5 patarimai paaugliui, kuris nesigaudo politikoje

Džiugu ir kvaila matyti jau kiek apslūgūsias paauglių šeliones dėl alkoholio draudimo, Karbauskio bei Verygos. Smagu, kad jaunimas rodo susidomėjimą politika (žinoma, šį kartą viskas tiesiogiai liečia ir juos), reiškia savo nuomone ir bando formuoti šiokias tokias pažiūras, o gaila, nes tokie bum'ai su dideliu antplūdžiu pasipriešinimų bei mėmių būna vis dar per reti, o kai būna, dažniausiai jie visi šneką apie tą patį, siūlomi tie patys alternatyvieji sprendimai, formuojamos tos pačios pažiūros ir dažniausiai naujienos yra gaunamos tik iš kitų draugų socialinių medijų. Rodėsi, jog dar niekada ties jokiu klausimu nebuvome tokie vieningi, tačiau susiformavusios mainstream idėjos sukosi ant liežuvio galo ir žmonėms, kurie berods ir tik norėjo atrodyti apsiskaičiusiais dėl pasidalinamosios naujienos. Prisipažinsiu, aš irgi pasidalinau viena šmaikščia fotografija, tačiau dažnai ir bijau pasireikšti daugiau - gal kiek ir pabijau neseniai itin sukonservatiškėjusių pažiūrų, bijau atviros diskusijos dėl galimai stingančių argumentų, tačiau baisiausia ne tai (baisiausia, kai bijoma, ar dar blogiau, net nenorima išreikšti savo balso ties balsadėžėmis), ir aš, deja, nesu prasčiausias pavyzdys mūsų visuomenėje. Tad ar šį trečiadienio vakarą bus įmanoma sugebėti skirti dėmesį į svarbesnius dalykus nei politika?

Baikit, nemanau.

Nuotrauka iš https://www.pinterest.com/pin/239746380143422760/

1. Suprask pagrindus: dešinė, kairė, socialistai, anarchistai, seimas, konstitucija, koalicija ir t.t. Jei dar nespėjai įgauti šių žinių mokykloje, nėra taip sunku tą ir padaryti turint greičiausią internetą pasaulyje (mes daug kur esame pirmi). Puikiai kapitalistinę kalbą išmanantiems (čia apie anglų žinias murmu), štai jums idealoginių pagrindų pradininkai ir jų teorijoms - tiks prie dėžės ledų vietoj Bridžitos Džouns filmų serijos.
2. Dalyvauk viešuose renginiuose, diskusijose, projektuose. Kitaip sakant - ieškok bendruomenių (ir nebijok, tai nereiškia, jog palaikai socialistinę tvarką), įsiliek į tavo aplinkoje vykstančią politinę veiklą, kurioje sukasi jaunimas (European Youth Parliament, Lietuvos Liberalaus jaunimo organizacija, Mokomasis Europos Parlamentas ir t.t.). Patikėk, daug ten žaliavalgių ir žaliamokslių, tačiau daug ir apie pasaulinę politiką nusimanančių jaunuolių, kurie padeda ir įveda tave į kelią, kuriame pilna atradimų apie tai, kas vyksta, kai Trump'as nesinaudoja Twitteriu, ar kaip Švedija tvarkosi aplinkosaugos problemas. Dievaži, tai įdomu.
3. Skaityk naujienas. Paprasta ir aišku kaip kad Lietuvos prezidentė yra Dalia Grybauskaitė - neatvėrus savo širdies gelmių naujienoms, jų ir nežinosi. Štai sekmadienį įvyko naujojo Vokietijos parlamento rinkimai, nors laimėjimas ir nieko nenustebino, prognozės skyrėsi nuo spėjimų. Kas, kaip ir kodėl? Man buvo pikta, jog mylimojo Lietuvos portalo Delfi skaitomiausių straipsnių penketuke tą vakarą nesirodė nieko, kas būtų susiję su šalia esančia valstybe, bet turbūt niekas ir pernelyg nerekomenduotų skaityti šios žiniasklaidos, kurioje tiek daug pirktų straipsnių. Vis dėl to, turime ir alternatyvas - kiek subjektyvios, tačiau mums, lietuviams puikiai tinkamos dėl sarkastiškesnio požiūrio, kuris dar tik norintiems pradėti domėtis, puikiai sau tinka - Linas Kojala, Laisvės Televizija.
4. Suprask savo vertybes ir stebėk, kas jas atstovauja. Štai čia ir yra mylimiausia mano dalis politikoje, kuri nėra tik seimas ir seimūnai. Politika, didžiajai mūsų nelaimei, slypi visur - jau mano išpažįstame veganizme, religijoje, nustatyme, kas yra meilė ir t.t. Mano dideliam liūdesiui Lietuvoje valdžia turi tikrai didelę galią priimant naujus sprendimus ir referendumai nėra tokie populiarūs kaip jau gyventoje Šveicarijoje, tad svarbu yra stebėti kas pasisako už tokias pačias idėjas kaip ir jūs. Nemaloni dalis tos pavardės, tačiau puikus dalykas, jog ir nevisi mūsų politikai tokie jau malonūs, tad įsiminti jų daug, kaip kokių matematikos formulių (tiesa, juk jos būna pridėtos šalia Valstybinio Brandos Egzamino užduočių, o prieš atiduodant balsą šalia savęs greičiausiai turėsite ir mobiliuką, kuriame nėra sunku greit susižiūrėti, kas kiek pinigų nušvilpė ir kas kiek gero pridarė) nereiks.
5. Tikėk savo bei centų piniginėje galia. Aš dar neturiu teisės balsuoti, o turint dar dvejočiau, ar verta tai daryti neturint internetinio balsavimo, tačiau vis vien balsuočiau, jog mano balso neprarastų žmonės, kurių idėjomis tikiu. Vis dėl to, aš galiu diskutuoti apie tai su artimaisiais (kaip kad per merų rinkimus, kurie jau buvo kiek seniau, mamytės nuomonę pakeičiau prie tų ilgų eilių, nusidriekusių link balsavimo dėžių), galiu apie tai rašyti ir galiu stengtis daryti įtaką kitų nuomonėms - tai jau didelis žingsnis link varnelės padėjimo prie žodžio "visuomeniškas". Taip pat aš tikiu, jog turime rūpintis atsakinga mada, žodžio feminizmas ne baime, aplinkosauga, todėl stengsiuosi pirkti drabužius iš kompanijų, agituojančių patvarumą, kompanijų, agituojančių teisingus pajamų mokėjimus, kompanijų, kurios moka reikšti savo aplinkosaugos lūkesčius pasauliui. Štai todėl kitą kartą po vakarėlių pašėlusiams draugams, siūlysiu čiuožti į McDonald's vietoje Hesburger, kurie ką tik paskelbė, jog Baltijos šalyse (o tai iš senesnių laikų jau veikia ir Jungtinėse Amerikos Valstijose bei daugumoje Europos šalių) atsisako naudoti 3 žymėtus kiaušinius. Kadangi man tai svarbu - kiaušinių aš apskritai stengsiuosi nevalgyti, tačiau jei jau tai darysiu, gink dieve, pinigus atiduosiu tiems, kurie prižada juos naudoti etiškai. Štai kaip būdama septyniolikos aš darau pokytį - mažą pokytį, bet jei prie manęs prisijungs dar ir mano draugė, jis taps didesnis. Juk taip ir yra formuojama nauja mada?

Mano mylimos nuorodos, kurias rekomenduočiau peržiūrėt:

The Free Thought Project

The Young Turks

Political Bible (smagios mėmės)

Vytautas Šustauskas (asmeniniui tobulėjimui)

The Political Compass (išsimatavimui savo pažiūrų)

Beveik visi gyvenime daromi sprendimai bus vienaip ar kitaip susiję su politinėmis jėgomis. Tad jei jau gimėte su žolės suktinuke lūpose, nenuklyskite ten, kas šiuos malonumas dar mano turintys galią atimti.
Simona

Apie naujas pažintis bei išgertus kavos puodelius

Geriu daug kavos ir maudausi nenuslenkančiose fantazijos upėse. Toks gyvenimas verda jau nuo rugsėjo pirmosios ir neskaitant lygiai dviejų dienų, kuomet kaip ir nieko ypatingo nenutiko, tačiau nuotaika grasė visus tolyn (išsiverkiau į pagalvę ir taip viskas praėjo), daugmaž dienos lekia smagiai. Galvoje jau planuoju lapkričio novelės rašymo konkurso scenarijų (reikia tik kada susikaupt, atsisėst ir viską užsirašyt, nes kaip ir dažnai nutinka kitiems dalyviams - vėliau kažkada atrodžiusios genialios idėjos pasimiršta, kai klaviatūra per diena turi trinktelėti 1700 žodžių ir taip 30 kartų iš eilės), dažniausiai darau namų darbus gana nuosekliai (tą pačią dieną kuomet tik jie yra užduodami - bent jau man šis laiko taupymo triukas, kuomet dar atsimeni visas mokytojų pastabas puikiausiai veikia. Kitas veiksmingas, tačiau ir labai brangus būdas yra ruošti namų darbus kavos kavinėje, kuomet aplinkui sėdintys rimti žmonės su kompiuteriais ar knygomis rėkte rėkia ir tau tokia būti), o svarbiausia, kad nebesistengiu visų jausmų sulaikyti savyje tuo pačiu juos užmirštant ir nepasinaudojant progą kažko naujo išmokti. Po mainų metų, ačiū dievui, dar nekilo noras nutraukti visos dienoraščio rašymo idėjos, kur visada paminiu, kas man sukėlė šypseną, kas man nubraukė ašarą. Blemba, vėliau bent nebūnu tokia sumišusi tarp savo emocijų ar tikslų, o turint omeny, jog jau beveik visą mėnesį pragyvenau štai tokioje erdvėje, kurioje jaučiausi visai laiminga, sakyčiau sekasi puikiai. O puikesniam rezultatui trūksta dar daugiau kavos puodelių ir dar daugiau rašymo, skaitymo bei domėjimosi pasauliu. Reikia kurį nors trečiadienį (tada moksleiviams nemokamas įėjimas) dar nulėkti iki šiuolaikinio meno centro, sakė, jog ir ten nuotaika gerėja, pasitenkinimas dvasiniu bei sąmoningu gyvenimu aukštėja.

Vienas iš būdų, kuris sukelia 11 šypsenų viduje, pūsteli kūrybingumo dvasios ir verčia lipti iš tos komforto zonos lauk:

Ateini, nusišypsai, nusišypso atgal, užkalbini ir užsidirbi sau dar daugiau gerų emocijų nei panelė per "snapchat" programėlę išbandžiusi šuniuko kaukę ir pamačiusi, jog su ja daug geriau atrodo. Nes patikėkite manimi, sukurti laimę sau nėra sunku ir viena nepopuliariausių, kai kurių mamų uždraustų, priemonių yra pokalbiai su nepažįstamais - galbūt skaitančiais kavos kavinėje tau patinkančią knygą, o galbūt su dešimt auskarų veide. Taip pat tai gali būti aštuonmetis berniukas, karininkas, traukiny valgantis veganiškas dešreles ar sena močiutė, kuriai užleidi vietą autobuse. Jie visi turi ką papasakoti kaip ir kiekvienas žmogus, kaip ir tu, net jei tuo ir netiki. Per šį mėnesį neįtikėtinai susipažinau su dideliu būriu žmonių - žinoma, tam tikriems susitikimams turėjau puikias, pavydėtinas aplinkybių sudėliotas sąlygas, kaip kelionės ar bendri pažįstami, tačiau tas sąlygas galima ir sukurti belinkčiojant kartu mokyklos valgyklos eilėje, gatvėje apsimetant nevietiniu ir paklausiant, kur smagiausiai galimą praleisti vakarą aplinkui (tada galų gale taip susibičiuliaujant, jog tenka išduot, kad gyveni čia pat, bet hei, čia baltas, puikiai pateisinamas melas, kuris tikrai gali egzistuoti nieko neįžeidžiant). Štai taip kuriami, kaip ir kokie eilėraščiai, momentai, dėl kurių nei pirmadieniai nebaisūs, nei penketai iš matematikos nebe atrodo tokie kraupūs.

Bendraukit bei nenukelinėkit darbų, kuriuos turite padaryti - štai tokie patarimai jau spėjusiai įsibėgėti savaitei keliauja jums iš manęs.

Simona

Važiuokit su chebra į Prahą

Nes pakankamai pigu. Nes ID kortelių beveik niekados netikrinai, jei tvirtai pasakai, kad jau džiaugiesi saldžia pilnametyste. Nes netoli. Nes netrūksta ir alternatyvos šalia nesmagiai Čekijoje išpopuliarėjusių tešlos ragelių, kurių tikroji gimtinė visai ne Čekija. Pasitaupykit truputį ir važiuokit, nes tai miestas, pilnas jaunatviškos gyvybės ir dievaži, smagesnis už dažniau linksniuojamą Šveicariją. Kvepėt nekvepia rytų Europa (beveik). Ir ne dėl to, kad tai būtų blogai, tiesiog daug kas to baiminasi prieš keliaujant į centrinę Europą.

Čia (ir keliuose kituose Čekijos miestuose) aš lankiausi dar šią vasarą, lydima tėvų, tačiau kelionės tikslams išsiskyrus, daug laiko praleidome atskirai. Savotiškai priminė "solo travelling", ko aš buvau kiek išsiilgus. Vakarą prieš išvykstant susirašiau visas vietas, kurias noriu aplankyti, parašiau tenais gyvenantiems pažįstamiems ir susidariau sau tokį maršrutą, kuriuo likau pasitenkinusi. Planuokitės patys savo keliones atsižvelgiant į kelias rekomendacijas, savo poreikius ir viskas turėtų būti gerai. Ir dar - atsisiųskite visus žemėlapius, kad vėliau nereikėtų naudoti interneto (arba naudokite jį, dabar juk pigiau Europoj) bei susiraskite fainų vietų pietauti iš anksto, jog nereiktų permokėti už centrinės aikštės jau spėjusią pašvinkti žuvį bei neprarastumėte galimybės pabuvoti tikrai orginaliose vietose. Kita išeitis - didelė bagetė, džemas ir kartoninė dėžė vyno, jei kišenė leidžia gyventi tik taip.

Tiesa, šį kartą man labiausiai patikusi vieta buvo atrasta tik beklaidžiojant po senamiesčio gatveles. Karlova 25 talpina ir jaunų dizainerių studentų drabužių parduotuvę (kurioje apsilankius norisi ir pačiam tokiu dizaineriu patapti bei tokias idėjas generuoti), ir barą (nes Čekija ir čekiškas alus), ir galeriją, ir tatuiruočių bei auskarų studiją, kur spontaniškai siūloma apsilankyti, ir alternatyvų komiksų barą (ten jau ne tik alus, bet ir komiksai, ir aitrus žolės kvapas), ir kavos kavinę, kur turi kelių rūšių augalinio pieno, kas yra vau. Visas šitas rinkinys yra įsikūręs pačiame centre, nedekvačiai nelankomas tiek daug turistų ir visiškai mano rekomenduojamas bent jau 5 minučių apsižvalgymui.

Geri vibeai sklando ir bare Vzorkovna, kur apipaišytos sienos, kur veiksmas vyksta keliuose kambariuose ir kur yra visiška alternatyva britų pamėgtiems ir jų skonių sugadintiems klubams. Skirtinga muzika, skirtingos kompanijos, bet kaip niekur kitur, galima paprasčiau susipažinti su vietiniais, kas man būnant vienai mieste buvo tikrai svarbu ir įdomu.

Draugės čekės, su kuria buvo taip gera ir vėl prakalbti prancūzų kalba, buvau nusiųsta ir į visai kitokią kavos kavinę, "slaptai" įsikūrusią šalia fotografijos parduotuvės. Gaila, kad pavadinimo jau visai nebepamenu, bet štai jums, nekapitalistinio gėrio ištroškusieji verslininkai, nauja idėja - vieta, kurioj sklinda tolerancijos pamatai (ant sienų puikuojasi ir lgbt vėliavos, ir nuomonės apie tai, kaip reikėtų elgtis su žmonėmis, turinčiais negalią ir t.t.) bei noras padaryti šią žemę geresne vieta. Ne tik, kad pirkdami gėrimus ar pyragus remiame Afrikos vaikus, mes taip pat jiems galime nupirkti knygą ar net ožką. Mes su drauge parašėme laiškus ir vien jau tai privertė mus jaustis lyg atlikus didelį didelį žygdarbį.

Aš labai norėjau angliškų arba prancūziškų knygų. Vilniuje yra "humanitas", tačiau su netokiu jau ir dideliu pasirinkimu, tad pasiieškojus atradau "Shakespeare a synove", kur net ir vokiškų knygų yra. Knysausi gal valandą, skaičiau dar valandą ir vis dėl to noriu kažką panašaus turėti ir Lietuvoje. Dar ir su tomis sofutėmis. Super vietelė!

Mūsų šeimos didžiausiu kelionės tikslu tapo antrą kartą aplankytas Robbie Williams koncertas. Juokaujant draugams teigiau, jog apie Vilniuje vykstantį renginį net negirdėjau, tačiau jau antrą kartą dėl jo skleidžiame lietuvišką dvasią kitur, nes tuo pačiu smagu ir kitas žemes apžiūrėti, ir su jau kitokia publika susipažinti, kuri patikėkite, tikrai yra kitokia. Ir nors Prahoj plazdėjo ne itin dainingi žmonės, vakaras, kartu ir bandymas su pergrūstais metro grįžti į viešbutį buvo pilnas šiltų vasarinių emocijų.

Gingerbread muziejus. Už 50 čekiškų pinigų (2 eurai) nusipirkau nuostabų sausainių prieskonių mišinį, kurį vis beriu į rytines košes bei persiskaičiau apie jų sausainių gaminimo tradicijas. Buvo karšta - tai ir užsukau, tačiau jei ne dėl tų prieskonių ar parduodamų meduolių, eiti kaip ir neverta.

Hands down geriausias žaliavalgiškas patiekalas, kokį tik esu valgiusi, nors šios virtuvės nei mėgėja nesu, taip pat ir nefanė cukinijų ar juolabiau džiovintų saulėje pomidorų. Dėl temperatūros šoktelėjimo į viršų jokių rekomenduotinų valgyti burgerių iš Vegan's house nenorėjau, tad teko imtis kažko šalto ir še tau atradimas, reikės ir namie makaronus pradėti gaminti iš cukinijos! O beje, Prahoje dar be šio restorano rekomenduošiau ir Loving Hut, kur galima paragauti augalingo šnicelio, krevečių ar iš bufeto prisirinkti visokių suktinukų, troškinių, salotų. Tikrai tikrai skanu buvo po vieną dieną išvaikščiotų 27 km.

Tai tokia Praha. Važiuokit su chebra į Prahą. Prahoje nueikite į sekso žaislų muziejų, o tada vaikščiokit ir vaikščiokit, nes vaikščioti yra kur kai esate didžiausiame Europos miestų centre.

Simona

Vasarą mane stipriai džiugino...

...laisvė paplaukioti pasroviui bei ledai. Mane tai taip stipriai atpalaidavo, jog net pirma diena mokykloje suteikė lengvą šoką, tačiau tuo pačiu jaučiuosi lyg būčiau gražinta į senas produktyvumo roges, kurioje laukia projektai, naujos veiklos, gal kiek retesni vakarėliai, o dar svarbiau, kas manęs nelaukia - nei fizika, nei chemija, nei kokia muzika. Smagu.

Rytiniai pasivaikščiojimai po Užupį.

Apie muziką kalbu tik kaip apie mokamąjį mokyklos dalyką - mokytoja sakė, jog mus gali paversti bet kokiomis šio pasaulio žvaigždėmis, tačiau moteriškosios Sel'o versijos Lietuvai dar nereikia, tad šiais trejais mėnesiais apsiribojau tik klausymu. Pirmoje vietoje stovi grupė Foals, kurie net ir buvo surengę koncertą Lietuvoje prieš gerą mėnesį. Turbūt didžiausia sezono nuoskauda, bet berods žadėjo atvažiuoti ir vėliau. Tai ir lėksiu, o kol kas žvalgausi bilietų į ALT-J koncertą vasarį Vilniuje, kuri irgi mane lydėjo ilgų kelionių metu, plius apart klasikinės muzikos, jų kuriama folktronika puikiai tinka ir šurmuliuojančiame prekybos centre neblaškyti dėmesio skaitant kokią knygą. Turbūt ir su namų darbais reiks paeksperimentuoti, gal pavyks?

Dar vasarą, vos grįžus iš Šveicarijos virš savo darbo stalo pradėjau kurti atviručių bei įdomesnių iškarpų siena. Kadangi kambaryje dominuoja baltos spalvos, kelios iškabos tampa savotišku hipsterišku akcentu bei sukuria kūrybingos darbovietės iliuziją jausmą. Dabar beliko tik surinkti didesnę kolekciją ir bum, dar viena šauni instagram'o nuotrauka su gratažymėmis #workhard #newschoolyearnewschoolme. 

Kalbant apie mokyklą, kuri ačiū dievui buvo tik vasaros pradžioje ir tai vos vieną savaitėlę, o dar ir šiaip jos neįtraukčiau į sąrašą dalykų, kurie materialiai ar dvasiškai mane džiugintų, neapleidau lietuvių mokytojos taip rekomenduojamos veiklos skaitymo - ypatingai, kai metus skaičiau prancūziškas pasakėles (kartu su "50 pilkųjų atspalvių" prancūziškąja versija), paimti lengvą romaną į rankas buvo labai gera. Ir mylimiausiasis turbūt buvo mano pasiilgto ir nutraukto rodyti serialo "Kerės dienoraščiai" raštinis įrodymas, patvirtintas Candace Bushnell. Lengvas, suprantamas ir toks, kuriam mielai relatinau dėl Kerės amžiaus ir tikslų.

Vasarą teko ir keliauti, tik apie didžiausiąją kelionę vis dar neparašiau (bet būtinai parašysiu!) - ištrūkus dešimčiai dienų į Čekiją, kurioje aplankiau kelis miestus ir miestelius, stengiausi maitintis tik augalinės kilmės produktais (tiesa, kitokiais jau ir neteko pagunda besusivilioti), tad labai padėjo HappyCow programėlė, veikianti visame pasaulyje bei nurodanti artimiausias veganiškas/vegetariškas vietas, kartu su maisto nuotraukomis ir atsiliepimais. Labai gera aplikacijos idėja, be kurios nebūčiau atradus tiek jaukių vietelių. Nuoširdžiai rekomenduoju atsisiųsti ir kraujavalgiams, nebijantiems to žodžio "veganas". O ir bijantiems, neblogai būtų keistus stereotipus sulaužyti, vis nauja patirtis!

Apart veganišku šnicelių, krevečių bei varškėčių labai pamilau ir "Biscoff" "netyčia" veganiškus belgiškus sausainiukus bei "Manner" austriškus vafliukus. Puiki užkanda ir tuom viskas pasakyta. O kad būtų kiek sveikesnių užuolankų, beprotiškai pamėgau ir mėlynąjį kopūstą (smulkiai susmulkinus bei naktį palaikius su actu), kurį dėliojau ir ant sumuštinių, ir ant makaronų bei kukurūzų burbuoles, kurių per akciją vos už 30ct. prisipirkau ir graužiau užkandžiu. Saulės sezono maistas, o jėzus kaip skanu buvo.

Esu paprastas žmogus, kuris kaip ir dauguma tikrai mėgsta bei moka nukelti būtinus darbus į šoną, apart... valgymo. Man didžiausia bausmė yra valgyti prie stalo ir nieko daugiau nedaryti - nei kalbėti, nei žiūrėti į kokias alpes, nei skaityti. Dėl to labai pamilau ir vadinamąją "Podcast" svetainę, kurioje keliami tinklaraščiai garso pagalba. Kaip radijas, tik mano žiniomis, lietuviškų laidų dar nematyti. Gal ir gerai, puiki progą ir anglų kalbą pasikartoti. Žodžiu, labai patiko - valgai ir klausai kokios nors paskaitos apie politiką ar interviu su Zoella. 

Mano mylimiausiuoju filmu būtinai turi tapti dar visai neseniai matytas "Stiklo pilis", vis dar rodomas kinuose ir bent jau mano labai girtinas. Žinoma, pirmiausia siūlau perskaityti knygą, kuri yra dar geresnė ir mano manymu, suteikia daug geresnį suvokimą ties pačia istorija bei filmu. Ir šiaip, visada įdomiau matyti kokiais veidais tavo keikti ar mylėti veikėjai pasirodo filmo metu nei atvirkščiai. Nueikite, dar kol daug namų nėra bei norisi vėl susibondinti su bendraklasiais. Kita vertus, tokia pramoga ir vienam nėra nuobodi.

Įdomiausiu serialu, nors šią sferą ir tikrai apleidau (gal ir gerai, haha), nominuosiu pagal tikrą istoriją sukurtą "Girlboss". Apie Sophia Amoruso gyvenimą, kuris prasidėjo amerikietiškame jaunimo skurde ir pakilo iki vintažinių rūbų parduotuvės eBay. Šiais metais šis versliukas jau bankrutavo (kaip ir deja serialas, kurio taip ir liks tik vienas sezonas su trylika serijų), tačiau vardas išliko, su kuriuo ir internetinis tinklaraštis, ir diskusijos minėtame "Podcast" tinkle, ir knyga, ir turbūt dar keleta dalykų. Motyvuojantis veikalas, kuriame dar ir įmanoma susišaudyti puikių stiliaus idėjų.

Instagramo platformoje man patiko @fighting4everyone, kur yra daug įdomios ir intriguojančios informacijos apie veganizmą bei Kauno jaunimo projektą @coolkidsofkns, kuris padėjo susiplanuoti ir išvyką į buvusią sostinę su esamu nuostabiu, nuostabesniu nei Vilniaus meru.

Mano girlcrush Youtube tapo amerikietė ir vėl veganė @Stella Rae, padariusi nemažai man taip patinkančių "What I eat in a day" įrašo, o anksčiau dar filmavusi ir savo kasdienybę. Kažkada mano nuomone geriau ji varė, bet atradau tik dabar, dabar ir žiūrėjau. Nežinau, ar dėl pačių filmukų ar nuostabiai jai tinkančio auskaro nosyje, kurį pamačiusi ją irgi užsinorėjau pasidaryti, bet man ji visai patinka.

O ilgus vakarus sostinėje man džiugino koncertai, kuriuos vis nutaikydavau kokioje vasaros terasoje, lofte ar šiaip kokiam bariuke. Pilna jų ir dabar, facebook'e pasiknaisiojus, va jau ir šį savaitgalį LoftFest'as, į kurį taip tikiuosi nusliūkinti.

Nuostabi ta buvo vasara, nuostabus bus ir ruduo, jei tik norėsime ir idėsime šlakelį pastangų.

Simona.

Bijau net mokyklos

Aš labai prakeiktai bijau. Vien jau tamsa ankstyvą vakarą už lango verčia galvoti apie tai, kad po savaitės viskas bus kitaip - ir ne dėl to, jog nelaukčiau naujųjų metų, atvirkščiai, netgi labai įdomu kaip man klosis ir kaip atrodys antradienio vakaras po 2 mėnesių, kada manęs kaimynė neišsikvies į kiemą suvalgyti veganinių ledų dėl šalčio ar užgriuvusių veiklų, tačiau yra baisu grįžti po 15 mėnesių nebūties į pastatą, kuriame netik mylimi žmonės ir pertraukos besikuičiant bibliotekoje laukia. Aš jau nusiteikiau, jog bus sunku, nes ir turėtų būti sunku peršokus visų metų kursą, turint begalę užklasinės akademinės veiklos, turint keletą nekasdieninių tikslų, bei svarbiausia, nutraukus vieną svarbiausių gyvenimo etapų. O tikslai šiems metams, kurių dalimi jau galiu ir noriu pasidalinti, kaip ir kiekvienais metais, yra tokie:

Mėnesio bėgy noriu pasidaryti reikšmingą tatuiruotę, kuri ateityje turėtų sulaukti ir visos sekos - beliko susitarti dėl susitikimo ir padaryti. Bijau skausmo.

Lapkritį ir vėl dalyvausiu projekte "National Novel Writing Month", kuriame su gana prastu produktu vieną kartą finišavau, o kitą kartą dėl perdėto preciziškumo ir prasto pasiruošimo viską mečiau po 5 dienų. Liko du mėnesiai iki pradžios, o aš jau bijau pagalvoti, kaip suderinsiu laiką, skirtą rašymui, kuris dažnai būna nenuspėjamas, mokyklą, miegą ir visą kitą. Ir idėjos. Iš kur aš gausių pakankamai tų idėjų, kai tiek daug visko bijau?

Arba kino teatras arba teatras bent kartą į mėnesį, nes tokios smulkmenos džiugina taip širdį, jog įdomu ir kiek baugu pagalvoti, kiek reikia, kad ji taptų dar laimingesnė. O bijau tik padaryti prastą pasirinkimą, kai nuspręsiu nužygiuoti pažiūrėti renginio, bet anokia čia ir baimė. Smulkmeniška.

Nuvažiuoti ir iki Estijos, ir iki Latvijos prisiminti ilgus tarptautinius pokalbius su savo mylimiausios rūšies žmonėmis - mainų moksleiviais. Bet aš bijau, kad iš naujo persikūrę savus gyvenimus ir vėl, kažkas jau bus pamiršęs nuotykių ir pigaus vyno svarbą, o dar labiau bijau materialiojo tikslo pusės, kad sutaupytų pinigų neišpūstyčiau alyvuogių humuso, parduodamo "rimi" nuolatiniam troškimui, hehe (labai skanus, jei neragavot, į savuosius tikslus įsirašykite jo degustaciją!).

O čia vasaros tikslas susiorgani-
zuoti pikniką. Tai susiorganizavom!

Nepamiršti, jog egzistuoja ne tik Škėma ar Sruoga, bei ne tik lietuvių kalba. Skaityti knygas ir tas, kurias noriu skaityti, nes po metų liūdesio šioje srityje, nesinori vėl bijoti jo patirti - bent jau autobuse, važiuojant namo iš... dar nežinau iš kur, tikiuosi, kad primirštos sportinės veiklos, nes bijau tapti ta, kuri sako, jog protingas žmogus neturi laiko savęs priežiūrai. Tai labai labai kvaila.

Nustoti vaikščioti į tas pačias maitnimo įstaigas ir kai jau vaikštau, užsisakyti vis tą patį dalyką (ir taip, aš kalbu apie "Gyvo baro" saldžiųjų bulvių burgerį pagrinde) - jau geriau pasiimti savos kavos ir pagaliau užsiregistruoti į M. Mažvydo biblioteką. Bijau, nes visą vasarą sakiau tą padarysianti, bet nepadariau.

Pridurčiau gerus mokslo rezultatus, bet bijau, jog kasmet tą prižadėjus, viskas bus kaip ir kasmet. Noriu bent tikėtis, kad išsirinkau tokį profilį, kuris man teiks džiaugsmo ir bus įdomus. O geras įvertinimas su šiais aspektais turėtų kartu ir ateiti, berods. Tik bijau, ar taip bus.

Ir aš bijau kievieną dieną savyje nerasti tiek daug įkvėpimo ir išmokti tiek daug dalykų, kuriuos išmokau per penkiolikos mėnesių vasarą. Bet turbūt tos baimės ir padaro tuos tikslus tikslais, o ne įprastais įnoriais?

Ar Jūs bijot kažko šiais metais?

Simona.

Man sakė, jog Kaunas irgi miestas

Ar jūs pastebėjote, jog Kaunas paskutiniu metu pernelyg išpopuliarėjo ir meilė šiam miestui yra lyg savaime suprantamas dalykas tiems patiems sostinės gyventojams (na, didžiausius krepšinio fanus dar būtų galima atrinkti iš šios masės)? Rimtai kalbant, niekada rimtai ir nežiūrėjau į Kauną - kelis kartus aplankius miestą neišvydau nieko, kas verstų mane sugrįžti, tačiau visus metus keliaujant svetimoje šalyje supratau, kad niekada nesusidarydavau gero maršruto Lietuvai. Šį kartą pagaliau susidariau lankytinų vietų sąrašą ir su kita vilniete sumokėjome 11 eurų savo laimingiems 200 kilometrų pirmyn ir atgal.

Specialiai atsisiuntusios žaliųjų autobusų programėlę, pirmiausiai pajudėjome link Kauno fotografijos galerijos, kuri pasirodo buvo šalia pat rotušės - įėjimas nemokamas, paroda apie nespalvotąją tarpukario Vokietiją puiki. Kaip visuomet, tokiose vietose man įdomu ir darbų autorių biografijas paskaityt, kurios buvo čia patiektos. Po trumpo sustojimo čia, apžiūrėjome ir pastatus, esančius aplinkui bei pajudėjome link pietų vietos, kuria tapo Laisvės alėjoje 20 metų gyvuojanti arbatinė.

Šioje vietoje pasimatė arba ciniškas vilniečių atžvilgiu pedantiškumas, arba puikūs puikios vietos klientai, kurie nuo stalo nupustytas servetėles sugavo šalia mano kojų (pati jų nepastebėjau), o surūkytas cigaretes nunešė iki tolėliau esančios šiukšlių dėžės. Retas reiškinys, tačiau dar keisčiau buvo kai moteris, dirbanti už prekystalio atpažino mano sostinės akcentą, nes net neįsivaizdavau, jog tokį ir turiu. Valgiaraštis sudarytas sudarytas veganiškai, tad po ilgos gyvenime pertraukos, skirtos žemaičių blynams, kurie dažnai būna aptekėję mėsa ir labai neskanūs, aš vėl tariau labas ir likau labai patenkinta jų pievagrybių padažu. Manoji lėkštė buvo verta ir šefo komplimentų, su gėlytės žiedeliu ir petražolių lapeliais, bet vis dėl to aš rekomenduoju šią vietą ir gan stipriai. Vien dėl personalo ir viduje esančio dizaino!

Toliau pasukome į gatvę, dėl kurios man ilgai, kaip istorijos mylėtojai, niežėjo nagai. Matot, man jau penktoj klasėj sakydavo, jog Vilnius sovietinės modernizmo architektūros neturi - ir nesvarbu, jog nelabai supratau kas tai yra, žinojau, jog šį reiškinį turi Kaunas ir tiesa tokia, jog per šį vizitą pirmą kartą ir atkreipiau dėmesį į išsižergusius pastatus V. Putvinskio gatvėje. Patiko, o ypatingai tas, kurio norint didžiąsias puošmenas pamatyti, reikia įsukti į vidinį kiemą. Keistai ypatinga ši gatvė, sukelianti kažkokį sąmyšį, kuomet klausi savęs, ar tai tikrai yra taip gražu, bet tuo pačiu stebiesi, koks įdomus modernizmas čia buvo.

Praėjus keletą grafiti kūrinių, spalvotai apipaišytų namų, priėjome ir Kauno menininkų namus, kurių kieme galima rasti dvi plačias plačias supynes, puikiai tinkamas valgyti atsineštą citrinų - abrikosų pyragą iš arbatinės. Girdėjau, jog čia vyksta ir įvairūs koncertukai, tad turbūt kito vizito datą derinsiu prie jų, bet šį kartą apžiūrėjome viršuje esančią nemokamą galeriją ir patraukėme link baro "Kultūra", kurį man keli kauniečiai draugai apibūdino kaip šio miesto Bukowsky baro atitikmeniu. Smagus faktas ir tas, jog Vilniuj ten taip ir neteko dar apsilankyti, tačiau bent jau čia, viskas buvo puiku - ir lauke ant staliukų esantys gėlių vazonėliai, ir didelis užkandžių pasirinkimas, ir ant durų priklijuoti įvairūs lipdukai, ir pastato padalijimas alkoholikams bei meno gerbėjams per pusę (o gal čia vienas ir tas pats, haha?), mat jau kitos durys skirtos Kauno galerijai, kurią mums ir vėl teko proga apžiūrėti, susimokėti simbolinį euro mokestį bei pripažinti, jog ši kultūrinė dienos dalis, nors ir vienintelė mokama, turbūt buvo ir prasčiausioji (bet menininkų biografijas ir darbų aprašymus, kaip visad, nemeluosiu, buvo įdomu apskaityti!).

Vis dar besijaučiant sočiai, mes užklydome į Knygų ministeriją. Kažkur girdėta, kažkur matyta, tačiau čia buvo jau metas man suteikti naujus palyginimus su Vilniumi, tad galiu tarti, kad tai buvo kažkas panašaus į Mint Vinetu. Aš net noriu sakyt, kad galbūt tai buvo geriau, vien dėl to, jog jie turėjo vieną skaniausių mano valgytų žaliavalgiškų tortų (riešutinis, jei kada užsuksite ir jūs), o tarp "devėtų" knygų nesunkiai galima buvo rasti ir naujesnių kūrinių. Žodžiu, sėdėjom, gėrėm kavą, valgėm tortą, vartinėjome knygas ir reguliariai vaikščiojome į tualeto kambarį, kur ant sienų kabo daug šmaikščių, su knygomis susijusiu paveiksliukų.

Ir vakaro gale, susivedus į google žemėlapius Antro Aukšto kavinės adresą, link jo perėjus daug daug laiptų, o ten užsisakius jau vieną super veganišką kebabą bei super veganišką burgerį su bulvytėmis atsipūtėme skaitydamos likusį menių ir galvodamos, jog malonus mums Kaunas buvo. Labiausiai dėkojo liežuvio receptoriai, tačiau saulėlydis virš sovietinės modernizmo architektūros buvo dar žavesnis. Visomis prasmėmis.

Tad aš siūlau dar šią vasarą nuvažiuoti iki Kauno, pabandyti savo vizitą suderinti su kokiu nors įdomesniu renginiu, susidaryti savo maršrutą pagal savo prioritetus ir pažinti Lietuvą ar bent jau jos miestus,
Simona su mintimis apie Kauno kebabus (veganiškus).

Savaitės (kad būtų skanu ir sotu) meniu

Dažnai neturėdama ką veikti aš žiūriu filmukus youtube apie maistą - man tai kaip kažkam mieli kačiukai, labai jau hipnotizuoja, o dar ir pažeria naujų idėjų. Ir pagaliau aš padariau tą patį - susikaupiau, po kiekvieno valgio užsirašydavau ką žiaumojau (kartais dar ir nufotografuodavau) ir o druk, kažkam bus įdomu kaip ir man būna.

Jokiu būdu nesakau, jog maitinuosi idealiai - daug kas ir nuo aktyvumo priklauso, nuotaikos ar dar didesnio motyvo"nes šaldytuve tėtis paliko ledų specialiai man", tačiau jaučiuosi grįžtanti į sveikesnes roges po metus trukusio šokolado. Tad skanaus ir susimatom kitą antradienį prie naktipiečių stalo!

Simona

Pirmadienis

Po dviejų dienų valgymo "greito maisto" festivalyje, rytą pradėjau su didele lėkšte avižinės košės, virtos šokoladiniame sojų piene su daug šviežių braškių ir kokoso drožlėmis ir tai buvo labai skanu bei sotu, tad pietums pasirinkau tokio pačio dydžio lėkštę įvairių salotų lapų, kukurūzų, braškių, agurkų, moliūgų sėklų, o ant viršaus užpyliau dar ir balzamiko acto. Vėliau reikėjo pasivyti dviejų dienų praleistas socialinių medijų naujienas, kurių buvo daug, tad desertui pasirinkau lėkštutę veganiškų vanilinių ir šokoladinių ledų, puikiai akompanavusių internetinę draugystę, o vėliau dar ir išsiviriau sriubos iš patisono bei šparaginių pupelių (viską sumaliau) ir užsikandau juoda duona, pertepta naminiu humusu, bei keliomis riekėmis pomidoro.

Antradienis

Pusryčiai buvo saldūs ir tingūs, praleisti lovoje su lėkštėje gulinčiu orkaitėje keptu persiku bei bananu bei vėl, keliais kaušeliais jau minėtų ledų. Užkandžiui vėl buvo ledai (ot painiava, kai kameroj jie guli ir tu puikiai tą žinai), o pietums suvalgiau didelį didelį bliūdą makaronų, užpiltu naminiu troškiniu iš pomidorų sulčių, sojos mėsos bei pievagrybių. Gaila, tačiau vis dar nemoku tos sojos gaminti, tad šio derinio labai nerekomenduočiau, haha (bet aš dar išmoksiu!). Vakarienei ir vėl buvo sriuba su juodos duonos, humuso bei balzamiko acto sumuštiniu.

Trečiadienis

O dieną, kai merginos dėvi rožinę, aš iškepiau grikių miltų, sojos pieno ir banano blynelių, kartu su matcha arbata. Sesė viską padekoravo su puse persiko, braškėmis bei kakavos ir sojos pieno padažu ir tada mes valgėme taip lyg būtume pas močiutę. Pietums išsikepiau trečdalį brokolio su 100 g. marinuoto miso padaže tofu, prisipjausčiau pomidoro ir viską apibarsčiau maistinėmis mielėmis, turinčiomis riešutų bei sūrio poskonį. Vakare pietavau su drauge mieste, kur nusipirkome šokoladinius kavos veganinius kokteilius, o iš namų prigriebiau du sumuštinius, perteptus daug daug naminio humuso, uždėjau kelis salotos lapus, o į dėžutės šoną pripjausčiau dar kelis pomidorus. Labai skaniai pavakarieniavome šalia baltojo tilto!

Ketvirtadienis

Šią dieną važiavome į laikinąją sostinę, tad žinodama, jog laukia kiek nesveiko maisto, ryte pabaigiau savaitės pradžioje virtą daržovių sriubą užsikasdama, vėlgi, duonos, humuso, pomidoro bei balzamiko acto sumuštiniu. Pietums, pavaikščiojus po Kauną su drauge nusprendėme užsukti į visų apkalbėtą veganinę arbatinę, kuri jau dirba 20 metų! Išsirinkau žemaičių blynus su pievagrybiais (vaikystėje šio patiekalo negalėjau apkęsti, tačiau su grybų padažu jie derėjo kiek kitaip, o dar ir apskrudę buvo auksine spalva...), o vėliau dar kiek pabendravus su ten dirbančiomis moterimis, buvau įsiūlyta nusipirkti abrikosų - citrinų pyrago (sakė retai kepa, tai mat pasisekė gauti) ir avižinių sausainių, kurių tiesa, ketvirtadienį jau nevalgiau. Kadangi aplankyti jau rūpėjo viską - susiradom dar ir barą "Kultūra", kur pasivaišinome kokteiliais. Pasivaikščiojusios ir vėl netikėtai grįžusios į Laisvės alėją, aptikome "Knygų ministeriją", kuri netikėtai turėjo žaliavalgiško riešutinio pyrago, tad tikrai nesusilaikiau, o vakare, sulaukusios paskutinio traukinio į Vilnių, iš "Antro aukšto" vėlyvai kelionei prigriebiau falafeliu pagardintą burgerį, bulvyčių bei šaltosios arbatos. Žodžiu, apsirijimas, bet smagesnis toks.

Penktadienis

Pirmajam dienos valgymui pasirinkau sausus pusryčius su sojos pienu bei ant viršaus patrupinau vieną iš Kauno parsivežtą sausainį. Pietums gaminausi didelę lėkštę troškinio iš pusės galvos brokolio, pusės dėžutės pievagrybių, pusės puodelio sojos pieno, keliais šaukštais ryžių grietinėlės bei daug rytietiškų prieskonių ir maistinių mielių. Labai skanu buvo! Užkandžiui prigriebiau saujelę anakardžio riešutų bei 50 gramų juodojo šokolado su levandomis ir citrina. Vakarienei, lankydamasi Vilniaus "Open Kitchen" valgiau švediškus kukulaičius iš avinžirnių kartu su salotomis! O tada ir vėl į savo skrandį dėjau maistą, mėgaudamasi naktimi su mama balkone bei duonele su puse avokado.

Šeštadienis

Šiandien šeimynoje apturėjome tikrai sočius pusryčius - aš sužiaumojau vieną didelį mangą, sumuštinį iš duonos, pusės avokado bei maistinių mielių, taip pat "paragavau" naujai atrasto, kanapių pagrindu padaryto braškinio jogurto (200ml), o šalia gardžiavausi puodeliu kavos su daug daug sojos pieno. Pietums išsikepiau tofu, papjausčiau kelias galvas marinuoto buroko, žlegtelėjau į lėkštę humuso su balzamiko padažu bei du didelius agurkus. Dieną mieste gaivinausi su šalta migdolų pieno kava ir vakare, negalėdama atsikratyti įpročio valgyti žiūrint serialus, suvalgiau vieną kaunietišką sausainį bei išsiviriau porciją makaronų, o šalia išsikepiau pusę dėžutės pievagrybių su ryžių grietinėlės padažu.

Sekmadienis

Ryte norėjau sausainių. Nu beprotiškai, tad į vieną šakute sutrintą bananą pribėriau avižų ir kokoso drožlių, suformavau blynus ir kepiau orkaitėje, kol rezultate gavau apskrudusius skanumynus. Kadangi teko ilgai užsibūti mieste, šalia šaltos sojos kavos nusipirkau ir veganišką makadamijos riešutų bei baltojo šokolado batonėlį, o jau grįžus išsikepiau dvi bulves kartu su keliais pomidorais, ryžių grietinėle bei kario prieskoniais. Paskutiniam savaitės valgymui pasirinkau vėl lėkštę daržovių, į kurią įdėjau kelias burokėlio galvas, daug humoso, apšlakstyto balzamiko actu bei raugintų agurkų. Skanu!