiems patiko ir sekančią veiklą pasirinkome karjeros konsultacijas. Nors visiems pasakė tą patį, džiaugiuosi, jog turiu visas veiklas, mano gerąsias savybes surašytas vienoje vietoje, tad net ir maždaug žinant, ko nori iš gyvenimo, verta nueiti - CV bus lengviau rašyti, nes turėsit viską, ką reikia į jį surašyti. Nors gavau ir vieną šiaip labai naudingą patarimą, kuriuo tikiuosi pasinaudoti (ir jei pavyks, nesijaudinkit, tikrai papasakosiu), tad jei ir skeptiškai žiūrite į tokius dalykus, nueiti ten nieko papildomai nekainuoja, tad draugiškai, žinodama, jog sau didinu konkurenciją tarp bendraamžių - rekomenduoju (nes aš geras žmogus, ok).

Ir po rekomendacijos vėl nuėjome į vieną paskaitą, kurią vedė turbūt svajonių verslo įkūrėjas - "Donut LAB" savininkas. Va čia jau buvo tikroji motyvacija, perteikta su didele patirtimi. Užsirašiau daug ir pasiėmiau daug. Be to, su draugu paklausėm, ar po pusantrų metų jau yra gaunamos stabilios pajamos? Tai žinokit, jog gaunamos. Ir čia yra dar vienas stiprus spyris į sąmonę, jog reikia nebijoti veikti, ypač jei turi idėją. Ir man atrodo, ją turiu... patiko, patiko, patiko! Ir jei nepraktikuočiau veganizmo, dar ir nueičiau spurgų (kažkada ragavau, tai tikrai siūlau imti tas su įdarus - skonis tikrai vau, skaniausios spurgos Lietuvoje), nes tokį kūl lietuvišką verslą reikia palaikyti.

Kas nespėjot nueiti - paroda dar vyksta visą savaitgalį. Kiek žiūrėjau, paskaitos (bent jau man) buvo įdomiausios ketvirtadienį, bet gerų perliukų bus galima rasti ir ryt. Džiaugiuosi, jog paroda tikrai sukokybiškėjo palyginus su praeitais metais (nors ir tada patiko, bet šiemet dar labiau) - nors kaina bilieto ir pakilo (bet 3 eurus, manau, jog verta investuoti), visa programa buvau trigubai geresnė. Užskaitau!

Ir kaip žadėjau - penktadienio motyvacija specialiai mano skaitytojams. Klausiau daug tokių paskaitų, tad visas apibendrinimas, trust me, yra čia:

Svarbiausia yra žinoti TU GALI. Tu nesi kitoks nei likę žmonės - visi mes iš tų pačių atomų, molekulių ir visi turime visus įrankius pasiekti kažko. Svarbiausia tikėti savimi ir nebijoti - išlipk iš savo komforto zonos ir bandyk. Kad ir kiek kartų kristum, svarbu, jog daugiau bus kritimų - juk kiekviena nesėkmė mus kažko moko. Tad nustok žiūrėjęs televizorių ir daryk. Pagaliau pradėk siekti savo svajonės, nes aš žinau...

jog tu gali man už šią motyvaciją sumokėti 200 eurų. Thanks, crib,

always yours

Simona.

Sėdėjau seime, o poto mane apmovė ir pavogė 35 eurus

Labai jau seniai rašiau apie savo nuotykius. O gaila.

Atsimenat, kai žadėjau, jog 2016 metais stengsiuosi dalyvauti visur, kur tik galiu, kuo mažiau sėdėsiu namie, domėsiuosi karjera ir tiesiog, pagaliau išmoksiu laiką leisti produktyviau. Ir ačiū dievui (netikinti, bet labai patinka jau šis išsireiškimas), bent jau šį kartą savimi nenusivyliau. Jau per pirmąjį metų mėnesį susikoperavau kelis didelius tikslus bei pradėjau juos įgyvendinti: pagaliau užsiregistravau į LMS, pagaliau pradėjau domėtis universitetais, pagaliau tapau nuolatine Maisto banko savanore, pagaliau vėl perėjau į veganizmo mitybos pusę. Jau spėjau ir į daug paskaitų nueiti, ir daug kur sudalyvauti... žodžiu, laiko veltui neleidžiu ir po truputį pradedu save realizuoti ir į save investuoti ko labai linkiu ir Jums.

Vienas iš didesnių, jau spėjusių įvykti renginių - MEP (mokomojo Europos parlamento) Nacionalinę sesiją. Ir jeigu Jūs nesate apie tai girdėję (bent jau aš šį renginį radau facebook'e tarp man siūlomų įvykių), tai patikėkite manimi - praleidžiate daug ką. Kaip ir pasakė viena renginio organizatorių - nežinia kas čia taip užkrečia, vieną kartą pabandžius visada norisi sugrįžti. Ir nors dalyvavau tik pirmą kartą, jau laukiu vasario pabaigos, kuomet vyks tarpinė sesija Jonavoje (kas tikrai gali - siūlau atvykti. Ir su manimi susipažinsite (ne, bet rimtai. Vieną kartą mane užkalbino šio tinklaraščio skaitytoja Karolina. Pamatė gatvėje ir užkalbino. Iki šiol prisiminus skraidžioju lyg ant debesų - tikrai tokie dalykai pradžiugina ir yra labai malonu susipažinti su auditorija, kuri mane skaito), ir tikiu, jog patirsite kažką naujo netikėto. Informaciją sekite facebook'e.

Taigi, kas yra tas MEP'as: kuo jis naudingas ir ką jis išmokina? Manau, jog pagrindinis renginio tikslas yra puikiai pavaizduotas šioje fotografijoje:

Taip, Jūs nesuklydote - čia matosi jauni žmonės (tiksliau 9-12 kl. moksleiviai), kurie savo savaitgalį ir dar pirmadienį (ok, dėl tos pirmosios savaitės dienos daug nuostabų nekyla) paaukojo naujoms žinioms ir naujoms patirtims.

Projekto tikslas - "suvaidinti" Europos parlamentą. Tam surenkami žmonės į įvairias politines grupes ir jiems yra priskiriami komitetai, kuriuose jie nagrinėja tam tikrą temą bei turi parašyti rezoliuciją (t.y. temos problemas ir sprendimo būdus). Renginiui skiriamos 3 dienos: dvejas iš jų Jūs susipažinsite su žmonėmis ir nagrinėsite temas, o trečią dieną Jūsų lauks visų nuveiktų darbų parodymas ir aptarimas. Nacionalinės sesijos vieta - seimas. Kiti miestai ar miesteliai tarpinėms sesijoms dažniausiai renkasi savivaldybes. Būtent čia Jūs turėsite progą prieš visus kalbėti (aš tai dariau du kartus, du kartus buvai sutrikdyta atsakomųjų klausimų, du kartus iš raudonavau ir net fotkes, kaip kalbėjau toje tribūnoje negavau - bet užtat tas išėjimas iš komforto zonos ir patirtis yra vau. Tikiuosi, jog bent kitą kartą bus geriau!), parodyti savo protą ir trikdyti kitus klausimais (hehe) bei padaryti tokių nuotraukų, jog Facebook'e tai rinktų like'ų proveržius (kitiems bent jau paėjo).

Registruojantis į renginį reikėjo nurodyti kokioje politinėje grupėje (ne partijoje) norėtumei dirbti (tiksliau reikėjo nurodyti trejas, kuriose sutiktumei būti) bei kokiame komitete dalyvauti. Pati patekau į GUE/NGL (mūsų vadinamąjį gulagą arba Europos vieningųjų kairiųjų/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų) politinę grupę (pirmasis mano patarimas, jeigu nuspręsite kada nors dalyvauti mep'e - politines grupes rinkitės ne pagal vardo žinomumą ar skambų pavadinimą, o pagal jos diegiamas vertybes, savo ir tos grupės nuomonės panašumą - bus lengviau atstovauti tam tikrus interesus ir įsijausti į šią simuliaciją) ir į komitetą, kuris svarstė vidaus rinką ir vartotojų apsaugą (antrasis patarimas - nebijokite rinktis anglų k. komiteto (pati ėjau į lietuvių ir dabar jaučiu tam tikrą nusivylimą, jog pabijojau), nes tai yra puiki praktika jūsų kalbai ir tai stipriai praplės žodyną bei gebėjimus laisvai lavrinuoti kalba (net jei ir puikiai nekalbate) ir nesibaiminkite skambių pavadinimų - komiteto aprašyme slypi visos tavo žinios, kurias turėsi gauti iki simuliacijos pradžios, tad laiko dar turėsi "įsijausti" į neaiškius dalykus).

GUE/NGL, o savo išraiškos nekomentuoju.

Pats renginys - vykęs ir labai. Taip, pamačiau, jog tikrai dar nesu tokia išprusi ar protinga, kaip man atrodė (bent jau tarp draugų ar klasėje politikos kalbą moku), taip, tikrai nepasiruošiau labai gerai renginiui (trečiasis patarimas - skirkite laiko temos analizavimui ir pasiruošimo. Taip ir pačiam bus naudingiau, per komitetą jausis laisviau ir atliksi daug geresnį darbą). Bet naujos pažintys (kurių galėjo ir būti daugiau, bet šį kartą, net nežinau kodėl, labai bijojau kalbinti ir bendrauti su čia esančiaisiais (ketvirtasis patarimas - čia galima sukurti išties tikiu, jog naudingų pažinčių, kad ir kaip tai materealistiškai skambėtų: čia susirenka žmonės, kurie kažko siekia ir nebūtinai politikoje, čia ateina žmonės, kurie nori būti išgirsti ir nori nuveikti kažką naudingo. Kodėl gi nepasinaudojus progą nepraplėsti to vadinamojo networking'o?), nors Facebook'e ir po savaitgalio atsirado 36 nauji draugai) tikrai džiugina.

Turiu pasakyti, jog patį projektą rekomenduoju ne tik būsimiems politikos studentams - vien jau minėtajai komforto zonai praplėsti čia puikios galimybės. Be to, tai lavina Jūs kaip asmenybę bei diegia tam tikrus pilietiškumo pamatus, verčia domėtis mus supančiu Pasauliu ir jo problemomis. Bendras išprūsimas, draugai, ir papildoma patirtis dar nepakenkė niekam: jokiam darbuotojui, jokiam CV ir jokiam universitetui, tad pagaliau pradėkime investuoti į save.

Ai, ir apie tą vagystę kurią minėjau antraštėje (jeigu dar būčiau pridėjusi žodį čigonė, tai jau ši apžvalga vien dėl pavadinimo galėtų pretenduoti į Lietuvos naujienų portalus drąsiai). Na, Simona, kaip ir minėjau, nėra tokia protinga kaip kartais gali atrodyti. Ir čia, kaip gryniausioje komedijoje viskas nutiko - eina protingas žmogus iš seimo, esantis plačių liberališkų pažiūrų. Kartu su drauge, tiesa, kuri irgi su tuo asmenimi buvo seime, gėrė kavą ir diskutavo labai rimtomis temomis (rinkodara, politikos perspektyvos ir t.t.). Tuomet šiuos piliečius užkalbino labai miela močiutė - sena, bet tvarkinga. Paklausė, kur Vilniaus gatvė. Mes ir pasakėm, negi gaila. Ji mums palinkėjo laimės. Na, ir padėkojome, gi reikia mandagiu būti. Tada pabandė iš rankų burti, nurovė 3 plaukus (žinokit skaudėjo) ir pasakė, jog juos pridėčiau prie monetos. Ok. Atidariau piniginę, jį tą monetą su plaukais įvyniojo į banknotus ir nuėjo prie mano draugužės. Vėliau dar kart priėjo prie manęs, paprašė, jog atidaryčiau piniginę, dar kartą peržiūrėjo jos turinį (be to, tai pirmas žmogus, kuris sakė, jog savo asmens dokumente atrodau gražiai. Aw) ir papūtė bei prisaikdino 3 h. nežiūrėti į piniginę, o tadą bus ir laimės ir pinigų. Dar kartą - ok, aš mandagi, visokių būna, visokių reikia. Be to, ir patikli. Vos moteriškė nuėjo, manoji draugė sakė apsižiūrėti, ar nieko nepavogė. Tokia ir istorija, kaip praradau 35 eurus. Skaudi? Labai. Bet bent jau su laime pasisekė - tą patį vakarą buvau pakviesta į Vilniaus knygų mugę kaip žiniasklaidos atstovė (mane pastebėjo kažkas iš ten, aukščiau. Čia yra vau) ir priimta į LMS.

Nesmerkit už kvailumą, bet bent jau Jūs pasimokykite iš manęs - neleiskite niekam pūsti į Jūsų piniginę.

Nes aš buvau politikoje ir tai priminė tam tikras dainas.

Jūsų Simona, kaip visada.

M.A.M.A. 2016 apžvalga

Televizorių žiūriu retai ir jeigu jau jį įsijungiu, rodo arba Euroviziją, arba krepšinio čempionatą. Retais atvejais tai gali būti koks nors filmas (ir ne dėl to, jog internetas neveikia ir negaliu to pažiūrėti internete, nes kaip ir dažną vartotoją - erzina reklamos (o vėliau kažkaip stebuklingai parduotuvėse greitai dingsta "Fairy" plovikliai - kurie tikrai nėra geriausi purvų naikintuvai), o atvirkščiai - smagu perbėgti akimis, kas šiuo metu domina gerbiamus piliečius - nuo kokių maisto produktų apsergama ir kokiais vaistais mes tai gydome (no offence).

Tačiau kaip ir kiekvienais metais į ekranus sugrįžo "M.A.M.A." ir nors žiūriu tik antrą kartą šį šou, manau, jog žiūrėsiu ir trečią į ketvirtą. Jūs klausiate kodėl? Nes nemanau, jog pasiklausius vien  Džordanos ar Bunkės (no hate) galime spręsti apie visą Lietuvos "žvaigždyną", apie visą Lietuvos muzikos veidą ir apie visus čia grojančius ar tai imituojančius menininkus. Tai yra visiškai neobjektyvu ir mano mąstymu, tik labai siauro mąstymo žmonės gali mėtyti tokius teiginius kaip "Lietuvos muzika yra šūdas", "čia tik nusidainuojančios blondinės" ir t.t.

Būtent "M.A.M.A." muzikos apdovanojimai ir yra priemonė, kuri turėtų keisti stereotipus, tad šiemet, įsitaisiusi su juodojo šokolado plytele ir pipirmėčių arbata, savo mintis sutelkiau į labai nesimonišką prietaisą - televizorių.

Nuo pat pradžių, mane pradžiugino šių metų vedėjai - Justinas Jankevičius ir Justė Arlauskaitė. Prisimenant praeitų metų tam tikrų žmonių subtilų renginio vedimą, smagu matyti, jog TV3 pasitaisė. Ir į gerąją pusę. Keista, jog net ir jie sugebėjo sulaukti nemažai reprikų (bent jau aš pati, jokio pikto žodžio negalėčiau pasakyti). Apskritai, Justinas Jankevičius ir jo juokeliai apie Kauną bei apie Vilnių yra tai, ką galėčiau klausytis kiekvieną dieną (ar glosto savimeilę, jog esu vilnietė? Taip, glosto. Glosto ir net labai (nesijaudinkit, suprantu, jog tai tik, pasikartosiu, juokeliai).). Hehe, daugiau daugiau! Tik taip ir įmanoma priversti vilniečius žiūrėti renginį, kuris deja, vyksta Kaune (taip, ir aš bandau juokauti). O tie visi kiti šios, turbūt gražiausios Lietuvoje poros, bajeriai, bent jau man, skambėjo tik kaip programos paįvairinimas. Ir jei dėl tokių dalykų galima įsižeisti - manęs greičiausiai žmonės jau seniai bijotų (nors yra ir dabar keletas, bet ką jau padarysi).

Ar lietuviai gali apsieiti nuo pernelyg akivaizdžių sponserių? Ne, negali. Ir štai, pats pirmasis renginio minusas - bandymas dar labiau pareklamuoti "Patriotus". Dabar turbūt iš principo neisiu žiūrėti. Reklamą reikia mokėti parodyti ir čia tas nebuvo padaryta.

Gaila, jog palyginus su praeitais metais atspėjau pernelyg mažai laureatų laimėjimų - kiek nuvylė, bet tautos skoniui neįsakysi. Vis dėl to, bent jau Bareikį dar kartą išgirdau (būtent per "M.A.M.Ą." jį ir atradau praeitais metais), o tai pataisė nuotaiką kaip ir menama kelionė į Venesuelą!

O ar Jūs žiūrėjote? Patiko?
Simona.