Bijau net mokyklos

Aš labai prakeiktai bijau. Vien jau tamsa ankstyvą vakarą už lango verčia galvoti apie tai, kad po savaitės viskas bus kitaip - ir ne dėl to, jog nelaukčiau naujųjų metų, atvirkščiai, netgi labai įdomu kaip man klosis ir kaip atrodys antradienio vakaras po 2 mėnesių, kada manęs kaimynė neišsikvies į kiemą suvalgyti veganinių ledų dėl šalčio ar užgriuvusių veiklų, tačiau yra baisu grįžti po 15 mėnesių nebūties į pastatą, kuriame netik mylimi žmonės ir pertraukos besikuičiant bibliotekoje laukia. Aš jau nusiteikiau, jog bus sunku, nes ir turėtų būti sunku peršokus visų metų kursą, turint begalę užklasinės akademinės veiklos, turint keletą nekasdieninių tikslų, bei svarbiausia, nutraukus vieną svarbiausių gyvenimo etapų. O tikslai šiems metams, kurių dalimi jau galiu ir noriu pasidalinti, kaip ir kiekvienais metais, yra tokie:

Mėnesio bėgy noriu pasidaryti reikšmingą tatuiruotę, kuri ateityje turėtų sulaukti ir visos sekos - beliko susitarti dėl susitikimo ir padaryti. Bijau skausmo.

Lapkritį ir vėl dalyvausiu projekte "National Novel Writing Month", kuriame su gana prastu produktu vieną kartą finišavau, o kitą kartą dėl perdėto preciziškumo ir prasto pasiruošimo viską mečiau po 5 dienų. Liko du mėnesiai iki pradžios, o aš jau bijau pagalvoti, kaip suderinsiu laiką, skirtą rašymui, kuris dažnai būna nenuspėjamas, mokyklą, miegą ir visą kitą. Ir idėjos. Iš kur aš gausių pakankamai tų idėjų, kai tiek daug visko bijau?

Arba kino teatras arba teatras bent kartą į mėnesį, nes tokios smulkmenos džiugina taip širdį, jog įdomu ir kiek baugu pagalvoti, kiek reikia, kad ji taptų dar laimingesnė. O bijau tik padaryti prastą pasirinkimą, kai nuspręsiu nužygiuoti pažiūrėti renginio, bet anokia čia ir baimė. Smulkmeniška.

Nuvažiuoti ir iki Estijos, ir iki Latvijos prisiminti ilgus tarptautinius pokalbius su savo mylimiausios rūšies žmonėmis - mainų moksleiviais. Bet aš bijau, kad iš naujo persikūrę savus gyvenimus ir vėl, kažkas jau bus pamiršęs nuotykių ir pigaus vyno svarbą, o dar labiau bijau materialiojo tikslo pusės, kad sutaupytų pinigų neišpūstyčiau alyvuogių humuso, parduodamo "rimi" nuolatiniam troškimui, hehe (labai skanus, jei neragavot, į savuosius tikslus įsirašykite jo degustaciją!).

O čia vasaros tikslas susiorgani-
zuoti pikniką. Tai susiorganizavom!

Nepamiršti, jog egzistuoja ne tik Škėma ar Sruoga, bei ne tik lietuvių kalba. Skaityti knygas ir tas, kurias noriu skaityti, nes po metų liūdesio šioje srityje, nesinori vėl bijoti jo patirti - bent jau autobuse, važiuojant namo iš... dar nežinau iš kur, tikiuosi, kad primirštos sportinės veiklos, nes bijau tapti ta, kuri sako, jog protingas žmogus neturi laiko savęs priežiūrai. Tai labai labai kvaila.

Nustoti vaikščioti į tas pačias maitnimo įstaigas ir kai jau vaikštau, užsisakyti vis tą patį dalyką (ir taip, aš kalbu apie "Gyvo baro" saldžiųjų bulvių burgerį pagrinde) - jau geriau pasiimti savos kavos ir pagaliau užsiregistruoti į M. Mažvydo biblioteką. Bijau, nes visą vasarą sakiau tą padarysianti, bet nepadariau.

Pridurčiau gerus mokslo rezultatus, bet bijau, jog kasmet tą prižadėjus, viskas bus kaip ir kasmet. Noriu bent tikėtis, kad išsirinkau tokį profilį, kuris man teiks džiaugsmo ir bus įdomus. O geras įvertinimas su šiais aspektais turėtų kartu ir ateiti, berods. Tik bijau, ar taip bus.

Ir aš bijau kievieną dieną savyje nerasti tiek daug įkvėpimo ir išmokti tiek daug dalykų, kuriuos išmokau per penkiolikos mėnesių vasarą. Bet turbūt tos baimės ir padaro tuos tikslus tikslais, o ne įprastais įnoriais?

Ar Jūs bijot kažko šiais metais?

Simona.