Vasarą mane stipriai džiugino...

...laisvė paplaukioti pasroviui bei ledai. Mane tai taip stipriai atpalaidavo, jog net pirma diena mokykloje suteikė lengvą šoką, tačiau tuo pačiu jaučiuosi lyg būčiau gražinta į senas produktyvumo roges, kurioje laukia projektai, naujos veiklos, gal kiek retesni vakarėliai, o dar svarbiau, kas manęs nelaukia - nei fizika, nei chemija, nei kokia muzika. Smagu.

Rytiniai pasivaikščiojimai po Užupį.

Apie muziką kalbu tik kaip apie mokamąjį mokyklos dalyką - mokytoja sakė, jog mus gali paversti bet kokiomis šio pasaulio žvaigždėmis, tačiau moteriškosios Sel'o versijos Lietuvai dar nereikia, tad šiais trejais mėnesiais apsiribojau tik klausymu. Pirmoje vietoje stovi grupė Foals, kurie net ir buvo surengę koncertą Lietuvoje prieš gerą mėnesį. Turbūt didžiausia sezono nuoskauda, bet berods žadėjo atvažiuoti ir vėliau. Tai ir lėksiu, o kol kas žvalgausi bilietų į ALT-J koncertą vasarį Vilniuje, kuri irgi mane lydėjo ilgų kelionių metu, plius apart klasikinės muzikos, jų kuriama folktronika puikiai tinka ir šurmuliuojančiame prekybos centre neblaškyti dėmesio skaitant kokią knygą. Turbūt ir su namų darbais reiks paeksperimentuoti, gal pavyks?

Dar vasarą, vos grįžus iš Šveicarijos virš savo darbo stalo pradėjau kurti atviručių bei įdomesnių iškarpų siena. Kadangi kambaryje dominuoja baltos spalvos, kelios iškabos tampa savotišku hipsterišku akcentu bei sukuria kūrybingos darbovietės iliuziją jausmą. Dabar beliko tik surinkti didesnę kolekciją ir bum, dar viena šauni instagram'o nuotrauka su gratažymėmis #workhard #newschoolyearnewschoolme. 

Kalbant apie mokyklą, kuri ačiū dievui buvo tik vasaros pradžioje ir tai vos vieną savaitėlę, o dar ir šiaip jos neįtraukčiau į sąrašą dalykų, kurie materialiai ar dvasiškai mane džiugintų, neapleidau lietuvių mokytojos taip rekomenduojamos veiklos skaitymo - ypatingai, kai metus skaičiau prancūziškas pasakėles (kartu su "50 pilkųjų atspalvių" prancūziškąja versija), paimti lengvą romaną į rankas buvo labai gera. Ir mylimiausiasis turbūt buvo mano pasiilgto ir nutraukto rodyti serialo "Kerės dienoraščiai" raštinis įrodymas, patvirtintas Candace Bushnell. Lengvas, suprantamas ir toks, kuriam mielai relatinau dėl Kerės amžiaus ir tikslų.

Vasarą teko ir keliauti, tik apie didžiausiąją kelionę vis dar neparašiau (bet būtinai parašysiu!) - ištrūkus dešimčiai dienų į Čekiją, kurioje aplankiau kelis miestus ir miestelius, stengiausi maitintis tik augalinės kilmės produktais (tiesa, kitokiais jau ir neteko pagunda besusivilioti), tad labai padėjo HappyCow programėlė, veikianti visame pasaulyje bei nurodanti artimiausias veganiškas/vegetariškas vietas, kartu su maisto nuotraukomis ir atsiliepimais. Labai gera aplikacijos idėja, be kurios nebūčiau atradus tiek jaukių vietelių. Nuoširdžiai rekomenduoju atsisiųsti ir kraujavalgiams, nebijantiems to žodžio "veganas". O ir bijantiems, neblogai būtų keistus stereotipus sulaužyti, vis nauja patirtis!

Apart veganišku šnicelių, krevečių bei varškėčių labai pamilau ir "Biscoff" "netyčia" veganiškus belgiškus sausainiukus bei "Manner" austriškus vafliukus. Puiki užkanda ir tuom viskas pasakyta. O kad būtų kiek sveikesnių užuolankų, beprotiškai pamėgau ir mėlynąjį kopūstą (smulkiai susmulkinus bei naktį palaikius su actu), kurį dėliojau ir ant sumuštinių, ir ant makaronų bei kukurūzų burbuoles, kurių per akciją vos už 30ct. prisipirkau ir graužiau užkandžiu. Saulės sezono maistas, o jėzus kaip skanu buvo.

Esu paprastas žmogus, kuris kaip ir dauguma tikrai mėgsta bei moka nukelti būtinus darbus į šoną, apart... valgymo. Man didžiausia bausmė yra valgyti prie stalo ir nieko daugiau nedaryti - nei kalbėti, nei žiūrėti į kokias alpes, nei skaityti. Dėl to labai pamilau ir vadinamąją "Podcast" svetainę, kurioje keliami tinklaraščiai garso pagalba. Kaip radijas, tik mano žiniomis, lietuviškų laidų dar nematyti. Gal ir gerai, puiki progą ir anglų kalbą pasikartoti. Žodžiu, labai patiko - valgai ir klausai kokios nors paskaitos apie politiką ar interviu su Zoella. 

Mano mylimiausiuoju filmu būtinai turi tapti dar visai neseniai matytas "Stiklo pilis", vis dar rodomas kinuose ir bent jau mano labai girtinas. Žinoma, pirmiausia siūlau perskaityti knygą, kuri yra dar geresnė ir mano manymu, suteikia daug geresnį suvokimą ties pačia istorija bei filmu. Ir šiaip, visada įdomiau matyti kokiais veidais tavo keikti ar mylėti veikėjai pasirodo filmo metu nei atvirkščiai. Nueikite, dar kol daug namų nėra bei norisi vėl susibondinti su bendraklasiais. Kita vertus, tokia pramoga ir vienam nėra nuobodi.

Įdomiausiu serialu, nors šią sferą ir tikrai apleidau (gal ir gerai, haha), nominuosiu pagal tikrą istoriją sukurtą "Girlboss". Apie Sophia Amoruso gyvenimą, kuris prasidėjo amerikietiškame jaunimo skurde ir pakilo iki vintažinių rūbų parduotuvės eBay. Šiais metais šis versliukas jau bankrutavo (kaip ir deja serialas, kurio taip ir liks tik vienas sezonas su trylika serijų), tačiau vardas išliko, su kuriuo ir internetinis tinklaraštis, ir diskusijos minėtame "Podcast" tinkle, ir knyga, ir turbūt dar keleta dalykų. Motyvuojantis veikalas, kuriame dar ir įmanoma susišaudyti puikių stiliaus idėjų.

Instagramo platformoje man patiko @fighting4everyone, kur yra daug įdomios ir intriguojančios informacijos apie veganizmą bei Kauno jaunimo projektą @coolkidsofkns, kuris padėjo susiplanuoti ir išvyką į buvusią sostinę su esamu nuostabiu, nuostabesniu nei Vilniaus meru.

Mano girlcrush Youtube tapo amerikietė ir vėl veganė @Stella Rae, padariusi nemažai man taip patinkančių "What I eat in a day" įrašo, o anksčiau dar filmavusi ir savo kasdienybę. Kažkada mano nuomone geriau ji varė, bet atradau tik dabar, dabar ir žiūrėjau. Nežinau, ar dėl pačių filmukų ar nuostabiai jai tinkančio auskaro nosyje, kurį pamačiusi ją irgi užsinorėjau pasidaryti, bet man ji visai patinka.

O ilgus vakarus sostinėje man džiugino koncertai, kuriuos vis nutaikydavau kokioje vasaros terasoje, lofte ar šiaip kokiam bariuke. Pilna jų ir dabar, facebook'e pasiknaisiojus, va jau ir šį savaitgalį LoftFest'as, į kurį taip tikiuosi nusliūkinti.

Nuostabi ta buvo vasara, nuostabus bus ir ruduo, jei tik norėsime ir idėsime šlakelį pastangų.

Simona.